- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-44-567/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- J. M.
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Advokatai
- Vytautas Griežė
- Kategorijos
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1473-855/2011 pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjesindige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei J. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti 880,98 Lt draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 67 Lt žyminio mokesčio o taip pat 211,88 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu viešo skelbimo spaudoje būdu. Nurodė, kad 2009-08-20 Ozo g., Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas atsitrenkė į stovintį automobilį Mitsubishi Carisma, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Automobilio Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos ir dėl šios priežasties nebuvo nustatytas. AAS „Gjensidige Baltic’’ Lietuvos filialas ir automobilio TOYOTA COROLLA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė J. M. 2009-04-20 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. SGB 4761923, pagal kurią buvo apdrausta minėtos transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė. Vadovaudamasis Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklėmis, AAS „Gjensidige Baltic‘‘ Lietuvos filialas pagal žalos sąmatą atlygino 880,98 Lt dydžio nuostolius, susijusius su automobilio Mitsubishi Carisma, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimu. Kadangi dėl eismo įvykio kaltas automobilio Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, ieškovas, sumokėjęs išmoką, įgijo teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Policijos pažymoje nurodyta, kad dėl automobilio Mitsubishi Carisma, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo kaltas Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Šios transporto priemonės savininkė yra J. M.. Atsakovei 2010-04-21 buvo išsiųsta pretenzija, kurioje prašoma sumokėti 880,98 Lt nuostolius, tačiau atsakovė ieškovo reikalavimo geranoriškai nepatenkino (LR CK 6.38 str., 6.210 str., 6.270 str., 6.280 str., 6.1015 str., LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str.).
Atsakovė J. M. nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-05-12 sprendimu ieškinį tenkino, nusprendė priteisti iš atsakovės J. M. ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamam AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, 880,98 Lt skolos, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2011-04-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 278,88 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš atsakovės J. M. 3,99 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad 2009-08-20 Vilniuje, Ozo gatvėje, įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio atsakovei J. M., vairuotojas, važiuodamas atsitrenkė į stovintį automobilį Mitsubishi Carisma, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu nebuvo žinomas (b.l. 8-9). Policijos pažymose bei Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2010-02-22 nutarime Nr. 3-5140/943 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos konstatuota, kad dėl eismo įvykio ir automobilio Mitsubishi Carisma, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo K. P., sugadinimo kaltas Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas (b.l. 9-16). Eismo įvykio metu automobilio Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale pagal ieškovo ir atsakovės J. M. - automobilio savininkės - sudarytą ECA-PAP ECA paprastąją draudimo sutartį (b.l. 7). 2010-04-01 mokėjimo nurodymu ieškovas eismo įvykio metu nukentėjusio automobilio savininkui K. P. sumokėjo 880,98 Lt žalos atlyginimą (b.l. 18-19). 2010-04-21 buvo išsiųsta pretenzija atsakovei, kurioje buvo prašoma sumokėti 880,98 Lt nuostolius (b. l. 20), tačiau duomenų, kad atsakovė būtų atlyginusi žalą, nėra. LR CK 6.1015 str. 1 d. nustato, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, pasišalinus iš įvykio vietos. Teismas konstatavo, jog atsakovė ieškovo, išmokėjusio apdraustos transporto priemonės savininkui draudimo išmoką, reikalavimo dėl žalos atlyginimo geranoriškai nepatenkino, iš eismo įvykio vietos šios transporto priemonės valdytojas pasišalino, todėl byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo būtent Anglijoje dirbanti ir tuo metu į Lietuvą atvažiavusi atsakovė. Duomenų apie galimai kitą šios transporto priemonės valdytoją eismo įvykio metu nėra, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 880,98 Lt išmokėtos draudimo išmokos bei penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (880,98 Lt) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2011-04-05) iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo dienos (LR CK 6.38 str., 6.210 str., 6.280 str. 1 d., 6.1015 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė J. M. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-12 sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2009 m. birželio mėn. atsakovė gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje. Dėl tos priežasties apie iškeltą civilinę bylą nežinojo. Apie civilinę bylą atsakovė sužinojo, grįžusi į Lietuvą atostogauti. Apeliantė teigia, jog 2009-08-20 eismo įvykio nepadarė: tą dieną jai priklausančio automobilio Toyota Corolla ji nevairavo, nes nebuvo Lietuvoje. Minėtas aplinkybes patvirtina Bendrovės CGS Recruitment Agency Ltd 2009-08-22 atlyginimo ir išskaičiuotų mokesčių lapelis. Iki 2009-08-22 J. M. dirbo 40 darbo valandų, t.y. savaitę ir eismo įvykio dieną, t.y. 2009-08-20, negalėjo būti Lietuvoje. Į Lietuvą apeliantė grįžo 2009-08-23 po eismo įvykio. Apeliantė J. M. teigia, jog ji eismo įvykio nepadarė, nepasišalino iš eismo įvykio, nepažeidė kitų savo, kaip draudėjo, pareigų, kurios būtų pagrindas reikalauti grąžinti draudimo išmokas, todėl draudimo išmoka priteista nepagrįstai (LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p.).
Atsiliepimas
Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-12 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (LR CPK 314 str.). Dėl šios priežasties apeliantės pateiktas atlyginimo ir išskaičiuotų mokesčių lapelis negali būti vertinamas. Su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai neįrodo, kad J. M. eismo įvykio metu nebuvo Didžiojoje Britanijoje. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, jog byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo būtent Anglijoje dirbanti ir tuo metu atvažiavusi atsakovė. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3156/2009). Ieškovas pažymėjo, jog jeigu ir būtų nustatyta, kad J. M. nevairavo iš eismo įvykio vietos pasišalinusios transporto priemonės, tačiau nebūtų aišku, kas buvo minėtos transporto priemonės vairuotojas eismo įvykio metu, atsakomybė už padarytą žalą vis tiek tektų transporto priemonės savininkei J. M.. Apeliantė 2009-08-20 įvykusio eismo įvykio metu buvo transporto priemonės Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, t.y. didesnio pavojaus šaltinio valdytoja nuosavybės pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad iš eismo įvykio pasišalinęs asmuo nebuvo nustatytas, ieškovo išmokėtas sumas privalo grąžinti J. M.. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, jog eismo įvykio metu ji nebuvo didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, nenurodė, kas vairavo jai priklausančią transporto priemonę eismo įvykio metu, todėl LR Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. nustatyta tvarka privalo grąžinti draudiko išmokėtas sumas (LR CK 6.210 str., 6.270 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.
Įstatymų leidėjas nustatė, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu transporto priemonės vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos.
Atsižvelgiant į Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p., atsakovės veiksmų ar neveikimo, susijusių su jai nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės vairuotojo, dalyvavusio 2009-08-20 Vilniuje, Ozo gatvėje, eismo įvykyje neatskleidimu, konstatuotina, kad atsakovė, kaip transporto priemonės savininkė, yra didesnio pavojaus šaltinio valdytoja ir privalo atlyginti žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, nes neįrodė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiųjų asmenų tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Ši civilinė atsakomybė yra be kaltės, nes automobilio savininkas negali gintis savo kaltės nebuvimu. Nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingas didesnio pavojaus šaltinio valdymas, kaip nuosavybės teisės įgyvendinimas, kai transporto priemonės savininkė nevairavo transporto priemonės autoįvykio metu ir iš autoįvykio vietos nepasišalino. Šia prasme atsakovei, kaip transporto priemonės savininkei, atsirado dėl minėto autoįvykio civilinė atsakomybė, nustačius, kad žala turi būti atlyginama visiškai, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė leido naudotis didesnio pavojaus šaltiniu kitam asmeniui ir nenurodė, kas vairavo jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę eismo įvykio metu, kad yra priežastinis ryšys tarp žalos ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio.
Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, nes atsakovė neįrodė, kad jos, kaip transporto priemonės savininkės, atsakomybė pasibaigė dėl valdymo praradimo (CK 6.270 straipsnio 3 dalis), kad didesnio pavojaus šaltinio valdymas prarastas dėl kito asmens neteisėtų veiksmų.
Ta, aplinkybė, kad atsakovė eismo įvykio metu buvo transporto priemonės savininkė, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą, nes pagal CK 6.270 str. 2 d. nuostatas atsakovė yra asmuo, valdęs padidinto pavojaus šaltinį nuosavybės teise. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo, buvo tinkamai išaiškinta transporto priemonės valdytojo sąvoka. Šiuo atveju atsakovei civilinė atsakomybė buvo pritaikyta teisėtai ir pagrįstai, nes atsakovė, būdama transporto priemonės savininke, yra tinkama atsakovė nagrinėjamoje byloje.
Apeliacinės instancijos teismas šalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus apie tai, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo būtent Anglijoje dirbanti ir tuo metu atvažiavusi atsakovė, nes apeliacinėje instancijoje naujai pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2009-08-20 dirbo Didžiojoje Britanijoje (b.l. 93-96). Tai, kad yra šalinama dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų, nesudaro teisinio pagrindo naikinti arba pakeisti skundžiamą sprendimą, nes atsakovei civilinė atsakomybė kyla iš nuosavybės teisinių santykių, valdant padidinto pavojaus šaltinį, atsakovei leidus naudotis didesnio pavojaus šaltiniu kitam asmeniui ir nenurodžius, kas vairavo jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę eismo įvykio metu. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 328 str.).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus medžiagoje (b.l. 46-48, 71-89) surinkti duomenys patvirtina, kad eismo įvykyje dalyvavo atsakovei nuosavybės teise priklausantis automobilis Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavęs asmuo nenustatytas. Tai, kad šioje medžiagoje buvo priimtas 2010-02-22 nutarimas Nr.3-5140/943 dėl 2009-08-20 įvykio Ozo g. 25, Vilniuje, nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nesudaro teisinio pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės nagrinėjamoje byloje.
Aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovei, savaime nereiškia CPK 42 str. nuostatų pažeidimo, nes atsakovei nebuvo užkirstas kelias pasinaudoti apeliacijos teise ir pateikti apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurie buvo priimti, atsižvelgiant į šių įrodymų pateikimo būtinumą (CPK 314 str.).
Teismas pažymi, kad atsakovei buvo tinkamai parnešta apie pirmosios instancijos teismo posėdį viešo paskelbimo būdu (b.l. 34-35), nes pagal paskutinę žinomą atsakovės gyvenamąją vietą Lietuvoje procesiniai dokumentai buvo neįteikti (b.l. 23-24), pašto įstaigai nurodžius, kad atsakovė persikraustė ir gyvena užsienyje (LR CPK 130 str.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios atitinka CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ir jų nekartoja, nes byla iš esmės išspręsta teisingai.
Teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, iš esmės tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Teismas nevertina kitų argumentų, nes jie yra bendro pobūdžio samprotavimai, teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 1.136 str. - 1.138 str., 6.281 str. 1 d., 6.245 str., CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str., 6.281 str. 1 d., CPK 2 str., 5 str., 7 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 197 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos ir ji turi atlyginti valstybei 25,55 Lt (b.l. 64, 70) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme,. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovė neįgijo pareigos jas atlyginti (LR CPK 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės J. M. 25,55 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.