Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2013-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-62-351/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-02-12Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-06-06Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-02-12
Bylos Nr.
1-62-351/2013
Teisminio proceso Nr.
1-94-1-00718-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virgina Pankauskienė
Nukentėjusysis
Sigitai B
Kaltinamasis
V. B.
Advokatai
Vidmantas Martišius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-62-351/2013(Proceso Nr. 1-94-1-00718-2012-6)Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.3; 1.1.7.2.7; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.9.2; 2.1.12.2.3.2. (S)
ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 12 d.Šilutė

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Gintei Vingytei, dalyvaujant prokurorei Loretai Irenai Baguckienei, nukentėjusiosioms Sigitai B. K., J. B., jų atstovui advokatui Vidmantui Martišiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šilutės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012-10-03 Šilutės apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 38 p., kuriame nurodyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, tai yra 2012-07-27 apie 07 val.40 min., Šilutėje, Tilžės g., ties pastatu Nr.15, vairuodamas kelių eismo transporto priemonę-automobilį „Audi 100“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją Reginą B. B., kuri dėl patirtų eismo įvykio metu sužalojimų mirė.

Kaltinamasis V. B. apklaustas teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-07-27, apie 7.30 val. jis skolintu automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Tilžės gatve nuo Lietuvininkų link Geležinkelio gatvės. Važiavo ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Artėjant prie pėsčiųjų perėjos automobilio nepristabdė, nes žmonių nesimatė. Iš priekio švietė saulė, blizgino į akis todėl galėjo ir nepastebėti žmonių. Staiga apie 1 m. atstumu nuo automobilio priekio dešinės pusės pamatė moterį, į kurią gatvės pusę ji ėjo nespėjo suprasti, spaudė ant stabdžių, pasuko link kairės, kad išvengti susidūrimo, tačiau vis tiek moterį kliudė. Ji nuo susidūrimo vietos nukrito ant asfalto dešinėje eismo juostoje. Moteris buvo be sąmonės ir jis iškvietė medikus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltumas įrodytas šiais duomenimis:

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra Šilutės m., Tilžės g., ties namu Nr. 15, įvykio vietoje rasti dalis dantų protezo ir sagutis (b.l. 5-11,19).

Automobilio apžiūros protokolu nustatyta, kad automobilis Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra apgadintas ir po apžiūros grąžintas jo savininkui V. Š. (b.l. 12-14, 15).

Specialisto išvada nustatyta, kad Reginos B. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 24).

Specialisto išvada nustatyta, kad V. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 70).

Specialisto išvada nustatyta, kad R.B. B. mirė nuo autoįvykio metu patirtų sužalojimų, kurie sukėlė gyvybei pavojingą būseną – smegenų komą ir sunkų trauminį hemoraginį šoką bei komplikavosi abipusiu hispostaziniu plaučių uždegimu. Sužalojimai gavosi sudavus smūgį iš dešinės pusės kūno atžvilgiu kietomis bukomis automobilio dalimis bei atsitrenkus kairio antakio sritimi į kietą buką daiktą ir neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms (b.l. 30-32).

Nukentėjusioji Sigita B. K. parodė, kad B. R. B. buvo jos mama, kuri gyveno kaime viena, buvo savarankiška, energinga, geros sveikatos, be jokios pagalbos tvarkėsi savo ūkyje. Ligoninėje yra gulėjusi tik kartą, kai lūžo koja. Mama gerai vaikščiojo, niekada nesiskundė atminties sutrikimais.

Analogiškai parodė ir nukentėjusioji J. B..

Liudytojas V. Š. parodė, kad automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam ir yra registruotas jo vardu. Automobilis yra draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AB “Lietuvos draudimas“. 2012 m. liepos 27 d. ryte šį automobilį jis paskolino pažįstamam V. B.. Automobilį skolina ne pirmą kartą. 2012-07-27 apie pietus jam paskambino V. B. ir pasakė, kad tuo automobiliu partrenkė pėsčiąją. Automobilį pasiėmęs pastebėjo, kad automobilio variklio dangtis įlenktas.

Liudytojas M. Z. parodė, kad 2012-07-27, ryte pamatė pro šalį važiuojantį pažįstamą V. B. ir jį sustabdė. V. B. paprašė, kad jis nuvežtų iki Verdainės kaimo. Automobilyje atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje, į akis švietė saulė. Įsėdus į automobilį, dar nebuvo pradėję kalbėtis, kai pajuto, kad automobilis į kažką atsitrenkė, ant variklio dangčio užkrito žmogus ir tada jis suprato, kad automobilis partrenkė žmogų. Iš karto sustojus ir išlipus iš automobilio, jis pamatė ant gatvės, jų važiuojamoje eismo juostoje prieš automobilį gulinčią be sąmonės moterį. V. B. iš karto iškvietė medicinos pagalbą. Sėdėdamas automobilyje ir žiūrėdamas į gatvę, jis nematė per perėją einančios moters, galimai todėl, kad iš priekio švietė saulė ir labai blizgino į akis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 str.), konstatuoja, kad kaltinamojo V. B. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta. V. B. vairuodamas kelių transporto priemonę dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Jo veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Sigita B. K. ir J. B. pareiškė 340,00 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai ir 332736,00 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 10000,00 Lt jų atstovavimo išlaidoms padengti. Nukentėjusiosios nurodo, kad dėl staigios mamos mirties patyrė didžiulį sukretimą, dvasinius išgyvenimus. Nors kartu jau nebegyveno, tačiau jas siejo stiprus dvasinis ryšys, dažnai viena kitas lankė, mama paremdavo jas materialiai, aprūpindavo kaime užaugintais produktais. Patirtą neturtinę žalą įvertino 350000,00 Lt, kadangi draudimo bendrovė joms išmokėjo 17264,00 Lt, todėl likusią 332736,00 Lt sumą prašo priteisti iš kaltinamojo. Taip pat prašo priteisti 340,00 Lt už duobkasių bei religinių apeigų paslaugas.

Kaltinamasis V. B. ieškinį pripažįsta iš dalies. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta, neginčija žalos dydžio, tačiau nurodo, kad prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė, jis nepajėgus atlyginti tokio dydžio žalą, kadangi nedirba, jokio turto ir pajamų negauna.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaltinamasis neginčija turtinės žalos dydžio, sutinka, kad nukentėjusiosios turėjo duobkasių ir religinių apeigų išlaidų laidojant žuvusiąją. Teismas pripažįsta, kad tokios išlaidos yra pagrįstos, protingos, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Žemesnės instancijos teismas

Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.

Akivaizdu, kad dėl netikėtos motinos žūties dukros patyrė neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, sveikatos pablogėjimą. Nukentėjusiosios nurodė, kad dvasiniai išgyvenimai išliko iki šiol, nepranyksta nerimas, po įvykio geria raminamuosius. Nors kartu su mama nebegyveno, tačiau jų ryšys buvo labai artimas. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiosioms buvo padaryta neatsargiais kaltinamojo V. B. veiksmais, t.y. kai nukentėjusiosioms sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių išgyvenimų ir kančių, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės veikos atveju. Kaip jau buvo minėta, vienas iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos. Nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros. Kaltinamasis V. B. nedirba, šiuo metu jokių pajamų ir turto neturi, pragyvena iš atsitiktinių uždarbių. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, nėra neįgalus, todėl jo galimybės ateityje įsidarbinti ir uždirbti yra realios.

Nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinio teismo praktikoje neturtinė žala tokio pobūdžio bylose yra įvertinama nuo 15 000 litų (kasacinės nutartys Nr. 2K-272/2011, Nr. 2K-90/2012) iki 85 000 litų (kasacinė nutartis 2K-185/2012). Buvo priteista ir didesnių sumų – 150 000 litų, 120 000 litų (kasacinė nutartis 2K-353/2009) bei 100 000 litų (kasacinė nutartis 2K-422/2009), tačiau jų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos t.y. skiriasi žuvusiųjų ir sužalotų asmenų skaičiumi. Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais ir įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad neturtinės žalos dydis dėl mamos Reginos B. B. žūties nustatytinas 70 000 litų. Kadangi dalį – 17269,00 litus – neturtinės žalos nukentėjusiosioms jau sumokėjo AB „Lietuvos draudimas“, joms priteistina 52731,00 litai, tai yra kiekvienai po 26365,50 Lt neturtinės žalos. Likusioje dalyje nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. B. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją įvykdęs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. B. šios nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas (b.l. 60), padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 16 str. 3 d.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l.65-67), UAB „Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centras“ psichiatro ir priklausomybių įskaitose neįrašytas (b.l. 76), už blogą elgesį seniūnijoje nesvarstytas (b.l.78). Esant šioms aplinkybėms, teismas mano, kad bausmės tikslus bus galima pasiekti paskiriant kaltinamajam prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, atidedant jos vykdymą (BK 41 str.).

Kadangi kaltinamasis V. B. nusikalto naudodamasis jam suteikta specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, nusikalstamos veikos pasekmės labai sunkios, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia specialia teise (BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str.). Parenkant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą taip pat atsižvelgtina į aukščiau nurodytas aplinkybes, ypač į tai, kad V. B. vairavo transporto priemonę blaivus, anksčiau buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Nukentėjusiųjų atstovas pateikė teismui pinigų priėmimo kvitus ir prašo priteisti nukentėjusiosioms jų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Iš pinigų priėmimo kvitų matyti, kad nukentėjusioji J. B. už atstovavimą advokatui sumokėjo 10000,00 Lt (b.l. 145).

Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovių nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį, be to, turi būti atsižvelgiama į šių išlaidų pagrįstumą bei į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiajai turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (LAT nutartis Nr. Nr. 2K-374/2012).

Visų pirma įvertintina tai, kad advokatas nukentėjusiosioms atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, o tai, be jokios abejonės, nulėmė mažesnes darbo laiko sąnaudas, pasirengimui bylai ir teisinių paslaugų nukentėjusiajai teikimui. Be to, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pasekmių sunkumą, priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat į pačios bylos apimtį ir sudėtingumą, neilgą bylos nagrinėjimo proceso trukmę, įvykusių teismo posėdžių skaičių, nukentėjusiosios išsilavinimą ir to įtakotą advokato paslaugų poreikį, jos atstovo byloje atliktų veiksmų kiekį, konstatuotina, kad nukentėjusiosios prašomos priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidos yra aiškiai per didelės, todėl turi būti mažintinos. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiajai 3000 Lt advokato paslaugoms apmokėti. Tokio dydžio išlaidos yra proporcingos suteiktoms atstovavimo paslaugoms ir nėra aiškiai per didelės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str. - 307 str.,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 3 (trims) metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d., 4d., 9 d., 65 str. 1d., šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2012-10-03 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trims metams ir devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punkto, 3 dalies taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trims (trims) metams, įpareigojant nuteistąjį per tris mėnesius pradėti dirbti ar būti registruotam darbo biržoje, per du mėnesius atlyginti nukentėjusiosioms padarytą turtinę žalą, šešis mėnesius būti namuose nuo 24 val. iki 6 val. ryto. Į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal 2012-10-03 nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – dviejų metų laikotarpiui.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Priteisti iš V. B. J. B. ir Sigitai B. K. po 170,00 Lt turtinei ir po 26365,50 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. B. J. B. 3000,00 Lt turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Virgina Pankauskienė