Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-643-881/2017

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-06-14
Bylos Nr.: 2A-643-881/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01120-2015-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Rūta Burdulienė, Vaclovas Paulikas
Atsakovas: N. U.
Ieškovas: R. Š., Waldeku Grupp OU
Trečiasis asmuo: UAB „Baltas alksnis“

Civilinė byla Nr. e2A-643-881/2017Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01120-2015-1

Procesinio sprendimo 2.1.2.4.1.4;2.5.11.1; 2.5.29; 2.5.29.1; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Vilijos Mikuckienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Vaclovo Pauliko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. U. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. U. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-12-341/2016 pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei N. U. dėl paskolos priteisimo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. U. ieškinį ieškovams R. Š., Waldeku Grupp OU, trečiajam asmeniui UAB „Baltas alksnis“ dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas R. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš priteisti atsakovės N. U. 9 557,46 Eur negrąžintos paskolos; 428,83 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. liepos 8 d. žodinės sutarties pagrindu atsakovei paskolino 33 000 Lt ( 9 557,46 Eur), šią sumą pervesdamas bankiniu mokėjimo pavedimu į atsakovės sąskaitą banke. Žodžiu su atsakove susitarė, kad paskola bus trumpalaikė – ilgiausiai dviem mėnesiams, tačiau iki šiol paskola nėra grąžinta. Atsakovė vengia bet kokių pasiaiškinimų dėl paskolos negrąžinimo, t. y. vengia grąžinti paskolą bei sumokėti palūkanas už naudojimąsi paskola.Atsakovė N. U. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas bei ieškovui skirti 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos priteisiant atsakovės naudai. Nurodė, kad jokios paskolos sutarties nei 2014 m. liepos 8 d., nei vėliau su ieškovu nesudarė ir ieškovo nurodomos 33 000 Lt sumos iš ieškovo nesiskolino bei neprašė minėtos sumos jai pervesti. Atsakovė savo sąskaitos, į kurią ieškovas pervedė ieškinyje nurodomą sumą, ieškovui niekada nedavė. Ieškinyje nurodyta 33 000 Lt suma, kurią jis pervedė į atsakovės sąskaitą, buvo ieškovo sumokėta kaina už pagal 2014 m. rugpjūčio 20 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartį įsigytas 3 000 vienetų UAB „Baltas alksnis“ akcijų. Ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir yra ne kas kita, kaip piktnaudžiavimas procesu, teikiant teismui tikrovės neatitinkančius duomenis bei nepagrįstai ir neteisėtai reikalaujant iš atsakovės pinigų, kurių ji niekada nei žodinės, nei rašytinės sutarties pagrindu nesiskolino iš ieškovo. Ta aplinkybė, jog ieškovas nepateikė rašytinės paskolos sutarties, kuri turėjo būti sudaryta, jei kaip teigia ieškovas, jis su atsakove susitarė dėl 33 000 Lt dydžio paskolos suteikimo, tik patvirtina faktą, jog jokie paskoliniai santykiai atsakovės ir ieškovo nesieja.Trečiasis asmuo J. U. atsiliepime į ieškinį, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, o ieškinyje nurodoma tariama skola buvo ne paskola atsakovei, o ieškovo sumokėta kaina už UAB „Baltas alksnis“ 3 000 vientų akcijų. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. U. pateikė ieškinį, prašydamas pripažinti negaliojančia Priedo prie 2014 m. rugpjūčio 20 d. Akcijų pirkimo sutarties dalį dėl UAB „Baltas alksnis“ akcijų pardavimo kainos ir nustatyti, kad 6 000 vienetų UAB „Baltas alksnis“ akcijų kaina yra 66 000 Lt, t. y. 11 litų už vieną akciją ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. ieškovas pradėjo domėtis galimybėmis įsigyti UAB „Baltas alksnis“ akcijas, kurios priklausė trečiajam asmeniui J. U.. Nuo 2014 m. pavasario vyko derybos dėl įsigyjamų akcijų skaičiaus ir kainos. Iš pradžių ieškovas ketino įsigyti visas, t. y. 100 procentų UAB „Baltas alksnis“ akcijų, vėliau priėmė sprendimą įsigyti tik 50 procentų bendrovės akcijų. Dar vykstant deryboms dėl akcijų įsigijimo sąlygų, 2014 m. gegužės 15 d., ieškovo prašymu UAB „Baltas alksnis“ direktore buvo paskirta S. Ž., kuri dirbo ir ieškovo valdomoje įmonėje UAB „Stairalita“, o direktoriaus pavaduotoju paskirtas S. S. (ieškovo bendraklasis ir verslo partneris). Be to, minėtoje bendrovėje 2014 m. gegužės 9 d. buvo įdarbinta ieškovo buhalterė J. L.. Galutinai dėl įsigyjamų akcijų skaičiaus ir kainos bei visų kitų sutarties sąlygų ieškovas ir J. U. susitarė 2015 m. liepos 7 d. UAB „Baltas alksnis“ patalpose. Žodžiu šalys susitarė, kad ieškovas R. Š. įsigis 50 procentų bendrovės akcijų už 33 000 Lt, t. y. po 11 litų už akciją. Akcijų kainą R. Š. turėjo sumokėti iškart po pasiekto susitarimo, atlikdamas pavedimą. Kadangi atsakovė, J. U. sutuoktinė, turėjo sąskaitą tame pačiame Danske banke, kaip ir ieškovas, buvo susitarta, kad ieškovas pinigus už akcijas perves į J. U. nurodytą atsakovės sąskaitą. Tokiu būdu 33 000 Lt už 3 000 vienetų UAB „Baltas alksnis“ akcijų ieškovas 2014 m. liepos 8 d. pervedė į atsakovės sąskaitą. Tą pačią dieną už 3 000 vienetų UAB „Batas alksnis“ akcijų atsiskaitė ir Waldeku Grupp OU, atlikdamas tarpusavio priepriešinių reikalavimų įskaitymą 33 000 Lt sumai. Nors už įsigyjamas akcijas pirkėjai – ieškovas ir Waldeku Grupp OU, atsiskaitė dar 2014 m. liepos 8 d., sutarties teksto derinimas šiek tiek užtruko, todėl pati Akcijų pirkimo sutartis, kuria J. U. pardavė visas jam priklausančias UAB „Baltas alksnis“ akcijas, 50 procentų, t. y. 3 000 vienetų akcijų, ieškovui, ir 50 procentų – 3 000 vienetų akcijų – Waldeku Grupp OU, buvo pasirašyta 2014 m. rugpjūčio 20 d. Sutarties tekstą, ieškovo nurodymu, turėjo parengti jo atstovas S. S., be to, ieškovo reikalavimu, motyvuojant „patogumu“, akcijų kaina Priede prie 2014 m. rugpjūčio 20 d. Akcijų pirkimo sutarties buvo nurodyta ne šalių sutarta ir sumokėta 66 000 Lt, o 1 Eur. Kadangi, akcijų kaina nėra privaloma akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sąlyga, be to, už akcijas buvo atsiskaityta iki pačios sutarties pasirašymo, nei J. U., nei Waldeku Grupp OU tam neprieštaravo. 2015 m. balandžio mėnesį J. U. tapo žinoma, jog ieškovas kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl 33 000 Lt skolos priteisimo iš atsakovės N. U., teigdamas, jog 2014 m. liepos 8 d. 33 000 Lt pavedimas, kuriuo ieškovas atsiskaitė už UAB „Baltas alksnis“ akcijas, buvo paskola atsakovei, kurios grąžinimo jis dabar reikalauja teismo keliu. Tokiu būdu J. U. paaiškėjo, jog ieškovas sąmoningai reikalavo Priede prie 2014 m. rugpjūčio 20 d. Akcijų pirkimo sutarties nurodyti akcijų kainą 1 Eur, kad vėliau, apgaulės būdu, prisidengiant tariamu paskolos sandoriu, susigrąžinti už akcijas sumokėtą 33 000 Lt sumą. Atitinkamai, Priedas prie 2014 m. rugpjūčio 20 d. Akcijų pirkimo sutarties, kuriame nurodyta akcijų kainą – 1 Eur, yra apsimestinis, nes juo nėra išreikšta tikroji sandorio šalių valia dėl UAB „Baltas alksnis“ akcijų kainos, todėl teismo turi būti pripažintas negaliojančiu dėl sandorio kainos, nustatant, kad UAB „Baltas alksnis“ 6 000 vienetų akcijų pardavimo kaina yra 66 000 Lt, t. y. 11 litų už vieną akciją. Tikroji 2014 m. rugpjūčio 20 d. Akcijų pirkimo sutarties šalių valia buvo parduoti UAB „Baltas alksnis“ akcijas už 66 000 Lt, t. y. akcijų pardavimo kaina pirkėjams R. Š. ir Waldeku Grupp OU už jų įsigyjamą akcijų kiekį buvo po 33 000 Lt, todėl laikytina, kad Priede prie 2014 m. rugpjūčio 20 d. Akcijų pirkimo sutarties nurodyta akcijų pardavimo kainą po 1 Eur kiekvienam pirkėjui neatitinka tikrųjų šios sutarties šalių ketinimų ir yra apsimestinė. 2014 m. balandžio mėnesio UAB „Baltas alksnis“ finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriuos patvirtino ieškovui lojali S. Ž., leidžia teigti, jog bendrovės padėtis buvo gera ir nurodytai datai UAB „Baltasis alksnis“ nuosavas kapitalas sudarė 1 451 635 Lt, iš kurio net 791 653 Lt ataskaitinių metų pelnas, turto vertė buvo 2 010 075 Lt, įsipareigojimai tik 558 422 Lt. Be to, 2014 m. liepos 8 d. ir 2014 m. rugpjūčio 20 d. ilgalaikis turtas sudarė 1 488 243,21 Lt, trumpalaikis turtas – 1 762,67 Lt, reikalavimai debitoriams – apie 991 213,26 Lt (2014 m. liepos 8 d.) ir 1 350 877,40 Lt (2014 m. rugpjūčio 20 d.). Nurodyti finansiniai duomenys patvirtina, jog akcijų įsigijimo metu UAB „Baltas alksnis“ vertė – kapitalas, negalėjo būti neigiama, todėl ir tikroji šalių valia nebuvo ir negalėjo būti nustatyti akcijų pardavimo kainą – 1 Eur. 2014 m. liepos 2 d. UAB „Baltas alksnis“, kuriai vadovavo ieškovo prašymu paskirta direktorė S. Ž., iš J. U. įsigijo didelės vertės nekilnojamąjį turtą: patalpas ir žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., kurių bendra NTR vertė – 125 891 Eur. Turtas buvo įsigytas likus šiek tiek daugiau nei mėnesiui iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. Akcijų pirkimo sutarties sudarymo ir likus 6 dienoms iki ieškovo pavedimo į atsakovės sąskaitą. Šis turtas 2014 m. lapkričio 12 d. pirkimo - pardavimo sutartimi buvo perleistas UAB „Laiptų fabrikas“, kurio akcininkas ir direktorius yra ieškovas, o po dviejų dienų ieškovas pardavė ir UAB „Baltas alksnis“ akcijas. Minėtų aplinkybių visuma patvirtina, jog ieškovas siekė įsigyti UAB „Baltas alksnis“ akcijas, bendrovės akcijų pardavimo kaina buvo 66 000 Lt (ieškovui parduotų akcijų dalies kaina – 33 000 Lt), o ne 1 Eur, be to, ieškovo ir atsakovės nesiejo jokie paskoliniai santykiai, todėl 2014 m. liepos 8 d. pavedimas yra ieškovo atsiskaitymas už įgyjamas UAB „Baltas alksnis“ akcijas iki akcijų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Dar viena 2014 m. rugpjūčio 20 d. Akcijų pirkimo sutarties šalis – Waldeku Grupp OU, patvirtino, jog ji 3 000 vienetų UAB „Baltas alksnis“ akcijų iš J. U. pagal minėtą sutartį įsigijo už 33 000 Lt. Praėjus keturiems mėnesiams po 2014 m. rugpjūčio 20 d. Akcijų pirkimo sutarties sudarymo visos UAB „Baltas alksnis“ akcijos buvo parduotos UAB „Ūkio baldai“ už 28 962 Eur. UAB „Baltas alksnis“ akcijų įsigijimui ieškovas skolinosi pinigus. Atsakovas Waldeku Grupp OU atsiliepime į trečiojo asmens J. U. su savarankiškais reikalavimais ieškinį, prašė tenkinti trečiojo asmens J. U. ieškinį. Nurodė, kad už įsigyjamas akcijas buvo atsiskaityta iki Akcijų pirkimo sutarties teksto derinimo. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta 2014 m. rugpjūčio 20 d., o kadangi sutarta įsigyjamų akcijų kaina buvo 33 000 Lt, ji buvo sumokėta pardavėjui – J. U. iki sutarties pasirašymo ir sekančių mokėjimų neturėjo būti, neprieštaravo dėl sutarties, kurioje buvo įrašyta 1 Eur kaina. Iš viso iš J. U. įsigijo 3 000 vienetų UAB „Baltas Alksnis“ akcijų už 33 000 Lt. Vėliau pardavė visas jiems priklausiusias UAB „Baltas alksnis“ akcijas UAB „Ūko baldai“ 2014 m. gruodžio 17 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, pagal kurią UAB „Ūko baldai“ įsigijo savo nuosavybėn 6 000 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų bendrovės UAB „Baltas alksnis“ akcijų, viso už 28 962,00 Eur kainą. Ginčo situacijoje akivaizdu, kad ieškovo tvirtinimas neva tai jis įgijo akcijas iš J. U. už 1 Eur, tuo tarpu kai, tuo pačiu momentu jie iš tos pačios įmonės įsigijo, tokią pačią dalį akcijų už 33 000 Lt, prieštarauja elementariai verslo logikai.N. U. (pagal ieškovo R. Š. ieškinį byloje atsakovė) atsiliepimu į trečiojo asmens J. U. su savarankiškais reikalavimais ieškinį prašė J. U. ieškinį tenkinti, o R. Š. ieškinį atmesti.Ieškovas R. Š. atsiliepimu į trečiojo asmens ieškinį, prašė jį atmesti ir priteisti iš trečiojo asmens ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad trečiasis asmuo ieškinyje nurodė tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, bei nutylėjo šiam ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, tokiu būdu siekdamas sudaryti savo reikalavimo pagrįstumo įspūdį. Pagalbos į ieškovą kreipėsi pats trečiasis asmuo, kadangi įmonės padėtis buvo sudėtinga, o pats trečiasis asmuo su susidariusia situacija negalėjo susitvarkyti. Paties trečiojo asmens prašymu ieškovas pradėjo konsultuoti, rekomendavo nurodytus asmenis, kurie buvo įdarbinti įmonėje. Kai ieškovui padedant įmonės kritinė padėtis buvo suvaldyta, ieškovas ir trečiasis asmuo pradėjo tartis dėl 50 proc. įmonės akcijų įsigijimo. Dėl įmonės akcijų ieškovas ir trečiasis asmuo susitarė 2014 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. tada, kai ir buvo pasirašyta 2014 m. rugpjūčio 20 d. Įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Neatitinka tikrovės trečiojo asmens teiginiai, jog ieškovo pervesti pinigai trečiojo asmens sutuoktinei yra atsiskaitymas už akcijas. Tokios paskolos paprašė pats trečiasis asmuo ir atsakovė, tokios paskolos poreikio niekaip nesiedami su įmonės akcijomis, o ieškovas sutiko lėšas paskolinti, kas akivaizdžiai nurodyta ir ieškovo pavedimo paskirtyje – paskola. Ieškovas, mokėdamas už įmonės akcijas, bet mokėjimo paskirtyje nurodydamas „paskola“, apsunkintų savo paties padėtį, kadangi kilus ginčui dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties negalėtų įrodyti, jog pavedimu buvo tikrai atsiskaityta už akcijas, dėl ko negalėtų reikšti atitinkamų reikalavimų teisme. Įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties parengimas neužtruko, o 1 Eur kaina šalių susitarimu buvo nustatyta ne motyvuojant „patogumu“, o atsižvelgiant į įmonės turtinę ir finansinę padėtį, kas yra aiškiai užfiksuota šalių parašais 2014 m. rugpjūčio 20 d. sutarties 5.3 punkte bei sutarties priede „Pirkimo Kaina ir Apmokėjimo tvarka“. Trečiasis asmuo nutylėjo svarbią aplinkybę, jog ieškovas savo turimas įmonės akcijas 2014 m. rugpjūčio 14 d. pardavė Waldeku Grupp OU, kuriai vadovauja pats trečiasis asmuo, taip pat už 1 Eur. Akivaizdu, kad per tris mėnesius neatsirado jokių naujų aplinkybių (bent jau tokių aplinkybių neįrodinėja trečiasis asmuo), dėl kurių įmonės padėtis būtų pasikeitusi drastiškai ir įmonės 50 proc. akcijų vertė būtų sumažėjusi nuo tariamų 33 000 Lt iki 1 Eur. Ieškovas turimas įmonės akcijas 2014 m. lapkričio 14 d. pardavė dėl tos priežasties, jog išsiskyrė ieškovo ir trečiojo asmens požiūris į tolimesnę įmonės veiklą, todėl siekiant išvengti akcininkų ginčo ir įmonės veiklos paralyžiavimo, ieškovas pasitraukė iš įmonės valdymo, parduodamas akcijas Waldeku Grupp OU, kurios vardu veikė trečiasis asmuo. Iš byloje esančios 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog per pirmuosius keturis 2014 mėtų mėnesius įmonė sugeneravo pajamų tik šiek tiek daugiau nei 2013 metais sugeneruodavo per 1 mėnesį. Vien šis skaičius įrodo, kad įmonės padėtis drastiškai keitėsi į blogąją pusę, ką įrodo ir ta aplinkybė, jog 2014 m. pirmus keturis mėnesius veikla tapo nuostolinga. Taip pat iš 2014 m. balandžio 30 d. balanso matyti, jog per keturis mėnesius drastiškai sumažėjo įmonės turtas (trumpalaikis turtas sumažėjo kone 1 000 000 Lt). Be to, įmonės įsipareigojimai, lyginant su įmonės realiai turimu turtu, buvo ženklūs. Visi šie požymiai rodo, kad įmonės 2014 m. balansavo ties žlugimo riba, dėl ko joks protingas investuotojas nebūtų mokėjęs 33 000 Lt už 50 proc. įmonės akcijų. Dėl trečiojo asmens akcentuojamo reikalavimo debitoriams dydžio pažymėtina, kad į šią sumą įeina ir beviltiškos skolos, ir trečiojo asmens skola įmonei, dėl ko tokie įmonės turimi reikalavimai negali būti vertinami siekiant nustatyti įmonės tikrąją padėtį. Siekiant apsaugoti įmonę nuo žlugimo trečiasis asmuo pardavė savo turimą nekilnojamąjį turtą įmonei, taip sumažinant trečiojo asmens įsipareigojimus įmonei. Aplinkybės neįrodo trečiojo asmens deklaruojamo susitarimo dėl įmonės akcijų kainos – šios aplinkybės lėmė ne šalių susitarimą dėl tariamos 33 000 Lt kainos, o kaip tik šalių susitarimą dėl 1 Eur kainos. Jei nebūtų įvykęs aptariamas nekilnojamojo turto sandoris, ieškovas apskritai nebūtų pirkęs įmonės akcijų net ir už 1 Eur. Trečiasis asmuo, įrodinėdamas tariamą įmonės akcijų kainą 2014 m. rugpjūčio 20 d., nepagrįstai remiasi aplinkybe, jog 2014 m. gruodžio 27 d. UAB „Ūko baldai“ visas įmonės akcijas nupirko už 28 962 Eur. Viena vertus, šis sandoris sudarytas ieškovui jau nesant įmonės akcininku, kita vertus, ieškovo nesieja jokie ryšiai su UAB „Ūko baldai“, dėl ko ieškovas negali komentuoti, dėl kokių priežasčių, kokiomis aplinkybėmis ir kokiais tikslais UAB „Ūko baldai“ sutiko sumokėti tokią kainą už įmonės akcijas. Šalys 2014 m. rugpjūčio 20 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje net du kartus pažymėjo, kuo yra grindžiamas šalių susitarimas dėl akcijų kainos. Sutarties 5.3. punkte nurodyta, jog „Pirkėjai taip pat patvirtina, kad jiems yra žinoma Bendrovės būklė ir veiklos sąlygos, kadangi šios sutarties priedu yra Bendrovės 2014 m. I pusmečio pelno-nuostolio ataskaita, balansas ir Sutarties sudarymo dienai sudarytas kreditorių - debitorių sąrašas“. Sutarties priede „Pirkimo Kaina ir Apmokėjimo tvarka“ aiškiai nurodyta, jog „Pirkimo Kaina nustatyta atsižvelgiant į Bendrovės 2014 m. I pusmečio pelno-nuostolio ataskaitą, balansą ir Sutarties sudarymo dienai sudarytą kreditorių - debitorių sąrašą, kurių turinys parodo neigiamą Bendrovės balansą“. Trečiasis asmuo pasirašė tiek pačią sutartį, tiek ir jos aptariamą priedą, todėl nurodytas sutarties ir jos priedo sąlygas patvirtino. Net jei iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo šalys ir buvo susitariusios dėl kitos akcijų kainos (su kuo ieškovas kategoriškai nesutinka), sutarties 9.3. punktas įtvirtina aiškų šalių susitarimą: „Šis dokumentas įtvirtina Šalių visaapimantį susitarimą ir tarpusavio supratimą dėl šioje Sutartyje išdėstytų klausimų ir apjungia bei turi viršenybę prieš visas ankstesnes tarp jų vykusias derybas ar anksčiau pasiektus susitarimus (tiek rašytinius, tiek žodinius), kurie nuo šios Sutarties įsigaliojimo momento netenka galios“. Trečiasis asmuo neginčija minėto sutarties 9.3. punkto ir nedėsto jokių kitų argumentų, kurie pagrįstų, jog ši sutarties sąlyga trečiojo asmens atžvilgiu netaikoma. Taigi visi aukščiau šiame atsiliepime išdėstyti argumentai pagrindžia, jog trečiojo asmens pareikštas reikalavimas yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, o trečiojo asmens ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovės N. U. ieškovo R. Š. naudai 9 557,46 Eur paskolos, 428,83 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (9 986,29 Eur) nuo bylos iškėlime teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl baudos priteisimo.

Dėl paskolos

Teismas nustatė, kad rašytinės formos paskolos sutarties šalys nebuvo sudariusios. 2014 m. liepos 8 d. banko mokėjimo nurodymas Nr. 7082211 patvirtina, jog ieškovas R. Š. pervedė atsakovei N. U. 33 000 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį – paskola. Teismas konstatavo, jog ieškovas, remdamasis šiuo mokėjimo banko nurodymu, įrodinėja tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, reikalaudamas grąžinti minėtą sumą ir palūkanas, o atsakovė ginčija šalių paskolinius teisinius santykius, nurodydama, kad faktiškai buvo susiklostę akcijų pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai.Teismas konstatavo, jog tarp šalių nėra ginčo dėl pinigų gavimo fakto, t. y. kad atsakovė gavo 33 000 Lt, o 33 000 Lt grąžinimo fakto atsakovė neįrodinėjo. Atsakovei buvo žinoma, jog į savo sąskaitą, esančią Danske Bank A/S, iš ieškovo gaus pinigų pavedimą. Ieškovo pinigų pervedimas, kuriame nurodyta, kad pinigai pervesti kaip paskola, ir atsakovės veiksmai šiuos pinigus priimant, suteikia pagrindą vertinti, kad pinigus atsakovė gavo kaip paskolą. Teismas nesutiko su trečiojo asmens J. U. teigimu, jog atsakovė apie sudarytą sutartį su ieškovu žinojusi nedaug, nes iš esmės nebendravusi su ieškovu ir yra minimaliai pažįstama, kadangi būtent tuo metu, t. y. 2014 m. liepos 2 d., atsakovė, atstovaudama sutuoktinį J. U., sudarė pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „Baltas alksnis“, kuriam atstovavo įmonės direktorė S. Ž., kuri, kaip teigė trečiasis asmuo J. U., buvo lojali ieškovui. Teismas padarė išvadą, jog atsakovė, norėdama paneigti paskolos santykių tarp šalių buvimą, privalo įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes pinigus iš ieškovo ji gavo ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu.Teismas sprendė, jog ieškovo 2014 m. liepos 8 d. banko mokėjimo nurodymas yra rašytinis įrodymas, patvirtinantis ne tik lėšų pervedimo, bet ir paskolos sutarties sudarymo faktą, o atsakovės veiksmai (ieškovo pinigų su nuoroda – paskola – priėmimas ir disponavimas jais) patvirtina ieškovo reikštą šioje byloje poziciją, t. y. šalių paskolinius teisinius santykius. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovo valia pirkti iš atsakovės sutuoktinio J. U. įmonės UAB „Baltas alksnis“ akcijas yra išreikšta šalių pateiktuose rašytiniuose įrodymuose, kuriuose patvirtinama ieškovo valia. Atsakovė neigia paskolos fakto buvimą ir kaip įrodymą pateikia akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2014 m. rugpjūčio 20 d. atsakovės sutuoktinio J. U., kaip UAB „Baltas alksnis“ akcijų pardavėjo, ir ieškovo R. Š. bei estų įmonės Waldeku Grupp OU, kaip UAB „Baltas alksnis“ akcijų pirkėjų. Teismas nustatė, kad atsakovės sutuoktinis J. U. yra šios bendrovės vienintelis akcininkas, todėl sprendė, kad akcijos buvo parduodamos su jo žinia ir jo iniciatyva. Teismas, įvertinęs UAB „Baltas alksnis“ akcijų pirkimo - pardavimo sutarties ir Priedo prie 2014 m. rugpjūčio 20 d. Akcijų pirkimo - pardavimo sutarties turinį, konstatavo, kad juose nėra jokių įrodymų, galinčių paneigti ieškovo nurodytą 2014 m. liepos 8 d. piniginių lėšų, pervestų kaip paskola, aplinkybę, ir patvirtinančių atsakovės ir trečiojo asmens nurodytą aplinkybę, kad pinigų sumą už parduotas akcijas pardavėjas gavo (arba pirkėjas, pirkėjai sumokėjo) prieš pasirašant akcijų pirkimo - pardavimo sutartį. Teismas pažymėjo, kad atsakovės ir trečiojo asmens pateikti netiesioginiai įrodymai yra prieštaringi ir neįrodantys, kad ieškovo pervestos lėšos į atsakovės sąskaitą buvo ne paskola, o atsiskaitymas už parduotas akcijas.Teismas padarė išvadą, jog ieškovo pateiktas aiškus mokėjimo nurodymas apie pinigų perdavimą 2014 m. liepos 8 d. atsakovei banko pavedimu į atsakovės sąskaitą ir atsakovės pinigų priėmimas, yra pakankamas įrodymas apie ieškovo suteiktą paskolą atsakovei. Teismo vertinimu, atsakovės ir trečiojo asmens paskolos suteikimo fakto neigimas bei deklaravimas apie tai, kad paskolos atsakovei nereikėjo, kad ieškovas neturėjo pakankamai pinigų paskolai suteikti (pats ieškovas skolinosi iš L.), nėra pakankami įrodymai paneigti paskolos suteikimo faktą. Teismas konstatavo, kad atsakovė bei trečiasis asmuo neįrodė, kodėl 2014 m. liepos 8 d. gavus išankstinį apmokėjimą už parduotas akcijas ir tik vėliau sudarius dėl to rašytinę sutartį, t. y. 2014 m. rugpjūčio 20 d., sulygo, jog akcijų kaina yra 1 Eur. Ieškovui įvykdžius įrodinėjimo pareigą ir įrodžius, jog perdavė atsakovei kaip paskolą nurodytą pinigų sumą, teismas ieškinį tenkino.

Dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia

Teismas pažymėjo, jog trečiasis asmuo J. U. ieškinyje bei jo atstovas teismo posėdžio metu teigė, jog tikroji šalių valia dėl atsiskaitymo už akcijas buvo ne 1 Eur, kaip nurodyta 2014 m. rugpjūčio 20 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutarties priede, bet 33 000 Lt pirkėjui R. Š. ir 33 000 Lt Estijos įmonei Waldeku Grupp OU. Tai reiškia, kad UAB „Baltas alksnis“ akcijas buvo sutarta parduoti iš viso už 66 000 Lt. Trečiasis asmuo J. U. ieškinyje prašė pripažinti, jog vienos akcijos vertė yra 11 Lt. Teigė, jog sandorio dalis dėl kainos neatitinka tikrosios šalių valios, todėl sandoris yra apsimestinis.Teismas konstatavo, jog sandorio šalys, kurdamos sutartinius verslo santykius, 2014 m. rugpjūčio 20 d. sudarė 100 proc. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, kuria UAB „Baltas alksnis“ akcijos buvo parduotos už 1 Eur kiekvienam iš pirkėjų: ieškovui R. Š. ir Estijos įmonei Waldeku Grupp OU. Nors trečiasis asmuo J. U. teigė apie susitarimą, jog dėl parduodamų UAB „Baltas alksnis“ akcijų buvo susitarta jas parduoti už 66 000 Lt sumą, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie tai, kaip sandorio šalys vedė derybas, kaip pasiekė susitarimą dėl akcijų kainos už 1 Eur, kaip pasiektas susitarimas dėl įskaitymo, todėl nenustatytos tokios teisiškai reikšmingos aplinkybes, kaip antai: kas derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo teises bei atliko pareigas pagal sutartį, konstatuoti sandorio šalių susitarimą sudaryti apsimestinę sutartį, pridengiant tikrąjį sutartį.Teismas pažymėjo, kad parduodamo objekto kainą nustato pardavėjas, o ne pirkėjas. Sandorio šalys yra verslininkai; akcijas parduodantis asmuo taip pat yra verslininkas, turintis verslo srityje sukauptą patirtį (yra ne vienos įmonės akcininkas), veikiantis verslo srityje ir už šalies ribų. Be to, iki ginčijamo sandorio sudarymo buvo vienintelis įmonės dalyvis ir valdymo organas, todėl niekas geriau nei šis asmuo negalėjo žinoti ir suvokti bendrovės padėties ir perspektyvų. Teismas sprendė, jog bendrovės ūkinė – finansinė padėtis, turimos sutartys, jose nustatytų abipusių įsipareigojimų turinys ir terminai, kitos nustatytosios sąlygos (bendrovė veikia paslaugų srityje), rūpestingam ir apdairiam, turinčiam patirtį, pasitelkusiam teisininko pagalbą, tiek pardavėjui, tiek pirkėjui privalėjo būti vienu iš svarbiausių vertinimo aspektų. Ieškovas, nesutikdamas su trečiojo asmens teigimu dėl akcijų kainos ir įmonės padėties, nurodęs, kad esmines sandoriui sudaryti aplinkybes jis (ieškovas) nustatė iš bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, kuriuose atspindėtos ūkinės operacijos, patvirtino, kad finansinė atskaitomybė buvo parengta remiantis buhalterinės atskaitomybės dokumentais bei juose esančiais įrašais, kurie tiksliai atspindėjo bendrovės finansinę padėtį. 2014 m. rugpjūčio 20 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutarties 5.3 punkte nustatyta, kad šalys buvo susipažinusios su UAB „Baltas alksnis“ ūkine finansine veiklos analize, o iš minėtos sutarties priedo nustatyta, jog veikiančios bendrovės finansinė situacija neigiama, todėl teismas nenustatė aplinkybės, kad UAB ,,Baltas alksnis“ finansinė padėtis buvo gera, t. y. priešingai nei nurodyta akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo, kuriam įstatymas nustato padidintus reikalavimus teikiant finansinės atskaitomybės duomenis, tuo atveju, jeigu ginčijamo sandorio sudarymo metu tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, tačiau nenurodė kokiu tikslu tai darė, pažeisdamas sutartinių santykių sąžiningumo principą (CK 6.158 str.) prisiėmė rizikingą sprendimą asmeniškai (Sutarties 5.1 b, 6.1 ir 6.3 p.), kai privalėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai. Teismas atkreipė dėmesį, kad trečiasis asmuo ieškinį teismui pateikė tik po ieškovo kreipimosi į teismą dėl paskolos grąžinimo. Teismas kritiškai vertino trečiojo asmens pateiktą Estijos įmonės Waldeku Grupp OU dokumentą, kuriame yra nurodyta, jog įmonė įsigijo UAB „Baltas alksnis“ 3 000 vienetų akcijų už 33 000 Lt, ir tuo pagrindu atliko J. U. 33 000 Lt skolos įskaitymą įmonei. Teismas pažymėjo, kad minėtame dokumente nėra nurodyta kokiu pagrindu, kokia sutartimi įmonė įsigijo akcijas, nurodytas asmuo iš kurio įsigijo, tačiau nenurodytas akcijų kiekis, vienos akcijos kaina bei įsigijimo data. Iš minėto dokumento nėra aišku, už kokį susitarimą Waldeku Grupp OU įskaitė J. U. įsiskolinimą, be to, dokumentas neoriginalus (pateikta kopija), o dokumentą pasirašiusieji asmenys neįskaitomi. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie minėtos įmonės akcininkų sprendimą įsigyti UAB „Baltas alksnis“ 3 000 vienetų akcijų už 33 000 Lt. Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovas, įsigijęs dalį akcijų, ketino vykdyti įmonėje veiklą. Ginčo šalys neginčijamai pripažino, jog UAB „Baltas alksnis“ buvo įdarbinti R. Š. lojalūs asmenys (S. Ž. – direktorė, buhalterio asistentė ir kt.), todėl akivaizdu, jog pats trečiasis asmuo J. U. neplanavo toliau dirbti bendrovėje, tęsti jos veiklą. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog šiuo metu UAB „Baltas alksnis“ akcijos parduotos kitai įmonei.Teismas atkreipė dėmesį, kad trečiasis asmuo, nesutikdamas su akcijų pirkimo - padavimo sutartyje nurodyta kaina, pateikdamas įrodymus, patvirtinančius, kad akcijų kaina yra pernelyg maža, nepareiškė konkretaus prašymo skirti teismo ekspertizę įmonės akcijų vertei nustatyti. Be to, trečiasis asmuo taip pat nenurodė priežasčių, kodėl, gavęs 2014 m. liepos 8 d. išankstinį apmokėjimą už parduodamas akcijas, kaip teigia atsakovė J. U., jis 2014 m. rugpjūčio 20 d. Akcijų pirkimo - pardavimo sutarties priede sulygo dėl akcijų pardavimo už 1 Eur, nors akcijas teigia pardavęs už 33 000 Lt sumą.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

20. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. Š. ieškinį atmesti, trečiojo asmens J. U. ieškinį tenkinti, bei priteisti atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

21.1. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos esminius paskolos sutarties elementus aiškinančios praktikos. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo tik vieną iš dviejų esminių paskolos sutarties elementų – paskolos dalyko perdavimą, remdamasis ieškovo banko sąskaitos išrašu, tačiau dėl antrojo esminio paskolos sutarties elemento – paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigų sumą pasisakė lakoniškai.

21.2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas lėšų pervedimo atsakovei teisinį pagrindą, neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovas – profesionalus verslininkas, žinojo, kad skolinant tokią pinigų sumą kaip 33 000 Lt yra reikalinga rašytinė paskolos sutartis, taip pat, kad ieškovas neindividualizavo pavedimo paskirties (kokios sutarties pagrindu padarytas pavedimas, kokia paskolos grąžinimo data ir pan.), nors turėjo numanyti, kad tarp šalių kilus ginčui, vien žodžio „paskola“ nurodymas gali sukelti problemų. Toks ieškovo vengimas sudaryti paskolos sutartį tik patvirtina, jog realiai 9 557,46 Eur suma nebuvo paskola, ši suma į atsakovės sąskaitą buvo pervesta visiškai kitais tikslais (už UAB „Baltas alksnis“ akcijas). Taip pat neįvertino ir tos aplinkybės, kad darydamas pavedimą ieškovas turėjo visišką veikimo laisvę, galėjo pasirinkti jam labiausiai parankią pavedimo paskirtį ir kad, galbūt, klaidinga pavedimo paskirtis buvo nurodyta tyčia. Be to, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino tikrosios atsakovės valios.

21.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovo nenuoseklių parodymų apie tariamos paskolos sutarties sudarymo aplinkybes, kai ieškovas, teigdamas, kad jis yra profesionalus verslininkas, taip pat, kad ginčo suma jam yra didelė, neprisiminė, kurioje vietoje įvyko susitarimas dėl paskolos, kokiu būdu atsakovė prašė paskolinti pinigus, kokios buvo paskolos grąžinimo sąlygos, kaip gavo atsakovės banko sąskaitos numerį, kiek kartų ir kaip reikalavo grąžinti paskolintus pinigus.

21.4. Nesant tarp šalių sudarytos rašytinės sutarties ir siekiant įrodyti, jog atsakovė įsipareigojo neva jai paskolintus pinigus grąžinti, pirmosios instancijos teismas turėjo išsamiai išanalizuoti tikruosius šalių ketinimus, analizuoti santykius tarp šalių iki pinigų pervedimo ir po jo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad tariamos paskolos suteikimo metu atsakovės finansinė padėtis buvo gera, todėl ji neturėjo tikslo skolintis iš ieškovo. Tuo tarpu ieškovas pats 33 000 Lt, skirtų pervedimui į atsakovės sąskaitą neturėjo, juos skolinosi iš J. L.. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad ieškovas turėjo aiškų suinteresuotumą pervesti pinigus į atsakovės sąskaitą – ir tai buvo atsiskaitymas už UAB „Baltas alksnis“ akcijas, bet ne paskola atsakovei iš geranoriškų paskatų.

21.5. Teismo vertinimas, kad lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui, kad protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtino paskolos teisinių santykių buvimą, nepagrįstas ir padarytas neatsižvelgus į svarbias aplinkybes, t. y. kad atsakovei iš jos sutuoktinio buvo žinoma, kad į jos sąskaitą ieškovas turi pervesti pinigus už UAB „Baltas alksnis“ akcijas, todėl atsakovė netikrino į jos sąskaitą padaryto pavedimo paskirties, tai, kad atsakovė pinigus priėmė ne kaip paskolą, o kaip mokėjimą už UAB „Baltas alksnis“ akcijas. Joks teisės aktas nenumatė atsakovės pareigos tikrinti į jos banko sąskaitą įeinančių pinigų pervedimo paskirties. Be to, atsakovė neturėjo ketinimo skolintis iš ieškovo pinigų, tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta paskolos sutartis, pats ieškovas apie tariamą paskolą atsakovės neinformavo, dėl pinigų grąžinimo į atsakovę kreipėsi tik 2015 m. vasario mėnesį, kas patvirtina, kad atsakovė net nežinojo apie tariamą paskolos sutartį, o į jos sąskaitą įplaukusius pinigus pagrįstai laikė mokėjimu už UAB „Baltas alksnis“ akcijas.

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, J. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, trečiojo asmens ieškinį tenkinti, bei priteisti apelianto naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

22.1. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių, rėmėsi pažodiniu sutarties aiškinimu, išsamiai nesiaiškindamas visų 2014 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Baltas alksnis“ akcijų pirkimo sutarties sudarymo aplinkybių, šalių elgesio iki sutarties sudarymo ir po sutarties sudarymo, nenustatė tikrųjų UAB „Baltas alksnis“ akcijų pirkimo sutarties šalių ketinimų.

22.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 2016 m. vasario 2 d. teismo posėdžio metu ieškovo duoti parodymai apie Akcijų pirkimo sutarties sudarymo aplinkybes yra nenuoseklūs, prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams. Ieškovas teigė nesikišęs į UAB „Baltas alksnis“ akcijų pirkimo sutarties rengimą, tai buvo apelianto užduotis ir negalintis paaiškinti daugelio akcijų pirkimo sutarties nuostatų reikšmės, nors iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad UAB „Baltas alksnis“ akcijų pirkimo sutartis buvo parengta ieškovui artimo asmens – S. S., kuris, beje, ieškovo iniciatyva buvo paskirtas UAB „Baltas alksnis“ direktoriaus pavaduotoju. Taip pat ieškovas, teigdamas, kad iki tol derybos dėl akcijų įsigijimo nevyko, nesugebėjo paaiškinti, kodėl dar 2014 m. gegužės 15 d. UAB „Baltas alksnis“ direktore buvo paskirtas ieškovo aplinkos žmogus – S. Ž., o direktoriaus pavaduotoju – S. S., taip pat kodėl dar 2014 m. gegužės 9 d. UAB „Baltas alksnis“ buhaltere tapo taip pat asmuo iš ieškovo aplinkos – J. L.. Tokios aplinkybės neabejotinai svarbios aiškinantis tikruosius šalių ketinimus, jų susiformavimo laikotarpį, jos akivaizdžiai parodo, kad dar 2014 m. pavasarį tarp apelianto ir ieškovo prasidėjo derybos dėl UAB „Baltas alksnis“ akcijų pirkimo, kad dar nesudarius akcijų pirkimo sutarties ieškovas jau buvo aktyvus, rūpinosi UAB „Baltas alksnis“ veikla, ėmė į UAB „Baltas alksnis“ komandą įtraukti savo žmones, kas pagrįstai patvirtina, kad apmokėjimas už akcijas, skirtingai nei nurodo ieškovas, galėjo būti padarytas žymiai anksčiau nei sudaryta akcijų pirkimo sutartis pavedimu į apelianto sutuoktinės sąskaitą.

22.3. Be to, teismas neįvertino labai svarbios faktinės aplinkybės, kad 2014 m. liepos 2 d. UAB „Baltas alksnis“ buvo perleistas apeliantui priklausantis 1,5 mln. vertės turtas, kas neabejotinai patvirtina, kad apeliantui, įvykdžius tam tikrus šalių aptartus įsipareigojimus, ieškovas buvo suinteresuotas atlikti tam tikrus įsipareigojimus ir iš savo pusės, t. y. atsiskaityti už akcijas dar iki akcijų pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo. Kadangi UAB „Baltas alksnis“ jau dirbo ieškovui lojalūs asmenys, ieškovas turėjo visas sąlygas įtakoti įmonės veiklą, akcijų pirkimo sutarties teksto rengimas buvo tam tikras formalumas ir užtruko. Aplinkybę, jog atsiskaitymas už UAB „Baltas alksnis“ akcijas įvyko dar 2014 m. liepos mėnesį patvirtino ir tai, jog Waldeku Grupp OU už 50 procentų UAB „Baltas alksnis“ akcijų atsiskaitė taip pat 2014 m. liepos 8 d. (tą dieną padarytas tarpusavio užskaitymas 33 000 Lt sumai tarp apelianto ir Waldeku Grupp OU).

22.4. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, jog praėjus keturiems mėnesiams po 2014 m. rugpjūčio 20 d. akcijų pirkimo sutarties sudarymo visos UAB „Baltas alksnis“ akcijos buvo parduotos UAB „Ūkio baldai“ už 28 962,00 Eur sumą. Akivaizdu, kad per 4 mėnesius neįmanoma įmonės akcijų vertės pakelti nuo 1 Eur iki 28 962,00 Eur, kas tik patvirtina, kad tikroji 2014 m, rugpjūčio 20 d. akcijų pirkimo sutartyje numatyta kaina turėjo būti 66 000 Lt. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas taip pat nesugebėjo paaiškinti, kodėl UAB „Baltas alksnis“ finansinei padėčiai neva esant tokiai blogai, o akcijas perkant tik už 1 Eur, akcijų pirkimo sutarties 5.3 punkte įtvirtinta labai griežta nuostata, apeliantui galėjusi lemti 600 000 Lt baudos atsiradimą: „<...pardavėjas yra atsakingas nominalia akcijų kaina, kuri taikoma kaip bauda, jei paaiškėja aplinkybės, prieštaraujančios aukščiau nurodytų dokumentų turiniui ir kurios gali sąlygoti akcijų vertės sumažėjimą...>“.

22.5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK įtvirtintas ir kasacinio teismo suformuotas įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantas, laikydamasis civiliniame procese įtvirtinto rungimosi principo, savo reikalavimą grindė įrodymais, tuo tarpu ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų neigiamą UAB „Baltas alksnis“ kapitalą akcijų pirkimo sutarties sudarymo metu. Teismo išvada apie veikiančios bendrovės neigiamą finansinę situaciją buvo padaryta netinkamai ir neišsamiai įvertinus byloje esančius įrodymus.

22.6. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovo pateiktais įrodymais, apelianto ir trečiojo asmens N. U. įrodymus atmesdamas kaip prieštaringus, bet neįvertindamas to, jog būtent pats ieškovas savo pozicijos iki galo nepagrindė. Tai aiškiai matyti iš ieškovo parodymų teismo posėdžio metu. Ieškovas nesugebėjo paaiškinti, kodėl UAB „Baltas alksnis“ akcijų pirkimo sutarties preambulėje nurodyta vienokia akcijų vertė, tuo tarpu šios sutarties priede – kitokia, kokiu būdu atsiskaitė už įsigytas akcijas, kokiu tikslu pirko neva neigiamo kapitalo įmonę, kokiu būdu buvo įvertintos UAB „Baltas alksnis“ akcijos ir kaip nustatyta jų kaina, kaip nustatė UAB „Baltas alksnis“ neigiamą kapitalą ir kodėl į bylą nepateikė tokią įmonės būklę patvirtinančių dokumentų. Taip pat nenuosekliai savo poziciją Ieškovas dėstė ir dėl tariamos paskolos atsakovei N. U..

22.7. Teismo argumentai dėl teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovės įvertinimo yra visiškai nepagrįsti, padaryti netinkamai vertinant byloje esančius įrodymus ir nesiaiškinant ne tik UAB „Baltas alksnis“ akcijų pirkimo sutarties šalių tikrosios valios, bet ir nesiaiškinant atsakovės N. U. tikrosios valios.

Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ir ištyrė byloje pateiktus įrodymus, bei priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą. Apeliantės deklaratyvūs, jokiais aiškiais ir nedviprasmiškais įrodymais nepagrįsti, teiginiai, jog atsakovė netikrino į jos sąskaitą padaryto pavedimo mokėjimo paskirties, neva dėl to, kad iš sutuoktinio sužinojo jog, tariamai, į jos sąskaitą ieškovas turi pervesti pinigus už UAB „Baltas alksnis“ akcijas, vertintini kaip apeliantės gynybinė pozicija, be kita ko, prieštaraujanti elementariems protingo ir apdairaus asmens veiksmams atliktiniems į savo sąskaitą gavus 33 000 Lt (t. y. neabejotinai nemažą) sumą. Atsakovės argumentas, kad joks teisės aktas nenumato atsakovės pareigos tikrinti pinigų pervedimo paskirties, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių dėl paskolos sutarties sudarymo.Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad teismas nesistengė nustatyti atsakovės tikrosios valios. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad tarp šalių susiformavę faktiniai paskolos santykiai atitinka šalių valią, padarė nustatęs visas reikšmingas bylai aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, visi apeliantės argumentai susiję su rašytinės paskolos sutarties formos reikalingumu, įskaitant ir argumentą, kad ieškovas turėjo galimybę ginčo sutartį sudaryti raštu, todėl, nesant rašytinės paskolos sutarties, tarp šalių nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai, laikytini nepagrįstais.Priešingai nei nurodo atsakovė, iš atsakovės pateiktų įrodymų aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kad tarp šalių susiklostę dveji skirtingi ir niekaip tarpusavyje teisiškai nesusiję teisiniai santykiai, t. y. 2014 m. liepos 8 d. ieškovo pinigų pervedimo atsakovei ir atsakovės šių pinigų priėmimo pagrindu – paskolos teisiniai santykiai ir 2014 m. rugpjūčio 20 d. akcijų pirkimo -pardavimo sutarties tarp ieškovo ir atsakovės sutuoktinio sudarymo pagrindu – teisiniai akcijų pirkimo - pardavimo santykiai.Vien aplinkybė, jog ieškovas ginčo sandorio sudarymo metu nedisponavo 33 000 Lt suma, t. y. pinigus skolinosi, niekaip neįrodo paskolos santykių tarp ieškovo ir apeliantės nebuvimo. Priešingai, ši aplinkybė tik dar kartą pagrindžia, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo realias finansines galimybes paskolinti apeliantės prašomą pinigų sumą, t. y. 33 000 Lt.Aplinkybė, kad Waldeku Grupp OU yra susijusi su apeliantės sutuoktiniu, kurio yra valdoma, yra pakankamas pagrindas teigti, jog pirmosios instancijos teismo kritiškas požiūris į J. U. ir Waldeko Grupp OU į bylą pateiktus įrodymus yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovas atsiliepime į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, apeliacinį skundą, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą nepakeistą – priteisti iš trečiojo asmens ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ir ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, bei priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą. Atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimą į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinį. Atsakovė atsiliepime į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. Š. ieškinį atmesti, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, J. U. ieškinį tenkinti.Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. Š. ieškinį atmesti, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, J. U. ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodomus argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, todėl tenkindamas ieškinį, o trečiojo asmens savarankiškus reikalvimus atmesdamas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinės instancijos teismas visų pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir pasisako tik dėl esminių apeliacinių skundų argumentų.

Dėl ieškinio reikalavimų

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas R. Š. 2014 m. liepos 8 d. banko mokėjimo nurodymu Nr. 7082211 pervedė atsakovei N. U. 33 000 Lt, nurodydamas mokėjimo paskirtį – paskola. Remdamasis šiuo banko mokėjimo nurodymu, ieškovas įrodinėja tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius ir reikalauja grąžinti skolą su palūkanomis. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo tik vieną iš dviejų esminių paskolos sutarties elementų, t. y. paskolos dalyko perdavimą, tačiau dėl antrojo esminio paskolos sutarties elemento – paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigų sumą – pasisakė lakoniškai. CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Taigi, tik esant šioms sąlygoms pripažįstami šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015).Pirmosios instancijos teismas iš ieškovo atlikto mokėjimo pavedimo, kurio paskirtyje nurodyta paskola, sprendė, jog šalis siejo paskolos teisiniai santykiai. Apeliantės nuomone, ieškovės atliktas mokėjimo pavedimas gali įrodyti tik paskolos dalyko (pinigų) perdavimą paskolos gavėjo nuosavybėn, tačiau ne tai, kad atsakovė įsipareigojo šią pinigų sumą grąžinti ieškovui. Apeliantė apskritai neigia skolinusis pinigus iš ieškovo, tvirtina, kad tai buvo mokėjimas už jos sutuoktinio parduotas akcijas. Taigi byloje ginčas kilo dėl paskolos sutarties, kuri pagal įstatymą turi būti sudaroma paprasta rašytine forma, sudarymo fakto. Nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties bendrąja paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme. Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl paskolos grąžinimo, savo reikalavimą grindė jau minėtu mokėjimo pavedimu. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovo pateiktu mokėjimo pavedimu, konstatavo tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius.Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad mokėjimo pavedimas, kuriame būtų įrašas apie paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, leistų pripažinti paskolos sutarties sudarymo CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015), taigi atsižvelgdama į tai, kad rašytinės formos nesilaikymas nedaro paskolos sandorio negaliojančiu, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, priešingai nei teigia apeliantė, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ginčo klausimu, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė, norėdama paneigti paskolos santykių tarp šalių buvimą, privalo įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes pinigus iš ieškovo ji gavo ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu. Tačiau akivaizdu, jog atsakovė neįrodė, kaip to reikalauja įrodinėjimo taisyklės, kad pinigai į jos sąskaitą buvo pervesti kitu tikslu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, UAB „Baltas alksnis“ akcijų pirkimo - pardavimo sutarties ir Priedo prie 2014 m. rugpjūčio 20 d. Akcijų pirkimo - pardavimo sutarties turinys nepaneigia 2014 m. liepos 8 d. piniginių lėšų pervedimo fakto, o taip pat nepaneigia, kad šios lėšos buvo pervestos atsakovei kaip paskola, todėl atsakovė, ieškovui pareikalavus, turi pareigą šias lėšas grąžinti. Vien apeliantės nurodoma aplinkybė, kad tariamos paskolos suteikimo metu atsakovės finansinė padėtis buvo gera, todėl ji neturėjo tikslo skolintis iš ieškovo lėšų, be to, kad ieškovas pats asmeniškai 33 000 Lt, skirtų pervedimui į atsakovės sąskaitą, neturėjo, juos skolinosi iš J. L., savaime nepaneigia pinigų pervedimo ir paskolos suteikimo fakto, o taip pat neįrodo, kad pinigai į atsakovės sąskaitą buvo atsiskaitymas už UAB „Baltas alksnis“ akcijas.

Dėl trečiojo asmens reikalavimų

Minėta, jog atsakovė, mėgindama paneigti paskolos santykių tarp šalių buvimą, mėgino įrodyti, jog pinigus iš ieškovo ji gavo ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu, t. y. pinigų suma iš tiesų buvo jai pervesta kaip atsiskaitymas už UAB „Baltas alksnis“ akcijas. Siekdamas įrodyti šias aplinkybes, atsakovės sutuoktinis trečiasis asmuo J. U. pareiškė byloje savarankiškus reikalavimus, kuriais prašė pripažinti negaliojančia Priedo prie 2014 m. rugpjūčio 20 d. Akcijų pirkimo - pardavimo sutarties dalį dėl UAB „Baltas alksnis“ akcijų pardavimo kainos ir nustatyti, kad 6 000 vienetų UAB „Baltas alksnis“ akcijų kaina yra 66 000 Lt, t. y. 11 litų už vieną akciją. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad trečiais asmuo neįrodė, jog akcijų pirkimo - pardavimo sutarties priede nurodyta akcijų kaina neatitiko tikrosios akcijų vertės ar tikrosios sandorio šalių valios, todėl nepripažino sandorio apsimestiniu. Aplinkybę, jog akcijų perleidimo sandorio kaina buvo akivaizdžiai per maža, trečiasis asmuo grindžia tuo, kad Estijos įmonė Waldeku Grupp OU įsigijo UAB „Baltas alksnis“ 3 000 vienetų akcijų už 33 000 Lt, ir tuo pagrindu atliko J. U. 33 000 Lt skolos įskaitymą įmonei. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino trečiojo asmens pateiktą Estijos įmonės Waldeku Grupp OU sudarytą dokumentą, kuriame yra nurodyta, jog įmonė įsigijo UAB „Baltas alksnis“ 3 000 vienetų akcijų už 33 000 Lt, ir tuo pagrindu atliko J. U. 33 000 Lt skolos įskaitymą įmonei. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtame dokumente nėra nurodyta, kokiu pagrindu, kokia sutartimi įmonė įsigijo akcijas, nors nurodytas asmuo iš kurio įsigijo akcijas, tačiau nėra nurodytas akcijų kiekis, vienos akcijos kaina bei įsigijimo data. Iš minėto dokumento nėra aišku, už kokį susitarimą Waldeku Grupp OU įskaitė J. U. įsiskolinimą, be to, dokumentas nėra originalus, pateikta tik dokumento kopija, o dokumentą pasirašiusieji asmenys neįskaitomi. Byloje nėra ir duomenų apie minėtos įmonės akcininkų sprendimą įsigyti UAB „Baltas alksnis“ 3 000 vienetų akcijų už nurodomą 33 000 Lt. Taigi esant nurodytoms abejonėms, kurių trečiasis asmuo nepašalino ir apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kuris ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat tai, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2002 ir kt.), sprendžia, jog labiau tikėtina, kad Waldeku Grupp OU atliktas J. U. įsiskolinimo įskaitymas buvo atliktas kitų susitarimų pagrindu, todėl nepagrindžia, jog akcijos buvo įsigytos už trečiojo asmens nurodomą kainą. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog trečiasis asmuo, nesutikdamas su akcijų pirkimo - padavimo sutartyje nurodyta kaina, pateikdamas įrodymus, patvirtinančius, kad akcijų kaina yra pernelyg maža, nepareiškė konkretaus prašymo skirti teismo ekspertizę įmonės akcijų vertei nustatyti, todėl neįrodė, kad sudarytas sandoris yra negaliojantis, o akcijų kaina buvo ženkliai didesnė nei nurodyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje. Be to, trečiasis asmuo taip pat nenurodė priežasčių, kodėl gavęs 2014 m. liepos 8 d. išankstinį apmokėjimą už parduodamas akcijas, kaip kad teigia atsakovė J. U., jis 2014 m. rugpjūčio 20 d. Akcijų pirkimo - pardavimo sutarties priede nurodė akcijų pardavimo kainą – 1 Eur, nors akcijas teigia pardavęs už 33 000 Lt sumą. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, jog vien sutartyje nurodoma per maža akcijų kaina savaime nesudaro pagrindo pripažinti akcijų pirkimo - pardavimo sandorį tariamu, nes visų pirma, sutarties kaina yra laisva šalių valia pasiektas susitarimas, kurį gali lemti įvairios priežastys, pavyzdžiui, siekimas išvengti pajamų mokesčio mokėjimo ar kiti sandorio šalių galimai nesąžiningi ketinimai; antra, trečiasis asmuo nebuvo verčiamas sudaryti ginčo sandorį, taip pat nebuvo verčiamas sutartyje nurodyti neteisingą akcijų pardavimo kainą, taigi veikė laisva valia ir savo rizika, todėl jam pačiam tenka atsakomybė už tokius savo veiksmus; trečia, trečiasis asmuo yra verslininkas, todėl sudarydamas abejotiną akcijų perleidimo sandorį privalėjo elgtis apdairiai ir atsakingai; ketvirta, būdamas apdairus ir atsakingas, privalėjo įvertinti realią tokio sandorio sudarymo riziką ir elgtis pagal protingo žmogaus elgesio standartus. Taigi pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, paaiškinimais, negalėjo pripažinti sandorio tariamu ir negaliojančiu, juolab, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovo (trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus) paaiškinimai, atsižvelgiant į tai, kad toks asmuo yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai apie bylos aplinkybes turi būti tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutarti, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Jo parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs. Vertinant ieškovo paaiškinimus reikia kreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų aiškinimus ir kitus įrodymus, esančius byloje, ir lyginti, kiek svarbių aplinkybių nepasakoma ieškovo parodymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2008).Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, aplinkybę, kad trečiasis asmuo yra verslininkas, kad parduodamo objekto kainą nustato pardavėjas, o ne pirkėjas, kad iki ginčijamo sandorio sudarymo jis buvo vienintelis įmonės dalyvis ir valdymo organas, pagrįstai trečiojo reikalavimus dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia atmetė. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro taip pat atsižvelgdama į anksčiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įrodymų vertinimo klausimais. Taigi įvertinus byloje surinktus įrodymus, šalių ir liudytojų teiktus paaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog akcijų kaina galimai buvo 1 Eur, nes trečiasis asmuo neįrodė, jog tikroji akcijų kaina buvo kitokia. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinių skundų motyvais naikinti nėra pagrindo.Kaip jau buvo minėta, absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.Ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti iš apeliantės N. U. 302,50 Eur, o iš apelianto J. U. 211,75 Eur patirtų išlaidų, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Prašoma priteisti suma neviršija LR teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, kartu su prašymu pateikti šių išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai, todėl ieškovo prašymas tenkinamas kaip pagrįstas (CPK 98 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui R. Š. iš atsakovės N. U. 302,50 Eur, o iš trečiojo asmens J. U. 211,75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rūta BurdulienėVilija MikuckienėVaclovas Paulikas