Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį dėl skolos priteisimo, atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės įmonės „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto banko“, 90,27 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 68,25 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-03-10 išrašo duomenimis butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nuo 2016 m. kovo 2 d. priklauso Lietuvos Respublikai. Nuosavybės įregistravimo pagrindas 2016 m. vasario 29 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. SN43-1020. Minėtą butą patikėjimo teise nuo 2016 m. kovo 2 d. valdo Lietuvos Respublikos valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti institucija VĮ „Turto bankas“.

Ieškovas paaiškino, kad minėto buto vandens tiekimo įrenginiai yra prijungti prie ieškovui priklausančių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų, taigi viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas. Ieškovo teigimu, UAB „Vilniaus vandenys“ teikia vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), o buto gyventojai naudojasi ieškovo teikiamomis paslaugomis. Ieškovo manymu, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta viešoji vandens tiekimo sutartis atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio kodekso 6.383 straipsnio 1 dalimi abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Šiuo pagrindu atsakovams, kaip sutarties šalims atsirado prievolė apmokėti už ieškovo patiektą vandenį ir pašalintas nuotekas.

Ieškovas nurodė, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėj o mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui yra išduotas nuosavybės teisės liudijimas, į turtą adresu (duomenys neskelbtini), įsiskolinimas priteistinas iš VĮ Turto banko.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2016 m. kovo 29 d. raštu atsisakė atlyginti valstybės vardu paveldėtą palikėjos S. L. 90,27 Eur skolą ieškovui UAB „Vilniaus energija“, susidariusią laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2014-04-19 dėl buto adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas savo atsisakymą motyvavo tuo, jog negalės atsiskaityti su ieškovu, tol kol UAB „Vilnaius energija“ nepateiks įrodymų, kad kreditoriniai reikalavimai buvo pareikšti per 3 mėnesius nuo buto savininko mirties arba teismo nutartį pratęsti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Kaip teigė ieškovas, 2016 m. birželio 17 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl svarbių priežasčių praleisto įstatymo (Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis) nustatyto termino pratęsimo (Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalis) ir teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2YT-28695-845/2016. Prie Bendrovės 2016-06-17 pareiškimo atsakovui jau buvo pateikta ir mokesčių paskaičiavimo pažyma su įsiskolinimu už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2014-04-19. Vilniaus Apygardos Teismas 2016-12-05, išnagrinėjęs mūsų atskirąjį skundą c. b. Nr. 2S-2520-585/2016 priiėmė nutartį, kuria pratęsė Bendrovei 3 mėnesių terminą pareikšti reikalavimą S. L., mirusios 2014 m. balandžio 19 d., palikimą priėmusiam įpėdiniui - valstybei, atstovaujamai VĮ Turto bankui, dėl palikėjo skolos už suvartotą šiluminę energiją, terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kas ieškovas nedelsiant kreipėsi į atsakovą prašydamas bendradarbiauti ir kuo ekonomiškesniu šalims būdu (nepatiriant papildomų bylinėjimosi išlaidų / neinicijuojant naujų teisminių procesų), geranoriškai sumokėti ieškovui likusią neatlygintą skolą, t. y. 90,27 Eur ir padengti Ieškovės minėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-2520-585/2016 patirtas bylinėjimosi išlaidas -41 Eur žyminį mokestį. Patikslino, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje Nr. 2S-2520-585/2016 sumokėjo 41 Eyr žyminį mokestį - už šio pareiškimo pateikimą teismui; taigi viso Bendrovė patyrė 41 Eur išlaidų, susijusių su šios bylos nagrinėjimu.

Ieškovas paaiškino, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams taikomos CK normos ir specialiosios, tai yra būtent šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos - LR Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys poįstatyminiai aktai, tai yra LR ūkio ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės ir Šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos (galiojusios iki 2012-10-01), nuo 2012-10-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-08-07 įsakymu Nr. 1-155 patvirtintas Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas (toliau Šilumos pirkimo pardavimo sutarčių standartinės sąlygos), o taip pat Komisijos nutarimais patvirtinti šilumos paskirstymo metodai ir šių metodų taikymo taisyklės.

Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, jog dėl susikaupusios įsiskolinimo sumos yra kaltas ieškovas. Civilinio kodekso 6.64 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę. Vienas iš tokių atvejų - kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės (Civilinio kodekso 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kai kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas gali kreiptis į teismą ir prašyti visiškai ar iš dalies, su sąlyga ar besąlygiškai atleisti jį nuo prievolės vykdymo (Civilinio kodekso 6.64 straipsnio 2 dalis). Teigė, kad Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1 d. numatyta, jog šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo- pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Taip pat Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 Nr. 1-297 įsakymo „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ 129.3 p. pažymima, jog šilumos tiekėjas pasibaigus atsiskaitymo laikotarpiui, teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 3, 8 punktai) nustatyta tvarka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos išrašo ir pateikia vartotojams mokėjimų už šilumą dokumentus. Taigi šilumos tiekėjas turi imperatyvią pareigą kontroliuoti ir rūpintis, jog šilumos vartotojai už suteiktas paslaugas atsiskaitytų nustatytais terminais, o praleidus atsiskaitymo terminus - kreiptis dėl skolos išieškojimo teismine tvarka. Atsakovas pažymėjo, kad UAB „Vilniaus energija“ yra įmonė, kuri užsiima ūkine - komercine veikla ir kurios tikslas - pelno siekimas, todėl ji veikia savo rizika ir jai taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Minėjo, jog UAB „Vilniaus energija“ turi imperatyviai apibrėžtą pareigą kontroliuoti, kaip kiekvieną mėnesį mokami mokesčiai už šilumą bei karštą vandenį, o dėl mokesčių nemokančių butų ir kitų patalpų savininkų kreiptis į teismą dėl įsiskolinimų išieškojimo. Šiuo atveju UAB „Vilniaus energija“ tinkamai nevykdė savo pareigos nuo 2013-11-01, dėl to laiku nebuvo išsiaiškinta kodėl S. L. nebemoka mokesčių ir jos mirties fakto. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovas siekė skolą išsiieškoti teismine tvarka, nors skola kaupėsi net 2013 m. lapkričio mėn. Atsakovo įsitikinimu, tuo buvo pažeistas reikalavimas veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

Atsakovo manymu, ieškovas pažeidė ir Civilinio kodekso 6.200 straipsnyje įtvirtintą sutarties šalių bendradarbiavimo principą ir, žinodamas apie didėjančias skolas už tiekiamą šilumą, nesiėmė priemonių skolų didėjimo priežastims nustatyti. O apie jas sužinojęs, operatyviai neinformavo atsakovo ar kitų institucijų. Pažymėtina, jog šalių pareiga bendradarbiauti ir kooperuotis, siekti sutartines prievoles atlikti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis) saisto sutarties šalis per visą sutartinių santykių laikotarpį, įskaitant ir santykius, susiklostančius po sutarties nutraukimo, susijusius su sutarties nutraukimo padarinių išvengimu, sumažinimu ir pan. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas objektyviai negalėjo žinoti apie palikėjos mirtį, kadangi pirminis subjektas, kuriam buvo (turėjo būti) žinoma apie V S. L. mirtį yra ieškovas. UAB „Vilniaus energija“ (įmonė, užsiimanti ūkine komercine veikla bei veikianti savo rizika) žinojo (turėjo žinoti) apie didėjančias skolas ir privalėjo laiku imtis priemonių skolų didėjimo priežastims nustatyti. Pastebėtina, jog atsakovui tampa žinoma apie palikėjų mirtį ir skolas tik tuomet, kai jį informuoja paslaugų tiekėjai. Tik tada atsakovas įgyja galimybę įforminti palikimo perėjimo valstybei procedūras. Minėta, jog valstybės įmonė Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, iki VMI rašto dėl paveldėto turto gavimo, t.y. iki 2016 m. kovo 2 d. nebuvo gavusi jokios informacijos apie palikėjos S. L. palikimo perėjimą valstybei. Tuo tarpu VMI apie paveldėtiną turtą sužinojo tik gavusi ieškovo 2015-01-12 raštą, tuo tarpu atsakovas galutinai paveldėjimo klausimus išsprendė tik 2016-02-29. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad nors palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla nuo palikimo atsiradimo dienos, nepaisant kada įformintos palikimo priėmimo procedūros, tačiau šiuo atveju remiantis CK 6.64, 6.200 str. yra pagrindas atleisti atsakovą nuo šių prievolių už laikotarpį iki sužinojimo apie prievolę perimti buto savininko pareigas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją.

Faktinės bylos aplinkybės.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-03-10 išrašo duomenimis ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2016 m. kovo 2 d. priklauso Lietuvos Respublikai.Nuosavybės įregistravimo pagrindas 2016 m. vasario 29 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. SN43-1020. Minėtą butą patikėjimo teise nuo 2016 m. kovo 2 d. valdo Lietuvos Respublikos valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti institucija VĮ „Turto bankas“.Apie galimai paveldimo turto skolas, adresu (duomenys neskelbtini),, 2015-01-12 raštu buvo informuotas Lietuvos Respubliką atstovaujantis VĮ „Turto bankas“.Atsakovas galutinai ½ buto adresu (duomenys neskelbtini),, paveldėjimo klausimus išsprendė 2016-02-29. Ieškovas 2016-06-17 kreiptasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl įstatyme nustatyto termino kreditoriaus reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti atnaujinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-15 nutartimi atmetė ieškovo prašymą, tačiau Vilniaus apygardos teismas tekino ieškovo atskirąjį skundą ir atnaujino terminą kreditorinio reikalavimo pareiškimui 2014-04-19 mirusios skolininkės S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą paveldėjusiai Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“. Valstybės įmonė „Turto bankas“ nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus.Atsakovas teigia, kad iki 2016-03-02 nebuvo gavęs jokios informacijos apie palikėjos palikimo perėjimą valstybei. Nei prieš palikėjos S. L. mirtį, atsakovas minėtu butu nesinaudojo ir apie įsiskolinimus nebuvo žinoma.Atsakovas teigia, kad ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir skolos laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2014-04-19 negavęs atsiskaitymo, bei vėliau augant skolai delsė kreiptis į teismą. Atsakovas laikosi pozicijos, kad atsakomybė už paveldėto turto skolas jam atsiranda tik nuo 2015-01-12, t. y. nuo sužinojimo apie prievolę perimti buto savininko pareigas. Ieškovas nuo 2013-11-01 iki 2014-04-19 suteikė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini),, dabartiniu metu skolos dalis sudaro 90,27 Eur., tai matyti pagal pateiktas sąskaitos už ieškovo suteiktas paslaugas.

Motyvai ir teisiniai argumentai.

Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „Jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas. Tokia pat nuostata įtvirtinta ir Civilinio kodekso 6.384 straipsnio 1 dalyje vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie tiekėjo tinklų.UAB „Vilniaus vandenys“ teikia vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas adresu (duomenys neskelbtini),. Laikoma, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta viešoji vandens tiekimo sutartis. LR Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintų Viešųjų vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 23 p. nurodyta, kad „Abonentai (vartotojai) už sunaudotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaito viešiesiems vandens tiekėjams Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše nustatyta tvarka.“Remiantis Civilinio kodekso 6.383 straipsnio 1 dalimi abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Šiuo pagrindu atsakovams, kaip sutarties šalims atsirado prievolė apmokėti už ieškovo patiektą vandenį ir pašalintas nuotekas.Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu.Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014- 04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui yra išduotas nuosavybės teisės liudijimas, į turtą adresu Švitrigailos g. 18-27, Vilnius, įsiskolinimas priteistinas iš VĮ „Turto banko“ iki palikėjos mirties. .Pagal pateiktą 2016-06-01 mokesčių paskaičiavimo pažymą bendra skola laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2014-04-19 yra 311,69, tačiau paveldėto buto atsakovui nuosavybė perėjo tik ½ dalie, todėl atsakovui tenkanti skolos dalis yra lygi 90,27 Eur. Atsakovo teigimu dėl susikaupusios įsiskolinimo sumos yra kaltas ieškovas, nes kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės (Civilinio kodekso 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas), skolininkas gali kreiptis į teismą ir prašyti visiškai ar iš dalies, su sąlyga ar besąlygiškai atleisti jį nuo prievolės vykdymo (Civilinio kodekso 6.64 straipsnio 2 dalis). Be to, kaip nurodo atsakovas, ieškovas turi imperatyvią pareigą kontroliuoti ir rūpintis, jog vartotojai už suteiktas paslaugas atsiskaitytų nustatytais terminais, o praleidus atsiskaitymo terminus - kreiptis dėl skolos išieškojimo teismine tvarka. UAB „Vilniaus vandenys“ tinkamai nevykdė savo pareigos nuo 2013-11-01, tačiau jau 2015-01-12 ieškovas išsiaiškinęs skolos priežastis kreipėsi į atsakovą. Teismo vertinimu, ieškovas uždelsė apie metus laiko, tačiau tai nėra nepagrįstai ilgas laiko tarpas, atkreipiant dėmesį į tai, jog tuo metu ieškovas aiškinosi skolos susidarymo priežastis. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėj o mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu.Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (Civilinio kodekso 5.2 straipsnio 3 dalis). Civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. Civilinio kodekso 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – kai palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą (Civilinio kodekso 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (Civilinio kodekso 5.62 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Veiksmai, kuriuos įpėdinis privalo atlikti, kad būtų pripažintas priėmusiu palikimą, nurodyti Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje. Tuo atveju, kai palikimas pereina valstybei dėl to, kad neatsirado įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, valstybė priima palikimą tik pagal paveldimo turto apyrašą ir už palikėjo skolas atsako tik jai perėjusio paveldėto turto verte (Civilinio kodekso 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011). Taigi valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (Civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi, valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis).Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui yra išduotas nuosavybės teisės liudijimas, į ½ dalį turto adresu (duomenys neskelbtini), įsiskolinimas priteistinas iš VĮ „Turto bankas“, nes Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (Civilinio kodekso 5.76 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį jeigu ieškinys tenkinamas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo ieškovo naudai. Ieškovas pateikė įrodymus, kad jo bylinėjimosi išlaidos sudaro 68,25 Eur.

Valstybė patyrė 1,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.). Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priteisti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“, j .a. k. 111760831, naudai iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto banko“, j. a. k. 112021042, 90,27 Eur (devyniasdešimties eurų 27 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (90,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. sausio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 68,25 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų 25 ct.) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.