Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui E. Č. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas, reikalaudamas iš atlyginti žalą, neįvertino fakto, jog ieškinį pareiškia netinkamam atsakovui. Nors E. Č. yra automobilio (kuriuo nukentėjusiajam buvo padaryta žala), VW Polo, valst. nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, tačiau eismo įvykyje jis nedalyvavo ir jo metu nurodyto automobilio nevairavo. Eismo įvykio metu atsakovas svečiavosi pas draugą A. Ž. Senojoje Varėnoje. Šią aplinkybę teismui galėtų paliudyti ir pats A. Ž.. Automobilis, priklausantis atsakovui buvo paiimtas be jo žinios, neteisėtai. Kas jį vairavo eismo įvykio metu nurodyti negali, nes jam tai nėra žinoma. Kadangi automobilį VW Polo atsakovas buvo praradęs dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų ir dėl jo valdymo įvykus eismo įvykiui jo kaltės nėra, nėra pagrindo ir tenkinti ieškovo ieškinį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaikinęs, kad reikalavimas dėl neišmokėtų išmokų grąžinimo, kurį draudikas reiškia draudėjui (valdytojui) ar kaltininkui TPVCAPDĮ 22 str. pagrindu, yra regresinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-29 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1). Ieškovo regresinis reikalavimas transporto priemonės savinikui E. Č. (traktuojama kaip už atsiradusią žalą atsakingam asmeniui), kildinamas iš draudimo teisinių santykių, todėl šie LR Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. pagrindu atsirandantys teisiniai santykiai yra draudiminiai-teisiniai santykiai nagrinėjamos bylos kontekste lemia ieškinio senaties terminų, nustatytų šiems santykiams taikymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 7 d. numato, kad reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių, taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Analogiškas aiškinimas dėl ieškinio senaties termino trukmės pateikiamas ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1619-823/2011). Ieškinio senaties taikymui svarbus ne tik jos terminas, tačiau ir ieškinio senaties pradžios nustatymo taisyklės. Pagal CK 1.127 str. 4 d. iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Toks aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (CK 1.127 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Estijos draudimo bendrovė AS „ERGO Kindlustuse“ v. UAB „Transmėja“ ir DUAB „Baltijos garantas“, M. V.; bylos Nr. 3K-3-438/2006). Kadangi ieškovo reikalavimas yra regresinis, šiam reikalavimui ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pirmosios prievolės įvykdymo momento, t.y. nuo tada, kada atlygino žalą nukentėjusiajam L. V.. Iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų, o būtent sąskaitos išrašo, aiškėja, jog draudiminę išmoką L. V. gavo 2012-02-28, taigi nuo šios dienos pradedamas skaičiuoti senaties terminas (vienerių metų) yra suėjęs 2013-02-27 ir ieškovas yra praradęs bet kokią galimybę reikšti reikalavimus atsakovui (net tuo atveju, jei esant kitoms aplinkybėms, atsakovui būtų pagrindas reikšti ieškinį).

Sprendžiant nukentėjusiajam atlygintinos žalos dydį taikomos Vyriausybės nutarimu Nr. 795, 2004 m. birželio 23 d. patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklės. Atsižvelgiant į šių taisyklių VI skyriaus 60.5. p. nagrinėjamu atveju net ir konstatavus atsakovo kaltę dėl kilusios žalos, nenustačius, jog įvykio metu automobilį vairavo atsakovas ir jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, ieškovas turėtų teisę reikalauti ne daugiau kaip 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos kaip už nepranešimą apie eismo įvykį, tačiau ne 100 proc. kaip už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

2011-09-07 Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK pažymoje AB „Lietuvos draudimui“ (b. l. 17) nurodyta, kad transporto priemonės VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nenustatytas, automobilio savininkas yra E. Č..

011-09-07 Transporto priemonės techninės apžiūros akte nuordyti automobilio WV Tranzit , v.nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai ( b.l.8).

L. V. prašymu išmokėti draudimo išmoką ( b.l. 9), 2012-02-2 AB „Lietuvos draudimas“ mokėjimo nurodymu (b. l. 18) išmokėjo 5062,18 Lt draudimo išmoką nukentėjusios transporto priemonės Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui L. V., todėl teisėtai reikalauja iš atsakovo išmokėtos žalos atlyginimo. 2011-09-13 remonto sąmata nustatyti automobiliui atliekami remonto darbai, keičiamos detalės ( b.l. 10-12).

2011-03-19 įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis buvo apdraustas automobilis WV-Polo, v.nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-7).

2012-02-29 ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ pareikšta pretenzija atsakovui E. Č. dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo ( b.l. 5).

LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. numato, kad draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis pasišalino iš įvykio vietos. Remiantis LR Civilinio kodekso 6.270 str. 2 d. atsakovu turėtų būti laikomas asmuo, kuriam žalos padarymo metu nuosavybės teise priklausė minėtoji transporto priemonė (Vilniaus apygardos teismo 2012 gegužės 28 d. nutartis c.b. nr. 2A-44-567/2012).

Jeigu atsakovas neįrodo, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo, taip pat fakto, kad būtų praradęs galimybę valdyti automobilį dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, jis už žalą atsako pagal CK 6.270 str. nuostatas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012).

Asmeniui, savo veiksmais padariusiam kitam asmeniui žalos, kyla civilinė atsakomybė, t. y. atsiranda turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita – pareigą juos (ją) atlyginti ( CK 6.245 str.1 d.).Nors už žalos padarymą yra atsakingas ją padaręs asmuo, tačiau tai ne visada reiškia, kad jis pats turės žalą atlyginti. Įstatymų ar sutarties numatytais atvejais asmuo gali apdrausti savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį ( CK 6.254 str.1 d.).

Viena iš civilinės atsakomybės draudimo sutarčių rūšių yra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau – TPVCAPD), kurią turi sudaryti visi transporto priemonių valdytojai, naudojantys transporto priemones Lietuvoje (TPVCAPD įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). TPVCAPD sutartis, kaip ir kitos civilinės atsakomybės draudimo sutartys, yra skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo civilinę atsakomybę, visiškai ar iš dalies išvengs neigiamų turtinių padarinių, įvykus draudžiamajam – eismo – įvykiui (TPVCAPD įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UAB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012; kt.).

Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vienodindamas teismų praktiką žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimo bylose, išaiškino, kad jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais ( CK 6.249 str.).

Kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į kaltininko draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties bei draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Taigi tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo pareiškia reikalavimą atlyginti žalą ne tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, o jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, jis tampa žalą padariusio asmens ir draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UAB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012). Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens ( CK 6.1015 str.1 d.).Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius ( CK 6.1015 str.2 d.).Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Tokį reikalavimą pareiškiant žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui – draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.

LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr.795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 59.4. p.p. numato, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako pasišalino iš įvykio vietos.

Ieškovo reikalavimas atlyginti nurodytą ieškinyje žalą yra pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais, žalos dydis nustatytas pagal teisės aktų reikalavimus ir pagrįstas įrodymais.

Dėl ieškinio senaties termino

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ( CK 1.124 str.). CK 1.127 str. 1 d. numatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties ( CK 1.126 str.2 d.,1.131 str.1,2 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d., nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. L. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2009).

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. –M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-338/2007; 2012 m. rugpjūčio 17 d, nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,LRG farmacija“ v. UAB ,,Limedika“, bylos Nr. 3K-3-393/2012; kt.).

2012-02-27 pranešimu apie nuostolių atlyginimą buvo atlyginta padaryta žala L. V. dėl jo sugadintos turto ( b.l. 13). Taigi nuo šio momento ieškovas įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo, vadovaujantis LR CK 6.37, 6.263, 6.270 str.2 d., LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. pagrindais.

Ieškinio senaties termino pradžios nustatymas yra fakto klausimas. Ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą).

CK 1.125 str. 7 d. numato, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams.

Ieškovas, atlyginęs žalą, įgijo teisę reikalauti ją atlyginti iš eismo įvykio kaltininko arba kito asmens, kai nenustatoma, kad konkrečiai padarė žalą.

Ieškovas 2013-11-18 gavo Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK informaciją, kurioje nurodyta, kad E. Č. 2013-10-08 administraciniu nurodymu nubaustas pagal LR ATPK 133 (1) str.1 d., kai nevykdė pareigų, numatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ( b.l. 41), todėl 2013-09-09 padavė ieškinį teisme dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Nagrinėjamu atveju teisė į ieškinį atsiradimo momentą pagal CK 1.127 str. 1 d. taisykles atsirado 2012-02-27 ieškovui atlyginus nuostolius, tačiau ieškovas teisę atsakovui pareikšti ieškinį turėjo galimybę tik nuo 2013-10-08, kai buvo nustatytas asmuo, kuris yra santykyje dėl padarytos žalos pagal TPVCAPD sutartį, nustačius aplinkybes, kad kaltininkas pasišalino iš eismo įvykio vietos, o transporto priemonės savininkas nenurodė, kad vairavo šią transporto priemonę ir buvo eismo įvykio dalyvis. Tik 2013-10-09 buvo priimtas nutarimas – skirta administracinė nuobauda transporto priemonės savininkui. Ieškovas, kaip draudikas, negalėjo įtakoti kompetetingos institucijos (policijos įstaigos) priimti nutarimą kitaip, negu tai numato administracinių teisės pažeidimo kodekso nuostatos. Kadangi ieškinio senaties terminas yra praleistas ir praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė gintina, o ieškinio senaties terminas atnaujintinas.

Ieškinio senaties termino atnaujinimas nėra tapatus ieškinio patenkinimui iš esmės, o tik sudaro teisines prielaidas ginti galbūt pažeistas teises ir interesus teisme, naudojantis teisminės gynybos priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d, nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,LRG farmacija“ v. UAB ,,Limedika“, bylos Nr. 3K-3-393/2012).

Tenkinant ieškinį atsakovas privalo atlyginti ieškovei 152 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) CPK 93 str. 1 d.pagrindu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Atnaujinti ieškinio senaties terminą ir priteisti iš atsakovo E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. (duomenys neskelbtini), es. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, a. s. (duomenys neskelbtini), “Swedbank“, AB, b. k. 73000, naudai penkis tūkstančius šešiasdešimt du litus 18 centų (5062,18 Lt) žalai atlyginti, vieną šimtą penkiasdešimt du litus 00 centų (152,00 Lt) sumokėtą žyminį mokestį, penkių procentų (5 %) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-09-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.