Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2018-02-02 · Civilinė byla Nr. 2YT-146-880/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-02
Bylos Nr.
2YT-146-880/2018
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-01285-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Pareiškėjas
E. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-146-880/2018Proceso Nr. 2-39-3-01285-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 2 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. M. skundą antstolei Terezai Gerasimovič dėl antstolės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu dėl antstolės veiksmų kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą prašydamas: 1) panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); 2) jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Skundžiamu atveju pagal antstolės nusiųstą patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurtas galima būtų naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.

Antstolė Tereza Gerasimovič išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2017 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą. Patvarkyme nurodyta, kad antstolės kontoroje vykdomas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. vykdomasis raštas Nr. 2-140-371/2017 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko E. M. pirmos eilės išieškotojo O. M. naudai. Vykdomojoje byloje Nr. 0045/17/01191 2017 m. rugpjūčio 8 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. 3.5.-S022147 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitose, kuriuo areštuota 1791 Eur skolos ir 397,22 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 2188,22 Eur suma, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos sąskaitoje. Antstolė 2017 m. rugpjūčio 8 d. taip pat priėmė patvarkymą Nr. 3.5.-S022132 dėl skolos išieškojimo, kuriuo pagal CPK 611, 733-743 straipsnius pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA, išskaičiuotas sumas pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą. Pažymėtina, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata taikytina ne naujai gaunamoms skolininko pajamoms vykdomo priverstinio išieškojimo metu, o jau turimoms skolininko pajamoms, pradėjus išieškojimą. Tačiau antstolė neturi, o skolininkas nepateikė duomenų patvirtinančių, kad pradėjus išieškojimą, skolininko vardu atidarytoje sąskaitoje laisvės atėmimo vietos įstaigoje, buvo pinigų suma, neviršijanti vieno MMA ir kurios atžvilgiu turėjo būti taikytos CPK 668 straipsnio nuostatos. Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad skolininkas nedirba ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų. Tačiau, jeigu skolininkas tokias pajamas gautų, įkalinimo įstaiga turėtų pareigą išskaičiuoti lėšas pagal antstolio priimtą patvarkymą Nr. 3.5.-S022132 laikydamasi CPK 736 straipsnio nuostatų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolė, priimdama 2017-08-08 patvarkymą Nr. 3.5.-S022147 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, laikėsi išieškojimą iš pajamų ir turto reglamentuojančių normų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas skundžia antstolės patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš jo gaunamų lėšų ir jo turimų lėšų, kuriais apribojama jo, kaip skolininko, teisė įsigyti maisto produktų ir būtinųjų reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems) asmenims.

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl laikytina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tačiau kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

Iš kartu su pareiškėjo skundu pateiktos vykdomosios bylos ir joje esančios informacijos matyti, kad antstolės Terezos Gerasimovič kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0045/17/01191 yra vykdomas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. vykdomasis raštas Nr. 2-140-371/2017 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko E. M. pirmos eilės išieškotojo O. M. naudai. Antstolė 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu Nr. 3.5.-S022147 areštavo 2188,22 sumą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos – Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje sąskaitoje, o 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu Nr. 3.5.-S022132 pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Skolininkas, skųsdamas antstolės veiksmus, iš esmės teigia, kad iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA, ar ne.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 20 punktą; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017 20 punktą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 konstatavo, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą, ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai.

Nagrinėjamos bylos atveju, antstolė priimdama 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymą Nr. 3.5.-S022147, kuriuo areštavo 2188,22 Eur sumą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, t. y. pradėdama išieškojimą ir areštuodama skolininko lėšas, nenurodė CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo, draudžiančio nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Tačiau pažymėtina, kad iš antstolės 2017 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymo, kuriuo atsisakyta patenkinti skolininko skundą, matyti, kad skolininkas nepateikė duomenų patvirtinančių, kad pradėjus išieškojimą, skolininko vardu atidarytoje sąskaitoje laisvės atėmimo vietos įstaigoje, buvo pinigų suma, kurios dydis atitinka vieną MMA ir kurios atžvilgiu turėjo būti taikytos CPK 668 straipsnio nuostatos. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, naikinti 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymo Nr. 3.5.-S022147 nėra pagrindo.

Taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad antstolė 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu Nr. 3.5.-S022132 pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA.

Išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Nurodytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Pažymėtina, kad iš pinigų sumos, likusios iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto, tačiau tokių lėšų, likusių po išskaitų, bendrai sumai taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA.

Antstolė Tereza Gerasimovič 2017 m. rugpjūčio 8 d. priėmė patvarkymą Nr. 3.5.-S022132 dėl išlaikymo išieškojimo, kuriuo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos pareikalauta kiekvieną mėnesį nuskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Pažymėtina, kad iš skolininko yra išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus bei vykdomas išieškojimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis, taigi antstolė pagrįstai nustatė tokį išskaitų dydį. Konstatuotina, jog antstolės 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymas Nr. 3.5.-S022132 dėl išlaikymo išieškojimo laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Pažymėtina, kad antstolė neriboja skolininko teisės įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, jei skolininkas turi piniginių lėšų, likusių po išskaitymų iš darbo užmokesčio.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, skolininko skundo tenkinti nėra pagrindo, jis atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, teismas

nutaria:

E. M. skundą atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos įteikimo Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Teisėjas Linas Zinkevičius