Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2086-650/2017 pagal pareiškėjos V. L. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys: išieškotojai D. R., V. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja V. L. skundu kreipėsi į antstolį R. K., prašydama grąžinti jai 2015 m. gruodžio 13 d. išieškotus 10 Eur vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priimti patvarkymus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais nebūtų išieškomos lėšos, pervedamos pareiškėjos vardu į pataisos namų sąskaitą pareiškėjos artimųjų, kurios skirtos įsigyti maisto produktų bei būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, ir kurių suma neviršija Vyriausybės patvirtinto vieno minimalaus mėnesio atlyginimo (toliau – ir MMA). Nurodė, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatyto vieno MMA, pažeidžia pareiškėjos teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už artimųjų jai pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą.Antstolis R. K. išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir 2017 m. sausio 27 d. patvarkymu jo netenkino, vykdomąsias bylas kartu su skundu perdavė Šiaulių apylinkės teismui. Nurodė, jog išieškojimą iš V. L. asmeninėje sąskaitoje, kurią administruoja pataisos namai, esančių piniginių lėšų, kurias skolininkė gauna iš trečiųjų asmenų, vykdo įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus ir byloje esančius duomenis, nurodė, kad pareiškėja skunde aiškiai nepagrindė faktinių aplinkybių ir detaliai neįvardino, kurie antstolio veiksmai laikytini neteisėtais. Teismas konstatavo, kad tiek iš skundo turinio, tiek iš vykdomųjų bylų medžiagos nematyti, jog skundžiamu antstolio vykdymo veiksmų laikotarpiu buvo priimtas koks nors antstolio patvarkymas dėl piniginių lėšų arešto, piniginių lėšų išieškojimo iš V. L..Teismas, nustatęs, kad tiek Panevėžio pataiso namų administracijai, tiek pačiai skolininkei V. L. galioja būtent 2015 m. sausio 12 d. antstolio patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkei priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, 2015 m. sausio 12 d. antstolio R. K. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo tikslintas 2014 m. liepos 3 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo, 2015 m. vasario 10 d. priimtas patikslintas antstolio R. K. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), sprendė, kad teismas neturi teisinio pagrindo iš naujo revizuoti šių antstolio priimtų patvarkymų teisėtumo, nes galioja antstolio veiksmų apskundimo senatis bei taikomas draudimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 511 straipsnio nuostatas, be to, pareiškėja jau buvo teikusi 2015 m. sausio 28 d. skundą dėl antstolio priimtų patvarkymų.Teismas nurodė, kad nėra jokio teisinio pagrindo šioje vykdymo proceso stadijoje, kai vykdydama dar 2015 m. priimtus antstolio patvarkymus, 2016 m. gruodžio 13 d. pataisos namų administracija atliko piniginių lėšų atskaitymą iš nuteistosios V. L. turimos asmeninės sąskaitos ir pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą 10 Eur, konstatuoti būtent antstolio veiksmų neteisėtumą.Teismas sprendė, kad jis neturi teisinio pagrindo įpareigoti antstolį priimti patvarkymus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais nebūtų išieškomos lėšos, pervedamos į pataisos namų turimą sąskaitą pareiškėjos artimųjų, kurios skirtos įsigyti maisto produktų bei būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, ir kurių suma neviršija Vyriausybės nustatyto vieno MMA, kadangi įstatymu ir poįstatyminiais aktais nereglamentuota tvarka dėl skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, laisvai disponuojamos sumos.Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai, kaip nuteistajai, laisvės atėmimo bausmės atlikimo ypatumai pataisos namuose jau buvo išdėstyti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2240-797/2015 atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartimi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja V. L. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolio R. K. veiksmų patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Išieškojimas iš įkalinimo įstaigoje esančios pareiškėjos sąskaitos vyksta nuolat, todėl nuolat yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės, o antstolio R. K. neveikimas – nepanaikinant priimtų patvarkymų bei nepriimant naujo patvarkymo, kuriuo būtų nurodyta nepervesti į antstolio depozitinę sąskaitą lėšų, priklausančių skolininkei, kurios neviršija vieno MMA – pagal savo pobūdį yra tęstinis pažeidimas, todėl pareiškėja turėjo teisę jį skųsti CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka ir terminais.Teismas, taikydamas CPK 511 straipsnį padarė akivaizdžią teisės taikymo klaidą, nes šis straipsnis reglamentuoja skundo dėl notaro veiksmų padavimą.Pareiškėjai artimųjų persiunčiami pinigai, skirti įsigyti pragyvenimui reikalingus maisto produktus bei būtinus higienos reikmenis, patenka į skolininkės turtą, iš kurio išieškojimas negalimas pagal CPK 668 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.2, 93.6 punktų nuostatas.Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 formuojamos praktikos, pagal kurią išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA dydžio, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą antstolis R. K. prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Vykdant išieškojimą iš skolininkės V. L., antstolis 2015 m. sausio 12 d. priėmė patvarkymą ir Panevėžio pataisos namams nurodė iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininkės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.Pagal Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir SVI) 11 priedą, antstolis privalo vykdyti išieškojimą ir iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, todėl antstolis parengė patvarkymą ir išsiuntė jį vykdyti į Panevėžio pataisos namus.Vykdant išieškojimą iš pareiškėjos V. L. skola ir vykdymo išlaidos buvo išieškomos iš skolininkės gauto darbo užmokesčio ir skolininkei priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, todėl antstolis, vykdydamas išieškojimą, skolininkės teisių ir įstatymų reglamentuojančių išieškojimą, nepažeidė.Teismo nutartyje netiksliai nurodytas įstatymo straipsnis yra rašymo apsirikimas, o ne akivaizdi teisės taikymo klaida.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmetamas.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, vykdant išieškojimą iš skolininkei artimųjų pervedamų pinginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija Vyriausybės nustatyto vieno MMA, pagrįstumo ir teisėtumo. Byloje nustatyta, kad antstolio R. K. kontoroje nuo 2014 m. birželio 16 d. yra vykdomos keturios vykdomosios bylos: Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 868,86 Eur išieškojimo D. R., Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 69682,58 Eur išieškojimo D. R., Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7756,54 Eur išieškojimo D. R. ir V. R. ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 72405,00 Eur išieškojimo V. R. iš solidarių skolininkių V. L. ir V. V.. Vykdydamas išieškojimą antstolis 2015 m. sausio 12 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo pritaikė areštą 133 657,72 Eur sumai, esančiai Panevėžio pataisos namuose. 2015 m. sausio 12 d. patikslintu patvarkymu antstolis patikslino 2014 m. liepos 3 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), o 2015 m. vasario 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) patikslino 2015 m. sausio 12 d. patvarkymą, kuriuose nurodė reikalaujamų iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuotinų sumų dydžius, atitinkamai: 70 proc. iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų dalies, viršijančios MMA, ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų dalies, neviršijančios MMA. Dėl nurodytų patvarkymų pagrindu vykdomo išieškojimo teisėtumo ir pagrįstumo 2015 m. kovo 12 d. pasisakė Šiaulių apylinkės teismas, o 2015 m. liepos 9 d. Šiaulių apygardos teismas, palikdamas apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo tvarką ir tokiam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 510 – 516 str.), todėl tinkamai nustatė skundo dalyką, taip pat teismas tinkamai aiškino teisės normas susijusias su senaties terminų taikymu, kurios įtvirtintos CPK 512 straipsnyje, todėl nutartyje netiksliai nurodytas įstatymo straipsnis (CPK 511 str.) vertintinas kaip akivaizdus rašymo apsirikimas ir neturintis jokios įtakos teisingo sprendimo priėmimui.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas aiškindamas CPK teisės normas, reglamentuojančias išieškojimo iš piniginių lėšų ribojimus, bei remdamasis teismų praktika, tinkamai įvertino pareiškėjos gaunamų lėšų prigimtį ir joms taikytinus išieškojimo ribojimus, todėl padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 atkreipė dėmesį į tai, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius), t. y. vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų ir jų išskaitų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (pvz. gaunamos iš artimųjų), kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 str.). Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliantės argumentas, kad pareiškėjai artimųjų persiunčiami pinigai, skirti įsigyti pragyvenimui reikalingus maisto produktus bei būtinus higienos reikmenis, patenka į skolininkės turtą, iš kurio išieškojimas negalimas.Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos pagal kurią išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA dydžio, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantės argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad minėtoje kasacinio teismo nutartyje (Nr. 3K-154-313/2016), kuria remiasi apeliantė savaip interpretuodama joje formuojamą teismų praktiką, yra išdėstyta išieškojimo iš asmens darbo užmokesčio ir (ar) jam prilygintų pajamų tvarka. CPK 733 – 743 straipsniuose yra reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Taigi, išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia apelianto poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas yra negalimas. CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Byloje nustatyta, kad išieškojimas iš skolininkės vykdomas dėl žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimo, todėl antstolis R. K. priimdamas patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkei priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir vėliau juos patikslindamas, nurodant, kad reikalauja iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, laikėsi anksčiau išvardintų įstatymo nuostatų ir teismų praktikos. Pažymėtina, kad pagal antstolio vykdomą išieškojimą iš skolininkės neišskaitoma 100 proc. pajamų, todėl likusią dalį ji turi teisę naudoti savo reikmėms. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jos asmeninėje sąskaitoje, administruojamoje įkalinimo įstaigos, buvo ar yra piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas pagal CPK 739 straipsnį nėra galimas. Dėl to konstatuotina, kad vykdydamas išieškojimą antstolis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.