Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2.; 1.1.8.6.6; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.6.1; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2.

2021 m. kovo 10 d.

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui Helvijui Keturakiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. L., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L. 2020 m. rugsėjo 1 d., apie 13.20 val., gyvenamojo namo kieme, adresu - (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį kartų, su maišeliu ir ranka sudavė G. Ž. į kaklo (sprando) sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam G. Ž. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamoji I. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino. Parodė, kad viskas vyko jos namų kieme. G. Ž. atvyko pas ją nekviestas, naudojo prieš ją fizinį ir psichologinį smurtą, matant jos nepilnametei dukrai. Nurodė, kad jos dukra B. ir R. Ž. buvo draugės. R. Ž. buvo prašiusi jos dukros pagalbos dėl vyro, paskolinti pinigų. Kartą dukrai svečiuojantis pas R., ji parodė savo sukneles ir dvi atidavė B., sakydama, kad jos jai per didelės, jų nebenešios. Dukra jas paėmė. Po kiek laiko R. parašė B., kad už 2 sukneles sumokėtų 15 eurų, nes pas juos namuose bloga finansinė padėtis. Už vieną suknelę B. sumokėjo. Po kiek laiko R. vėl parašė, kad už antrą suknelę taip pat sumokėtų 15 eurų. B. buvo pasakiusi R., kad suknelę gali pasiimti pas mamą, t. y. pas ją. Taip pat R. buvo perdavusi savo kailinius, kuriuos siekė parduoti. 2020 m. rugpjūčio 31 d. pas ją buvo atvykusi R. pasiimti kailinių, juos atidavė. Rugsėjo 1 d. apie 13 val. verkdama paskambino dukra B., klausė ar R. nepasiėmė kailinių ir suknelių, nes ją žada įkelti į aferistų grupę. Pasakė dukrai, kad susisieks su R. ir išsiaiškins. Paskambino R. tuo telefono numeriu, iš kurio ji skambino vakarykščiai. Atsiliepė vyriškis, ji paprašė pakviesti R., tačiau jis griežtai pasakė, kad nekvies. Sakė jam, kad reikia išsiaiškinti su R.. Dar pasakė, kad jie atvažiuotų, ji atiduos suknelę ir dar 15 eurų. Išgirdusi lojant šunį, išėjo į lauką, prie durų stovėjo G. Ž.. Ji paprašė pakviesti R., matė ją sėdint automobilyje, pamojo jai, kad ateitų pasikalbėti. Taip pat bandė eiti link automobilio pasikalbėti su R., bet Ž. ją sustabdė, sakydamas, kad sukneles jis pats davė jos dukrai. Po to kilo konfliktas dėl suknelės, nes Ž. pasakė jai, kad neaišku kur jos dukra su tomis suknelėmis valkiojosi ir gulėjo, ir jiems nereikia tų suknelių. Pasakė, kad nereikia to nugulėto skuduro. Ji metė maišelį su suknele ir pinigais į Ž., maišelio rankena nutrūko ir suknelė nukrito ant žemės. Nesudavė maišeliu ir ranka Ž. į kaklą, tik metė į jį maišelį ir pinigus, sakė jam - pasiimk ir dink iš mūsų kiemo. Galėjo pataikyti į petį.

Tada Ž. supykęs griebė jai už rankų riešų, ji bandė išsilaisvinti ir kažkaip patempė jam kairę megztinio rankovę. Jis labai supyko, sakė „ką čia man padarei, ištempei rankovę?“ Tada Ž. įkišo jai į galvą visą delną ir ėmė rauti plaukus, lenkti galvą prie žemės. Tuo metu iš namo atbėgo dukra A., kuriai sušuko „Kviesk policiją“. A. nubėgo pasiimti telefono. Ž. tuo metu buvo plaukus paleidęs, bet laikė dar užlaužęs jai ranką. Kai dukra nuėjo, Ž. jai pasakė „būčiau tave užmušęs“. Kai pasakė dukrai, kad kviestų policiją, Ž. pasišalino iš kiemo.

Dukra išėjo į kiemą jau surinkusi 112 numerį. Jai sukosi galva, sakė dukrai palaukti ir nekviesti policijos, norėjo nusiraminti. Policijos nebekvietė, nes Ž. pasišalino iš kiemo. Dukra buvo išsigandusi. Ji verkė, buvo pasimetusi, pažeminta, jai skaudėjo galvą, nežinojo ką daryti. Perbraukus per galvą, iškrito kuokštas plaukų. Tada atvažiavo policijos pareigūnai, pasakė, kad jai pareikštas kaltinimas už Ž. sumušimą, skausmo sukėlimą ir akinių sugadinimą. Labai nustebo, policininkams sakė, kad ji pati nukentėjo. Nurodė, kad Ž. visą laiką kieme buvo su akiniais. Pareigūnams papasakojo kas įvyko, sutarė, kad ji atvažiuos kitą dieną į policiją rašyti pareiškimo. Pareigūnai išvyko, o ji nuvyko į ligoninės priimamąjį, kur jai suteikė pagalbą – suleido vaistus, sulašino lašelinę, padarė galvos kompiuterinę tomogramą. Kitą dieną nuvyko į policiją parašyti pareiškimo, kaltino Ž. panaudojus smurtą prieš ją.

Nurodė, jog Ž. savo elgesiu ją išprovokavo. Elgėsi nepagarbiai, kaip su sau lygia, nors ji daug vyresnė moteris, gali jam mama būti. Įžeidė ją, nes jos dukrą išvadino aferiste, pagrasino, kad įkels į kažkokią aferistų grupę. Ž. pasakė, kad neaišku, kur jos dukra su ta suknele valkiojosi ir gulėjo, kad jam nereikia nutampyto, nugulėto skuduro. Ji norėjo pabendrauti su R. ir atiduoti jai suknelę, būtų suknelę normaliai padavusi ir Ž., jei jis nebūtų išprovokavęs jos savo žodžiais ir elgesiu. Metė į jį suknelę, nes jis išprovokavo. Kalbėdama telefonu su Ž. prieš konfliktą, ji nekvietė jo atvažiuoti. Gal pasakė „atvažiuokite“ arba pasakė, kad R. atvažiuotų, atiduos jai suknelę ir pinigus. Ji Ž. nepažinojo, matė pirmą kartą. Dukra buvo minėjusi, kad Ž. sportuoja, rodė jo nuotraukas „Facebook“, žino, kad jis dirbo treneriu sporto klube. Teigė, jog yra silpnesnė už Ž., negalėjo išsilaisvinti iš jo rankų, nepajėgė priešintis, kai lenkė jos galvą prie žemės, negalėjo nieko jam padaryti.

Nesutiko su pateiktu G. Ž. civiliniu ieškiniu. Teigė, jog Ž. visą laiką buvo su akiniais, jam akiniai nukritę nebuvo, jis tik siekia atsinaujinti akinius. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutiko.

Nukentėjusysis G. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. ji turėjo susitikimą Užimtumo tarnyboje. Su žmona ir vaikais išvažiavo automobiliu iš (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant žmona dar kartą nusprendė susisiekti su B., ji neatsiliepė į skambutį. Tada žmona parašė „tavo pasirinkimas, galiu įkelti į aferistų grupę“. Viskas vyko iš jo telefono numerio. Po kelių sekundžių B. paskambino į jo telefoną, kalbėjosi su žmona. Jos kalbėjosi piktai. Žmona sakė, kad „su tavimi neina susikalbėti, esi užblokavusi mane visuose tinkluose, negalima tau prisiskambinti“. Po tų pykčių galiausiai B. pasakė „atsiųsk sąskaitos numerį, pervesiu tuos pinigus“. Žmona nusiuntė jai banko sąskaitos numerį. Užimtumo tarnyboje jam belaukiant eilėje sulauke skambučio iš nežinomo numerio. Skambino I. L.. Ji buvo pikta, šaukė, išvadino juos vagimis, aferistais, sakė, kad B. tų suknelių nereikia, ir tokių draugų nereikia. Ji pasakė “atvažiuokit, atiduosiu pinigus ir sukneles“. Jis numetė ragelį, toliau nebekalbėjo, nes ji labai šaukė. Po apsilankymo tarnyboje, žmonai pasakė „važiuojam iki I. ir pasiimsim savo daiktus“. Nuvažiavęs į vietą, pastatė automobilį šonu prie kiemo, keleivio langais į I. namo duris.

Nuėjęs prie durų pabeldė, išėjo I.. Matė, kad ji labai supykusi, pakeltu tonu liepė pakviesti R.. Jis pasakė, kad R. su vaikais sėdi automobilyje ir negali ateiti, jis R. vyras ir gali paimti jiems priklausančius daiktus. I. vėl išvadino juos vagimis, aferistais, sakė „koks tu vyras, jei pardavinėji žmonos sukneles“. I. rankose laikė maišelį, norėjo jam jį duoti. Pasakė jai „suknelę pasilikite, nes pas jus ji išbuvo apie 7 mėnesius, neaišku kur ji buvo tampyta, kas su ja vaikščiojo ir kur gulėjo“. Po tų žodžių I. supyko ir pradėjo jį tuo maišeliu trankyti per galvą, sprandą. Maišeliu trenkė gal 2-3 kartus, maišelis suplyšo ir suknelė nukrito ant žemės. Tuomet ji pradėjo daužyti ranka jam per sprandą, smūgius sudavė plaštaka, galėjo suduoti virš 10 smūgių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus akistatos, atliktos tarp kaltinamosios I. L. ir nukentėjusiojo G. Ž., ištrauką, kad „moteris rankose laikė permatomą maišelį su suknele, norėjo atiduoti, bet aš pasakiau, kad mums šito nugulėto, nutampyto „škuduro“ nereikia. Tada ji man į galvos sritį vieną kartą smogė su tuo maišeliu, kai buvau atsisukęs į ją, tuomet aš nusisukau ir ši man iš maišelio smogė antrą kartą. Maišelis suplyšo, suknelė iškrito, o tuomet moteris su ranka pradėjo trankyti man į sprando sritį. Aš buvau nusisukęs, kairę ranką buvau pakėlęs ir dengiau sprandą. Smūgių buvo daugiau negu trys. Po šių smūgių, ant žemės, man nuo akių nukrito akiniai.“ (t. 1, b. l. 54), tikslino, jog tyrėjai minėjo, kad smūgių maišeliu buvo 2-3, o ranka virš 10 smūgių, nežino dėl ko tyrėja taip neužrašė.

Teigė, jog skausmą sukėlė trankymas ranka. Juto ranka suduotus smūgius į galvą ir sprandą, po viso to jautėsi, kad buvo į galvą trenkta. Smūgių sudavimas maišeliu nesukėlė skausmo, kai sudavinėjo smūgius skausmo nesukėlė, jis atsirado kitą dieną. Jausmas buvo kakle, kai davė per sprandą, tai turbūt ir buvo fizinis skausmas. Fizinis skausmas, kaip supranta, yra jausmas į suduotą vietą. Jam buvo sukeltas skausmo jausmas į suduotą vietą. Nuo L. smūgių tiesiog buvo jausmas, kad suduota. Buvo atsukęs jai nugarą, lyg pasisukęs šonu, jos veido nematė, bandė dengtis ranka nuo smūgių ir sučiupti ją kaip nors. Sučiupo jai už plaukų. Tuo metu kai gynėsi, buvo pakėlęs kairę ranką, I. griebė už tos rankos, ištampė megztinį. Palaikius už plaukų, I. apsiramino. Nuo jos paskutinio smūgio jo akiniai nukrito ant žemės. Kai jis ją paleido ir ji pamatė, kad jis nuo žemės kelia akinius, apsiramino. Pradėjo šaukti žmonai, kad kviestų policiją. Kai pradėjo šaukti, I. dukra pasirodė koridoriuje. Jis pakėlė akinius ir nuėjo į automobilį. Automobilyje nusiėmęs akinius pamatė, kad jie apgadinti ir pasakė žmonai, kad važiuoja į policiją rašyti pareiškimo. Nuvyko į policiją, papasakojo visą situaciją, ten nufotografavo akinius. Policijos pareigūnams rodė paraudusį kaklą ir ištampytą megztinį, bei akinius. Paraudimas buvo nustatytas rašant pareiškimą pas pareigūnę. Jam žmona pasakė, kad paraudęs kaklas, o pareigūnė jį nufotografavo ir nieko nekomentavo.

Sekančią sieną, kai praėjo šokas, pradėjo jausti skausmą sprande. Jam yra trapecijos išvarža jau daug metų ir neatsargiai pasukus sprandą užsigauni ir tas skausmas atsinaujina. Skausmą pajuto sekančią dieną, žino, kad tai dėl išvaržos, bet tą išvaržą iššaukė smūgiai. Išvadą dėl skausmo priežasties padarė pats. Kelias dienas gėrė „Nimesil“ ir skausmas dingo. Pas teismo ekspertus atsisakė vykti, nes tuo metu nejautė, kad kažką skauda.

Palaikė civilinį ieškinį. Nurodė kiekvieną kartą patiriantis stresą kai sulaukia skambučio iš policijos, ar mato nežinomą numerį, pergyvena tiek jis, tiek žmona. Prisiminimai, pažeminimas šeimos akivaizdoje sukelia stresą. Įvykio metu buvo apgadinti akiniai, atskilo stikliukas ir rėmeliai subraižyti. Akinius įsigijo 2019 m. pabaigoje, mokėjo už juos apie 300 Eur, tiksli kaina dokumentuose.

Liudytoja R. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. apie 12 val. išvyko į (duomenys neskelbtini). Vyras 13 val. turėjo vizitą Užimtumo tarnyboje, ji liko sėdėti mašinoje su vaikais. Vyras Užimtumo tarnyboje užtruko apie 15 min., grįžęs pasakė, kad skambino B. mama, išplūdo jį visokiais žodžiais, pasakė, kad važiuojame pasiimti jos suknelės. Dar važiuojant į (duomenys neskelbtini) ji skambino B., kuri neatsiliepė, tada jai parašė „kadangi negrąžini suknelės, nesulaukiau pinigėlių, tai kelsiu tave į aferistų grupę“. Vyrui būnant Užimtumo tarnyboje paskambino B. mama. Ką jie kalbėjo, nežino.

Nuvyko iki L. namų, pasistatė mašiną ir vyras išlipo paimti suknelės. Ji viso konflikto metu buvo automobilyje. I. ją kvietė ateiti pasikalbėti, bet ji nėjo, nes automobilyje buvo dukra, kuri galėjo pradėti verkti. Pripažino ikiteisminio tyrimo metu nurodžiusi, kad nėjo kalbėtis su I. dėl to, kad kai I. skambino buvo supykusi ant vyro, jį išplūdo visokiais žodžiais, tarp jų jau buvo įvykęs žodinis konfliktas. I. ne jai, o jos vyrui pasakė „atvažiuok pasiimti suknelės“, dėl to vyras ir važiavo. Nurodė, jog I. neturi jos telefono numerio, nes ji I. skambino iš savo vyro telefono, kai 2020 m. rugpjūčio 31 d. vyko pas I. pasiimti kailinių. Ji paskambino B. mamai ir pasakė, kad važiuos į (duomenys neskelbtini) ir, kad norėtų užsukti kailinių. Jos sutarė, kad ji ateis į kiemą. Užėjo, pasiėmė kailinius ir išvažiavo. Su B. buvo sutarta, kad suknelė bus grąžinta kartu su kailiniais. Ji maišelį su kailiniais pasiėmė, jo netikrino, vėliau pastebėjo, kad suknelės ten nėra. Dėl to kitą dieną skambino B., kad grąžintų suknelę. Kadangi B. yra užblokavusi jos skambučius, ji skambino jos mamai iš vyro telefono.

Jiems atvykus automobilis prie įvažiavimo į kiemą stovėjo taip, kad ji pasisukusi į dešinę pusę viską matė. Iš namo išėjo B. mama, ir tarp I. ir jos vyro įvyko konfliktas. Konfliktas prasidėjo dėl suknelės, kai vyras pasakė, kad nebereikia to škarmalo, su kokiais vyrais davėsi jūsų dukra, mums reikia pinigėlių, o ne suknelės. Pripažino, kad jos vyras kaltinamajai pasakė, kad mums nereikia to skarmalo, nes neaišku su kokiais vyrais B. gulėjo. Tuos žodžius vyras pasakė, nes B. prasta reputacija. Tuo metu nei jai, nei jos vyrui suknelės būklė nebuvo žinoma, vyras nežinojo kokia tai suknelė.

Išgirdusi tuos žodžius B. mama labai įsiuto, maišeliu trekė vyrui per galvą keletą kartų, per petį, stipriai vyrą apdaužė. Su maišeliu sudavė 3-4 smūgius, po to maišelis suplyšo ir suknelė su pinigais iškrito ant žemės. Kai tuo maišeliu mėtėsi, vyrui nukrito akiniai, o kai vyras kėlėsi pasiimti akinių, jai keletą kartų pasakė kviesti policiją. I. išgirdusi žodžius, kad vyras sako, kviesk pliciją, įsiuto, puolė daužyti vyrą kumščiu, tampyti už megztinio, tai vyras gindamasis sugriebė jai už plaukų, ją šiek tiek apraminti. Kaltinamoji sudavė vyrui kumščiu daug smūgių į pilvą, kūną. Buvo sugriebusi vyrą už kaklo, kaire ranka, laikė neilgai. Po to, vyras dar keletą kartų jai pasakė, kad ji kviestų policiją ir tada B. mama puolė šaukti sakydama „A., A. kviesk policiją“. Kai konfliktas ėjo į pabaigą I. paėmė pinigus ir metė į vyrą sakydama pasiimk savo šiukšles, sukčiau ir dink iš mano kiemo. Vyras grįžo į mašiną ir jie nuvažiavo į policiją, kur vyras parašė pareiškimą. Vyko į policiją nes prieš vyrą buvo panaudotas smurtas, sukeltas fizinis skausmas.

Po įvykio ant vyro kūno sužalojimų nebuvo matyti, buvo ištampytas megztinis, o po kelių dienų vyrui pasijuto išvaržos skausmai, jis gėrė „Nimesil“. Vyras skundėsi, kad konflikto metu jam skaudėjo.

Nurodė, jog akinių sugadinimų ji nematė, nežiūrėjo. Žino, kad pabraižytas akinių rėmelis. Akinius vyras įsigijo 2019 m. pradžioje.

Liudytojas D. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad į kabinetą policijos komisariate atvyko nukentėjęs G. Ž. ir pranešė, kad nori rašyti pareiškimą, kad įvyko kažkoks konfliktas tarp jo ir L., buvo numesti, sudaužyti ar sugadinti jo akiniai. Toks buvo pirminis pranešimas. Atvykęs Ž. pasakė, kad rašys pareiškimą, kad jam sugadinti akiniai ir sukeltas fizinis skausmas. Trumpai pabendravo su nukentėjusiuoju, kad įsitikinti ar nori rašyti pareiškimą, tada paskyrė pareigūną, kuris priėmęs pareiškimą pradės ikiteisminį tyrimą ir atliks pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Yra tikras, kad Ž. sakė apie fizinį skausmą, nes kitaip nebūtų liepęs priimti pareiškimo ir pradėti ikiteisminį tyrimą, tai buvo paminėta, tik konkrečiai ką jam suskaudo, nurodyti negali, nes ne jis priėmė pareiškimą. Su pareigūnu Ž. K. nuvyko į įvykio vietą. Įvykio vietoje sutiko L., paklausė kur įvyko konfliktas, ji nurodė, kad kieme. Įvykio vietoje fotografavo, fiksavo visą kiemą, nes buvo nurodyta, kad ten yra įvykio vieta. K. užpildė įvykio vietos apžiūros protokolą. Atstumas nuo kiemo vartų iki gyvenamojo namo apie 25 – 30 m., matavimų neatliko. Nuo vartų kiemas matosi, atstumas nuo vartų nemažas, galima įžiūrėti konfliktuojančius žmones, bet konkrečiai, ar galima labai tiksliai matyti kiek kartų vienas kitam sudavė smūgius, nežino. Turi labai atidžiai žiūrėti, jam būtų per toli matyti ir pasakyti tokias aplinkybes, kiek kartų suduota, kuria ranka suduota ir pan. Namo kieme šuns nematė, šuo jam bendrauti su nukentėjusiaja netrukdė. Atvykus į įvykio vietą klausė I. L. kas įvyko, ji nurodė, kad Ž. atvykęs į jos kiemą, grasino dukters anketą, susijusią su Facebook, užblokuoti, ar patalpinti į aferistų grupę ir dėl visų tų žodžių įvyko konfliktas, kurio metu apsistumdė ir numetė akinius. Atvykus į įvykio vietą L. buvo kažkiek sutrikusi. Pokalbio metu netgi pradėjo verkti, sakė, kad ir ji nukentėjo, net tik Ž. yra nukentėjęs toje situacijoje. L. kažką minėjo apie išrautus galvos plaukus. Plaukų nerodė, jis L. įvykio vietoje neapžiūrėjo. L. taip pat ketino rašyti pareiškimą dėl įvykio. G. Ž. būsena atvykus į policijos komisariatą buvo normali, atvyko pranešti apie nusikalstamą veiką, ryžtingai, nuosekliai aiškino visas įvykio aplinkybes. Smurto žymių ant Ž., jam atvykus į kabinetą, nesimatė. Nepaskys ar nukentėjusysis buvo apžiūrėtas policijoje, jį turėjo apžiūrėti, nes tai įeina į pirminius veiksmus. Jis pats tokių veiksmų neatliko. Akinių neapžiūrėjo, jų sugadinimų nematė.

Liudytojas Ž. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. su kolega D. B. buvo nuvažiavę pas L., jis ten atliko įvykio vietos apžiūrą. Išvykstant į įvykio vietą buvo pasakyta, kad įvyko konfliktas, apgadinti akiniai. Kolega daugiau bendravo su L. apie įvykio aplinkybes, o jis fotografavo, klausė kur viskas vyko. Įvykio vietos apžiūros metu atstumų nematavo. Nuo vartų iki įvykio vietos apie 30 metrų atstumas, tiksliai pasakyti negali. Įvykio vietos nuotrauka buvo daryta nuo įvažiavimo į kiemą. Konkrečioje įvykio vietoje, kurią nurodė L, nieko nebuvo, po to parodė suknelę, kuri buvo įnešta į verandą, ten buvo ir pinigai, dvi kupiūros – 10 Eur ir 5 Eur. Įvykio vietoje, kur vyko pats konfliktas, jokių daiktų, žymių nebuvo. Kokių nors akinių detalių taip pat nebuvo. Konflikto epicentras buvo apie 2 metrus nuo įėjimo į namą. Prieš išvykstant į įvykio vietą kolegė pradėjo ikiteisminį tyrimą ir kalbėjosi su nukentėjusiuoju dėl visų aplinkybių, jis su nukentėjusiuoju nebendravo. Dar atliko akinių apžiūrą. Akinių apžiūros protokole yra parašyta, ar buvo kokie pabraižymai, tiksliai pasakyti negali, apžiūros protokole tai turėtų būti užfiksuota. Apžiūrint akinius nukentėjusysis nedalyvavo, akiniai buvo nufotografuoti ir apžiūrėti jam nedalyvaujant iš skaitmeninių foto nuotraukų. Akinius fotografavo kolegė, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kolegė nurodė įbrėžimus, kurie padidinus nuotraukas matėsi. Įbrėžimai, akinių sugadinimai žiūrint į akinius nesimato, jeigu jis nežinotų kur įbrėžimai, tai nematytų. Kai įvykio vietoje bendravo su L., ji kažką minėjo apie plaukus, kad rovė plaukus, ar išrovė plaukus. Sakė kitą dieną rašys pareiškimą.

Nepilnametė A. L. į teisiamąjį posėdį kviesta nebuvo, todėl vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje pagarsinti nepilnametės liudytojos A. L. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nepilnametė liudytoja parodė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. grįžo namo iš mokyklos apie 13.00 val., nuėjo persirengti. Išgirdo, kad mama su sese B. kalbėjo griežtu tonu, kalbėjo telefonu, mama paskambino kažkam ir vėl kalbėjo griežtu tonu. Jos mama kalbėjo telefonu, ji buvo pirmame aukšte, o ji antrame aukšte. Ji nulipo į pirmą aukštą ir mamos paklausė, su kuo ji kalba, mama pasakė, kad atvažiuos B. draugė R. pasiimti suknelės. Išgirdo, kaip privažiuoja automobilis, išgirdo vyrišką balsą, kuris garsiai rėkė, balsas buvo agresyvus, ką rėkė, negirdėjo, išgirdo, kad mama rėkė „paleisk“. Išėjo į lauką. Vyriškis mamą laikė už riešo stipriai, mama bandė išsivaduoti iš jo, buvo pasilenkusi ir negalėjo ištrūkti. Kai vyras ją pamatė, paleido mamos ranką, atrodė, kad išsigando. Po to mama jai sušuko „nubėk paskambinti į policiją“, ji nubėgo pasiimti telefoną. Nešė telefoną mamai ir pamatė kad vyras nuėjo į savo mašiną ir išvažiavo. Mama skundėsi, jai ant žando buvo raudonis, neprisiminė ant kurio, plaukai buvo susivėlę, ji buvo išsigandusi, važiavo po to į greitąją, mama vėmė. Ranką, kurią buvo suėmęs vyriškis irgi buvo raudona, tą pačią dieną važiavo į polikliniką su močiute. Nematė, kad mama vyriškiui būtų trenkusi su maišeliu. Matė ant žemės suknelę ir pinigus. Patvirtino, kad vyriškis buvo su akiniais, jie buvo ant veido. Ji ant vyro jokių sužalojimų nematė (t. 1, b. l. 120-122, DVD+R diskas prie bylos viršelio t. 2).

Iš byloje esančio 2020 m. rugsėjo 1 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad G. Ž. 13.44 val. pranešė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. apie 13.20 val. I. L. jį iškeikė necenzūriniais žodžiais, kelis kartus maišiuku, kuriame buvo įdėta suknelė jam trenkė į kaklo sritį, taip pat kelis kartus per kaklą trenkė ir su ranka, ko pasekoje jam nuo akių nukrito akiniai ant žemės, taip jie apsibraižė. Taip pat jis kaire ranka dengėsi kaklą nuo smūgio, tada I. L. jam čiupo už kairės rankos megstinio ir tampė jį, tokiais savo veiksmais I. L. jam sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 16-17);

2020 m. rugsėjo 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota vieta – gyvenamojo namo kiemas, adresu (duomenys neskelbtini), kur įvyko konfliktas. Užfiksuotas pinigų ir suknelės vaizdas (t. 1, b. l. 26-28, 29-32, CD diskas prie bylos viršelio t. 2);

2020 m. rugsėjo 1 d. asmens apžiūros protokole ir fotolentėlėje užfiksuota nukentėjusiojo G. Ž. kūno apžiūra. Apžiūrėjus ant kūno matomų vietų sužalojimų nematyti (t. 1, b. l. 71-73, 74-75, CD diskas prie bylos viršelio t. 2);

2020 m. rugsėjo 1 d. užduoties atlikti objektų tyrimą, kuria buvo paskirta užduotis specialistui dėl G. Ž. kūno sužalojimų nustatymo, antrame lape užfiksuotas G. Ž. įrašas ranka, kad jis pas teismo medicinos ekspertus nevyks (t. 1, b. l. 77-78);

2020 m. rugsėjo 1 d. daiktų apžiūros protokole ir fotolentėlėje užfiksuota akinių apžiūra. Nurodoma, kad akiniai yra su skaidriais stiklais, akinių rėmelis aukso spalvos, su dviem akinių rėmelių nosies atramomis. Ant akinių rėmelio kojelių, šonuose matosi raidės „G“. Dešinės akinių rėmelio pusės apatinė dalis matosi apibraižyta, matosi dešinio apatinio lęšio dalis nuskilusi (t. 1, b. l. 80-81, 82-83, CD diskas prie bylos viršelio t. 2);

2020 m. rugsėjo 25 d. akistatos protokole užfiksuoti kaltinamosios I. L. ir nukentėjusiojo G. Ž. priešpriešiniai parodymai apie įvykio aplinkybes, kilusį fonfliktą, suduotus smūgius ir jų kiekį, konflikto priešistorę (t. 1, b. l. 53-63);

2020 m. spalio 22 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėta medvilninė suknelė su rankovėmis ir suplyšęs permatomas polietileninis maišelis, kurių vaizdai fiksuoti fotolentelėje (t. 1, b. l. 128-129, 131-136);

2021 m. sausio 28 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole, aprašyti įvykio vietoje išmatuoti atstumai nuo sodybos vartų iki gyvenamojo namo durų, taip pat kaltinamosios I. L. ir nukentėjusiojo G. Ž. nurodyta konkreti konflikto vieta ir atstumai nuo sodybos vartų iki konflikto vietos; gyvenamojo namo plane nubraižyti ir nurodyti apžiūros protokole fiksuoti atstumai, fotolentelėje fotonuotraukos iš įvykio vietos (t. 2, b. l. 120-127, 128, 129-132).

Įrodymų analizė, vertinimas dėl I. L. veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, smurtavimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu žmogaus kūnui, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Fizinio skausmo sukėlimas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė šios veikos pavojingus padarinius ir tų padarinių norėjo arba sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje I. L. kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad tarpusavio konflikto metu, tyčia, nenustatytą kiekį kartų, su maišeliu ir ranka sudavė G. Ž. į kaklo sritį taip sukėlė nukentėjusiajam vieną iš alternatyvių šiame straipsnyje nustatytų padarinių – fizinį skausmą.

Nors kaltinamoji savo kaltės dėl jai pareikšto kaltinimo nepripažino visiškai, nepripažino sudavusi smūgius nukentėjusiajam, tačiau teismo ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad I. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Pagal teisiamojo posėdžio metu atkurtą įvykio eigą, nustatyta, kad kaltinamasis kartu su žmona R. Ž. atvyko pas I. L. pasiimti R. Ž. priklausančios suknelės ir/ar pinigų už ją. Prie namo durų nuėjo tik G. Ž., kur tarp jo ir I. L. kilo konfliktas dėl grąžinamos suknelės. Tiek nukentėjęs, tiek ir pati kaltinamoji konflikto pradžią ir jo kilimo priežastį nurodo vienodai, tai, kad konfliktas kilo dėl to, kad G. Ž. nepagarbiai ir įžeidžiančiai atsiliepė apie kaltinamosios dukrą B.. Nukentėjęs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme iš esmės nuosekliai nurodė konflikto pradžią, jo kilimo aplinkybes ir eigą. Pripažino, jog jam nepagarbiai atsiliepus apie I. L. dukrą kilo konfliktas, kurio metu I. L. maišeliu su suknele jam sudavė 2-3 smūgius į sprando sritį, o maišeliui suplyšus ir suknelei iškritus ant žemės sudavė ne mažiau trijų smūgių jam į sprandą su ranka, plaštaka. Nukentėjusiojo parodymus dėl smūgių sudavimo maišeliu su suknele patvirtino ir įvykio vietoje, maždaug už 30 metrų buvusi nukentėjusiojo sutuoktinė. Dėl smūgių sudavimo ranka nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai išsiskyrė, nukentėjęs viso proceso metu nurodė, kad kaltinamoji jam sudavė smūgius plaštaka į galvos, sprando sritį, liudytoja teigė, kad kaltinamoji smūgiavo kumščiu į įvairias nukentėjusiojo kūno vietas, daug smūgių į pilvą, kūną, buvo sugriebusi nukentėjusiajam už kaklo. Tokius liudytojos parodymus dėl smūgių sudavimo kumščiu į įvairias kūno vietas teismas vertina kritiškai ir jais nesivadovauja, nes jų nepatvirtino nei nukentėjęs, nei kiti byloje esantys duomenys. Kaltinamoji viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog smūgių nei maišeliu su suknele, nei ranka nukentėjusiajam nesudavė, tik metė į jį maišelį su suknele, taip pat buvo sugriebusi nukentėjusiajam už megztinio rankovės.

Išanalizavus nukentėjusiojo, liudytojos ir kaltinamosios parodymus, duotus viso proceso metu matyti, kad dalis parodymų apie konflikto pradžią ir jo kilimo priežastis iš esmės sutampa. Pati kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog konfliktui ją išprovokavo nepagarbus ir įžeidžiantis nukentėjusiojo elgesys, ji susinervino, po ko metė į nukentėjusįjį maišelį su suknele. Teismas įvertinęs nukentėjusio, liudytojos ir kaltinamojo duotus parodymus, sugretinęs juos tarpusavyje, sprendžia, jog nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais dėl smūgių sudavimo su maišeliu nėra pagrindo abejoti. Teismo vertinimu, tai, kad konfliktas kilo dėl grąžinamos suknelės netiesiogiai patvirtina, kad kaltinamoji supykusi ir įsižeidusi ne tik metė į nukentėjusįjį maišelį su suknele, bet ir sudavė su ja smūgius, ne vien tik metant maišelį su suknele į nukentėjusįjį jis galėjo nukristi ant žemės, iš jo galėjo iškristi suknelė, tačiau plyšti maišelis jį tik metant, kai įplyšimo ilgis yra 17,5 cm, neveikiamas smūgio jėgos nelabai galėjo. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti ir nukentėjusiojo parodymais apie ranka – plaštaka, suduotus smūgius nukentėjusiajam, kurių galėjo būti daugiau negu trys. Nors nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamoji ranka jam sudavė ne mažiau dešimties smūgių į sprando ir galvos sritį, tačiau tokie kaltinamojo parodymai prieštarauja jo paties duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir akistatos metu patvirtintiems jo parodymams, kad kaltinamoji jam ranka sudavė kelis, daugiau nei tris, smūgius ranka.

Teismas patikslina kaltinime nurodytą aplinkybę, kad kaltinamoji sudavė smūgius su maišeliu ir ranka į kaklo (sprando) sritį, nes iš byloje nustatyta, kad smūgiai buvo suduodami į nugarinę kaklo sritį – sprandą. Šis patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės, kaltinamosios padėties nesunkina ir nepažeidžia jos teisės į gynybą.

Kaip minėta, BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, smurtavimo atvejais turi būti padarinys, šiuo konkrečiu atveju – fizinis skausmas.

Fizinis skausmas, jo intensyvumas bei stiprumas yra pakankamai individualios ir subjektyvios sąvokos, todėl tokių pasekmių pripažinimas nusikaltimu pagal BK 140 straipsnį neturėtų būti formalus. Baudžiamoji atsakomybė turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai kaltinamojo pavojingas elgesys siekia baudžiamajai atsakomybei taikyti būtiną pavojingumo laipsnį.

Teisiamajame posėdyje apklausiamas nukentėjusysis G. Ž. nurodė, kad smūgių sudavimas maišeliu su suknele jam jokio fizinio skausmo nesukėlė, tačiau fizinį skausmą sukėlė kaltinamosios suduoti smūgiai ranka. Juto ranka suduotus smūgius į galvą ir sprandą, po viso to jautėsi, kad buvo trenkta į galvą. Po smūgių ranka jam nukrito akiniai. Apklausiamas iš karto po įvykio pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus nukentėjęs taip pat minėjo, kad kaltinamosios smūgiai sukėlė jam fizinį jam skausmą. Iš nukentėjusiojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad kaltinamoji jam sudavė smūgius plaštaka, jis jautė skausmą, kurį įvertino keturiais balais. Teismo vertinimu, tai kad buvo suduota delnu, nors, kaip teigė nukentėjusysis ir pakankamai stipriai, galėjo skausmo pojūtis ilgai neišlikti, tačiau tai nereiškia, kad tuo nebuvo juntamas momentinis fizinis skausmas. Teismas kritiškai vertina nukentėjusiojo parodymus, kad suduoti smūgiai jam iššaukė trapecijos išvaržos skausmą, kurį jis pajuto kitą, po įvykio, dieną, dėl ko jis turėjo gerti vaistus. Tokie nukentėjusiojo teiginiai nepagrįsti jokiais kitais leistinais įrodymais, nukentėjusysis dėl patiriamo skausmo į gydytojus nesikreipė, išvadą dėl skausmo priežasties pasidarė pats. Be to, ikiteisminio tyrimo metu po pirmos apklausos, 2020 m. rugsėjo 1 d., nukentėjusysis dalyvavo akistatoje su kaltinamąja ir buvo apklausiamas papildomai dar du kartus, ir niekur nenurodė, jog dėl jam kaltinamosios suduotų smūgių kilo tokie papildomi padariniai. Todėl teismas šiuos nukentėjusiojo parodymus atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

Įvertinęs visus byloje aptartus įrodymus, teismas daro neabejotiną išvadą, kad I. L. atlikdama smurtinius veiksmus nukentėjusiojo G. Ž. atžvilgiu suprato savo veiksmų pobūdį, suduodama smūgius plaštaka per galvą ir sprandą, suvokė, kad nukentėjusysis patirs fizinį skausmą ir to norėjo, todėl jos veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamosios atsakomybės

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017).

Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad taikant baudžiamąją atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą reikia protingai nustatyti šios veikos baudžiamumo ribas. Asmens padarytos veikos pripažinimas nusikaltimu neturi būti daromas vien formaliai, nevertinant, ar tokios veikos neteisėtumas yra kriminalinio pobūdžio ir ar jos pavojingumas yra pakankamas ją laikyti nusikaltimu. Nepakanka formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas. Baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai asmens elgesio neteisėtumas siekia būtiną baudžiamosios atsakomybės taikymui pavojingumo laipsnį. Sukelto skausmo intensyvumas ir stiprumas, taip pat skausmo keliamas pavojus konkretaus žmogaus sveikatai ar gyvybei yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-689/2018). Be to, inkriminuojant veiką kaip nusikalstamą, visada būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiškimą yra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2009). Tai ypač aktualu, kai vertinami konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakyti nemalonūs žodžiai ar atlikti nedraugiški veiksmai. Tokiu atveju visada būtina atsižvelgti ne vien tik į asmens, pasijutusio įžeistu, pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, bet ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti nusikalstama.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad jau iki vertinamo įvykio situacija buvo konfliktiška, G. Ž. ir I. L. konfliktavo telefonu, dėl R. Ž. žinutės apie B. L. patalpinimą į „aferistų“ tinklalapį. Pats įvykis ir I. L. veiksmai, sukėlę G. Ž. fizinį skausmą, buvo tiesiogiai išprovokuoti gana įžūlaus paties nukentėjusiojo elgesio, nes G. Ž. atvykęs į kaltinamosios gyvenamąją vietą, provokuodamas įžeidžiančiais pasisakymais apie jos dukrą, įvykio metu konfliktavo su gerokai vyresne, fiziškai silpnesne, emocijų nesuvaldžiusia, neadekvačiai į situaciją sureagavusia moterimi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G. Ž. yra fiziškai stiprus asmuo, sportininkas, 182 cm ūgio, jaunas vyras. Veika objektyviai pasireiškė fizinio skausmo sukėlimu dviejų asmenų tarpusavio konflikto, peraugusio į fizinį susistumdymą, kurio metu fizinį skausmą patyrė tiek nukentėjusysis, tiek galimai ir kaltinamoji, metu. Dėl fizinio skausmo sukėlimo kaltinamajai taip pat teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-216-874/2021, kurioje fizinio skausmo sukėlimu I. L. yra kaltinamas G. Ž.. Kilusio konflikto metu sužalojimai nukentėjusiajam nepadaryti, momentinį skausmą nukentėjusiajam sukėlė tik keli kaltinamosios suduoti smūgiai ranka – plaštaka. Teismo vertinimu, šių padarinių atsiradimą didele dalimi lėmė paties nukentėjusiojo netinkamas sąmoningas ir provokuojantis elgesys kurstant konfliktą, kuris vertintinas kaip kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas vertina ir žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajam G. Ž. dėl I. L. padarytos veikos būtų padarytas sveikatos sutrikdymas, neteisėti I. L. veiksmai trenkiant plaštaka per galvą ir sprandą sukėlė tik momentinį fizinį skausmą. Pažymėtina, jog ir nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas ne visuomet yra vienodai stiprus ar intensyvus. Nors apklausiamas teisme nukentėjusysis G. Ž. nurodė, jog jam skaudėjo, kai I. L. sudavė smūgius plaštaka, tačiau akivaizdu, jog minėtu kaltinamosios veiksmu nukentėjusiajam sukeltas skausmas buvo momentinis ir truko neilgą laiko tarpą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, darytina išvada, kad I. L. padaryta veika tiek pagal objektyviųjų (smurtiniai veiksmai ir padariniai – momentinis fizinio skausmo sukėlimas), tiek pagal subjektyviųjų požymių (staiga kilusi tyčia esant provokuojančiam elgesiui) turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas. Todėl I. L. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla nutrauktina.

I. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 159-160) paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis G. Ž. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 298,99 Eur turtinės žalos ir 1500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, jog turtinė 298,99 Eur žala jam susidarė neteisėtu I. L. veiksmų pasėkoje, kai kieme ant grindinio nukrito jo akiniai. Nurodė, kad akinius nešioja pastoviai, dėl prasto regėjimo. Dėl akinių remonto kreipėsi į optikos saloną, kur jam paaiškino, kad tokio modelio akiniai nebegaminami, o juos remontuojant, reikia tvarkyti akinių rėmelį. Po to rėmelius perdažyti ir už remonto kokybę salonas negarantuoja. Todėl buvo patarta įsigyti kitus akinius su kitais stiklais, kadangi jų panaudoti nebegalima. Už akinius reikia sumokėti 298 eurus 99 centus. Šiuo metu nedirba, lėšų neturi, todėl negali įsigyti akinių, kurie yra būtini, todėl prašo šią sumą priteisti iš I. L.. Prie ieškinio pridėjo „Optikos pasaulis“ pareiškimą, kuriame apskaičiuota naujai įsigyjamų akinių kaina. Neturtinę žalą grindė tuo, jog nusikaltimo metu patyrė fizinį skausmą, kurį juto kelias dienas po įvykio. Buvo užpultas ir sumuštas žmonos akivaizdoje, dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir reputacijos praradimą. Todėl už patirtą skausmą ir pažeminimą prašo priteisti iš kaltinamosios 1500 Eur (t. 2, b. l. 53-54, 55).

BPK 115 straipsnyje nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio ieškinio teismas gali priimti apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžio atvejais, tačiau nenurodo, koks procesinis sprendimas turi būti priimamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo.

Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosios bylos nutraukimo atveju teismas gali iš esmės išspręsti ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016). Remiantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad iš karto po įvykio atvykęs į policijos komisariatą G. Ž. nurodė, jog kilusio konflikto metu, kai I. L. jam sudavė smūgius, nuo jo veido nukrito akiniai, kurie apsibraižė. Tokios pozicijos nukentėjusysis laikėsi tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir nagrinėjant bylą teisme. Kad konflikto metu buvo nukritę G. Ž. akiniai tvirtino ir liudytoja R. Ž.. Kaltinamoji šios aplinkybės nepripažino, nurodė, jog visą konflikto laiką G. Ž. buvo su akiniais. Liudytojas D. B. teisiamajame posėdyje minėjo, kad nuvykus į įvykio vietą pas I. L., ji minėjo, kad buvo kilęs konfliktas, kurio metu ji su G. Ž. apsistumdė ir nukrito akiniai. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, laiko įrodyta aplinkybę, kad konflikto metu ant grindinio buvo nukritę G. Ž. akiniai.

Teisiamojo posėdžio metu, tiek fotonuotraukoje, tiek tiesiogiai, byloje dalyvaujantiems asmenims, apžiūrėjus akinius buvo nustatyta, kad yra du apie 2-3 mm įbrėžimai ant dešinės pusės metalinio rėmelio, jo apačioje, ir apie 2 mm dešinio akinių lęšio įskilimas, lęšio apačioje. Nustatyti akinių apgadinimai nėra tokie žymūs, dėl kurių akiniai nebegali būti naudojami. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., viso bylos nagrinėjimo metu, ir toliau nešioja tuos pačius akinius. Teismo vertinimu nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad akiniai yra sulaužyti, yra nepagrįstos, nes tiesiogiai apžiūrėjus akinius buvo nustatyti tik nežymūs jų apgadinimai.

Sprendžiant dėl priteistinos turtinės žalos dydžio, teismas vertina tai, kad akiniai buvo įsigyti 2019 m. sausio 14 d., iki įvykio nukentėjusysis pastoviai nešiojo akinius vienerius metus ir aštuonis mėnesius, todėl įbrėžimai ant akinių rėmelio galėjo atsirasti dėvint akinius. Be to, nežymūs įbrėžimai apatinėje rėmelio dalyje yra nematomi pašaliniams asmenims bei netrukdo naudoti akinių pagal paskirtį. Apžiūrint akinius taip pat buvo nustatyta, kad yra apie 2 mm dešinio akinių lęšio įskilimas, lęšio apačioje. Akinių lęšis yra už metalinio rėmelio ribų, todėl krentant akiniams galėjo įskilti. Nors šiuo metu nenustatyta, kad įskilęs lęšis trukdo nukentėjusiojo regėjimui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad lęšis yra pagrindinė akinių dalis, padedanti geriau matyti aplinką, be to lęšį galima pakeisti, teismas sprendžia, jog dėl akinių lęšio apgadinimo yra pagrindas ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, ir priteisti iš I. L. 65,00 Eur (vidurkis tarp siūlomos lęšio kainos (71 Eur) ir įgyto lęšio kainos (61 Eur) t. 2, b. l. 55, 63) turtinės žalos.

Kaip minėta, nukentėjusysis prašė priteisti iš 1500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamosios.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nors nukentėjusysis nurodė, kad jog nusikaltimo metu patyrė fizinį skausmą, kurį juto kelias dienas po įvykio, buvo užpultas ir sumuštas žmonos akivaizdoje, dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, emocinę depresiją ir reputacijos praradimą, tačiau kaip nustatyta byloje, nukentėjusiojo patirtas fizinis skausmas buvo tik momentinis, dėl keleto suduotų smūgių ranka. G. Ž. baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog dėl kaltinamosios veiksmų jis patyrė pažeminimą šeimos akivaizdoje, tačiau byloje nustatyta, kad dėl įvykusio konflikto su kaltinamąja yra ir paties G. Ž. kaltės, dėl jo įžūlaus ir provokuojančio elgesio, įžeidžiančių žodžių, dėl ko I. L. veika buvo pripažinta mažareikšme. Teismas įvertinęs nukentėjusiojo elgesį ir jo kaltę dėl kilusio konflikto, jam padarytą fizinę ir turtinę žalą, pripažinus I. L. padarytą veiką mažareikšme, bei nesant duomenų apie nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, reputacijos praradimą ir pan., civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo iš I. L. atmestinas.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Byloje pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.4)TP-20-T-3041-12508 (t. 1, b. l. 64-65), nukentėjusiajam teikta teisinė pagalba. Pagal tarnybos 2021 m. kovo 2 d. pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 467,43 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatytos išlaidos, laikytinos proceso išlaidomis, todėl sprendžiant dėl jų priteisimo vadovaujamasi BPK 105 straipsniu, kurio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Priėmus procesinį sprendimą atleisti I. L. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jam šiuo pagrindu nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis), proceso išlaidos iš jos negali būti išieškomos.

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Daiktais, turinčiais įrodomosios reikšmės, tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme, kurie vis dar saugomi prie bylos pripažintini:

DVD+R diskas, su nepilnametės A. L. apklausa, esantis prie bylos viršelio;

2 CD+R diskai, su įvykio vietos, asmens ir daiktų apžiūros fotonuotraukomis, esantys prie bylos viršelio;

Suknelė ir polietileninis maišelis, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje (t. 1, b. l. 138-139).

Daiktiniai įrodymai – 3 diskai paliktini prie bylos kaip bylos medžiaga;

Daiktinis įrodymas – suknelė, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina nukentėjusiajam G. Ž.;

Daiktinį įrodymą – polietileninį maišelį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 4, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. L. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Nukentėjusiojo G. Ž. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš I. L. 65,00 (šešiasdešimt penkis) Eur G. Ž..

Nukentėjusiojo G. Ž. civilinį ieškinį neturtinės žalos priteisimo iš I. L. atmesti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo I. L. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

3 diskus palikti prie bylos kaip bylos medžiagą;

suknelę, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti G. Ž.;

polietileninį maišelį, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nukentėjusiajam G. Ž. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatsiėmus grąžintino daikto – suknelės, saugomos Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.