Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-269-940/2024

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-07-02
Bylos Nr.: e2A-269-940/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-50-3-01368-2023-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laimantas Misiūnas, Dalia Pranckienė, Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
Ieškovas: J. L.
Atsakovas: S. P., E. P., J. L., G. V. P.

Kategorijos

2.4.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-269-940/2024Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01368-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; (S) 3.2.4.11; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 2 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės, Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-100-356/2024 pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovams S. P., E. P., J. L., G. V. P. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. B. ir S. U..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. L. prašė nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudai (viešpataujantis), žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis), 426 kv. m ploto servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku pagal UAB „Matavimai“ matininkės O. B. 2022 m. gruodžio 14 d. parengtą servituto nustatymo planą, išmokant atsakovų S. P., J. L., G. V. P. ir E. P. naudai 76,68 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją dėl kelio servituto nustatymo; taip pat priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas1), į kurį nėra nustatyto patekimo; prie jo nėra galimybės privažiuoti su transporto priemonėmis, specialiajam transportui ir pagalbos tarnyboms.

3. Pažymėjo, kad ieškovė parengė Žemės sklypo1 kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, kuriuo numatė patekimą iš su šiuo Žemės sklypu1 besiribojančio valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4912 Sudeikiai-Rukliai-Antandraja, tačiau valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ (dabar akcinė bendrovė (toliau – AB) „VIA Lietuva“) nurodė, jog įrengti naują (papildomą) nuovažą nuo rajoninio kelio Nr. 4912 Sudeikiai-Rukliai-Antandraja nėra teisinių galimybių, kadangi nebūtų išlaikyti net minimalūs reglamentuoti atstumai tarp nuovažų, nurodyti STR 2.06.04:2014. Ieškovei kreipusi į pietus nuo Žemės sklypo1 esančių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), savininkus dėl servituto nustatymo, šių žemės sklypų savininkai atsisakė sandoriu nustatyti kelio servitutą viešpataujančiam Žemės sklypui1. Todėl ieškovė 2023 m. sausio 23 d. raštu pateikė pasiūlymą į šiaurę nuo Žemės sklypo1 esančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas2) savininkams (atsakovams) dėl 413 kv. m ploto servituto jų Žemės sklype2 nustatymo. Ieškovė, atsižvelgusi į E. P. nesutikimo motyvus, parengė naują servituto planą ir 2023 m. balandžio 5 d. raštu pakartotinai pateikė pasiūlymą dėl atlygintino 426 kv. m ploto kelio servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku pagal UAB „Matavimai“ matininkės O. B. 2022 m. gruodžio 14 d. parengtą servituto nustatymo planą, atsakovų Žemės sklype2, išmokant tarnaujančio žemės sklypo savininkams 76,68 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją. Atsakovas E. P. 2023 m. balandžio 6 d. raštu nurodė nesutinkantis su ieškovės pateiktu pasiūlymu.

4. Teigė, kad atsakovo E. P. 2023 m. balandžio 6 d. rašte išdėstyti nesutikimo motyvai yra nepagrįsti, nes (1) nustačius servitutą, Žemės sklype2 būtų siekiama maksimaliai išsaugoti augančius medžius; (2) Žemės sklypui2 yra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo III skyriaus 2, 4 skirsnius, V skyriaus 1 skirsnį, VI skyriaus 3, 9 skirsnius arba nepatenka į prašomo nustatyti servituto ribas arba neriboja teisės nustatyti pravažiavimo (servituto); (3) prašomas nustatyti servitutas yra maksimaliai toliausiai nuo Žemės sklype2 esančių statinių, o per kitus žemės sklypus ieškovė išnaudojo galimybes nustatyti servitutą; (4) atsakovai nenurodė koks kompensacijos dydis juos tenkintų ir nenurodė kokią žalą jiems galimai sukeltų prašomas nustatyti servitutas; (5) ieškovė neplanuoja įrenginėti Žemės sklype2 asfaltuotos gatvės, o paprasčiausiai siekia įgyti teisėtą būda patekti į jai nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą1.

5. Pažymėjo, kad ieškovė, neturėdama teisėto būdo patekti į jai nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą1, negali juo naudotis, jį eksploatuoti, vykdyti jame veiklos, taip pat gauti statybą leidžiančio dokumento, kadangi nėra patekimo į Žemės sklypą1.

6. Nurodė, kad kompensacijos dėl kelio servituto nustatymo dydį ieškovė apskaičiavo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos 9 punktu, ir teismų praktika, t. y. 14100 Eur ÷ 78000 kv. m = 0,18 Eur/kv. m x 426 kv. m = 76.68 Eur, kainą skaičiuojant pagal vidutinę žemės sklypo rinkos vertę proporcingai nustatomam servituto plotui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2024 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė bei iš ieškovės atsakovo S. P. naudai priteisė 1 000 Eur už advokato teisines paslaugas ir valstybės naudai 49,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

8. Teismas nustatė, kad ieškovė 2021 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo - pardavimo ir 2021 m. rugsėjo 6 d. turto pasidalijimo sutarčių pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo 1,3561 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, žemės sklypas buvo suformuotas padalijus daiktą. Ieškovė, turėdama tikslą žemės sklype įsteigti ūkininko ūkį ir statyti pastatus, užsakė atlikti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, kurį 2022 m. parengė UAB „Matavimai“. Atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 7,8000 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei jame esančius pastatus. Pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Ieškovės žemės sklypas ribojasi tiek su atsakovų, tiek su trečiojo asmens E. B. žemės sklypais, o E. B. žemės sklypas ribojasi su trečiojo asmens S. U. žemės sklypu. Visi keturi žemės sklypai ribojasi su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 4912 Sudeikiai-Rukliai-Antandraja; žemės sklypams įregistruota elektros tinklų apsaugos zona, o taip pat yra žyma apie kelio apsaugos zoną.

9. Teismas taip pat nustatė, kad nuovažos nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4912 yra tik į atsakovų ir į S. U. žemės sklypą, tačiau nėra įrengtos nei į ieškovės, nei į trečiojo asmens E. B. žemės sklypus. VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ (dabar AB „VIA Lietuva“) nepatvirtino ieškovės pateikto UAB „Matavimai“ 2022 m. parengto kaimo plėtros žemėtvarkos projekto, numatančio nuovažos į ieškovės žemės sklypą įrengimą nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4912, nurodydama, jog įrengti naują (papildomą) nuovažą nuo rajoninio kelio Nr. 4912 Sudeikiai-Rukliai-Antandraja (projekto sprendiniuose nurodytoje vietoje) nėra teisinių galimybių (nebūtų išlaikyti net minimalūs reglamentuoti atstumai tarp nuovažų, nurodyti STR 2.06.04:2014).

10. Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, jog ieškovė tiek raštu, tiek žodžiu kreipėsi į gretimų sklypų savininkus – atsakovus ir trečiuosius asmenis dėl servituto jų sklypuose nustatymo, parengė prašomo nustatyti kelio servituto projektus dėl galimybės nustatyti kelio servitutą per trečiųjų asmenų žemės sklypus ir per atsakovų žemės sklypą, tačiau nei tretieji asmenys, nei atsakovai nesutiko su kelio servituto nustatymu jiems priklausančiuose žemės sklypuose, vertino, kad yra nustatyta viena iš būtinųjų sąlygų nustatyti kelio servitutą – savininkų nesutarimas.

11. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovė, prieš pareiškiant ieškinį teisme, teikė prašymus VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ dėl nuovažos įrengimo jos žemės sklypo ribose, sprendė, jog ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų ir išnaudojo kitokias galimybes, kad Žemės sklypui1 būtų įrengtas privažiavimas, neapribojant atsakovų ar trečiųjų asmenų nuosavybės teisės.

12. Teismas sprendė, jog nors ieškovė, įsigydama sklypą, turėjo įvertinti aplinkybę, kad prie sklypo nėra privažiavimo, tačiau tai nepaneigia būtinybės tokį privažiavimą turėti, ar įstatymų nustatyta tvarka jį suformuoti servituto pagrindu.

13. Teismas darė išvadą, jog būtent aptartos aplinkybės pagrindžia servituto instituto taikymo objektyvią būtinybę ieškovei užtikrinti žemės savininko teises. Galimybė nustatyti servitutą kitoje vietoje nei siūlo ieškovė neturi būti aiškinama ir suprantama ta prasme, jog ieškovė neišnaudojo visų galimybių ir kitų būdų be servituto nustatymo tinkamai naudotis sklypu.

14. Teismas vertino, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, jog per atsakovų žemės sklypą prašomas nustatyti servitutas užimtų mažesnį plotą, nei per abu trečiųjų asmenų sklypus, nėra reikšminga, nes atsakovų žemės sklype pastatai išdėstyti taip, kad gyvenamasis namas yra arčiausiai kelio, o ieškovė kelio servitutą prašė nustatyti būtent taip, kad kelias eitų pro atsakovų gyvenamąjį namą.

15. Teismas sutiko su atsakovų išsakytais argumentais, kad, nustačius ieškovės prašomą servitutą, būtų iš esmės suvaržytos ir pažeistos atsakovų teisės į privatumą, iškiltų saugumo problema, padidėtų tarša, iškiltų būtinumas iškirsti dalį sodintų brandžių eglių, augančių prie sklypų ribos.

16. Teismas, įvertinęs tai, jog ieškovė žemės sklypą įgijo žinodama, kokios yra įsigyto žemės sklypo ir šalia esančio atsakovų žemės sklypo ribos ir sklypų naudojimo sąlygos, t. y. kad buvusi žemės sklypo savininkė nesinaudojo atsakovų žemės sklypu tam, kad patekti į savo žemės sklypą, sprendė, kad ieškovė negalėjo turėti pagrįstų ir teisėtų lūkesčių dėl savo interesų tenkinimo palankiausiu jai būdu atsakovų nuosavybės teisių sąskaita.

17. Teismas, įvertinęs aplinkybes, jog ir trečiųjų asmenų žemės sklypai ribojasi su tuo pačiu valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 4912, žemės sklypams įregistruota elektros tinklų apsaugos zona, o taip pat yra žyma apie kelio apsaugos zoną, juose nėra pastatų, nėra pasodintų medžių, sprendė, kad yra galimybė nustatyti kelio servitutą per trečiųjų asmenų E. B. ir S. U. žemės sklypus, juo labiau, kad trečiojo asmens E. B. žemės sklypas taip pat neturi nuovažos nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovės ir trečiųjų asmenų žemės sklypai buvo suformuoti padalijant vieną žemės sklypą, jų savininkai sutiko su tuo, kad nuovaža bus tik į trečiojo asmens S. U. žemės sklypą, taigi tikėtina, kad buvo jų bendras sutarimas naudotis minėta nuovaža. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas vertino, kad kelio servituto nustatymas per trečiųjų asmenų žemės sklypus labiau atitiktų proporcingumo, civilinių teisinių santykių lygiateisiškumo ir savininkų interesų pusiausvyros principus bei geriau atspindėtų skirtingų savininkų interesų balansą.

18. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog prašomas nustatyti servitutas atsakovų žemės sklype yra vienintelė, racionaliausia bei mažiausiai kitų asmenų nuosavybės teises varžanti galimybė ir nepaneigė, kad labiau racionalumo kriterijų atitinkanti alternatyva, nors ji ieškovei ir ne tokia patogi kaip naudotis atsakovų turtu, egzistuoja. Sprendė, kad ieškovės prašomas nustatyti servitutas neužtikrintų skirtingų savininkų interesų pusiausvyros, proporcingumo principų, todėl nėra teisinio pagrindo nustatyti servituto atsakovams priklausančiame žemės sklype.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

19. Apeliaciniu skundu ieškovė J. L. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-100-356/2024 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; bei priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

20. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, nepasisakė dėl bylos esmės, vertino bylai nereikšmingas aplinkybes, padarė šiurkščių proceso ir materialinės teisės normų taikymo bei aiškinimo pažeidimų. Teismas taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ginčui išnagrinėti aktualiais klausimais bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Šalies argumentai

21. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovės ir trečiųjų asmenų nuosavybės teise valdomi žemės sklypai buvo padalinti iš vieno didesnio žemės sklypo, todėl turi būti ir patekimo klausimas sprendžiamas per šiuos žemės sklypus, o ne per atsakovų Žemės sklypą2, šių aplinkybių niekaip nepagrindė, o tik padarė prielaidą, remdamasis atsakovų žodiniais paaiškinimais. Pažymi, kad byloje nėra pateikta žemės sklypų planų, teritorijų planavimo dokumentų ar kitų rašytinių įrodymų, kurie leistų daryti tokią išvadą ar juo labiau spręsti kur seniau buvo numatyta įvaža. Net jeigu byloje ir būtų duomenų apie tai, kad ieškovės ir trečiųjų asmenų nuosavybės teise valdomi žemės sklypai buvo padalinti iš vieno didesnio žemės sklypo ir į jį buvo numatyta įvaža, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai nėra privalomi teismams, sprendžiant dėl prašomo nustatyti servituto vietos. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika išaiškino, kad net jeigu ir buvo įrengtas kelias, o šiuo atveju įvažiavimas į trečiojo asmens S. U. žemės sklypą, teismas, sprendžiantis servituto nustatymo klausimą, taip pat neprivalo šia aplinkybe vadovautis.

22. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas, ar servitutą proporcingiau būtų nustatyti per atsakovams nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą2 ar per tretiesiems asmenims priklausančius žemės sklypus, yra teisiškai ydingas ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai bei šalių pusiausvyros principui, kadangi: (1) tretiesiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose būtų nustatytas 598 kv. m ploto kelio servitutas, o ieškiniu prašomo nustatyti kelio servituto plotas atsakovų žemės sklype sudarytų 426 kv. m plotą, t. y. 40.38 % didesnio ploto servitutas; (2) teismo motyvas, kad nėra pagrindo lyginti servitutų plotus, nes abiejų galimų nustatyti servitutų plotai yra nereikšmingai mažo dydžio, yra nepagrįstas ir šiurkščiai pažeidžiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, kadangi plotas turi ypatingą reikšmę ir yra esminė sąlyga sprendžiant dėl servituto nustatymo principo, mažiausio savininkų teisių ribojimo, taikymo; (3) teismo motyvas, kad aplinkybė, jog atsakovų žemės sklype servituto plotas būtų mažesnis, nes atsakovų žemės sklype pastatai išdėstyti taip, kad gyvenamasis namas yra arčiausiai kelio, o ieškovė kelio servitutą prašė nustatyti būtent taip, kad kelias eitų pro atsakovų gyvenamąjį namą, nėra reikšminga, yra neracionalus ir padarytas neįsigilinus į faktinę situaciją. Vien vadovaujantis tuo faktu, kad ūkininko sodybą įsirengė atsakovai pirmesni, nei kitų žemės sklypų savininkai, suponuotų žemės sklypų savininkų nelygiateisiškumą ir suteiktų prioritetą vieniems savininkams prieš kitus; (4) teismas, spręsdamas, jog servituto nustatymas atsakovų žemės sklype keltų pavojų atsakovams, kurie šiame žemės sklype gyvena, dėl arti ūkininko sodybos prašomo nustatyti servituto, neįvertino aplinkybių, jog tiek atsakovų, tiek ir ieškovės žemės sklypai yra dirbami, todėl į atsakovų žemės sklypą jau šiai dienai yra įvažiuojama su sunkiasvore technika žemės ūkio darbams vykdyti, be to, atsakovų žemės sklype įrengta ūkininko sodyba savo paskirtimi yra skirta ūkininkui gyventi prie savo dirbamų laukų ir gali būti įrengiama tik žemės ūkio paskirties žemės sklypuose. (5) Teismo motyvas, kad kelio servituto nustatymas per trečiųjų asmenų žemės sklypus labiau atitiktų proporcingumo, civilinių teisinių santykių lygiateisiškumo ir savininkų interesų pusiausvyros principus bei geriau atspindėtų skirtingų savininkų interesų balansą, yra nepagrįstas ir klaidingas, priimtas neįsigilinus į faktinę situaciją, bei kokius padarinius sukeltų, galiausiai – ar apskritai įgyvendinamas. Per tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus pravažiavimui skirto kelio servituto plotas sudarytų 597 kv. m kelio servituto plotą; be to, papildomai tektų pašalinti dalį miško ir įrengti pravažiavimą transporto priemonėms per šioje vietoje esantį upelį. Tokio servituto įgyvendinimas gali būti negalimas dėl saugotinų medžių kirtimo; be to, dėl medžių kirtimo būtų daroma žala tretiesiems asmenims. (6) Teismas nenagrinėjo, kokią reikšmę turėtų servituto nustatymas per tretiesiems asmenims priklausančius žemės sklypus, t. y., nustačius per trečiųjų asmenų žemės sklypus servitutą ieškovei, papildomai dar keturi žemės sklypai, išsidėstę aplink S. U. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, spręstų patekimo kelio nustatymą per jam priklausantį žemės sklypą, t. y. būtų ypatingai apsunkintas šiam asmeniui priklausantis žemės sklypas. Sprendimu iš esmės buvo išspręstas ieškovės patekimo kelias per trečiųjų asmenų žemės sklypus, išsamiau nevertinant jų interesų ir jų teisių apribojimų bei galimų servituto nustatymo per jiems priklausančius žemės sklypus padarinių.

23. Apeliantės tvirtinimu, ieškiniu jos prašomo nustatyti servituto vieta buvo parinkta toje vietoje, kuri yra arčiausiai rajoninio kelio, ir labiausiai nutolusi nuo atsakovų Žemės sklype2 esančio pastato. Be to, servitutas atsakovų žemės sklype prašomas nustatyti būtent tame plote, kuris patenka į rajoninio kelio apsaugos zoną ir į gretimais esančios elektros linijos apsaugos zoną, kurioje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi ir 19 straipsnio 1 dalimi, yra taikomi apribojimai. Taigi, kelio servitutas prašomas nustatyti iš esmės toje atsakovų žemės sklypo dalyje, kurioje ir taip nėra leistina jokia veikla, negalima statyba ir želdinių sodinimas, kurioje turi būti visada sudaroma galimybė priežiūros tarnyboms netrukdomai patekti, t. y. pačioje tinkamiausioje ir mažiausiais atsakovus ribojančioje Žemės sklypo2 vietoje.

Atsiliepimas

24. Atsiliepimu į ieškovės J. L. apeliacinį skundą atsakovai S. P., E. P., J. L., G. V. P. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 31 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-100-356/2024; bei iš ieškovės priteisti visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Šalies argumentai

25. Nurodo, kad ieškiniu buvo prašoma nustatyti kelio servitutą per atsakovams priklausantį Žemės sklypą2, o tretieji asmenys į bylą buvo įtraukti atsakovų iniciatyva dėl sprendžiamų klausimų, susijusių ir su jų teisėmis bei pareigomis. Todėl teismas negalėjo įvertinti ginčo situacijos pilna apimtimi, t. y. ne tik atsakovų, bet ir trečiųjų asmenų atžvilgiu, kadangi nagrinėjo bylą pagal ieškovės suformuotus ieškinio reikalavimus (ieškovė nereiškė reikalavimo tretiesiems asmenims, t. y. jų byloje netraukė atsakovais).

26. Pažymi, kad tai, jog prašomas kelio servitutas gali būti nustatytas per kitus žemės sklypus, patvirtino pačios ieškovės kartu su ieškiniu pateikti kelio servituto nustatymo planai, kurių vienas parengtas per gretimus, tretiesiems asmenims E. B. ir S. U. priklausančius, žemės sklypus. Taigi, ieškovė turėjo pasirinkimo teisę nuspręsti, kam reikšti ieškinį, tačiau realiai esant keliems variantams (dėl kelio servituto nustatymo) būtent ji, remiantis kasacinio teismo praktika, turėjo pagrįsti savo pasirinkimą bei įrodyti savo pasirinktų veiksmų pagrįstumą. Atsakovų teigimu, ieškovė nepagrindė, jog vienintelė (arba racionaliausia) galimybė yra tik nustačius servitutą per atsakovų sklypą, ir, kad jos pateiktas servituto nustatymo planas yra racionaliausias, patogiausias ir mažiausiai atsakovų teises suvaržantis.

Atsiliepimas

27. Atsakovų teigimu, nors ieškovė, atsižvelgiant į tai, jog trečiasis asmuo S. U. nurodė, kad sutiktų apsvarstyti servituto nustatymą per jo sklypą priklausomai nuo to, koks būtų siūlomas atlygis už tai, turėjo byloje galimybę atsakovais įtraukti trečiuosius asmenis ir su jais taikiai susitarti, tačiau ieškovės veiksmai buvo nukreipti išimtinai tik į atsakovus. Be to, ieškovė pasiūlymus dėl kelio servituto siuntė tik atsakovams, kadangi trečiojo asmens E. B. atsisakymas dėl servituto pateiktas tik 2023 m. spalio 17 d., o duomenų, kad pasiūlymas būtų siųstas trečiajam asmeniui S. U. byloje nėra pateikta.

28. Nurodo, kad teismo konstatuotas aplinkybes, jog ieškovės ir trečiųjų asmenų nuosavybės teise valdomi žemės sklypai buvo padalinti iš vieno didesnio žemės sklypo, patvirtina Žemės sklypo1 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše atlikti įrašai: skiltyje „Statusas“ įrašyta „suformuotas padalijus daiktą“, o skiltyje „Daikto istorinė kilmė“ nurodyta – „gautas padalijus daiktą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)“; bei trečiojo asmens E. B. paaiškinimai.

29. Pažymi, jog pati ieškovė, įsigijusi suformuotą Žemės sklypą1 ir pripažinusi, jog nepasidomėjo dėl įvažiavimo į jį, buvo aplaidi ir nepasirūpino savo teisių tinkamu įgyvendinimu. Atsakovai atkreipia dėmesį, kad ieškiniu ieškovė siekia visapusiškos naudos sau, visiškai neatsižvelgdama ir neįvertindama atsakovų teisėtų interesų.

30. Atsakovų tvirtinimu, ieškiniu siūlomo kelio servituto vieta yra prie pat atsakovams priklausančio gyvenamojo namo, kuriame nuolat gyvenama. Tokiu atveju ieškovė (ir kiti asmenys) važinės per atsakovų gyvenamąją valdą (tiesiai po gyvenamojo namo langais), kas turės įtakos jų privatumui ir ramybei. Be to, ieškovė nurodė planuojanti tęsti kaimo plėtros žemėtvarkos projekto derinimą ir sklype įrengti ūkininko sodybą, taigi, planuojama vykdyti statybos darbus, todėl šiuo kelio servitutu neišvengiamai važinės sunkioji technika. Siūlomoje kelio servituto vietoje nėra jokių provėžų, ja nevažinėja ir patys atsakovai, nes ta vieta yra užsodinta žole. Pažymi, kad žemės sklypo apačioje (pietinėje jo dalyje), kurioje būtų nustatytas prašomas servitutas (nesvarbu, pagal kurį planą), yra pasodintos ilgametės eglės (sodintos maždaug prieš 30-40 metų), kurias atsakovai privalėtų iškirsti. Atsakovai rūpinasi savo turtu, prižiūri aplinką, ją puoselėja, sklype yra gyvenama sodyba. Ši sodyba jiems itin svarbi ir reikšminga, kadangi yra jų prosenelių bei senelių palikimas. Taigi ne servituto užimamas plotas, ne žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, plotas, o realių kelio servituto sukeliamų nepatogumų apimtis to konkretaus žemės sklypo savininkui, toje konkrečioje kelio servituto reikalaujamoje teritorijoje, yra svarbiausias kriterijus.

31. Teigia, kad kelio servituto nustatymas per trečiųjų asmenų sklypus šiuo konkrečiu atveju būtų kur kas racionalesnis, sukuriantis mažiau nepatogumų tarnaujančių žemės sklypų savininkams, nes žemės sklypuose tretieji asmenys kol kas nevykdo jokios veiklos, nėra pastatų, todėl ateityje statybas galėtų planuoti jau atsižvelgdami į kelio servituto vietą (pvz. toliau nuo šio kelio).

32. Pažymi, kad, pasisakant dėl servituto užimamo ploto, ką itin akcentuoja apeliantė, svarbu atkreipti dėmesį, kad per atsakovams priklausantį Žemės sklypą2 jis siūlomas 426 kv. m, o per trečiųjų asmenų sklypus bendrai sudarytų 597 kv. m, tačiau reikalinga vertinti kiekvieno savininko atžvilgiu, t. y. E. B. – 380 kv. m, S. U. – 217 kv. m.

33. Nurodo, kad nuovaža į S. U. žemės sklypą yra įrengta oficialiai (kelio rekonstrukcijos metu, taigi pagal kelio rekonstrukcijos patvirtintą projektą), todėl abejoti jos teisėtumu nėra jokio pagrindo. Transformatorinė, apie kurią kalba S. U., jau kurį laiką yra panaikinta, todėl į ją buvęs nustatytas kelio servitutas laikytinas pasibaigusiu, nelikus viešpataujančio daikto. Be to, atsakovų pateiktos fotonuotraukos bei paties S. U. paaiškinimai patvirtina, kad S. U. žemės sklype jau yra faktiškai įrengtas ir nuolat naudojamas kelias (miško kelias).

Atsiliepimas

34. Atsiliepimu į ieškovės J. L. apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. B. su apeliaciniu skundu sutinka.

35. Trečiasis asmuo nesutinka, kad servituto nustatymas per trečiųjų asmenų nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kas sudarytų beveik 600 kv. m, yra proporcingiau ir labiau atspindintis skirtingų asmenų interesų balansą nei servituto nustatymas per atsakovams nuosavybes teise priklausantį žemės sklypą, kas sudarytų 426 kv. m. Nustačius kelio servitutą per trečiojo asmens E. B. žemės sklypą, ženkliai sumažėtų disponuojamas žemės sklypo plotas, kuris pirmosios instancijos teismo sprendime buvo nurodytas kaip nereikšmingai mažo dydžio.

36. Pažymi, kad, įrengus kelio servitutą per trečiųjų asmenų žemės sklypus, proporcingai daugiau būtų suvaržytos būtent jų teisės naudoti likusį žemės plotą užsiimant žemės ūkio veikla ar planuojant statyti ūkininko sodybą ar kitus pastatus (įvertinus likusį žemės sklypo plotą po įrengto kelio servituto). Trečiasis asmuo nesutinka su teismo vertinimu, jog tai, kad tretieji asmenys šiuo metu nevykdo aktyvios žemės ūkio veiklos jiems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose ir neturi juose pastatų, buvo įvertintas kaip reikšmingas ir lemiantis tai, jog atsakovų teisės, įrengus kelio servitutą per jiems priklausantį žemės sklypą, bus varžomos stipriau.

37. Nurodo, kad, įrengiant kelio servitutą per trečiųjų asmenų žemės sklypus, tektų arba iškirsti didelį kiekį miško, kurio pagrindą sudaro uosiai ir klevai, bei įrengti pravažiavimą per upelį (vandenvietės apsaugos zona) arba numatyti kelio servitutą už šių gamtinių zonų, dėl ko būtų nustatytas neproporcingai didelis kelio servitutas ir dar labiau apribotos trečiųjų asmenų teisės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

39. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškinys dėl kelio servituto nustatymo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir papildomo įrodymo (ne)priėmimo

40. Ieškovė J. L. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir 2024 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo dalies stenogramą.

41. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

42. Nagrinėjamu atveju ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose pateikė argumentus savo pozicijai pagrįsti, taip papildydama savo apeliacinio skundo pagrindą, tačiau įstatymo nustatytas 30 d. terminas apeliaciniam skundui pateikti ir papildyti jau buvo pasibaigęs, todėl rašytinius paaiškinimus teisėjų kolegija atsisako priimti (CPK 323 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kartu su rašytiniais paaiškinimais teikiama teismo posėdžio garso įrašo dalies stenograma yra siekiama pagrįsti rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus, šis įrodymas taip pat nepriimamas.

Dėl esminių ginčo faktinių aplinkybių

43. Byloje nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas1), 2021 m. rugpjūčio 12 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 8-6921 ir 2021 m. rugsėjo 6 d. Turto pasidalijimo sutarties Nr. 8-7676 pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei J. L..

44. Žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas2), 1995 m. birželio 30 d. Apskrities valdytojo įsakymo Nr. 5-129, 1995 m. birželio 30 d. Apskrities valdytojo sprendimo Nr. 40-3590, 2014 m. liepos 24 d. Nuosavybės teisės liudijimo Nr. NK-1674 ir 2014 m. rugpjūčio 18 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. NK-2054 pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams G. V. P., S. P., J. L. ir E. P.. Žemės sklypas2 yra užstatytas atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu ir kitais pastatais bei statiniais.

45. Ieškovės Žemės sklypas1 šiaurinėje pusėje ribojasi su atsakovams priklausančiu Žemės sklypu2, o pietinėje pusėje – su trečiajam asmeniui E. B. priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iš savo pietinės pusės ribojasi su trečiajam asmeniui S. U. priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Visi minėti šalių ir trečiųjų asmenų žemės sklypai ribojasi su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 4912 Sudeikiai-Rukliai-Antandraja, į kurį nuovažos yra įrengtos iš atsakovams priklausančio Žemės sklypo2 ir trečiajam asmeniui S. U. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

46. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis).

47. Servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Dėl to taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

48. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

49. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018).

50. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti Žemės sklypo1 naudai (viešpataujantis), Žemės sklype2 (tarnaujantis), 426 kv. m ploto servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku pagal UAB „Matavimai“ matininkės O. B. 2022 m. gruodžio 14 d. parengtą servituto nustatymo planą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog prašomas nustatyti servitutas atsakovų žemės sklype yra vienintelė, racionaliausia bei mažiausiai kitų asmenų nuosavybės teises varžanti galimybė ir nepaneigė, kad labiau racionalumo kriterijų atitinkanti alternatyva, nors ji ieškovei ir ne tokia patogi kaip naudotis atsakovų turtu, egzistuoja. Teismas vertino, kad kelio servituto nustatymas per trečiųjų asmenų žemės sklypus labiau atitiktų proporcingumo, civilinių teisinių santykių lygiateisiškumo ir savininkų interesų pusiausvyros principus bei geriau atspindėtų skirtingų savininkų interesų balansą.

51. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, jog sprendimu iš esmės buvo išspręstas ieškovės patekimo kelias per trečiųjų asmenų žemės sklypus, išsamiau nevertinant jų interesų ir jų teisių apribojimų, galimų servituto nustatymo per jiems priklausančius žemės sklypus padarinių, jo įgyvendinimo galimybių; taip pat neįvertinus servitutų plotų skirtumų, aplinkybių, jog tiek atsakovų, tiek ir ieškovės žemės sklypai yra dirbami, todėl į atsakovų žemės sklypą jau šiuo metu įvažiuoja sunkiasvorė technika; neįvertinus aplinkybių, jog prašomas nustatyti servitutas patenka į toje atsakovų žemės sklypo vietoje nustatytą rajoninio kelio apsaugos zoną ir į gretimais esančios elektros linijos apsaugos zoną, kuriose ir taip nustatyti apribojimai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, laiko šiuos apeliantės argumentus iš esmės pagrįstais.

52. Teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo tikslingumo, turi nustatyti ir įvertinti, ar servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, taip pat ar nėra kitų būdų prašančiojo nustatyti servitutą teisei naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktui įgyvendinti, be to, ar servituto nustatymas nelems didesnio patogumo, o ne objektyviai pagrįstos galimybės naudotis daiktu pagal paskirtį tarnaujančiojo daikto savininkui suteikimo. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, priverstinai (teismų sprendimu) nustatant servitutą, turi būti siekiama viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2008 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008; 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022).

53. Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).

54. Nagrinėjamu atveju pirmąją sąlygą servituto nustatymui teismo sprendimu – šalių nesutarimą – patvirtina byloje pateikti duomenys, o būtent tai, jog ieškovė 2023 m. sausio 23 d. atsakovams teikė pasiūlymą dėl 413 kv. m ploto servituto nustatymo, tačiau 2023 m. vasario 6 d. atsakovas E. P. pateikė atsakymą, kuriuo išreiškė nesutikimą su servituto nustatymu atsakovams priklausančiame žemės sklype. Ieškovė, parengusi naują servituto planą, 2023 m. balandžio 5 d. pakartotinai atsakovams pateikė pasiūlymą dėl atlygintino 426 kv. m ploto kelio servituto nustatymo, tačiau atsakovai su šiuo pasiūlymu taip pat nesutiko. Byloje pateikti duomenys, jog trečiasis asmuo E. B. taip pat nesutiko su servituto nustatymu jai priklausančiame žemės sklype.

55. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės, atsakovų ir trečiųjų asmenų žemės sklypai ribojasi su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 4912 Sudeikiai-Rukliai-Antandraja, į kurį nuovaža iš ieškovės Žemės sklypo1 nėra įrengta, tačiau nuovažos į minėtą valstybinės reikšmės rajoninį kelią yra įrengta atsakovų Žemės sklype2 ir trečiojo asmens S. U. žemės sklype, besiribojančiame su trečiojo asmens E. B. žemės sklypu, kuris atitinkamai ribojasi su ieškovės Žemės sklypu1. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė parengė Žemės sklypo1 kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, kuriuo numatė patekimą iš su šiuo Žemės sklypu1 besiribojančio valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4912 Sudeikiai-Rukliai-Antandraja, ir pateikė šį projektą derinti VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ (dabar AB „VIA Lietuva“), tačiau VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ nepritarė projekto sprendiniams, nurodydama, jog, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 įrengti naują (papildomą) nuovažą nuo rajoninio kelio Nr. 4912 Sudeikiai-Rukliai-Antandraja nėra teisinių galimybių, kadangi nebūtų išlaikyti net minimalūs reglamentuoti atstumai tarp nuovažų.

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, jog šiuo atveju egzistuoja ir antroji – servituto būtinumo – sąlyga, kad ieškovė galėtų įgyvendinti savo nuosavybės teises į jai priklausantį Žemės sklypą1. Atsižvelgiant į tai, kad nuovažos į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 4912 Sudeikiai-Rukliai-Antandraja yra įrengtos tik atsakovų Žemės sklype2 ir trečiojo asmens S. U. žemės sklype, spręstina, jog tam, kad ieškovė galėtų patekti į jai priklausantį Žemės sklypą1, yra būtinybė nustatyti kelio servitutą arba per atsakovams priklausantį Žemės sklypą1, arba per tretiesiems asmenims E. B. ir S. U. priklausančius žemės sklypus. Taigi, nustačius būtinybę nustatyti kelio servitutą per vieną iš gretimų žemės sklypų, sprendžiant šį ginčą, svarbu nustatyti kuriame iš aplinkinių žemės sklypų, t. y. ar priklausančio atsakovams, ar tretiesiems asmenims, yra galimybė nustatyti optimaliausią, labiausiai atitinkantį šalių interesus, kelio servitutą.

57. Pažymėtina, jog, nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą pagal paskirtį, t. y. suvaržymas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui ir užtikrinti viešpataujančiojo daikto savininkui galimybę juo naudotis (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).

58. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad proporcingumo ir interesų derinimo principai sprendžiant servituto nustatymo klausimą gali būti svarbūs ir kitu aspektu – kai esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iš tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutą. Tokiu atveju teismas turi parinkti tokį servitutą, kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises; tos pačios taisyklės turi būti laikomasi ir tada, kai sprendžiama dėl skirtingiems savininkams priklausančių tarnaujančiųjų daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010).

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl servituto nustatymo, parenkant tinkamiausią jo vietą, būtina įvertinti visas objektyvias galimybes nustatyti servitutą per šalia esančius sklypus. Tik įvertinus visas aktualias galimybes, galima spręsti, kurioje vietoje yra optimaliausias, mažiausiai pažeidžiantis tarnaujančiuoju tampančio daikto savininko teises servituto nustatymas. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė reikalavimą nustatyti kelio servitutą tik atsakovams priklausančiame žemės sklype, tačiau atsakovai savo atsikirtimuose į ieškinį nurodė, jog yra galimybė į ieškovės žemės sklypą patekti per kitus žemės sklypus, priklausančius tretiesiems asmenims, kuriuos teismas atsakovų prašymu įtraukė į bylos nagrinėjimą.

60. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas, taip pat atsakovų pateiktų atsikirtimų į ieškinį dalykas ir faktinis pagrindas. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

61. Taigi teismas, atlikdamas šalių susiklosčiusių santykių ir teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, negali išeiti už pareikšto ieškinio ribų (ieškinio, atsikirtimų į ieškinį faktinio pagrindo ir šalių pasirinkto teisių gynimo būdo ribų). Analogiškos taisyklės tiek dėl draudimo peržengti bylos nagrinėjimo ribas, tiek ir dėl draudimo priimti siurprizinį sprendimą iš esmės taikytinos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Šiuo aspektu dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį, nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

62. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, kad kelio servituto nustatymas per trečiųjų asmenų žemės sklypus labiau atitiktų proporcingumo, civilinių teisinių santykių lygiateisiškumo ir savininkų interesų pusiausvyros principus, iš esmės netyrė ir nevertino visų reikšmingų aplinkybių dėl kelio servituto nustatymo per trečiųjų asmenų žemės sklypus, nors atsakovai savo procesiniuose dokumentuose atsikirsdami į ieškinį, kaip jau buvo minėta, nurodė, jog yra galimybė į ieškovės žemės sklypą patekti per kitus žemės sklypus, priklausančius tretiesiems asmenims. Teismas, spręsdamas dėl tinkamesnės ir racionalesnės vietos servitutui nustatyti, iš esmės pasisakė tik servituto ploto aspektu, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra esminis sprendžiant dėl servituto nustatymo, kadangi būtina įvertinti ir kitas reikšmingas servituto nustatymui aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nebandė nustatyti šalių interesų pusiausvyrą atitinkančio servitutinio kelio ir tik apsiribojo formaliu aplinkybių vertinimu dėl servituto nustatymo per trečiųjų asmenų žemės sklypus. Pažymėtina, kad ieškovė buvo pateikusi kelio servituto projektą ir per trečiųjų asmenų žemės sklypus, tačiau pirmosios instancijos teismas jo visiškai nevertino ir neanalizavo, nelygino jo su servituto nustatymo atsakovų žemės sklype projektu. Neatlikus šių veiksmų nėra galimybės įvertinti viešpataujančių ir tarnaujančių daiktų savininkų naudos ir suvaržymų proporcingumo, interesų pusiausvyros, galimų nepatogumų.

63. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino servitutinio kelio trečiųjų asmenų žemės sklypuose įrengimo galimybių, t. y. nevertino ir netyrė ieškovės tiek ieškinyje, tiek dublike nurodytų aplinkybių dėl per trečiųjų asmenų žemės sklypuose tekančio upelio, augančių medžių, kuriuos, nustačius servitutą per trečiųjų asmenų žemės sklypus, tektų pašalinti. Taip pat nebuvo analizuotos teikiamų projektų įgyvendinimo sąnaudos, jų dydis, atliktinų darbų pobūdis. Visiškai nevertinta servituto nustatymo trečiųjų asmenų žemės sklypuose įtaka kitų sklypų savininkų teisėms ir teisėtiems interesams. Neištyrus ir neįvertinus nurodytų aplinkybių negalima spręsti, kad kelio servituto nustatymas atsakovų žemės sklype yra labiau ribojantis savininkų nuosavybės teises nei servituto nustatymas trečiųjų asmenų žemės sklypuose.

64. Visų šių argumentų pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, nevertino ir dėl jų nepasisakė, nors nurodomos aplinkybės patenka į bylos dėl servituto nustatymo nagrinėjimo dalyką. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, siekiant daiktų savininkų interesų pusiausvyros turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar servituto nustatymas neapriboja asmens teisės į privatų gyvenimą. Tais atvejais, kai nustatant servitutą privatumo aspektas tampa reikšmingas ir yra keli galimi servituto nustatymo variantai, turi būti pasirenkamas toks sprendimas, kuriuo teisės į privatumą ribojimo būtų išvengiama arba toks ribojimas būtų mažiausias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011). Atsakovai nuo bylos nagrinėjimo pradžios nuosekliai dėstė poziciją, jog siūlomo kelio servituto vieta yra prie pat atsakovams priklausančio gyvenamojo namo, kuriame nuolat gyvenama; nustačius servitutą, ieškovė (ir kiti asmenys) važinėtų per atsakovų gyvenamąją valdą tiesiai po gyvenamojo namo langais, kas turėtų įtakos jų privatumui ir ramybei. Tai papildomai pagrindžia, kodėl servituto per trečiųjų asmenų žemės sklypus nustatymo galimybės įvertinimas nagrinėjamoje byloje turi esminės teisinės reikšmės.

65. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo servitutų įrengimo tiek per atsakovų žemės sklypą, tiek per trečiųjų asmenų žemės sklypus kainos, jos nepalygino su teisingos kompensacijos už ieškovės prašomą nustatyti servitutą dydžiu. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas privalo svarstyti kompensacijos dydžio klausimą ir tais atvejais, kai yra keli galimi servituto nustatymo variantai, iš kurių labiausiai atitinkančio abiejų ginčo šalių interesus nustatymui, inter alia (liet. – tarp kitko), turi reikšmės ir servitutu nustatyto kelio įrengimo sąnaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015). Kadangi servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę, taip pat būtinumas siejamas su servituto atlygintinumu.

66. Išdėstyti motyvai sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, neatskleidęs bylos esmės, t. y. nustatęs, kad ieškovė negali į savo žemės sklypą patekti be kelio servituto, neįvertino, koks kelio servituto variantas būtų racionaliausias ir mažiausiai ribojantis kitų asmenų teises, priėmė nepagrįstą sprendimą. Nagrinėjamu atveju dėl tirtinų aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo nevertintų įrodymų, bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas, nes nebuvo atskleista bylos esmė, neįvertinti bylai svarbūs įrodymai. Todėl byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

67. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad vienas iš ieškinio elementų yra ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateikiamame ieškinyje gali nurodyti alternatyvius ieškinio reikalavimus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Tokių reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022).

68. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje siekiant parinkti tinkamiausią servituto nustatymo vietą, įvertinti visas objektyvias galimybes nustatyti servitutą per šalia ieškovės Žemės sklypo1 esančius, tiek atsakovams, tiek tretiesiems asmenims priklausančius, žemės sklypus, įvertinti visas reikšmingas aplinkybes dėl kelio servituto įrengimo galimybės per trečiųjų asmenų žemės sklypus, būtų tikslinga pasiūlyti ieškovei įvertinti poreikį reikšti alternatyvų reikalavimą dėl kelio servituto nustatymo tretiesiems asmenims E. B. ir S. U. priklausančiuose žemės sklypuose.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

69. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo ypatumus, neišsiaiškino šiai bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

70. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, klaidingai nustatęs alternatyvią galimybę be servituto nustatymo ieškovei pasiekti savo žemės sklypą, nesiaiškino servituto per trečiųjų asmenų žemės sklypus nustatymo galimybių, galimų sąnaudų, nelygino ieškovės teiktų servituto nustatymo atsakovų žemės sklype ir trečiųjų asmenų žemės sklypuose projektų tarpusavyje, nevertino dėl viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto naudos ir suvaržymų proporcingumo, todėl neatskleidė bylos esmės.

71. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, todėl pagal byloje pateiktus įrodymus bylos nėra galimybės išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes byla apeliacinės instancijos teisme iš esmės būtų nagrinėjama naujais aspektais ir proceso šalims būtų užkirstas kelias į apeliaciją. Nurodytų argumentų pagrindu skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

72. Byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl dėl šios priežasties nėra tikslinga pasisakyti dėl kitų ieškovės apeliaciniame skunde ir atsakovų bei trečiojo asmens atsiliepimuose į jį išdėstytų argumentų, kurie aktualūs ir vertintini teismui iš naujo nagrinėjant bylą ir pasisakant dėl ginčo esmės.

73. Tol kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

74. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat ir valstybei priteistinų, paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus joje galutinį procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Alvida Jasaitytė – PralgauskienėDalia PranckienėLaimantas Misiūnas