Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-09-18 · Baudžiamoji byla Nr. T-45-581/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-18
Bylos Nr.
T-45-581/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Nuteistasis
A. L.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-45-581/2018
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.17. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugsėjo 18 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. L. prašymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-52-719/2013,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi, A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį 199¹ straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 199² straipsnio 1 dalį subendrinta bausme – 180 MGL dydžio bauda. Tuo pačiu buvo nuspręsta patenkinti Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pareikštus civilinius ieškinius ir iš nuteistojo A. L. bei kitų nuteistųjų solidariai priteisti valstybei 134940 litų turtinės žalos atlyginimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 11 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Panevėžio apygardos teisme gautas nuteistojo A. L. prašymas taikyti įstatymą, lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį ir panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pareikštus civilinius ieškinius tenkinti ir iš nuteistojo V. N. priteisti valstybei 272419 litų turtinės žalos atlyginimo, iš nuteistųjų A. L., A. N., R. Š. ir K. R. solidariai priteisti valstybei 134940 litų turtinės žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

2.1. Prašyme nuteistasis nurodo, kad šiai baudžiamajai bylai yra aktualus 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 nustatyto Sąjungos muitinės kodekso (toliau - Sąjungos muitinės kodeksas) normų, reglamentuojančių skolos muitinei išnykimą, pakeitimas. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 288 straipsniu, 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojo ir yra tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse šio kodekso 124 straipsnis, kurio 1 dalies e punkte nustatyta, kad skola muitinei išnyksta, kai muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Ši nuostata skiriasi nuo senojo 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2913/92 nustatyto Bendrijos muitinės kodekso (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas) 233 straipsnio 1 dalies d punkto nuostatos, kurioje buvo nurodyta, jog skola muitinei išnyksta, jeigu prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi vadovaujantis 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Todėl vadovaujantis galiojančia Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkto nuostata ir teismų praktika, skola muitinei laikytina išnykusia, kadangi skolos muitinei išnykimas nebesiejamas su sulaikymo vieta (neteisėto įvežimo momentu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-511/2017).

2.2. Nuteistasis cituoja Bendrijos muitinės kodekso bei Sąjungos muitinės kodekso normas ir teigia, kad Sąjungos muitinės kodeksas, lyginant jį su anksčiau galiojusiu Bendrijos muitinės kodeksu, numato platesnį sąrašą aplinkybių, kurioms esant išnyksta skola muitinei ir pagal šiuo metu galiojančias Sąjungos muitinės kodekso nuostatas (124 straipsnio 1 dalies e ir f punktai) baudžiamojoje byloje pareikšto ieškinio patenkinimas, atsižvelgiant į tai, kad neteisėtai įvežtos prekės yra konfiskuotos ir sunaikintos, negalimas. Nuteistasis nurodo, kad esant tam tikroms situacijoms Sąjungos teisės aktų nuostatos gali turėti grįžtamąją galią, t. y. gali būti taikomos santykių, atsiradusių iki tokių teisės aktų įsigaliojimo, atžvilgiu. Todėl šioje byloje yra pagrindas konstatuoti, kad 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs Sąjungos muitinės kodeksas ir jo nuostatos lengvina visų nuteistųjų teisinę padėtį ir turi būti taikomas jų atžvilgiu.

Atsiliepimas

3. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Ramūnas Pačebutas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su nuteistojo A. L. prašymu nesutinka. Nurodo, kad nuteistasis A. L. pateiktame prašyme nepagrįstai savo poziciją grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-563-398/2016, pažymėdamas, kad šią bylą kasacine tvarka yra išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-696/2017) ir joje buvo konstatuotos kitokios aplinkybės dėl žalos valstybei padarymo, negu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje.

3.1. Prokuroras pažymi, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau ESTT) yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą ir Sąjungos muitinės kodekso nuostatų taikymo yra aktuali bylos faktinių aplinkybių data (ESTT 2016–07–21 sprendimo byloje Nr. C–4/15, 4 punktas). Panevėžio apygardos 2013–03–19 nuosprendyje inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo padarytos nuo 2011 m. tiksliai nenustatytos datos iki 2011–12–19, t. y. iki Sąjungos muitinės kodekso įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju turi būti taikomos Bendrijos muitinės kodekso nuostatos.

3.2. Prokuroras cituoja Bendrijos muitinės kodekso nuostatas, ESTT sprendimus, nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Sąjungos muitinės kodekso nuostatas dėl skolos muitinei išnykimo ir teigia, jog sistemiškai aiškinant Sąjungos muitinės kodekso nuostatas darytina išvada, jog neteisėtai įvežtos prekės, kurios konfiskuojamos ir sunaikinamos, yra apmokestinamos akcizais ir PVM nepriklausomai nuo to, ar konfiskavimas įvyksta prieš prekėms patenkant už pirmosios muitinės įstaigos veiklos teritorijos ribų, ar po to. Atkreipia dėmesį į, prokuroro manymu, aktualų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1416-596/2018 ir ESTT 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą Dansk Transporto g Logistik vs. Skatteministeriet (byla C–230/08), bei teigia, kad pareiga mokėti importo PVM ar akcizus už importuotas akcizais apmokestinamas prekes dėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo neatsirastų tik tokiu atveju, jei prekės būtų buvusios sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorės sienos, tačiau šiuo atveju nustatyta, jog cigaretės buvo slėptuvėje atgabentos iš Baltarusijos Respublikos į Panevėžio miestą; cigaretės rastos ir paimtos ne muitinės įstaigos zonoje. Prokuroras teigia, jog nėra jokio pagrindo pripažinti, kad skola muitinei yra išnykusi, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo pagrįstai patenkintas, todėl A. L. prašymas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

4. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotojas atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas J. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su A. L. prašymu nesutinka. Mano, kad šiuo atveju turi būti taikomos tik tos muitų teisės aktų nuostatos, kurios galiojo skolos muitinei atsiradimo metu, t. y. Bendrijos muitinės kodekso nuostatos, o Sąjungos muitinės kodekso nuostatos taikytinos tik situacijoms, susidariusioms nuo jos taikymo pradžios – 2016 m. gegužės 1 d. Nei Sąjungos muitinės kodeksas, nei kiti Bendrijos aktai nenumato skolos muitinei atsiradimą nustatančių normų galiojimo atgaline data.

Motyvuojamoji dalis

5. Prašymas atmetamas.

6. Nuteistasis A. L. prašymą grindžia tuo, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos lengvina jo teisinę padėtį, nes pagal jas išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-52-719/2013 prokuroro pareikštas ir nuosprendžiu patenkintas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo valstybei šiuo metu neturėtų būti patenkintas ir jo atžvilgiu priimtas nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio - turtinės žalos atlyginimo valstybei, turi būti panaikintas.

7. Teisės teorijoje pripažįstama, kad galioja bendrasis teisės principas, pagal kurį įstatymas atgal negalioja (lex retro non agit). Tuo tarpu teisės principas, pagal kurį asmens padėtį lengvinantis teisės aktas galioja atgal, yra bendrojo principo išimtis ir gali būti taikomas tik teisės aktuose nustatytais atvejais. Šiuo atveju nuteistasis neteisėtus veiksmus atliko 2011 m., t. y. tuo metu kai galiojo Bendrijos muitinės kodeksas. Pagal šio kodekso 202 straipsnio 2 dalį, skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu. Sąjungos muitinės kodeksas įsigaliojo tik nuo 2016 m. gegužės 1 d. ir šiuose teisės aktuose nenumatytas skolos muitinei atsiradimą reglamentuojančių normų galiojimas atgal, todėl šiuo atveju jos negali būti taikomos. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 202 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu. Būtent skolos muitinei atsiradimo data ir lemia atitinkamų muito apskaičiavimo taisyklių taikymą. Analogiška nuostata yra numatyta ir Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. Reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 82 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad Sąjungos muitinės kodekso nuostatos negalioja atgal ir netaikomos kaip asmens teisinę padėtį palengvinantis ir grįžtamąją galią turtintis įstatymas ne kartą yra pasisakęs ir Vilniaus apygardos administracinis teismas (sprendimai administracinėse bylose Nr. I-4505-331/2017, I-273-426/2018).

8. Kita vertus, nuteistasis neteisus nurodydamas ir tai, kad pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktus skola muitinei yra išnykusi. Sąjungos muitinės kodekso 1 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad Sąjungos muitinės kodekse nustatomos bendrosios taisyklės ir procedūros, taikomos į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms arba iš jos išvežamoms prekėms. Ši nuostata suponuoja tai, jog į Sąjungos muitų teritoriją įvežus prekes, yra taikomos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, be kita ko, Sąjungos muitinės kodekso 135 ir 139 straipsnių nuostatomis, nustatančios, jog į Sąjungos muitų teritoriją įvežus prekes, jos turi būti pristatytos į muitinės įstaigą. Nesilaikant minėtuose straipsniuose nustatytų reikalavimų, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsniu, atsiranda importo skola muitinei. Skolos muitinei išnykimą reglamentuoja Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnis, kurio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, nedarant poveikio galiojančioms nuostatoms, susijusioms su importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolą muitinei, neišieškojimu teismine tvarka pripažinus skolininką nemokiu, importo arba eksporto skola muitinei išnyksta, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos (e punktas), taip pat skola muitinei išnyksta, kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiūrint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn (f punktas). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose yra išaiškinta, kad skola muitinei dėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo galėtų išnykti tik tuo atveju, jei prekės būtų buvusios sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorės sienos (pvz. Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. C-230/08). Kaip minėta, Sąjungos muitinės kodeksas taip pat nustato reikalavimus į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes pristatyti į muitinės įstaigą ir pateikti muitinei. Kadangi šiuo atveju nuteistasis su bendrininkais į Sąjungos muitų teritoriją įvežtų importo mokesčiais apmokestinamų prekių nepristatė į muitinės įstaigą ir nepateikė muitinei, o prekės buvo išvežtos iš muitinės įstaigos ir nugabentos į Panevėžio miestą, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti esant skolos muitinei išnykimo pagrindus. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, jog laikomų Lietuvos Respublikos banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) tolesnis likimas (taip pat ir jų konfiskavimas, sunaikinimas) prievolei mokėti akcizus įtakos neturi (pvz.: 2011 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1011/2011; 2017 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-168-143/2017).

9. Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad nuteistojo A. L. prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 dalimi:

nutaria:

nuteistojo A. L. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė