- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-06
- Bylos Nr.
- 1A-389-361-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-00718-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- V. B., V.
- Civilinis ieškovas
- J. B., S. B.
- Advokatai
- Vidmantas Martyšius, Antanas Jonušas
- Kategorijos
Teisėja V. Pankauskienė Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00718-2012-6
2013 m. birželio 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių J. B. ir S. B. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d., ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2012-10-03 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per tris mėnesius pradėti dirbti ar būti registruotam darbo biržoje, per du mėnesius atlyginti nukentėjusiosioms padarytą turtinę žalą, šešis mėnesius būti namuose nuo 24 val. iki 6 val. ryto. Į bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal 2012-10-03 nuosprendį. Vadovaujantis BK 67 str. 1 d. 1 p., 3 d., 68 str., nuteistajam V. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejų metų laikotarpiui.
Nuosprendžiu iš V. B. J. B. ir S. B. K. priteista po 170 Lt turtinei ir po 26 365,50 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat iš V. B. J. B. priteista 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 38 p., kuriame nurodyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, tai yra 2012-07-27, apie 07 val. 40 min., Šilutėje, Tilžės g., ties pastatu Nr. 15, vairuodamas kelių eismo transporto priemonę – automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją R. B. B., kuri dėl patirtų eismo įvykio metu sužalojimų mirė.
Šalies argumentai
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. B. ir S. B. K. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir padidinti priteistą neturtinę žalą, priteisiant kiekvienai po 166 368 Lt dėl motinos žūties, taip pat priteisti iš V. B. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas apygardos teisme. Apeliantės aptaria V. B. kaltės formą, teigia, kad teismas teisingai nustatė, jog V. B. pareiga elgtis atsargiai nustatyta KET 38 p., remiasi CK normomis, teismų praktika dėl neturtinės žalos, pažymi, jog jų mama dėl patirtų sužalojimų mirė prieš pusmetį, todėl jos dar negali visakeriopai ir kritiškai įvertinti netikėto brangiausio žmogaus praradimo socialinių – psichinių pasekmių joms, jų šeimoms ir kitiems velionės artimiesiems. Mamos gyvybė yra aukščiausia vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti dėl jos žūties, buvo ir bus ypač dideli. Teismas neatsižvelgė į padarytos žalos sukeltas pasekmes, kad netikėta motinos mirtis sukėlė sunkius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, neigiamai paveikė ir toliau veikia jų gyvenimus.
Apeliantės taip pat daug dėmesio skiria žalos ir nuostolių atlyginimo teorijai, nurodo, kad V. B. atsakomybės atveju taikytinas visiško nuostolių (žalos) atlyginimo principas. Esant deliktinei atsakomybei, žalą padaręs asmuo galėjo būti ne tik tas asmuo, kuris tiesiogiai padarė žalą, tačiau taip pat asmuo, kuriam įstatymas numato atsakyti už kito asmens veiksmus arba už jo valdomų daiktų padarytą žalą, t. y. automobilio „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas V. Š.. Žalą padariusio asmens (nuteistojo V. B.) turtinės padėties sąvoka – vertinamoji, tačiau teismas negalėjo remtis tuo, jog jis nedirba, jokių pajamų neturi, pragyvena iš atsitiktinių uždarbių, tačiau yra darbingo amžiaus, nėra neįgalus, todėl jo galimybės įsidarbinti yra realios. Taigi V. B. neįrodė, jog objektyviai jam nėra galimybių atlyginti padarytą neturtinę žalą. Apžvelgus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pažymėta, jog vien tik ta aplinkybė, kad žalą padaręs asmuo bylos nagrinėjimo metu neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei savarankiškų pajamų, savaime yra nepakankama sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad toks asmuo yra pilnametis, darbingas (juo labiau, jei yra dirbęs anksčiau), neturi sveikatos problemų. Apeliantės teigia, jog pasirinko šalies teismų praktikoje jau ne kartą apibrėžtą ir jų patirtai žalai proporcingą patirtų praradimų nustatymo mastą ir neturtinės žalos dydžio kompensavimo reikalavimą. Teismas, priteisdamas kompensacijas konkrečios sprendimo priėmimo dienos duomenimis, gali ir turi atsižvelgti ne tik į potencialią jų kančių tęstinumo galimybę, susirūpinimą dėl būsimų išgyvenimų, bet ir į nuolat kintantį ekonominį valstybės gyvenimo lygį, artimiausias prognozes ir panašius daugiau globalinio pobūdžio faktorius, savotiškai verčiančius kelti atsakomybės už neturtinę žalą dydį, nes nuosprendžiu joms nustatyta kompensacija už patirtą neturtinę žalą, laikui bėgant – po metų, kitų – gali nebeatitikti pasikeitusios teisinės, ekonominės ir visuomeninės realybės.
Teismo posėdyje nukentėjusiųjų atstovas prašė skundą tenkinti, nuteistasis, jo gynėjas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusiosios J. B. ir S. B. K. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 119–122), kuriuo, be kita ko, prašė iš nuteistojo V. B. priteisti jų naudai 332 736 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas konstatavo, kad neturtinės žalos dydis dėl mamos R. B. B. žūties nukentėjusiosioms nustatytinas 70 000 Lt, todėl nukentėjusiųjų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir, atsižvelgdamas į tai, kad dalį, t. y. 17 269 Lt, neturtinės žalos nukentėjusiosioms jau sumokėjo AB „Lietuvos draudimas“, priteisė iš nuteistojo V. B. nukentėjusiosioms J. B. ir S. B. K. po 26 365,50 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosioms, atsižvelgė į tai, jog dėl netikėtos motinos žūties, su kuria nukentėjusiųjų ryšys buvo labai artimas, pastarosios patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, sveikatos pablogėjimą, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiųjų dvasiniai išgyvenimai išliko iki šiol, nepranyksta nerimas, po įvykio geria raminamuosius. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė ir į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiosioms buvo padaryta neatsargiais kaltinamojo V. B. veiksmais, t. y., kai nukentėjusiosioms sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių išgyvenimų ir kančių. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, į tai, kad V. B. nedirba, šiuo metu jokių pajamų ir turto neturi, pragyvena iš atsitiktinių uždarbių. Tačiau taip pat pažymėjo, kad V. B. yra darbingo amžiaus, nėra neįgalus, todėl jo galimybės ateityje įsidarbinti ir uždirbti yra realios. Taip pat buvo atsižvelgta į besiformuojančią teismų praktiką tokios kategorijos bylose.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas nėra baigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, jog pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.
Nustatyta, jog dėl nuteistojo V. B. neatsargių veiksmų vairuojant transporto priemonę žuvo nukentėjusiųjų J. B. ir S. B. K. mama. Apeliacinis teismas, kaip ir apylinkės teismas, neabejoja, kad nukentėjusiosios J. B. ir S. B. K. dėl netikėtos mamos žūties patyrė itin skaudžius ir sunkius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, tai neigiamai paveikė jų gyvenimus. Natūralu, kad žuvus vienam artimiausių asmenų – mamai, nukentėjusiosios, kaip dukros, patyrė dvasinius išgyvenimus. Tačiau kartu pažymėtina, jog dėl artimo žmogaus netekties patirtos kančios ir dvasiniai sukrėtimai nėra progresuojantis dalykas, nukentėjusysis skaudžiausias pasekmes patiria ir jaučia nelaimės metu, todėl atsižvelgti į potencialią nukentėjusiųjų kančių tęstinumo galimybę, būsimus išgyvenimus nėra pamatuoto pagrindo, kaip nėra pamatuoto pagrindo nelaimingo įvykio metu patirtus išgyvenimus ir neturtinę žalą sieti su ateityje galimai kisiančiomis teisinėmis, ekonominės ar visuomeninės realybėmis, kaip kad to prašoma apeliaciniame skunde. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiųjų dėl mamos žūties patirti dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes. Apeliacinis teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog asmens gyvybė – viena labiausiai įstatymų saugomų vertybių. Pagal teismų praktiką, absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai. Tačiau pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs nukentėjusiosioms būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį.
Apeliacinis teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo kaltę. Tuo atveju, jeigu asmens kaltė pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis V. B. nusikaltimą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo, jis sąmoningai nesiekė sužaloti R. B. B. bei nukentėjusiosioms sukelti dvasinių išgyvenimų ir kančių, iš teisiamojo posėdžio protokolo (b.l. 153–159) matyti, jog V. B. nuoširdžiai gailėjosi dėl savo neatsargių veiksmų ir kilusių padarinių, jis bandė per tyrėją susisiekti su nukentėjusiosiomis, tačiau pastarosios pačios atsisakė su juo bendrauti.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Apylinkės teismas nustatė, jog nuteistasis V. B. nedirba, šiuo metu jokių pajamų ir nekilnojamojo turto neturi, pragyvena iš atsitiktinių uždarbių. Teisiamojo posėdžio metu (b. l. 154) nuteistasis nurodė, jog turi šeimą, jo sutuoktinė nedirba, vienas sūnus tebėra moksleivis, jis su šeima gyvena sesers bute, nuosavo būsto neturi. Apeliantės teisingai nurodo, jog byloje nėra duomenų, įrodančių, kad nuteistasis V. B. negalėtų dirbti dėl sveikatos būklės ar dėl kitų priežasčių, tačiau pažymėtina, jog byloje taip pat nėra duomenų, rodančių, kad V. B. vengtų įsidarbinti, jis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pažadėjo susirasti legalų darbą, tai pat apeliacinės instancijos teismo posėdyje garantavo, kad priteistą žalą atlygins.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, mano, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 281 straipsnio 5 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, nesumenkino V. B. nusikalstamos veikos padarinių, nukentėjusiųjų interesų ir padėties baudžiamajame procese, o nukentėjusiosioms priteisdamas iš nuteistojo V. B. po 26 365,50 Lt neturtinei žalai atlyginti, įvertino bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi BPK bei CK nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, todėl teisingai ir pagrįstai kiekvienos nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą dėl mamos mirties įvertino 35 000 Lt suma. O kadangi draudimo bendrovė kiekvienai nukentėjusiajai buvo atlyginusi po 8634,5 Lt (bendra suma 17 269 Lt), nukentėjusiosioms iš nuteistojo V. B. pagrįstai priteista po 26 365,50 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai suprato bei taikė įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį tinkamai vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, motyvavo savo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Nepagrįstas nukentėjusiųjų argumentas, kad šiuo atveju didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą turi atlyginti ir automobilio savininkas V. Š.. CK 6.270 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). Iš bylos duomenų matyti, kad V. B. eismo įvykio metu vairavo liudytojui V. Š. priklausantį automobilį, pastarasis automobilį nuteistajam buvo paskolinęs asmeniniams reikalams. Kartu pažymėtina, kad nuo faktinio teisėto automobilio perleidimo, nesusijusio su darbo santykiais, kitam fiziniam asmeniui momento automobilio savininkas nelaikytinas asmeniu, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims. Tokiu asmeniu, galinčiu sukelti pavojų, tampa fizinis asmuo, gavęs teisėtai faktiškai naudoti automobilį ne dėl darbo santykių. Taigi, teisėtai perdavęs naudoti automobilį kitam asmeniui, automobilio savininkas nustoja būti asmeniu, kurio veikla susijusi su didesnio pavojaus šaltiniu, ir nėra atsakingas už šio didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju atsakingu turi būti pripažintas ir automobilio savininkas V. Š..
Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios taip pat prašė priteisti iš nuteistojo V. B. jų turėtas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinio proceso metu apmokėti, kartu su apeliaciniu skundu pateikė pinigų priėmimo kvitą (b. l. 176), iš kurio matyti, jog nukentėjusioji J. B. advokatui V. Martyšiui 2013-02-18 sumokėjo 3000 Lt.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priteisiant iš nuteistųjų nukentėjusiesiems išlaidas advokato darbui apmokėti apeliacinėje instancijoje, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad pats nuteistasis apeliacine tvarka teismo sprendimo neskundė ir procesas įvyko pagal nukentėjusiųjų apeliacinį skundą, kuris iš esmės atmestas kaip nepagrįstas, išlaidos advokato paslaugoms, suteiktoms surašant apeliacinį skundą bei atstovaujant nukentėjusiosioms apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių J. B. ir S. B. K. apeliacinį skundą atmesti.