Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio, Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo E. M. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

-pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmės, paskirtos už nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis skirta bausmė subendrinta bausmių dalinio sudėjimo būdu su bausme paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams ir 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu ir Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir E. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką E. M. įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 17 d. 20.45 val. iki 2020 m. kovo 18 d. 16.52 val.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką E. M. įskaityta bausmė, atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį ir pagal Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. M. 2020 m. kovo 14 d., apie 20.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), S. P. priklausančiuose namuose, pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, t. y. paėmęs iš nukentėjusiojo I. B. mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A8“, 800 Eur vertės, kuriame buvo įdėtos atminties kortelė, 10 Eur vertės bei SIM kortelė „Tele2 Pildyk“ plane, 3 Eur vertės, pažadėdamas nukentėjusiajam I. B. šį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A8“ pakrauti ir grąžinti, išėjo iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir negrįžo į sutartą vietą, bei nukentėjusiajam I. B. negrąžino mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy A8“, kuriame buvo įdėtos atminties bei SIM kortelė „Tele2 Pildyk“ plane, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą bei I. B. priklausantį turtą, padarydamas nukentėjusiajam I. B. 813 Eur turtinę žalą.

2. Be to, E. M., A. S. ir V. M. 2020 m. kovo 17 d., apie 18.00 val., Zarasų r., Degučių sen., Degučių k., Dusetų gatvėje esančiame miškelyje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą, reikalavo iš I. B. pinigų, E. M. sugriebęs jam už striukės ties kaklu bei reikalaudamas parodyti kas yra striukėje, jėga nurengė nuo I. B. striukę, po ko nukentėjusiajam I. B. ištraukus iš striukės kišenės piniginę ir ją jam padavus, sugriebė ranka I. B. už kaklo nugarinės dalies bei parvertęs ant žemės sudavė kojomis ne mažiau septynių kartų į galvos ir nugaros sritis, o tuo tarpu A. S. ir V. M. sudavus I. B. bendrais veiksmais ne mažiau devynių kartų kojomis į įvairias kūno vietas bei reikalaujant pasakyti banko kortelės PIN kodą, nukentėjusiajam I. B. padarė poodines kraujosruvas dešiniajame antakyje, kaktos nubrozdinimą bei viršutinės lūpos patinimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis bei pagrobė nukentėjusiajam I. B. priklausančią striukę, 100 Eur vertės, odinę piniginę, 10 Eur vertės, kurioje buvo 100 Eur grynųjų pinigų, invalidumo pažymėjimas I. B. vardu, „Swedbank mastercard“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) I. B. vardu, tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam I. B. 210 Eur turtinę žalą ir neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo priemonę.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo E. M. skundas atmetamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistojo E. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pripažinimu kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, todėl skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą teisėjų kolegija patikrina tik dėl šių nusikalsta veikų.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. M. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir BK 214 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta, o skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai ištirti ir įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, minėtas nuosprendis pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra argumentų į kuriuos pirmosios instancijos teismas nebūtų atsakęs ir kurių pagrindų reikėtų ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo priimto išvadoms dėl nuteistojo E. M. kaltės ir jam paskirtos bausmės.

8. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas E. M. pripažino kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį ir nuteisė remiantis byloje surinktų ir tinkamai ištirtų įrodymų visuma: kaltinamųjų A. S., V. M. parodymais, nukentėjusiojo I. B. parodymais, liudytojų A. V., T. K., I. P. parodymais, V. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, akistata tarp nukentėjusiojo I. B. ir įtariamojo A. S., akistata tarp nukentėjusiojo I. B. ir įtariamojo E. M., įvykio vietos apžiūros protokolu ir foto lentele, asmens apžiūros protokolu ir foto lentele, pirminės sveikatos priežiūros centro pažyma, specialisto išvada, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu ir lentele bei kita rašytine bylos medžiaga. Skundžiamame nuosprendyje, atskleistas visų šių įrodymų turinys ir įrodomoji jų reikšmė, teismo išvados logiškos ir daryti kitokias išvadas dėl E. M. kaltės nei kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas nėra pagrindo. Kolegija pažymi, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog byloje esantys įrodymai buvo išnagrinėti neišsamiai, o skundžiamas nuosprendis priimtas nepagrįstai ir neteisėtai. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir jokių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų.

9. Apeliaciniu skundu apeliantas neginčija aplinkybės, jog prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą, tačiau teigia, jog būtent nukentėjusysis I. B. išprovokavo tokį apelianto elgesį išsakytais žodžiais ir dėl to nukentėjusiajam E. M. sudavė smūgius, o dėl piniginės, banko kortelės ir vertimo nukentėjusįjį pasakyti kortelės PIN kodą nurodė, kad to nereikalavo nei jis, nei A. S. ar V. M.. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apelianto apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir laikyti jo pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

10. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Teismų praktikoje pagrobimas aiškinamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349-648/2017).

11. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių (ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių) duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Teismų praktikoje nurodoma, jog banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013, 2K-481/2014). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-508/2014). Atitinkamai kaltininkui yra svetimi ir tokios elektroninės mokėjimo priemonės duomenys.

12. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas nustatė, kad E. M., A. S. ir V. M. 2020 m. kovo 17 d. apie 18 val., panaudodami fizinį smurtą, reikalavo iš nukentėjusiojo I. B. pinigų, E. M. sugriebęs jam už striukės ties kaklu bei reikalaudamas parodyti kas yra striukėje, jėga nurengė nuo I. B. striukę, po ko nukentėjusiajam I. B. ištraukus iš striukės kišenės piniginę ir ją jam padavus, sugriebė ranka I. B. už kaklo nugarinės dalies bei parvertęs ant žemės sudavė kojomis ne mažiau septynių kartų į galvos ir nugaros sritis, o tuo tarpu A. S. ir V. M. sudavus I. B. bendrais veiksmais ne mažiau devynių kartų kojomis į įvairias kūno vietas bei reikalaujant pasakyti banko kortelės PIN kodą, nukentėjusiajam padarė poodines kraujosruvas dešiniame antakyje, kaktos nubrozdinimą bei viršutinės lūpos patinimą, taip iš nukentėjusiojo pagrobė jam priklausančią striukę, 10 Eur vertės odinę piniginę, kurioje buvo 100 Eur, invalidumo pažymėjimą ir banko kortelę.

13. Teisėjų kolegijai siekiant tinkamai įvertinti nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą viso proceso metu ir atsakyti į apeliacinio skundo argumentus pirmiausiai vertintina tai, kad nukentėjusysis apklaustas tą pačią dieną, t.y. iš karto po įvykio, o tai leidžia daryti išvadą, jog įvykio aplinkybes tuomet jis prisiminė geriausiai. Tuomet I. B. parodė, kad kalbant su E. M. apie telefoną, pokalbio metu E. M. pradėjo reikalauti pinigų, jų nedavus, E. M. griebė jį už striukės ir reikalavo parodyti kas yra joje, vėliau jį pargriovė ant žemės ir ne mažiau kaip 8 kartus įspyrė abiem kojomis į galvą, nugarą, dar spardė ir kiti du jaunuoliai. E. M. klausinėjo koks banko kortelės PIN kodas, bet jo nepasakė. (1 t., b. l. 76-81). Apklaustas telefonu, nukentėjęs nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir pareiškimo dieną (1 t., b. l. 105-108). Papildomos apklausos metu detaliau paaiškino apie įvykį ir pateikė analogiškas aplinkybes apie tai, kaip jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis ir pagrobti jam priklausantys daiktai (1 t., b. l. 109-114). Akistatų metų nukentėjusysis su A. S. ir E. M. nurodė analogiškas aplinkybes, tokias pat nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu. (2 t. b. l. 28-33; 38-44) Išanalizavus nukentėjusiojo parodymus teisėjų kolegijai nėra jokių abejonių, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, jo parodymai nekito, priešingai -jie buvo nuoseklūs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi, juo labiau, kad nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti bylos įrodymai bei baudžiamosios bylos medžiaga.

14. Atsakant į skundo argumentus dėl nukentėjusiojo I. B. provokuojančio elgesio matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu E. M. teigė, jog I. B. pasiūlė jam „pasimylėti per prievartą“, dėl ko jis po to sumušė nukentėjusįjį. Tačiau apie nukentėjusiojo I. B. išsakytus žodžius be nuteistojo parodymų tokių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. E. M. pripažino, kad kartu su A. S., V. M. ir I. B. visiems nuėjus į miškelį, trenkė nukentėjusiajam dešinės rankos kumščiu į kairę veido pusę, po to kairės rankos kumščiu trenkė į dešinę veido pusę ir gulinčiam kumščiais abiem rankom dar sudavė į šonus ne mažiau kaip 2-3 kartus, tačiau neigė, kad prašė iš nukentėjusiojo banko kortelės PIN kodo, jokių pinigų neėmė (3 t., b. l. 159-162). Motyvų, kodėl užsipuolė nukentėjusįjį bei apie jo provokuojantį elgesį, jokių aplinkybių tuomet jis nenurodė. Vėliau E. M. keitė parodymus ir papildomos apklausos metu pateikė kiek kitokias įvykio aplinkybes nurodydamas, jog konflikto metu piniginės nereikalavo ir neėmė, tik prašė I. B. pinigų, kurių jis neturėjo. Kai mušė I. B. nematė kaip iškrito iš jo kišenės piniginė, jos nepakėlė ir V. M. nepadavė (3 t., b. l. 172-175), tačiau vėliau teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad I. B. piniginė po muštynių buvo iškritusi ir jie ją išmetė. Nors nuteistasis neigia reikalavęs nukentėjusįjį pasakyti banko kortelės PIN kodą ir reikalavęs pinigų, tačiau tokius E. M. parodymus paneigia nuteistojo A. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad einant jiems pro pievą E. M. pasakė, jog atsikratė to vyriškio pinigine, sakė, kad joje buvo 3 eurai (4 t., b. l. 42-45) bei kito nuteistojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. V. M. parodė, kad kai mušė I. B. ir nurengė jo striukę, iš jos iškrito piniginė, E. M. paėmė ją ir atidarė, pamatęs korteles reikalavo iš nepažįstamojo pasakyti kortelės PIN kodą (2 t., b. l. 84-85). Nors šie nuteistieji teisiamojo posėdžio metu nurodė jau kiek kitokias įvykio aplinkybes ir teigė, E. M. nereikalavo pinigų ir PIN kodo, nematė, kad būtų mušęs nukentėjusįjį, tačiau tokie minėtų nuteistųjų parodymai prieštarauja ne tik nukenėjusio parodymams, bet ir paties E. M. prisipažinimui, kad jis mušė I. B. ir laikytini siekiu padėti bendrininkui išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl jais pagrįstai pirmos instancijos teismas nesivadovavo.

15. Teisėjų kolegija dar kartą ištyrusi ir įvertinusi nukentėjusiojo, apelianto ir kitų nuteistųjų parodymus pažymi, jog byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis galėtų apkalbėti nuteistąjį E. M.. Pastebėtina, jog nukentėjusiojo atžvilgiu apeliantas ne pirmą kartą įvykdė nusikalstamus veiksmus, t. y. 2022 m. kovo 14 d. pasisavino jam patikėtą mobilųjį telefoną, kuris priklausė I. B.. Apeliantas dėl šios veikos kaltę pripažino. Be to, nukentėjusysis su kitais nuteistaisiais iki įvykio nebuvo pažįstami. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio logiško paaiškinimo, kodėl nukentėjusysis, nurodydamas, jog prieš jį buvo naudotas fizinis smurtas ir pagrobta piniginė su jose esančiais pinigais bei banko kortele, būdamas ne kartą įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, turėtų pagrindą apeliantą apkalbėti ar apkaltinti nebūtų nusikalstamų veikų padarymų. Nukentėjusysis I. B. taip pat kategoriškai paneigė apelianto ir kitų nuteistųjų teiginius, apie tai, kad iš jo nebuvo pagrobta piniginė su joje esančiais pinigais ir banko kortele bei buvo reikalaujama pasakyti PIN kodą. Teisėjų kolegijai nuteistųjų V. M. ir A. S. vėlesnių apklausų metu duoti parodymai dėl to, kad nebuvo reikalaujama nukentėjusiojo pasakyti banko kortelės PIN kodą ir kad nebuvo pagrobti jo daiktai ir piniginė su joje esančiais pinigais, o šiuos daiktus pats nukentėjęs išmėtė bėgdamas nuo nuteistųjų neatitinka nuoseklių nukentėjusiojo parodymų, kad leidžia abejoti tokių prieštaringų parodymų nuoširdumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas išsamiai aptarė visų nuteistųjų parodymus ir teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nuteistųjų V. M. ir A. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl jais netikėti nėra pagrindo, nes jie atitinka ir nukentėjusio parodymus bei liudytojo A. V. parodymus. Šis liudytojas iš karto po įvykio matė sumuštą nukentėjusįjį, kurio veidas buvo kruvinas, jis buvo su megztiniu be striukės, ant veido matėsi kraujosruvos, sakė, kad jį apiplėšė ir sudaužė trise, atėmė jo striukę, jo pinigus, kurioje buvo banko kortelė bei grynieji pinigai. Nors minėtas liudytojas nematė paties įvykio, kai nukentėjusysis buvo sumuštas ir buvo pagrobti jo daiktai, tačiau jo parodymai laikyti netiesioginiais nuteistojo kaltės įrodymais, patvirtinančiais nukentėjusiojo duotus parodymus. Pirmos instancijos teismas be jau aptartų įrodymų E. M. kaltę dėl BK 180 straipsnio 1 dalies grindė ir savarankiškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad E. M. pateikė juodos spalvos odinę piniginę; neįgaliojo pažymėjimą, išduotą I. B. vardu; „Swedbank“ Mastercard mokėjimo kortelę, išduota I. B. vardu (3 t., b. l. 178-179). Jau aptarti nukentėjusiojo ir nuteistųjų A. S. ir V. M. parodymai patvirtina, jog E. M. turėjo savo rankose nukentėjusiojo piniginę, matė jos turinį, matė kad joje yra banko kortelė ir po to, kai sumušė nukentėjusįjį, reikalavo jo pasakyti banko kortelės PIN kodą. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis veikė tyčia, savo žinioje turėjo svetimą elektroninio mokėjimo priemonę – I. B. vardu išduotą banko kortelę, iki to laiko kol jos negrąžino ikiteisminio tyrimo metu, t.y. jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimą mokėjimą priemonę- I. B. vardu išduotą banko kortelę. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų bei vienas kitą papildančių įrodymų visuma patvirtina E. M. kaltę dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje ir BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, o apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės yra nuteistojo gynybinė pozicija, kuria siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės.

16. Teisėjų kolegijos aptarti baudžiamosios bylos įrodymai leidžia daryti pagrįsta išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo E. M. kaltės, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados yra pagrįstos, jos atitinka faktines bylos aplinkybės, todėl E. M. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Dėl proceso išlaidų

9. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. vasario 20 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad E. M. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 233,33 Eur, šias išlaidas prašoma išieškoti iš nuteistojo valstybei.

10. BPK 106 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

11. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, kas rodo, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas. Pažymėtina, jog baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šią nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis nedirba, taip pat Skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė, kuri paliekama nepakeista. Nesant duomenų apie nuteistojo realią galimybę pagal esamą turtinę padėtį atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgiant į BPK 322 straipsnio 1 dalį, numatančią būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo E. M. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš nuteistojo E. M. valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.