- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-19
- Bylos Nr.
- 1-256-420/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11265-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Kaltinamasis
- E. M., A. S., V. M.
- Nukentėjusysis
- I. B.
- Advokatai
- Valdas Bivainis, Jonas Ramanauskas, Juozas Bučinskas
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamajam V. M., jo gynėjui advokatui Valdui Bivainiui,
nukentėjusiajam I. B.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:
1) 2020-02-06 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui 20 val. per mėnesį;
2) 2020-10-21 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val., iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu;
3) 2021-06-14 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 178 str. 4 d., 243 str., 178 str. 2 d. (2 epizodai), areštu 90 parų;
4) 2021-09-09 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams,
5) 2022-05-02 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams, bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę,
kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį;
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs(duomenys neskelbtini), nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,
kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį;
V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs(duomenys neskelbtini), bedarbis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 2008-06-16 Zarasų r. apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 10 mėn., bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 183 straipsnio 1 dalį
E. M. 2020 m. kovo 14 d., apie 20.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), S. P. priklausančiuose namuose, pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, t. y. paėmęs iš nukentėjusiojo I. B. mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A8“, 800 Eur vertės, kuriame buvo įdėtos atminties kortelė, 10 Eur vertės bei SIM kortelė „Tele2 Pildyk“ plane, 3 Eur vertės, pažadėdamas nukentėjusiajam I. B. šį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A8“ pakrauti ir grąžinti, išėjo iš pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir negrįžo į sutartą vietą, bei nukentėjusiajam I. B. negrąžino mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy A8“, kuriame buvo įdėtos atminties bei SIM kortelė „Tele2 Pildyk“ plane, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą bei I. B. priklausantį turtą, padarydamas nukentėjusiajam I. B. 813 Eur turtinę žalą.
Kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog paėmė iš I. B. telefoną pakrauti ir jo negrąžino, tai buvo prieš 2 metus. Jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t., b. l. 159-160, 4 t., b. l. 8-9), kuomet parodė, kad 2020 m. kovo 14 d. socialiniame tinkle „Facebook“ susipažino su asmeniu, kuris buvo pasivadinęs V., pavardės neprisimena, jis sakė, kad yra iš Vilniaus ir ieško draugų. Vėliau sužinojo, kad tai buvo ne V., o I. B.. E. M. asmeninėje „Facebook“ paskyroje yra užrašytas jo vardas ir pavardė, įkelta profilio nuotrauka. Tai I. B. jį susirado, pasiūlė atvažiuoti iki Zarasų, jie susitarė susitikti Degučiuose. 2020 m. kovo 14 d., apie 20.00 val., I. B. atvažiavo autobusu, jis jį pasitiko stotelėje. Tada jie nuėjo pas pažįstamą S. P., kuris gyveno tvarte įrengtose patalpose, buvo palikęs jam raktą. I. B. su savimi buvo atsivežęs 1 litrą degtinės, kurį jie dviese gėrė. Begeriant, I. B. padavė jam savo mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A8“, paprašė jį pakrauti. Telefonas buvo juodos spalvos, dėkliuke. Telefone buvo įdėta „Tele2 Pildyk“ SIM kortelė, neprisimena ar jame buvo įdėta atminties kortelė. Nežino ar jis su savimi turėjo kitą telefoną. I. B. pasakė išmesti SIM kortelę, ką jis kitą dieną ir padarė, išmetė ją į pečių. Kažkuriuo metu I. B. užmigo ir jis išėjo. Išeidamas iš S. P. namų jis žinojo ir turėjo tikslą nebegrąžinti I. B. telefono. Jis paėmė telefoną pakrauti ir jo negrąžino. Nukentėjusysis liko ten pat, o jis į tą vietą negrįžo. Vėliau I. B. rašė jam per programėlę „Messenger“, norėjo pasiimti telefoną. Atsakė jam, kad gali atvažiuoti, atiduos, bet kai I. B. po kelių dienų atvažiavo, telefono jam taip ir neatidavė. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi.
Nukentėjusysis I. B. parodė, kad 2020 m. kovo mėnesį socialiniame tinkle „Facebook“ jis susirado E. M. ir pakvietė į draugus. Maždaug po savaitės jis pasakė E. M., kad ieško naujo mobilaus telefono. E. M. pasakė, kad turi telefoną ir pasiūlė jam pirkti. Jis sutiko, susitarė, kad atvažiuos į į Degučius. E. M. pasitiko jį autobusų stotelėje, nusivedė į kažkokį negyvenamą pastatą, kuriame užkūrė pečių. Po to jie abu vartojo alkoholinius gėrimus. Vienu metu pamatė, kad jo telefonas „Samsung“ baigia išsikrauti, pasakė apie tai E. M. ir E. M. pasiūlė jam pakrauti telefoną, pasakė, kad jis nueis pas savo merginą ir pakraus ten jo telefoną, o tada sugrįš atgal. E. M. išėjo ir negrįžo, o jis liko nakvoti tame negyvenamame pastate. Kitą dieną, taip ir nesulaukęs E. M., be telefono, jis autobusu išvažiavo į Vilnių. Vilniuje prie kompiuterio susisiekė su M., pastarasis pasakė, kad telefono jam nereikia, gali atvažiuoti pasiimti. Kitą dieną jis atvažiavo atgal į Degučius, susitiko su E. M., bet pastarasis telefono jam taip ir neatidavė. Vietoje to jis buvo sumuštas ir apiplėštas.
Liudytojas T. K. teisiamajame posėdyje patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet parodė, kad 2020 m. kovo 17 d., apie 19.00 val., pas jį į butą, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas E. M.. Jis buvo išgėręs, su savimi atsinešė degtinės, limonado ir cigarečių. Jie abu gėrė degtinę. Begeriant, E. M. parodė jam telefoną „Samsung“, paprašė jo parduoti šį telefoną. E. M. pasakė, kad pasikeitė telefonais, todėl nori jį parduoti. Sumos, už kiek nori parduoti, nenurodė. E. M. nesakė, kad telefonas vogtas. Po kiek laiko E. M. pasakė, kad važiuoja į Degučių kaimą ir išėjo. Jis pateikė policijos pareigūnams telefoną „Samsung“, kurį jam paliko E. M. (1 t., b. l. 162).
Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytojas T. K. pateikė juodos spalvos mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ su dėklu (1 t., b. l. 165).
Daiktų apžiūros protokolu ir foto lentele, kuriuose užfiksuota, kad dalyvaujant nukentėjusiajam I. B. buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy A8“. Telefonas yra juodas spalvos, juodos spalvos dėkle, išjungtas. Išėmus telefoną iš dėklo, telefono nugarėlėje matomi IMEI numeriai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atidarius telefoną, abu SIM kortelės lizdai tušti. Ant telefono pažeidimų nėra, jis nesugadintas. Įjungus telefoną, ekrane matoma, kad yra atstatyti telefono gamykliniai parametrai, todėl prašoma sukonfigūruoti telefono aparatą iš naujo. I. B. nurodė, kad atpažino šį telefoną kaip savo. Atpažino pagal spalvą, modelį, nes žino kaip atrodė jo telefonas. Telefoną 2020 m. kovo 17 d. buvo paėmęs E. M.. I. B. nurodė, kad telefone turėjo būti SIM kortelė „Tele2 Pildyk“, kurios numeris (duomenys neskelbtini), ir atminties kortelė, kurios pavadinimo neprisimena (1 t., b. l. 168-169, 172-174).
Pakvitavimu, kuriame nurodyta, kad I. B. buvo grąžintas mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy A8“ (1 t., b. l. 176).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Ištirtų įrodymų pagrindų teismas daro kategorišką išvadą, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis E. M., paėmęs iš nukentėjusiojo I. B. mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A8“ ir pažadėdamas jį pakrauti ir grąžinti, išėjo ir negrįžo į sutartą vietą bei negrąžino nukentėjusiajam mobilaus ryšio telefono, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam 813 Eur turtinę žalą. Teismas laiko, jog kaltinamojo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką, be jo visiško prisipažinimo teisiamajame posėdyje, įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais: nukentėjusiojo I. B., liudytojo T. K. parodymais, savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, apžiūros protokolu, pakvitavimu. Visi šie įrodymai pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais, nes yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, yra neprieštaringi, papildo vieni kitus ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Šių įrodymų pakanka išvadai, jog kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padaryta kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika ir kad ją padarė būtent kaltinamasis E. M. Nusikalstama veika yra baigta, atitinka BK 183 straipsnio 1 dalies sudėtį ir kvalifikuota teisingai.
Dėl nusikalstamų veikų pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį
E. M., A. S. ir V. M. 2020 m. kovo 17 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini)esančiame miškelyje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą, reikalavo iš I. B. pinigų, E. M. sugriebęs jam už striukės ties kaklu bei reikalaudamas parodyti kas yra striukėje, jėga nurengė nuo I. B. striukę, po ko nukentėjusiajam I. B. ištraukus iš striukės kišenės piniginę ir ją jam padavus, sugriebė ranka I. B. už kaklo nugarinės dalies bei parvertęs ant žemės sudavė kojomis ne mažiau septynių kartų į galvos ir nugaros sritis, o tuo tarpu A. S. ir V. M. sudavus I. B. bendrais veiksmais ne mažiau devynių kartų kojomis į įvairias kūno vietas bei reikalaujant pasakyti banko kortelės PIN kodą, nukentėjusiajam I. B. padarė poodines kraujosruvas dešiniajame antakyje, kaktos nubrozdinimą bei viršutinės lūpos patinimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis bei pagrobė nukentėjusiajam I. B. priklausančią striukę, 100 Eur vertės, odinę piniginę, 10 Eur vertės, kurioje buvo 100 Eur grynųjų pinigų, invalidumo pažymėjimas I. B. vardu, „Swedbank mastercard“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). I. B. vardu, tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam I. B. 210 Eur turtinę žalą ir neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo priemonę.
Įrodymai
Kaltinamasis E. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad paėmęs I. B. telefoną, nuėjo pas draugę, atgal negrįžo, telefono negrąžino. Po kelių dienų nukentėjusysis parašė jam per Messenger, kad nori pasiimti telefoną. Jis atsakė, kad gali atvažiuoti ir pasiimti. Jam su drauge einant į parduotuvę, susitiko nukentėjusįjį, A. S. ir V. M., kurie gėrė alų. Jis priėjo, po to su B. nuėjo toliau. Jis iš I. B. pasiskolino 50 eurų ir išėjo, pasakęs, kad atneš telefoną. Bet telefono jam nenunešė. Po kažkiek laiko vėl susitiko ir kartu su A. S. ir V. M. ėjo pro stotelę. B. kažką sukalbėjo negerai, pasiūlė pasimylėti per prievartą, dėl to jis supyko, nusivedė jį į miškelį kad sumušti. Nežino, ar A. S. ir V. M. girdėjo I. B. pasiūlymą, neatsimena, ar draugams sakė ko eina į miškelį. Visi kartu nuėjo į miškelį. Miškelyje davė kumščiu I. B. „snukin“. Vieną kartą nepataikė, antrą kartą pataikė, nugriuvo jis. Tada dar kelis kartus trenkė jam „snukin“, ir iš kojos kelis kartus įspyrė. Kai jam sudavė smūgius, tai nieko iš jo nereikalavo. I. B. atsistojo, V. M. jį sugriebė, nes I. B. bandė bėgti. M. laikė jį už striukės, gale, prie kaklo. Viskas baigėsi, kai jis pabėgo. Striukės nurenginėjo, V. M. kai jį laikė, tai jis iš tos striukės pats išsinėrė bėgdamas. M. paėmė jį už „kalnieriaus“ ir lakė, I. B. bandydamas ištrukti išsinėrė. Niekas nežiūrėjo kas buvo striukėje, piniginė buvo iškritusi iš striukės, bet niekas jos netraukė specialiai. Lauke maišelį, piniginę išmetė, o striukė liko ar pas V. M., ar pas A. S. Vėliau, tos pačios dienos vakarą, atvažiavo policija. Vėliau per apklausą tyrėja pasakė surasti piniginę, nes bus geriau. Kai jis buvo paleistas iš areštinės, nuėjo ieškoti piniginės ir ją rado. Nusiuntė žinutę tyrėjai, kad rado piniginę ir po kurio laiko atidavė. Nepamena ar žiūrėjo kas piniginėje yra kai ją surado. Miškelyje jis pirmas sudavė I. B., nukentėjusysis jį išprovokavo. V. M. ir A. S. neprašė, kad jį muštų. Mušant iš nukentėjusiojo nieko nereikalavo, PIN kodo nereikalavo. Viskas įvyko spontaniškai, tikslo apiplėšti nebuvo. 730 eurų ieškinį palieka spręsti teismui. Dėl padaryto gailisi.
Kaltinamasis E. M. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t., b. l. 159-160, 4 t., b. l. 8-9), kuomet parodė, kad 2020 m. kovo 14 d. socialiniame tinkle „Facebook“ susipažino su nukentėjusiuoju, kuris buvo pasivadinęs V., pavardės neprisimena. Vėliau sužinojo, kad tai buvo I. B., kuris jį ir susirado. I. B. pasiūlė atvažiuoti iki Zarasų, jie susitarė susitikti Degučiuose. 2020 m. kovo 14 d., apie 20.00 val., I. B. atvažiavo autobusu, jis jį pasitiko stotelėje. Tada jie nuėjo pas pažįstamą S. P., kuris gyveno tvarte įrengtose patalpose, buvo palikęs jam raktą. I. B. su savimi buvo atsivežęs 1 litrą degtinės, kurį jie dviese gėrė. Begeriant, I. B. padavė jam savo mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A8“, paprašė jį pakrauti. Telefonas buvo juodos spalvos, dėkliuke. Telefone buvo įdėta „Tele2 Pildyk“ SIM kortelė, neprisimena ar jame buvo įdėta atminties kortelė. Kažkuriuo metu I. B. užmigo ir jis išėjo pas draugę. Išeidamas iš S. P. namų žinojo ir turėjo tikslą, nebegrąžinti I. B. telefono. Kitą dieną I. B. parašė jam, kad išvažiavo namo. Jis nieko neklausė kur yra jo telefonas. Po kelių dienų I. B. jam rašė, kad nori vėl atvažiuoti. 2020 m. kovo 17 d., apie 12.00 val., eidamas į Degučių parduotuvę, prie senos valgyklos pamatė I. B. kartu su V. M. ir A. S. Jis sustojo prie jų, jie pakalbėjo, visi išgėrė alaus. I. B. paprašė leisti pernakvoti ten pat, t. y. pas S. P.. Jis sutiko ir apie 13.00 val. palydėjo jį iki ten. Palydėjęs I. B., paprašė jo paskolinti jam 50 Eur, šis sutiko ir padavė jam iš berods juodos spalvos piniginės 50 Eur kupiūrą. Pinigus jis skolinosi savo reikmėms. Nematė ar piniginėje buvo daugiau pinigų. Jis parduotuvėje nusipirko degtinės ir sulčių, paskui su V. M. ir A. S. įvairiuose vietose vartojo alkoholį. Eidami pro autobusų stotelę sutiko I. B.. I. B. pasiūlė jam „pasimylėti per prievarta“. Jis supyko ant I. B., labai įsižeidė ir pasiūlė I. B. nueiti į miškelį. Jis, V. M., A. S. ir I. B. nuėjo į miškelį, esantį maždaug už 150 m. nuo stotelės, ir tada jis trenkė stovinčiam I. B. dešinės rankos kumščiu į kairę veido pusę, po to, kairės rankos kumščiu trenkė į dešinę veido pusę. Nuo smūgių I. B. pargriuvo ant žemės ir jis jam gulinčiam abiejų rankų kumščiais sudavė kažkur į šonus 2-3 kartus. I. B. bandė bėgti, tačiau jam baigus jį mušti, prie jo gulinčio priėjo A. S. ir V. M., matė, kad jie abu sudavė jam smūgius kumščiais bei spardė į įvairias kūno vietas, bet nematė kiek kuris tiksliai sudavė. Vienu metu V. M. laikė I. B. už striukės, o I. B. atsistojo ir norėjo bėgti, todėl pats išsivilko iš striukės ir pabėgo. Konflikto metu niekas iš jų nereikalavo I. B. atiduoti piniginės ir jos nepaėmė. Niekas iš jų neprašė I. B. pasakyti banko kortelės PIN kodo, jis apskritai nematė banko kortelės. Visi trys pinigų iš I. B. prašė tada, kai I. B. dar tik buvo atėjęs į miškelį, bet jis pasakė, kad pinigų neturi. Nežino kuris iš jų, gal A. S., paėmė I. B. striukę, kuri buvo ant žemės. Jis tik paėmė ir numetė į pievą maišelį, kuri paliko I. B.. Jis nenurenginėjo striukės nuo I. B., nematė, kad konflikto metu jam būtų iškritusi piniginė, nekėlė jos ir nepadavė V. M., neėmė nei piniginės, nei jokių pinigų. Jis neturėjo tikslo apiplėšti I. B., iš anksto nesitarė su niekuo to daryti. Vėliau pažįstamas nuvežė jį pas T. K.. Nors įvykio metu jis buvo neblaivus, tačiau viską gerai prisimena. Asmens kratos metu pas jį rasti pinigai, apie 30 Eur, priklauso jam. 2020 m. kovo 18 d., kai jis buvo paleistas iš laikino sulaikymo, jis nuvyko į Degučius, į tą vietą, kur įvyko konfliktas, ir rado ten pievoje numestą piniginę, suprato, kad ji priklauso I. B. ir konflikto metu jam iškrito. Piniginėje buvo I. B. invalidumo pažymėjimas ir AB „Swedbank“ banko kortelė. Nežino kodėl I. B. neatpažino savo piniginės, kokią pinginę rado, tokią ir atidavė policijai. Piniginės jis ėjo ieškoti todėl, kad tyrėja jam sakė, jog bus geriau, jei jis suras ir grąžins tą piniginę, todėl radęs ją, pateikė. Gailisi dėl padaryto. Paaiškina, kad 2020 m. gegužės 11 d., bet tiksliai neprisimena, I. P. davė jam savo AB „Swedbank“ banko kortelę ir paprašė įdėti į ją 50 Eur, kuriuos taip pat jam padavė, tačiau tą dieną jis buvo sulaikytas ir neįdėjo pinigų į kortelę. Paskui jos kortelę jis buvo palikęs savo namuose ir pamiršo apie ją. I. P. neprašė, kad jis atiduotų jai kortelę, po to ji sakė, kad užblokavo kortelę ir ji jai nebereikalinga. Neprisimena kaip I. P. kortelė atsirado, kaip jis manė, I. B. piniginėje.
Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio, vykusio 2022-11-23, metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2020-03-17 su M. išgėrinėjo prie buvusios valgyklos. Prie jų priėjo B., ištraukė iš kišenės popierėlį, ten buvo parašytas numeris ir vardas E. Jis klausė kaip jį surasti. Suprato, kad ieško E. M.. Po kiek laiko pamatė einančius E. M. ir I. P., pasikvietė E. M.. Jis priėjo, pasisveikino ir su B. išėjo. Po kiek laiko atėjo vienas M., parduotuvėje nusipirko alkoholio ir jie nuėjo į autobusu stotelę gerti. Tada nuo kalno atėjo B., visi nuėjo į miškelį. Žodis po žodžio ir prasidėjo muštynės, neprisimena dėl ko jos kilo. Girdėjo, kad B. sakė M., kad jį apgavo. Kas pirmas sudavė nematė, kai atsisuko, tai B. jau gulėjo. Po to visi trise jį mušė. Jis (A. S.) spyrė 2-3 kartus, galėjo būti 3-4 smūgiai. Jam niekas nieko nesakė, pinigų nereikalavo. Piniginės jo nematė, matė ją tik kada kai surado. Jis asmeniškai, mušdamas nukentėjusįjį, nieko pas jį nereikalavo, net nežinojo, kad jis turi kortelę. Negirdėjo, kad M. ir M. reikalautų ar prašytu pas nukentėjusįjį PIN kodo. Nežino dėl ko nukentėjusysis taip sako, gal nori pasipelnyti. B. pabėgo, bėgdamas pats numetė striukę, pats išsinėrė iš striukės. Kas jį tuomet laikė neatsimena. M. jo nepavijo. Kai B. pabėgo, tai jis (A. S.) paėmė jo striukę. Eidami pro šalį, į parduotuvę, įmetė striukę į namus, kur tuomet gyveno. Nuėjome į parduotuvę tai M. sau nupirko degtinės, o mums su M. nupirko alaus, ir išsiskyrėme. Ant rytojaus atvažiavo policija, tai striukę jiems ir atidavė.
Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio, vykusio 2022-06-09, metu kaltu taip pat prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2020-03-17 Degučiuose susitiko su M. ir nutarė išgerti prie buvusios valgyklos. Po kiek laiko atėjo nukentėjusysis, kurį matė pirmą kartą. Jis parodė lapelį, ant to lapelio buvo parašytas vardas E. ir numeris. Jis suprato, kad čia M. Jis paskambino tuo numeriu, bet pas jį buvo išjungta. Su nukentėjusiuoju išgėrė. Po kurio laiko M. ėjo į parduotuvę su savo drauge Irma. Pakvietė jį. Jis atėjo ir su nukentėjusiuoju kažkur išėjo. Po 20 min. M. grįžo, parduotuvėje nupirko alaus ir trise nuėjo į Degučių stotelę gerti. Pamatė B., M. sako „pasislepiam į mišką“, nuėjo link miškelio, tačiau nukentėjusysis juos pastebėjo ir atėjo. Jis pasakė M. kad jį apgavo ir prasidėjo muštinės. M. pirmas jam sudavė, bet nepastebėjo kuo, nes buvo nusisukęs. Kai pažiūrėjo, B. jau gulėjo. M., kai B. pargriuvo, dar kelis kartus sudavė jam. Jis (A. S.) sudavė 3-4 kartus iš kojos į kojas, kad nesispardytų, nes jis gulėdamas kelis kartus įspyrė jam į kojas. M. daugiausiai sudavė jam į kojas. B.s greit atsistojo, M. čiupo jį už striukės ir laikė, jis nusimovė iš jos ir pabėgo. Striukė liko M. rankose. Visi nuėjo į parduotuvę pro jo namus, žinodamas, kad policija ieškos, pasiėmė striukę ir paliko ją savo namuose. Vėliau išsiskyrė. Striukę kitą dieną atidavė policijai, kas yra striukės kišenėse nežiūrėjo. Iš nukentėjusiojo nieko neprašė ir nereikalavo. Piniginę pamatė pirmą kartą po kelių dienų, kai ėjo su M., M., P. į miškelį jos ieškoti. M. sakė, kad skambino tyrėja ir sakė visiems draugiškai surast piniginę. M. rado piniginę. Jis buvo atidaręs ją ir ten buvo 70 kažkiek centų, pažymėjimas, pasas. M. susisiekė su nukentėjusiuoju, kad rado piniginę ir atidavė ją tyrėjai. Gailisi dėl to, kad mušė nukentėjusįjį.
Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino iš dalies, tik dėl to, kad mušė nukentėjusįjį, o dėl viso kito neprisipažino. Jis parodė, kad nukentėjusiojo anksčiau nepažinojo, tą dieną matė jį pirmą kartą. Jis Degučiuose prie buvusios valgyklos gėrė su S. ir prie jų priėjo nukentėjusysis. Jis ištraukė lapelį su M. numeriu, ieškojo jo. Skambino į tą numerį, bet buvo jis išjungtas. Po kurio laiko pro šalį ėjo M. su I. P., pasikvietė jį. M. ir nukentėjusysis kalbėjosi, po to išėjo. Po kurio laiko grįžo vienas M., jie nuėjo į parduotuvę, M. nupirko alkoholio. Toliau gėrė autobusu stotelėje trise, nukentėjusiojo nebuvo. Paskui atėjo nukentėjusysis. Visi nuėjo į miškelį, nukentėjusysis atėjo iš paskos, prisivijo, nors jo niekas nekvietė. Miškelyje jis nukentėjusiajam kelis kart sudavė už tai, kad jis norėjo iš pavogti telefoną. Telefonas buvo kišenėje, buvo didelis ir išlindęs. Pajuto, kad nukentėjusysis prie jo prisilietė iš nugaros, jis gal ir kitu tikslu prisilietė, bet jam tokie dalykai nepatinka. Tai įvyko spontaniškai, trenkė jam stovinčiam kelis kartus. Ar M. ir S. buvo jam trenkę, jis nematė. Jis vieną kartą trenkė į peties sritį, o kitą kartą į nugaros peties sritį. Po jo smūgių jis nepargriuvo. Po to kas vyko aš nelabai gerai atsimena, nes sudavęs tuos smūgius gėrė toliau. Nukentėjusysis kažkaip nesiorientavo, pargriuvo. Jis dar kelis kartus sudavė jam gulinčiam į peties sritį. Nematė, kad jį muštų S. ir M., todėl nieko negaliu pasakyti, ar jie mušė jį, ar nemušė. Nukentėjusysis pabėgo ir bėgdamas pats išsimovė iš striukės. Niekas jo nelaikė už striukės. Jis dar bėgdamas pats kelis kartus griuvo bėgdamas į pakalnę. Matė nukritusią piniginę, kai jis jau gulėjo ant žemės, ją paskui pakėlė, bet kol jis gulėjo nekliudė jos. Nežino kas buvo piniginėje. Kai nukentėjusysis pabėgo jis piniginę išmetė, nes piniginė buvo jam nereikalinga, neturėjau tikslo jos pagrobti. Jis pats nereikalavo iš nukentėjusiojo nei pinigų, nei PIN kodų, S. ir M. taip pat iš jo nereikalavo PIN kodo. S. paėmė jo striukę. Nebuvo to, kad mes ėjom į miškelį tuo tikslu, kad apiplėši nukentėjusįjį. Gailisi dėl to kas įvyko, t. y. dėl to, kad sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Brolis atlygino žalą nukentėjusiajam.
Nukentėjusysis I. B. teisiamojo posėdžio, vykusio 2022-11-23, metu parodė, kad Degučiuose buvo du kartus, pirmą kartą kovo 14 d., o antrą kartą kovo 17 d. Kovo 17 d. į Degučius atvažiavo apie 10 val., M. žadėjo grąžinti telefoną, laukė M., bet jo nebuvo. Nuėjo prie valgyklos, ten buvo M. ir S., gėrė. Jis paklausė kur galima susirasti M. Jie paskambino tuo numeriu, bet M. (duomenys neskelbtini) numeris buvo išjungtas. Jie vartojo alkoholį, pavaišino ir jį. Po kurio laiko atsirado M., atėjo su mergina. Su M. vėl nuėjo į tą pastatą, kur buvo per pirmą atvykimą, M. paprašė palaukti, kol jis atneš telefoną. Nesukaukęs M. nuėjo į stotelę. Ten juos visus tris ir surado. Paklausė M. kodėl neatiduoda telefono, o jis sako „turiu aš tą telefoną, einam pas draugę“. Visi nuėjo į pakalnę. Tada tas su raudonu megztiniu (M.) sako „ kur tu taip toli vedi? Dėk iš karto ir viskas, junk ant vietos.“ Ir iškart pasipylė smūgiai. M. pradėjo smūgiuoti, o paskui tie du papildė. Nesakė už ką muša. Pirmas smūgis buvo M., iš kojos į nugarą, paskui spyrė į galvą. Gulinčiam į veidą spyrė. Jis po pirmo smūgio, kuris buvo koja į nugarą, nugriuvo. Tada mušė dar, visi trys spardė. Negali pasakyti kiek smūgių kas sudavė, bet kurtai po 3 smūgius kiekvienas sudavė. Klausė M. „ką aš tau blogo padariau“, o M. liepė stoti ir rodyti piniginę, kas joje yra. Po to leido atsistoti, M. sakė rodyti piniginę, kiek pinigų turi. Jis pats ištraukė piniginę ir padavė jam. M. padavė tą piniginę M., M. žiūrėjo kas piniginėje. Jie visi trys vėl pradėjo jį spardyti, M. čiupo už striukės, bet jis kažkaip išsinėrė iš striukės ir nubėgo į apačią. Jie vijosi, bet jis spėjo pabėgti. Striukė liko pas juos. Jis nubėgo pas žmogų prašyti pagalbos. Banko kortelės PIN kodo prašė parodyti M., o paskui M.. M. žinojo, kad jis turėjo kortelę, nes sakė jam kai buvo tame apleistame pastate. PIN kodo M. prašė jiems atėjus į tą miškelį, prieš mušant prašė PIN kodo. M. brolis atlygino jam trečdalį žalos, todėl ieškinį mažina šiai sumai.
Nukentėjusysis I. B. teisiamojo posėdžio, vykusio 2022-06-09, metu davė iš esmės analogiškus parodymus. Papildomai parodė, kad piniginėje buvo 100 Eur su kažkiek. Be pinigų dar buvo Swedbanko kortelė, nuolaidų kortelės, invalidumo kortelė. Kai pabėgo nuo jų, nubėgo prie kažkokio namo, ten buvusio vyriškio paprašė iškviesti pareigūnus. Tam vyriškiui pasakė, kad jį apiplėšė „pacanai“. Vyriškis iškvietė policiją. Per du atvažiavimus netekau telefono, striukės, piniginės, pinigų, kurie buvo piniginėje. Tyrėja grąžino buvo invalidumo pažymėjimą, telefoną, striukę, kortelę. Kortelėje buvo pinigų, nieko nuimta nebuvo. Piniginės ir pinigų negrąžino. Taip pat parodė, kad jie reikalavo PIN kodo. Piniginė buvo striukėje, kišenėje. Atėjus į tą vietą M. spyrė į galvą, po to leido atsistoti. Piniginę padavė M., tas padavė M. ir tada M. prašė PIN kodo. Ir M. reikalavo PIN kodo. Jis nesakė PIN kodo, tada vėl spardė, mušė dėl to, kad išgauti PIN kodą. Ikiteisminio tyrimo metu piniginės neatpažino, mano, kad jo piniginės ten nebuvo, jo buvo sveika piniginė. Moralinę žalą 500 Eur sudaro išgyvenimai. Turtinė žala 230 Eur, piniginė – 10 Eur, 100 Eur. Dar 120 Eur sumokėjo už taksi, nes reikėjo tą valandą būti pas tyrėja ir nerado su kuo pigiau atvažiuoti.
Liudytojas A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Pažįsta Degučių kaimo gyventojus E. M., A. S., V. M., santykiai normalūs. 2020-03-17 matė nukentėjusįjį B. Jis tą dieną kieme skaldė malkas, į kiemą atėjo nukentėjusysis, prašė pavežti jį iki Utenos, paskui į Vilnių. Vyras buvo su megztiniu, be striukės, ant veido matėsi kraujosruvos. Jis pasakojo, kad pavogė pinigus iš jo, kad jie pievoje gėrė, pavardžių neminėjo. Jis sakė, kad jį primušė ir atėmė piniginę, telefoną, pavogė pinigus, kortelėj sakė buvo pinigų. Dar sakė, kad telefoną atvažiavo pasikeisti, ar damokėt pirkti, kad Degučiuose pas kažką tai turėjo susitikti, labai painiojosi. Jis davė jam savo telefoną paskambinti policiją. Nukentėjusįjį matė pirmą kartą, jo nepažįsta.
Liudytojas T. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad šiuo metu įvykio aplinkybių nepamena. Jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 162), kuomet parodė, kad 2020 m. kovo 17 d., apie 19.00 val., pas jį į butą, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas E. M.. Jis buvo išgėręs, su savimi atsinešė degtinės, limonado ir cigarečių. Jie abu gėrė degtinę. Begeriant, E. M. parodė jam telefoną „Samsung“, paprašė jo parduoti šį telefoną. E. M. pasakė, kad pasikeitė telefonais, todėl nori jį parduoti. Sumos, už kiek nori parduoti, nenurodė. E. M. nesakė, kad telefonas vogtas. Po kiek laiko E. M. pasakė, kad važiuoja į Degučių kaimą ir išėjo. Jis pateikė policijos pareigūnams telefoną „Samsung“, kurį jam paliko E. M..
Nepilnametė liudytoja I. P., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad Degučiuose, prie jos namų, ji davė E. M. 50 Eur ir savo kortelę ir paprašė, kad jis įdėtų į ją pinigus. Kortelė buvo I. P. vardu. Bet E. M. sulaikė policija, jis sakė, kad policija paėmė visus jo daiktus. Tai įvyko kai ji ėjo į autobusą Degučiuose, tai buvo šiltuoju metų laiku, tiksliai neatsimena, panašiai birželio mėnesį arba anksčiau. E. M. pinigų jai negrąžino. Kortelę ji užblokavo, nes paėmė naują. E. M. neaiškino kur laikė kortelę, jis tiesiog įsidėjo ją į kišenę ar piniginę. Kortelę ir pinigus ji padavė E. M. tiesiog į rankas (2 t., b. l. 5-6).
Liudytoja I. P. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, papildomai parodė, kad prieš du metus draugavo su kaltinamuoju M. B. nepažįsta. 2020-03-17 jokio įvykio su M. neprisimena. Žino, kad jis buvo sulaikytas, bet dėl ko nežino. Daiktų palaikyti jis jai nebuvo davęs. Ar buvo atvejis, kad jai einant su M. pro buvusią valgyklą, S. ir M. pakvietė jį, neatsimena.
Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo 17 d., apie 12.00 val., Degučių kaime gėrė su A. S.. Po kurio laiko prie jų priėjo nukentėjusysis, kurio jis nepažinojo. Žino, jog jis pažinojo E. M.. Vyras su savimi turėjo maišelį su maisto produktais. Vyras sakė, kad turi susitikti su žmogumi, kuris jam parduos telefoną. Vyras parodė jiems to žmogaus telefono numerį ir jis su A. S. suprato, kad tas žmogus yra E. M.. Vyras taip pat vartojo su jais alkoholį. Po kurio laiko jie pamatė ateinantį E. M., pašaukė jį. E. M. pasikvietė A. S. už kampo pasikalbėti, o jis liko su nepažįstamu vyru. Tada E. M. pasikvietė pasikalbėti jį, sakė, kad tas nepažįstamas vyras yra „piderastas“. Paskui tas vyras kažkur nuėjo su E. M.. E. M. grįžo maždaug po pusvalandžio, sakė, kad gavo 50 Eur už tai, kad leido tam vyrui jį liesti. Jie dar vartojo alkoholinius gėrimus, po to nuėjo prie Degučių kaimo dirbtuvių. Stovėdami ten pamatė tą vyrą, jis pasikvietė jį ir pasiūlė palydėti iki autobusų stotelės. Jiems priėjus prie stotelės, atėjo A. S. su E. M.. E. M. pasakė vyrui ateiti, kad jis atiduos jam telefoną. Jie visi keturi nuėjo link šalia stotelės esančio miškelio. Vyras pradėjo reikalauti iš E. M. telefono, bet šis jam nedavė, tada viskas ir prasidėjo. Vyras bandė paimti V. M. už užpakalio, bet jis nieko nelaukęs trenkė jam dešine ranka ir pataikė į petį. E. M. ir A. S., pamatę, kad jis trenkė tam vyrui, taip pat pradėjo jį mušti, vyras nukrito ant žemės. Jie visi trys mušė vyrą. Jis trenkė vyrui dešine ranka vieną smūgį į petį, o jam nukritus ant žemės, sudavė dešine ranka 3 kartus per nugarą ir spyrė kaire koja vieną kartą į šoną. Mušant jie nurengė vyrui striukę, bet neprisimena kuris ir kaip ją nuėmė. Iš striukės ant žemės nukrito vyro piniginė. E. M. paėmė piniginę ir pažiūrėjo jos turinį, pasakė, kad nieko nėra, tik kortelės. Tada E. M. reikalavo vyro pasakyti kortelės PIN kodą, tačiau šis nepasakė. E. M. padavė jam pinginę ir jis išmėtė ją, bet neprisimena į kurią pusę, ar į pievą, ar į krūmus. Kol jie žiūrėjo piniginę, vyras atsikėlė nuo žemės ir pabėgo. Paskui jie trise nuėjo iki parduotuvės ir E. M. nupirko jiems alaus, o pats išvažiavo į Zarasus. Jie su A. S. išsiskirstė po namus. Būnant namuose pas jį atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Viso įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Labai gailisi dėl padaryto. Jie nebuvo iš anksto susitarę apiplėšti ir mušti vyro. Vyrą jis mušė todėl, kad šis sugriebė jį už užpakalio ir jis dėl tokio jo veiksmo labai įsižeidė (2 t., b. l. 84-85).
V. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad jis patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu. V. M. nurodė vykti į Degučių kaime esančią autobusų stotelę. Parodė vietą šalia stotelės, kur jis stovėjo kartu su nukentėjusiuoju I. B.. Tuomet parodė, kad iš kitos kelio pusės prie jų priėjo E. M. ir A. S.. Jiems visiems susitikus, E. M. pasakė I. B. eiti kartu su juo, kad atiduoti jam telefoną. V. M. parodė takelį, kuriuo jie visi ėjo link miškelio. Nuo stotelės jie paėjo apie 50 m, atėjo maždaug iki miškelio vidurio. Parodė, kad jie visi stovėjo ir kalbėjo miškelyje. Tada I. B. paėmė V. M. už užpakalio ir atsisukęs į jį jis trenkė jam dešinės rankos kumščiu į kairį petį. Žino, kad tada visi pradėjo mušti I. B., bet neprisimena kiek ir kuris sudavė. Tada I. B. pamėtė piniginę, kurią paėmė ir apžiūrėjo E. M., po to, padavė ją V. M.. V. M. parodė, kad I. B. pabėgo į tą pusę iš kurios jie atėjo, o jie nuėjo link kelio į kitą pusę. Išėjus iš miškelio į laukus, V. M. išmetė piniginę, bet kur tiksliai numetė parodyti negalėjo. Pinginė nebuvo rasta (2 t., b. l. 88-89).
Akistatos tarp nukentėjusiojo I. B. ir įtariamojo A. S. metu nukentėjusysis I. B. patvirtino savo parodymus, parodė, kad 2020 m. kovo 17 d., vakare, Degučių kaime, A. S. kartu su E. M. ir dar vienu vyru spardė ir apiplėšė jį, nurengė striukę, atėmė piniginę, banko kortelę, reikalavo pasakyti kortelės PIN kodą. Įtariamasis A. S. su nukentėjusiojo parodymais sutiko iš dalies, parodė, kad nukentėjusįjį mušė E. M. ir V. M., jis (A. S.) nukentėjusiojo nemušė, nieko iš jo nereikalavo. Nematė, kad I. B. pats būtų padavęs piniginę E. M.. Niekas iš jų nereikalavo I. B. pasakyti kortelės PIN kodo. I. B. bėgo, o E. M. jį vijosi, matė, kad bėgdamas nuo jų I. B. pats nusivilko striukę ir ji nukrito ant žemės (2 t., b. l. 28-31).
Akistatos tarp nukentėjusiojo I. B. ir įtariamojo E. M. metu nukentėjusysis I. B. patvirtino savo parodymus, parodė, kad 2020 m. kovo 17 d., vakare, Degučių kaime, E. M. kartu su A. S. ir dar vienu vyru mušė, spardė ir apiplėšė jį, nurengė striukę, atėmė piniginę, banko kortelę, reikalavo pasakyti kortelės PIN kodą. Įtariamasis E. M. su nukentėjusiojo parodymais sutiko iš dalies, parodė kad jis, V. M. ir A. S. mušė nukentėjusįjį, bet mušimo metu, prieš ir po mušimo nereikalavo pinigų, nereikalavo banko kortelės PIN kodo. Negirdėjo, kad kiti reikalautų pinigų ar PIN kodo. Mano, kad bėgdamas nuo jų I. B. išsivilko iš savo striukės, nes striukė liko V. M. rankose. V. M. kažkur numetė striukę ir tada ją paėmė A. S., nusinešė namo. Jis pats numetė į šoną tik maišelį su prekėmis. Matė kaip V. M. numetė I. B. piniginę į pievą. Jis pats iš piniginės tą vakarą nieko nepaėmė (2 t., b. l. 38-42).
Įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta – miškelis, esantis vakarų pusėje, apie 100 m nuo autobusų stotelės, adresu (duomenys neskelbtini). Pėdsakų ar daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nerasta (1 t., b. l. 70, 72-73).
Asmens apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas I. B.. Ant jo veido dešinės pusės, virš antakio, buvo nubrozdinimas ir patinimas, po dešine akimi buvo patinimas, ant nosies, prie kairės akies, buvo nubrozdinimas, veido kairėje pusėje buvo matomas žandikaulio patinimas (1 t., b. l. 85, 88-89).
Zarasų rajono savivaldybės Viešosios įstaigos Pirminės sveikatos priežiūros centro pažymoje nurodyta, kad 2020 m. kovo 17 d. I. B. buvo kviesta greitoji medicinos pagalba. Atvykę medikai nustatė I. B. dešinio antakio nedidelę hematomą, kaktos srityje nedidelį paviršinį nubrozdinimą, truputi patinusią viršutinę lūpą. Nustatytas kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas (1 t., b. l. 93).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2102/2020(01) nurodyta, kad 2020 m. kovo 17 d. I. B. buvo nustatyta poodinė kraujosruva dešiniajame antakyje, kaktos nubrozdinimas ir viršutinės lūpos patinimas. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais) prieš kreipiantis medicininės pagalbos. I. B. padarytas kūno sužalojimas tiek visumoje, tiek vertinant kiekvieną sužalojimą atskirai, atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Pagal konstatuotiną sužalojimų veide pobūdį ir lokalizaciją, jie I. B. galėjo būti padaryti nemažiau kaip 2 trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 98).
Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusiajam I. B. buvo parodyti 3 piniginės, tarp kurių buvo piniginė (pažymėta Nr. 2), kurią 2020 m. liepos 27 d. pateikė įtariamasis E. M.. I. B. neatpažino nei vienos piniginių kaip tos, kuri buvo iš jo pagrobta plėšimo būdu. Nei viena piniginė jam nepriklauso (1 t., b. l. 117).
Iš pakvitavimo matyti, kad nukentėjusiajam I. B. buvo grąžintas jo vardu išduotas neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 124).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad nukentėjusiajam I. B. buvo pateiktos atpažinimui 4 sunumeruotos nuotraukos. Nuotrauka Nr. 3 yra A. S.. I. B. parodė, kad nuotraukoje Nr. 3 yra asmuo, apie kurį jis davė parodymus, kuris spyrė jam 9 kartus į įvairias kūno vietas. Asmenį jis atpažino pagal veido bruožus, nes gerai įsidėmėjo jo veidą (1 t., b. l. 135-137, 140).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusiajam I. B. buvo pateiktos atpažinimui 4 sunumeruotos nuotraukos. Nuotrauka Nr. 1 yra V. M.. I. B. nei vieno asmens neatpažino (1 t., b. l. 142-144).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad nukentėjusiajam I. B. buvo pateiktos atpažinimui 4 sunumeruotos nuotraukos. Nuotrauka Nr. 4 yra E. M.. I. B. parodė, kad nuotraukoje Nr. 4 yra asmuo, apie kurį jis davė parodymus. Nors nuotrauka yra nespalvota ir jam sunku atpažinti asmenį, tačiau jis mano, kad nuotraukoje Nr. 4 yra E. M., su kuriuo jis susipažino internetu, kuris 2020 m. kovo 17 d. jį sumušė ir apiplėšė su kitais dviem asmenimis Degučių kaime (1 t., b. l. 147-149, 152).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. S. pateikė juodos spalvos striukę su rudais intarpais (2 t., b. l. 7).
Daiktų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad dalyvaujant nukentėjusiajam I. B. buvo apžiūrėta striukė. Striukė juodos spalvos, su rudos spalvos apdailomis, žieminė, su gobtuvu, ištepta. Striukės kišenės tuščios. I. B. nurodė, kad atpažino striukę kaip savo pagal spalvą, modelį. Šią striukę 2020 m. kovo 17 d. iš jo atėmė E. M.. I. B. nurodė, jog striukės kišenėje nėra juodos spalvos odinės piniginės (2 t., b. l. 10-11, 14-15).
Iš pakvitavimo matyti, kad I. B. buvo grąžinta striukė (2 t., b. l. 17).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad įtariamasis E. M. pateikė dvi nuotraukas, kuriose matyti dviejų nukentėjusiojo I. B. socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtų profilių anketų vaizdai, kuriuose I. B. pasivadinęs V. K. vardu. Įtariamasis E. M. nurodė, kad iš savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyros bendravo su asmeniu, pasivadinusi V. K. (I. B.), kuris naudojasi šiomis paskyromis (2 t., b. l. 19, 22-23).
Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2020 m. kovo 17 d., 20.32 val., E. M. buvo nustatytas 1,62 ‰ (promilių) girtumas. 2020 m. kovo 18 d., 06.49 val., A. S. nustatytas 1,76 ‰ (promilių) girtumas (2 t., b. l. 46-47).
Asmens kratos protokole užfiksuota, kad įtariamojo E. M. kratos metu, pas jį buvo rasta ir paimta: mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, mobilaus ryšio telefono ausinės (2 vnt.), lazeris, SIM kortelė, lūpdažis, 29,70 Eur (3 t., b. l. 129-131, 140-141).
Daiktų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėti asmens kratos metu iš įtariamojo E. M. paimti pinigai – 29,70 Eur (3 t., b. l. 134-135, 137-138, 140-141).
Daiktų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta asmens kratos metu iš įtariamojo E. M. paimta SIM kortelė. SIM kortelė yra „Tele2“, jos numeris - (duomenys neskelbtini). Kortelė neveikianti, todėl nėra galimybės nuskaityti jos duomenų (3 t., b. l. 148-149, 151-152).
Iš pakvitavimo matyti, kad įtariamajam E. M. buvo grąžinti daiktai - mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, mobilaus ryšio telefono ausinės (2 vnt.), lazeris ir lūpdažis (3 t., b. l. 165).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad įtariamasis E. M. pateikė juodos spalvos odinę piniginę, kurioje buvo I. B. vardu išduotas neįgaliojo pažymėjimas Nr. 0468288 ir AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 178-179).
Daiktų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įtariamojo E. M. pateikta piniginė ir joje esantys daiktai. Piniginė yra juodos spalvos, odinė, užsegta spaude. Atsegus piniginę, joje yra trys dideli skyriai, iš kurių vienas užsisega užtrauktuku. Dešinėje piniginės pusėje yra nedidelis skyrelis, kuris skirtas smulkiems pinigams, užsegamas spaude. Skyriuje, kuris užsisega užtrauktuku, yra įdėtas I. B. vardu išduotas neįgaliojo pažymėjimo dublikatas Nr.. (duomenys neskelbtini), išduotas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus. Pažymėjimas išduotas 2006 m. spalio 18 d., neterminuotam laikui. Piniginės kairėje pusėje yra du skyreliai, kurie skirti įdėti dokumentams, kadangi iš abiejų pusių yra peršviečiama plėvelė. Piniginės kairėje yra du nedideli skyreliai, kuriuose yra įdėtos AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota I. B. vardu, galiojanti iki 2022 m. spalio mėn., bei AB "Swedbank" mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota I. P. vardu, galiojanti iki 2021 m. lapkričio mėn. (3 t., b. l. 182-183, 185-188, 190-191).
Utenos AVPK Zarasų r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. Ž. rašte dėl I. P. vardu išduotos AB „Swedbank“ kortelės grąžinimo nurodyta, kad I. P. vardu išduota AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė buvo grąžinta AB „Swedbank“ bankui (4 t., b. l. 4).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.
Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, tame tarpe, atsako tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių.
Nors teisiamajame posėdyje kaltinamieji E. M., A. S. ir V. M. kaltės, padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, nepripažino ir teigė, jog tik sudavė smūgius nukentėjusiajam, tačiau pinigų, banko kortelės ir jos PIN kodo nereikalavo. Tačiau teismas laiko, jog kaltinamųjų teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus nepatvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys, todėl juos atmeta ir laiko, jog visų kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais. Nukentėjusysis I. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad visi trys kaltinamieji jį mušė, visi trys spardė, po to M. liepė stoti ir rodyti piniginę, kiek pinigų turi. Jis pats ištraukė piniginę ir padavė jam. M. padavė tą piniginę M., M. žiūrėjo kas piniginėje. Banko kortelės PIN kodo prašė pasakyti M., o paskui M. Jam atsisakius mušė dar, kol jam pavyko išsinerti iš striukės ir pabėgti. Analogiškus parodymus nukentėjusysis davė ir ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino ir akistatų su E. M. ir A. S. metu, per gana ilgą ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo laiką jis savo parodymų apie esmines įvykio aplinkybes nekeitė. Netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo, pripažįsta įrodymais ir jais vadovaujasi, juo labiau, kad jo parodymus patvirtina ir kiti įrodymai. Liudytojas A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2020-03-17 nukentėjusysis B. atėjo pas jį į kiemą, buvo su megztiniu, be striukės, ant veido matėsi kraujosruvos, pasakojo, kad jį primušė ir atėmė piniginę, telefoną, pavogė pinigus, kortelėj sakė buvo pinigų. Analogiškus parodymus liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Šis liudytojas yra visiškai pašalinis asmuo, niekaip nesusijęs su įvykiu, netikėti jo parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Visi kaltinamieji teisiamajame posėdyje pripažino, kad visi mušė nukentėjusįjį, kad V. M. laikė jį už striukės, iš kurios nukentėjusysis išsinėrė ir pabėgo, kad nukentėjusiojo striukė ir piniginė, kurioje buvo banko kortelė, liko pas juos. Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad mušant nukentėjusįjį jie nurengė jam striukę, bet neprisimena kuris ir kaip ją nuėmė. Iš striukės ant žemės nukrito vyro piniginė. E. M. paėmė piniginę ir pažiūrėjo jos turinį, pasakė, kad nieko nėra, tik kortelės. Tada E. M. reikalavo vyro pasakyti kortelės PIN kodą, tačiau šis nepasakė (2 t., b. l. 84-85). Ir nors kaltinamasis V. M. teisiamajame posėdyje tokių savo parodymų nepatvirtino, jis nenurodė jokių įtikinamų savo parodymų keitimo motyvų ir priežasčių. Kaltinamasis E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jie visi trys pinigų iš I. B. prašė tada, kai I. B. dar tik buvo atėjęs į miškelį (3 t., b. l. 159-160, 4 t., b. l. 8-9). Pagarsinus teisiamajame posėdyje šiuos kaltinamojo parodymus, jis juos patvirtino. Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad I. B. vardu išduotas neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)ir AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimti iš E. M. (3 t., b. l. 178-179), o nukentėjusiajam priklausanti striukė buvo paimta iš A. S. (2 t., b. l. 7).
Apibendrindamas aukščiau nurodytus įrodymus, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, teismas laiko, jog šių įrodymų pakanka išvadai, kad kaltinamieji E. M., A. S. ir V. M., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą ir padarydami nukentėjusiajam I. B. nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip atimdami jam galimybę priešintis, reikalavo iš I. B. pinigų, reikalavo pasakyti banko kortelės PIN kodą ir pagrobė nukentėjusiajam priklausančią striukę 100 Eur vertės, odinę piniginę 10 Eur vertės, kurioje buvo 100 Eur grynųjų pinigų, invalidumo pažymėjimą I. B. vardu, „Swedbank mastercard“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)I. B. vardu, padarydami nukentėjusiajam I. B. 210 Eur turtinę žalą. T. y., kaltinamieji bendrais veiksmais padarė plėšimą ir neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo priemonę, todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį.
Bausmių skyrimo motyvai
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę ir spręsdamas klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas individualizavimo, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai).
Skirdamas bausmę kaltinamajam E. M. teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau penkis kartus teistas, dauguma teistumų už nesunkių ir apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys) padarymą, teistumai neišnykę, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už apysunkių nusikaltimų padarymą, šiuo nuosprendžiu teisiamas už vieno nesunkaus ir dviejų apysunkių baigtų, tyčinių nusikaltimų padarymą ir BK 27 straipsnio prasme jis yra recidyvistas. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoją kaltinamąjį E. M., rodo, jog jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, jis iš savo klaidų nepasimokė ir ankstesni teistumai ir paskirtos bausmės neturėjo teigiamo poveikio. Todėl teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką, pagrindo taikyti BK 75 straipsnį nėra.
Parenkant bausmės dydį E. M. teismas atsižvelgia į jau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs vieną nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu, iki nusikalstamų veikų padarymo nebuvo baustas už administracinių nusižengimų padarymą, į priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabinetų įskaitas neįrašytas, nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, žalos neatlygino, būdamas pakankamai jauno amžiaus, šiuo nuosprendžiu teisiamas jau šeštąjį kartą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už kiekvieną nusikaltimą bausmes, savo dydžiais artimas straipsnių sankcijose nustatytų bausmių vidurkiams (BK 50, 61 straipsniai, 54 straipsnio 1, 2 dalys).
Bausmės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 3 dalys, 5 dalies 1 punktas), prie subendrintos bausmės iš dalies pridedama bausmę pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).
Vadovaujantis BP 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021-09-09 nuosprendžiu ir Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022-05-02 nuosprendžiu paskirta bausme, pagal pastaruosius nuosprendžius atliktą bausmę įskaitant į bausmės laiką.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2020-03-17, 20.45 val. iki 2020-03-18, 16.52 val. (3 t., b. l. 120, 163).
Kaltinamajam E. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina kaip nereikalinga ir perteklinė, nes jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. S. teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau neteistas, šiuo nuosprendžiu teisiamas už dviejų baigtų, tyčinių, apysunkių nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 4 dalis), kuriuos padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje, t. y., yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baustas už administracinių nusižengimų padarymą, į priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabinetų įskaitas neįrašytas, nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, žalos neatlygino. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu didesnę nei įstatymo nustatytos bausmės minimumas, arčiau bausmės vidurkio (BK 49 straipsnis, 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis). Bausmės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 3 dalys, 5 dalies 1 punktas)
BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Įvertinus aukščiau išdėstytas bylos ir kaltinamąjį A. S. charakterizuojančias aplinkybes, bei tai, kad kaltinamasis po nusikalstamų veikų padarymo per beveik trejus metus naujų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų nepadarė, tinkamai vykdė kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, žada laikytis įstatymų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis nėra itin pavojingas visuomenei, nusikalto atsitiktinai, padarys atitinkamas išvadas ir stengsis daugiau nenusikalsti. Esant šioms aplinkybėms, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, suteikiant galimybę kaltinamajam pasitaisyti būnant laisvėje. Dėl nurodyto A. S. atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui nustatant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 8, 10 punktuose.
Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo noru atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).
Skirdamas bausmę kaltinamajam V. M. teismas atsižvelgia į tai, kad jis neteistas (jo ankstesnis teistumas išnykęs), šiuo nuosprendžiu teisiamas už dviejų baigtų, tyčinių, apysunkių nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 4 dalis), kuriuos padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje, t. y., yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nebaustas už administracinių nusižengimų padarymą, į priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabinetų įskaitas neįrašytas, nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu didesnę nei įstatymo nustatytos bausmės minimumas, arčiau bausmės vidurkio (BK 49 straipsnis, 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis). Bausmės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 3 dalys, 5 dalies 1 punktas)
BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Įvertinus aukščiau išdėstytas bylos ir kaltinamąjį V. M. charakterizuojančias aplinkybes, bei tai, kad kaltinamasis po nusikalstamų veikų padarymo per beveik trejus metus naujų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų nepadarė, ieško darbo, žada nebenusikalsti, teismas sprendžia, kad kaltinamasis nėra itin pavojingas visuomenei, nusikalto atsitiktinai, padarys atitinkamas išvadas ir stengsis daugiau nenusikalsti. Esant šioms aplinkybėms, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, suteikiant galimybę kaltinamajam pasitaisyti būnant laisvėje. Dėl nurodyto V. M. atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui nustatant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 8, 10 punktuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2020-03-17, 20.00 val. iki 2020-03-18, 16.04 val. (7 t., b. l. 26, 48), ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022-07-11 iki 2022-10-24 intinai (8 t., b. l. 64-6579-81, 9 t., b. l. 57-58, 140-141, 147-148).
Kaltinamajam V. M. paskirtos kardomosios priemonės – asmens tapatybės kortelės paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Dėl civilinio ieškinio
Byloje pareikštas nukentėjusiojo I. B. civilinis ieškinys dėl 500 Eur neturtinės žalos ir 230 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 126-128). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis nurodė, jog neturtinę žalą sudaro jo išgyvenimai, o turtinę: piniginė – 10 Eur, 100 Eur piniginėje buvę pinigai, dar 120 Eur sumokėjo už taksi. Taip pat nurodė, kad A. M. brolis atlygino jam trečdalį žalos, t. y. 243,33 Eur, todėl mažina civilinį ieškinį šiai sumai.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos pripažintas nukentėjusiuoju ir patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ir pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).
Nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji E. M., A. S. ir V. M. pagrobė nukentėjusiajam priklausančią striukę 100 Eur vertės, odinę piniginę 10 Eur vertės, kurioje buvo 100 Eur grynųjų pinigų, padarydami nukentėjusiajam I. B. 210 Eur turtinę žalą. Striukė nukentėjusiajam grąžinta ikiteisminio tyrimo metu, todėl neatlyginta žala sudaro 110 Eur. Ši žala nukentėjusiajam atsirado dėl visų kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, todėl iš jų solidariai priteistina.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusiojo reikalavimas priteisti 120 Eur už taksi atmestinas. Teismas pažymi, kad šios nukentėjusiojo išlaidos nėra nusikaltimu padaryta žala. BPK 103 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, jog liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą išlaidoms atlyginti, sudaro proceso išlaidas. BPK 104 straipsnis numato, jog šios išlaidos atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką ir dydžius. Tai reiškia, kad nukentėjusysis galėjo pateikti ikiteisminio tyrimo įstaigai prašymą apmokėti jam kelionės išlaidas, šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, esant pagrindui ikiteisminio tyrimo įstaiga apmokėtų jam šias išlaidas ir jas pripažintų proceso išlaidomis. Nukentėjusysis I. B. šios įstatymo nustatytos tvarkos nesilaikė. Kadangi nukentėjusiojo kelionės išlaidos nėra nusikaltimu padaryta žala, šis jo reikalavimas atmestinas.
Sprendžiant nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens ir nukentėjusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Į žalą padariusio asmens turtinę padėtį neatsižvelgiama, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).
Teismas sutinka, kad dėl visų kaltinamųjų neteisėtų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis I. B. patyrė neturtinės žalos: prieš jį buvo padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai rankomis ir kojomis, kurių pasėkoje visais atvejais jis juto fizinį skausmą, jam buvo nustatyta poodinė kraujosruva dešiniajame antakyje, kaktos nubrozdinimas ir viršutinės lūpos patinimas, jis dėl to patyrė nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus. Žala nukentėjusiajam atsirado dėl visų kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, kadangi jie visi sudavė smūgius nukentėjusiajam. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamieji po nusikaltimo padarymo nesiekė nors kiek sušvelninti sukeltus padarinius, per gana ilgą ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme laiką neatsiprašė nukentėjusiojo. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo pareikštas neturtinės žalos dydis yra protingas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas visa apimtimi ir kaltinamieji E. M., A. S. ir V. M. turi atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą.
Tokiu būdu, nukentėjusiajam atlygintina žala sudaro 610 Eur (110 Eur turtinė žala + 500 Eur neturtinė žala). Kadangi bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiajam buvo atlyginta 243,33 Eur, iš kaltinamųjų E. M., A. S. ir V. M. solidariai nukentėjusiojo naudai priteistina 366,67 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
Teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamųjų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4, 7 punktais, pripažintas būtinas kaltinamųjų E. M. ir A. S. gynėjų dalyvavimas byloje (4 t., b. l. 162-163), o teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. ir 2022- m. rugsėjo 9 d. nutartimis, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pripažintas būtinas kaltinamojo V. M. gynėjo dalyvavimas byloje (9 t., b. l. 44-45, 76-77).
BPK 106 straipsnyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
BPK nuostatos imperatyviai numato atvejus, kai yra būtinas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014 ir kt.). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nepriteistinos.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti BPK. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, taip pat į tai, kad E. M., A. S. ir V. M. gynėjai skirtai imperatyviais pagrindais ir nepriklausė nuo kaltinamųjų valios, teismas sprendžia, kad šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, būtų neteisingas, todėl prašymas netenkintinas ir išlaidos už E. M., A. S. ir V. M. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nepriteistinos.
Kompaktinis diskas, kuriame įrašyta nukentėjusiojo I. B. 2020-04-21 apklausa telefonu (vokas Nr. 3), saugomas 1-o tomo gale; kompaktinis diskas, kuriame įrašyta nepilnametės liudytojos I. P. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją (vokas Nr. 2), saugomas 2-o tomo gale; kompaktinis diskas, kuriame įrašyta įtariamojo E. M. 2022-03-23 apklausa (vokas Nr. 4), saugomas 4-o tomo gale; kompaktinis diskas, kuriame įrašyta įtariamojo E. M. 2022-03-30 apklausa (vokas Nr. 5), saugomas 4-o tomo gale; kompaktinis diskas, kuriame įrašyta įtariamojo E. M. supažindinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga (vokas Nr. 6), saugomas 4-o tomo gale, paliktini prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Piniginės lėšos – 29,70 Eur, kuriems Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Rašinsko 2022-03-24 nutarimu iki 2022-06-24 skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, saugomi Utenos AVPK Aptarnavimo skyriuje (2022-03-24 kvitas A Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 144-145, 147; t. 4, b. l. 87-88, 90-91), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini E. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
SIM kortelė „Tele2“, Nr. 89370 03800 30062 45907 (vokas Nr. 1), saugoma Utenos AVPK Zarasų r. PK daiktų saugojimo kameroje (2022-03-30 kvitas (duomenys neskelbtini)) (3 t., b. l. 154, 156); juodos spalvos piniginė (vokas Nr. 1), saugoma Utenos AVPK Zarasų r. PK daiktų saugojimo kameroje (2022-01-19 kvitas (duomenys neskelbtini)) (3 t., b. l. 192-193, 195), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.
Jį pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams.
Jį pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes, paskirtas už nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrintas bausmes pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu su bausme paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje ir skirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams ir trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021-09-09 nuosprendžiu ir Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022-05-02 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirti E. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022-12-19.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką E. M. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-03-17, 20.45 val. iki 2020-03-18, 16.52 val.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką E. M. įskaityti bausmę, atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021-09-09 nuosprendį ir pagal Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022-05-02 nuosprendį.
Panaikinti E. M. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams.
Jį pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti A. S. subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 ir 10 punktais, 7 dalimi, A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus gydytojo paskirtus vaistus.
A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams.
Jį pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti V. M. subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 ir 10 punktais, 7 dalimi, V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus gydytojo paskirtus vaistus.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką į V. M. skaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020-03-17, 20.00 val. iki 2020-03-18, 16.04 val. ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022-07-11 iki 2022-10-24 intinai.
V. M. paskirtas kardomąsias priemones – asmens tapatybės kortelės paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiojo I. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš E. M., A. S. ir V. M. solidariai 366,67 Eur (tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus 67 ct) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Nepriteisti iš E. M., A. S. ir V. M. išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktinį diską, kuriame įrašyta nukentėjusiojo I. B. 2020-04-21 apklausa telefonu (vokas Nr. 3), saugomą 1-o tomo gale; kompaktinį diską, kuriame įrašyta nepilnametės liudytojos I. P. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją (vokas Nr. 2), saugomą 2-o tomo gale; kompaktinį diską, kuriame įrašyta įtariamojo E. M. 2022-03-23 apklausa (vokas Nr. 4), saugomą 4-o tomo gale; kompaktinį diską, kuriame įrašyta įtariamojo E. M. 2022-03-30 apklausa (vokas Nr. 5), saugomą 4-o tomo gale; kompaktinį diską, kuriame įrašyta įtariamojo E. M. supažindinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga (vokas Nr. 6), saugomą 4-o tomo gale, palikti prie baudžiamosios bylos.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pinigines lėšas – 29,70 Eur, kuriems skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, saugomi Utenos AVPK Aptarnavimo skyriuje (2022-03-24 kvitas A Nr. (duomenys neskelbtini)) (3 t., b. l. 144-145, 147), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti E. M..
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, SIM kortelę „Tele2“, Nr. (duomenys neskelbtini) (vokas Nr. 1), saugomą Utenos AVPK Zarasų r. PK daiktų saugojimo kameroje (2022-03-30 kvitas(duomenys neskelbtini)) (3 t., b. l. 154, 156); juodos spalvos piniginę (vokas Nr. 1), saugomą Utenos AVPK Zarasų r. PK daiktų saugojimo kameroje (2022-01-19 (duomenys neskelbtini)) (3 t., b. l. 192-193, 195), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam E. M. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.