Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro ir nuteistojo A. K. bei jo gynėjo advokato Evaldo Rapolo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 40 MGL - 1506,40 eurų dydžio bauda.

Pagal BK 219 straipsnio 2 dalį A. K. išteisintas nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. K. buvo kaltinamas pagal BK 219 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laiku nesumokėjo mokesčių, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, tai yra: nuo 2003 m. kovo 13 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 17 d. iki 2014 m. kovo 6 d., elektroniniu būdu valstybinei mokesčių inspekcijai 2013 m. spalio 28 d., 2013 m. lapkričio 25 d., 2013 m. gruodžio 26 d., 2014 m. sausio 27 d., 2014 m. vasario 25 d. pateikęs pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, 2014 m. sausio 31 d. pateikęs nekilnojamojo turto deklaraciją, 2012 m. gruodžio 17 d., 2012 m. gruodžio 31 d., 2013 m. vasario 28 d., 2013 m. balandžio 16 d., 2013 m. gegužės 15 d., 2013 m. birželio 10 d., 2013 m. liepos 4 d., 2013 m. rugpjūčio 16 d., 2013 m. rugsėjo 16 d., 2013 m. spalio 15 d., 2013 m. lapkričio 14 d., 2013 m. gruodžio 16 d., 2014 m. sausio 15 d., 2014 m. vasario 14 d., 2014 m. vasario 25 d., 2014 m. vasario 28 d. pateikęs gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas, 2013 m. spalio 23 d. pateikęs pelno mokesčio deklaraciją, 2013 m. gruodžio 23 d., 2014 m. gruodžio 23 d. pateikęs mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijas bei 2014 m. kovo 14 d. gavęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2014 m. kovo 6 d. priminimą Nr. (23.31-08) 464-113 apie pareigą per 20 dienų nuo priminimo gavimo dienos sumokėti minėtose deklaracijose apskaičiuotus ir į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius – 38846,66 Eur (134129,76 Lt), nors ir turėjo galimybę laiku sumokėti mokesčius valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau mokesčių laiku nesumokėjo.Taip pat A. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2011 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas tiesiogiai atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai atliko savo pareigą, tai yra neužtikrino teisės aktų reikalaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo ir tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, nes bendrovės tvarkomoje apskaitoje nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. gegužės 28 d. įregistruota 4 268,73 EUR kasos išlaidų daugiau, negu užpajamuota gautų pinigų, pagal bendrovės pateiktą tvarkomą apskaitą negalima nustatyti iš kokių lėšų buvo atlikti mokėjimai 4 268,73 EUR sumai ir dėl to pagal bendrovės tyrimui pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio iš struktūros už 2015 metus. Be to, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 3 dalies, nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo, nes: tvarkomoje apskaitoje neapskaitė pagal 2014 m. vasario 27 d. kasos pajamų orderį ALK Nr.323 inkasuotų 1150 Lt (333,06 EUR), pagal tyrimui pateiktą tvarkomą apskaitą negalima nustatyti 1 150 Lt (333,06 EUR) panaudojimo ir dėl to pagal bendrovės pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo už 2014 metus; bendrovės kasoje nei 2014 metų gruodžio mėnesį, nei iki tiriamojo laikotarpio pabaigos neapskaitė pagal 2014 m. gruodžio 26 d. kasos pajamų orderį ALK Nr.925 iš UAB (duomenys neskelbtini) gautų 749,90 Lt (217,18 EUR), pagal tyrimui pateiktą tvarkomą apskaitą negalima nustatyti 749,90 Lt (217,18 EUR) panaudojimo ir dėl to pagal bendrovės pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto už 2014 metus. Be to, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 3 dalies, nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo, nes: UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai 2014 m. rugsėjo 22 d. 1000 Lt (289,62 EUR) sumokėjimas nepagrįstas apskaitos dokumentais, neregistruotas tvarkomoje apskaitoje, pagal bendrovės pateiktus dokumentus ir tvarkomą apskaitą negalima nustatyti kas ir iš kokių lėšų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai 2014 m. rugsėjo 22 d. sumokėjo 1000 Lt (289,62 EUR) ir dėl to pagal bendrovės tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 metus.Be to, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 16 straipsnio 3 dalies, nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo, nes 2014 m. liepos 20 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 1491 nuo kasos likučio nurašyti 1125,68 Lt (326,02 EUR), K. K. apyskaitoje nurodant 2014 m. birželio 30 d. sumokėjimą ūkininkui P., be sumokėjimą pateisinančių dokumentų, dėl to pagal tyrimui pateiktus bendrovės dokumentus ir tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 metus.Be to, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 16 straipsnio 3 dalies, nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo, nes 2014 m. liepos 15 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 1459 nuo kasos likučio nurašyti 14 296,90 Lt (4140,67 EUR); 2014 m. rugpjūčio 31 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 1662 nuo kasos likučio nurašyti 6 464,34 Lt (1872,20 EUR); 2014 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 1831 nuo kasos likučio nurašyti 4 400 Lt (1274,33 EUR); 2014 m. spalio 8 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 1832 nuo kasos likučio nurašyti 500 Lt (144,81 EUR); 2014 m. lapkričio 15 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 2083 nuo kasos likučio nurašyti 10 095,70 Lt (2923,92 EUR) sumokėti už degalus (duomenys neskelbtini) nafta, viso 35 756,94 Lt (10355,93 EUR), 2 737,30 EUR (10355,93 EUR 2014 nurašyti nuo kasos likučio be sumokėjimą pateisinančių dokumentų - 7618,63 EUR 2014 ir 2015 m. sumokėti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, bet neišsaugoti sumokėjimą pateisinantys dokumentai) nurašyti nuo kasos likučio liko nepagrįsti sumokėjimą pateisinančiais dokumentais, bendrovės tvarkomoje apskaitoje nepagrįstai 2 737,30 EUR sumažintos skolos tiekėjams, negalima nustatyti 2 737,30 EUR panaudojimo ir dėl to pagal bendrovės tyrimui pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 ir 2015 metus. Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. iš dalies nebuvo negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio.Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras prašė, panaikinti 2017 m. sausio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį dalyje ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 219 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat pripažinti A. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 40 MGL 1506,40 eurų dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę ir 40 MGL 1506,40 eurų dydžio baudą. Taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.Skunde nurodė, jog skundžiamame nuosprendyje teismo išdėstytos išvados, kurių pagrindu A. K. buvo išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 straipsnio 2 dalyje, neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir yra nepagrįstos. Išteisinamajame nuosprendyje teismas nepagrįstai nurodė, kad A. K. tiesioginės tyčios nemokėti mokesčių neturėjo, jis galimų pasekmių nenumatė, nors tai padaryti galėjo ir turėjo, o jeigu pavojingas pasekmes ir numatė, tai bylos aplinkybės patvirtina, kad tų pasekmių tikėjosi išvengti, t. y. teismas nepagrįstai A. K. veiksmuose nenustatė tiesioginės tyčios.Apeliaciniame skunde pažymima, jog nagrinėjamos bylos medžiagoje esančiame 2015 m. rugsėjo 2 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM rašte dėl bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodoma, kad VMI prie FM apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2015 m. rugpjūčio 11 d. bendrovė skolinga valstybės biudžetui 88902,93 Eur. Priverstinio išieškojimo veiksmai pradėti vykdyti nuo 2013 m. balandžio 23 d., 2013 m. lapkričio 19 d. VMI prie FM ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė Mokestinės paskolos sutartį, kuri VMI prie FM sprendimu buvo nutraukta, nes bendrovė nevykdė sutarties sąlygų, t.y. nemokėjo įsipareigojimų pagal sumokėjimo grafiką. VMI prie FM priėmė sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą iš mokėtojų sąskaitų, tačiau nepavykstant išieškoti mokestinių nepriemokų iš bendrovės sąskaitų, VMI prie FM priėmė sprendimus išieškoti iš bendrovės turto. Prokuroro teigimu, priešingai, nei konstatavo apylinkės teismas, Valstybinė mokesčių inspekcija buvo sudariusi Mokestinės paskolos sutartį 2013 m. lapkričio 19 d., tačiau ją nutraukė, nes įmonė nemokėjo įsipareigojimų pagal grafiką. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog VMI prie FM 2014 m. kovo 7 d. operatyvaus patikrinimo pavedime, bendrovėje buvo atliktas 2013 m. balandžio 1 d. – 2014 m. balandžio 13 d. laikotarpio operatyvus patikrinimas. Patikrinimo metu bendrovės direktoriui A. K. 2014 m. kovo 14 d. buvo įteiktas asmeniškai 2014 m. kovo 6 d. priminimas apie pareigą sumokėti 134129,76 Lt (atitinkamai 38846,66 Eur) mokestinę nepriemoką, kuriame buvo nurodyta, kad atsakingi asmenys po 20 dienų gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnį. Tačiau po priminimo įteikimo bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos biudžetui nelikvidavo. Įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus 2013 m., 2014 m., bendrovės rezultatus, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki ir pajėgi atsiskaityti su biudžetu, todėl negali būti įvardinta kaip sunkumus patirianti.Apeliaciniame skunde teigiama, jog vertinant duomenų visumą matyti, kad surinkti duomenys paneigia kaltinamojo A. K. parodymus. Atkreipiamas dėmesys, jog dar prieš 2014 m. kovo 14 d. Priminimo įteikimą, VMI elgėsi geranoriškai 2013 m. lapkričio 19 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė Mokestinės paskolos sutartį, tačiau ši sutartis buvo nutraukta, kadangi bendrovė nevykdė sutarties sąlygų, t.y. nemokėjo įsipareigojimų pagal sumokėjimo grafiką. Nors teisminio nagrinėjimo metu Valstybinė mokesčių inspekcija teismui pateikė 2016 m. gruodžio 9 d. raštą iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto pateikimo dienai jau buvo pilnai sumokėjusi įsiskolinimus pagal 2014 m. kovo 6 d. priminimą, tačiau tai galėtų būti vertinama ne kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė, o tik kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Bylos duomenimis nustatyta, kad bendrovė turėjo galimybę sumokėti privalomus mokesčius, tačiau A. K. prioritetą ir pirmenybę teikė ne įmokų mokestinių skolų padengimui, o kitiems mokėjimams ir atsiskaitymams. Todėl darytina išvada, kad A. K. tyčia laiku nesumokėjo mokesčių dėl priežasčių, nesusijusių su įmonės nemokumu.Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašė, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria A. K. pripažintas kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 d. ir priimti naują sprendimą – A. K. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Skunde nurodė, jog teismas, nepaisant visų byloje pateiktų įrodymų apie A. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus, priimtus aktus, įpareigojančius tam paskirtus asmenis tinkamai vesti įmonės buhalterinę apskaitą, konstatavo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. A. K. įsitikinimu, toks teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes jis pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kurios dalies atlikimas jam net nepriklauso pagal įstatymus, o dėl dalies, kuri yra jo valioje, jis padarė visus įmanomus veiksmus, kad įmonės buhalterinė apskaita būtų vedama tinkamai. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje nėra nustatyta nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje sudėtis, teismo išvados neatitinka byloje surinktų duomenų ir nustatytų aplinkybių ir todėl toks teismo nuosprendis turi būti pakeistas ( BPK 328 str. 3 d.). Apelianto teigimu, BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos - aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo - subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotajai. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog A. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kuriam kyla pareiga tinkamai organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos vedimą. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pavesta vesti įmonės vyr. buhalterei I. T. B. bei apskaitininkei K. K., su kuriomis yra sudarytos darbo sutartys dėl tokių pareigų atlikimo. Be to, vyr. finansininkė yra pasirašiusi vyriausiojo finansininko pareiginius nuostatus, kurių 1.6 punktu numatyta, jog „pagrindinė vyriausiojo finansininko pareiga - kontroliuoti, kad racionaliai būtų naudojami darbo, materialiniai ir finansiniai įmonės ištekliai, garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą bei, kad atskaitomybė būtų parengta tiksli ir laiku.“ Tų pačių pareiginių nuostatų 2.2 punktu papildomai detalizuota, kad viena iš vyriausiojo finansininko pareigų - „užtikrinti visų buhalterinių įrašų teisingumą.“ Taigi, apelianto teigimu, būtent šis asmuo (įmonės vyr. finansininkė) privalėjo tinkamai, vadovaujantis atitinkamiems teisės aktams, vesti įmonės buhalteriją, sužiūrėti, kad visi būtini dokumentai būtų išsaugoti ir įvesti į sistemą nurodant teisingus duomenis. Tad šiuo atveju konstatuotina, kad A. K. nėra subjektas, privalėjęs tinkamai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, kadangi apskaitos tvarkymas buvo pavestas konkrečiam darbiniais santykiais su įmone susijusiam asmeniui. Apelianto teigimu, atsakingu už BK 223 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jis galėtų būti laikomas tik tuomet, jei šis, nebūdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, būtų netinkamai šį darbą organizavęs. Pažymima, kad bylos nagrinėjimo metu buvo neginčijamai įrodyta, kad A. K. tinkamai įvykdė pareigą organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą. 2016 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio metu buvo pateikti vyriausiojo finansininko pareiginiai nuostatai, su kuriais I. T. B. pasirašytinai buvo supažindinta 2013 m. rugsėjo 12 d. ir kuriuose aiškiai apibrėžtos vyriausiojo finansininko pareigos ir funkcijos. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog įmonėje ne kartą buvo atliekami Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimai, kurių metu nebuvo gauta jokių pastabų dėl netinkamos įmonės finansinės apskaitos vedimo (tik dėl mokesčių nesumokėjimo laiku). Todėl įmonės vadovui nebuvo jokio pagrindo abejoti, kad įmonėje buhalterinė apskaita gali būti vedama netinkamai ir yra pagrindas nepasitikėti įmonės vyr. finansininkės atliekamu darbu. A. K., nebūdamas tinkamu subjektu BK 223 straipsnio prasme, negalėjo būti pripažintas kaltu padaręs BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi nenustatyta numatytos nusikalstamos veikos sudėtis.Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog išnagrinėjęs bylą, pirmos instancijos teismas nustatė buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus, dėl kurių A. K. pripažino padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, tačiau dėl nustatytų pažeidimų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme buvo paaiškinta, kad jie atsirado dėl žmogiškojo faktoriaus, t. y. buhalterei suklydus ir netiksliai įvedus apskaitomų dokumentų duomenis. Vykusios apklausos teismo posėdžio metu vyr. buhalterė ne kartą patvirtino, kad visos nurodytos apskaitos klaidos įmonės buhalterijoje atsirado ne dėl netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo, tačiau dėl pačios vyr. buhalterės klaidų suvedant duomenis. Apelianto pastebėjimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra konditerine veikla užsiimanti įmonė (konditerijos gaminių gamybą bei platinimas) ir toks veiklos pobūdis sąlygoja faktą, kad įmonės pardavimo pajamos bei veiklos sąnaudos, nors ir yra ganėtinai didelės, bet susidaro iš smulkių sumų, todėl įmonės apskaitoje buvo fiksuojama labai daug smulkių finansinių operacijų. Apelianto įsitikinimu, teismas, laikydamas, kad pažeidimai buvo nustatyti pagrįstai, taip pat turi atsižvelgti į nurodytas aplinkybes bei vertinti ir pačių pažeidimų pobūdį, jų pavojingumą įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. ar dėl šių veikų padarymo kyla grėsmė normaliam valstybės finansų sistemos funkcionavimui. Skundo autoriaus teigimu, prekiaujant konditeriniais gaminiais ir gaunant per metus pajamų vidutiniškai už 700.000,00 Eur įmonės buhalterinę apskaitą sudaro keliasdešimt tūkstančių dokumentų. Šiuo konkrečiu atveju patikrinus net kelių metų įmonės buhalterinės apskaitos duomenis buvo nustatyti tik 6 smulkūs pažeidimai, kurie vienaip ar kitaip gali būti ištaisomi. Visi padaryti pažeidimai yra atsiradę dėl žmogiškosios klaidos esant gan dideliam finansinių duomenų kiekiui, o ne siekiant iškreipti įmonės finansinius duomenis. Apelianto įsitikinimu, nebuvo sąlygų baudžiamajai atsakomybei atsirasti, kadangi nėra BK 223 straipsnyje numatytų padarinių - negalėjimo nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimu dydžio ar struktūros. Teismas privalėjo atsižvelgti ir į pažeidimus sąlygojusias aplinkybes, ir į pačių pažeidimų pobūdį, kas teismui leistų konstatuoti A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų nepagrįstumą. Atsikirtimuose į Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašė, prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria A. K. išteisintas, nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią BK 219 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, palikti nepakeistą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė jo skundą tenkinti, o nuteistojo ir jo gynėjo skundą atmesti. Nuteistojo A. K. ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas. Taip pat tenkinamas ir Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima reikalauti įstatymo atitinkančio elgesio (BK 2 straipsnio 3 dalis) ir, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas (BPK 44 straipsnio 6 dalis), todėl teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką turi būti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Taigi ir nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl A. K. kaltės, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, turi būti įvertinta ar buvo padarytos nusikalstamos veikos, ar jo veiksmai atitinka jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Dėl nuteistojo A. K. bei jo gynėjo advokato Evaldo Rapolo apeliacinio skundo ir BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2011 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas tiesiogiai atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai atliko savo pareigą, tai yra neužtikrino teisės aktų reikalaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo ir tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatas dėl ko, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. iš dalies nebuvo negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio.Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apylinkės teismas rėmėsi teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų išdėstytomis nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis bei kita rašytine bylos medžiaga, kurios visumoje konstatavo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų pakanka A. K. kaltei, padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, pagrįsti. Tokiu būdu, siekiant patikrinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma aptartini ir iš naujo vertinami įrodymai, kuriais apylinkės teismas grindė savo išvadas dėl nuteistojo A. K. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą. Analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad nuteistasis A. K. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltu neprisipažino, nurodydamas, kad niekada neturėjo tyčios aplaidžiai vesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Jis nenumatė ir nežinojo, kad buhalterinė apskaita vedama aplaidžiai. Anksčiau niekada nebuvo nustatyta jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos vedimo klaidų ar pažeidimų. Gavęs specialisto išvadą, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nurodė peržiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius duomenis ir vedamą buhalterinę apskaitą ir, radus neatitikimus, juos nedelsiant ištaisyti. Tokiu būdu siekė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita būtų vedama griežtai vadovaujantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis ir neliktų jokių neatitikimų (t. 6 b. l.116 -118).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad savo parodymus yra davęs 2016 m. kovo 23 d. apklausos metu, prie protokolo taip pat pridėjo išsamius paaiškinimus, kuriuose nurodytas aplinkybes palaiko. Po pastarosios ankstesnės apklausos inicijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių dokumentų patikrinimą, dėl to FNTT Kauno skyriui pateikė 2016 m. balandžio 6 d. ir 2016 m. balandžio 11 d. prašymus pridėti prie ikiteisminio tyrimo bylos pateikiamus duomenis bei atlikti pakartotinę specialisto išvadą, kadangi pateikiamais duomenimis buvo paneigta didžioji dalis specialisto išvadoje nustatytų buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimų. Taip pat pažymėjo, kad pranešime apie įtarimą Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 įvardinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimai jau buvo nurodyti 2016 m. kovo 15 d. pranešime apie įtarimą ir jo iniciatyva buvo pateikti paaiškinimai dėl minėtų pažeidimų kartu su pažeidimų nebuvimą pagrindžiančiais duomenimis: kartu su 2016 m. balandžio 6 d. prašymu pridėti prie ikiteisminio tyrimo duomenis, buvo pateikti paaiškinimai dėl 2016 m. gegužės 19 d. pranešime apie įtarimą įvardintų pažeidimų Nr. 2 (atsakant į klausimą Nr. 2) ir pažeidimo Nr. 4 (atsakant į klausimą Nr. 5). Kartu su 2016 m. balandžio 11 d. prašymu pridėti prie ikiteisminio tyrimo duomenis buvo pateikti paaiškinimai dėl 2016 m. gegužės 19 d. pranešime apie įtarimą įvardinto pažeidimo Nr. 3 (atsakant į klausimą Nr. 3). Todėl, jo nuomone, 2016 m. gegužės 19 d. pranešime apie įtarimą klaidingai konstatuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos pažeidimai nurodant pažeidimus susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiu ALK Nr. 323, kasos pajamų orderiu ALK Nr. 925 bei 2014 m. rugsėjo 22 d. pavedimu Valstybinei mokesčių inspekcijai. 2016 m. gegužės 19 d. įtarime taip pat nurodyti ir naujai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos pažeidimai Nr. 5, 6, 7. Pirmiausia pažymi, jog šie nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos pažeidimai nėra sąmoningas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos klaidingas vedimas ir galimai pažeidimai nustatyti neteisingai įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius duomenis ar įsivėlus žmogiškai klaidai tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius duomenis. Todėl, nesutikdamas su minėtais įtarimais ir neprisipažindamas įtarime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo, šioje apimtyje inicijavo papildomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių duomenų vidinį patikrinimą, siekiant ištaisyti 2016 m. gegužės 19 d. pranešime apie įtarimus nurodytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos trūkumus. A. K. nuomone, ištaisius nustatytus trūkumus, bus galima padaryti išvadą, kad jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimų nebėra. Taip pat paaiškino, kad niekada neturėjo tyčios aplaidžiai vesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, kaip kad ir nenumatė, kad buhalterinė apskaita vedama aplaidžiai ir neturėjo pagrindo tai numatyti. Juo labiau, iki šios dienos niekada nebuvo nustatyta jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos vedimo klaidų ar pažeidimų. Kartu pažymėjo, kad apie 2016 m. gegužės 19 d. pranešime apie įtarimus naujai įvardintus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos pažeidimus jam tapo žinoma tik 2016 m. gegužės 19 d., tad iki apklausos, t.y. 2016 m. gegužės 23 d., nustatyti nesusipratimo dėl nustatytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos pažeidimų priežasčių buvo fiziškai neįmanoma suspėti. Tačiau artimiausiu metu bus pateikti duomenys, patvirtinantys ir likusių 2016 m. gegužės 19 d. pranešime apie įtarimus nustatytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimų nebuvimą ( t. 5, b. l. 11-12, 86-87). Prie apklausos buvo pateikti paaiškinimai su priedais, kurie patvirtina juose minimas faktines aplinkybes (t. 5 b.l. 13-17). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apylinkės teismas nesivadovavo nuteistojo A. K. aiškinimu, kad už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą yra atsakingas ne jis, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkė, kuri įdarbinta tokiam darbui atlikti, pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytoja apklaustos I. T. B. parodymais, kad ji dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)" buhaltere nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio, be jos įmonėje yra tik apskaitininkė K. K., kurios darbo funkcijos yra sudaryti darbo sutartis, suvesti pirkimo sąskaitas faktūras bei prekines apyskaitas, taip pat ji padeda visais kitais klausimais. Visą likusią buhalteriją tvarko ji. Paaiškėjus, kad trūksta konkrečių dokumentų, jų pradėjus ieškoti, jie buvo rasti prie kitos UAB „(duomenys neskelbtini)" dokumentų. Nustačius, jog apskaitoje yra trūkumų, įmonės vadovas priėmė įsakymą įpareigojantį atlikti patikrinimą ir pašalinti nustatytus trūkumus, dėl to bandė ieškoti ir žiūrėti kur tie dokumentai yra ir jie buvo rasti susimaišę su UAB „(duomenys neskelbtini)" dokumentais. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterė yra ne ji, bet kai vadovai tie patys, jie atneša sumaišytus dokumentus ir jos turi atsirinkinėti dokumentus. Dėl dokumentų suvedimo paaiškino, kad juos suveda tuomet, kai juos gauna, nes penktadieniais nedirba. Galėjo kartais taip atsitikti, kad dokumento datą galėjo įrašyti tos dienos, kai jis buvo suvestas, ne tada kai buvo išrašytas ir dėl paties dokumentų eiliškumo, nes kartais jie būdavo pateikiami po kelių dienų, todėl galėjo būti taip, kad senesni dokumentai būdavo suvedami vėliau, nes vėliau būdavo jai pateikti. Taip pat pabrėžė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" sistemingai tikrina Valstybinė mokesčių inspekcija, tikrai tikrino 2015 metais, 2016 metais, po šių patikrinimų pažeidimų nebuvo nustatyta. Dėl dokumentų negali atsakyti ar visi tikrai yra pateikti, nes vis tik tokiu atveju reikėtų patikrinti visą UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalteriją ir tuomet galima būtų sakyti, kad dokumentai tikrai neatsiras. Dėl ūkininko P. trūkstamo dokumento paaiškino, kad šitam ūkininkui buvo skola, buvo vėluojama sumokėti ir telefonu buvo aptarta dėl įsiskolinimo, kad jis bus padengtas. Ūkininkas sutiko palaukti ir atsiskaityta buvo vėliau - būtent tada, kai buvo išrašytas kasos išlaidų orderis. Ūkininkas P. turėjo įmonei UAB "(duomenys neskelbtini)" išrašyti pinigų gavimą pateisinantį dokumentą, tačiau įmonės apskaitoje tokio dokumento nėra. Taip pat paaiškino dėl nustatyto kasos trūkumo, kai nustatyta išlaidų 4268,73 Eur daugiau nei buvo užpajamuota gautų pinigų, kad suvedant kasą už penkias dienas, kasos pajamų kvitui blogai užrašė datą programoje, mano, kad atžymėjo paskutinę dieną, o reikėjo penktadienio pirmą dieną, dėl to ir galėjo gautis tas trūkumas, tačiau tai galėjo būti tik žmogiška klaida, nes būtent tas įvedimo laikas ir turi esminę reikšmę, dėl kurios galėjo gautis neatitikimas (t. 5 b. l. 141-142, t. 6 b. l. 118). Pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. K. kaltę, skundžiamame nuosprendyje, taip pat grindė nuosprendyje aptartais ir teisme ištirtais rašytiniais bylos duomenimis: 2015 m. lapkričio 26 d. gauta specialisto išvada Nr. 5-2/163 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, kurioje nustatyta, kad pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, bendrovės apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas (t. 1 b.l. 126-133); papildoma specialisto išvada dėl Nr. 5-2/55 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, kurioje įvertinus papildomai pateiktus paaiškinimus, dokumentus nustatyta, kad bendrovės apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas (t. 3 b. l. 193-196); 2016 m. liepos 8 d. gauta specialisto išvada Nr. 5-2/95, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, kurioje įvertinus papildomai pateiktus paaiškinimus, dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas (t. 5 b.l. 163-174); Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užkirsti kelią neteisėtų ir nepagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimų įsiteisėjimui, turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus, remiantis jų visuma padaryti kitokias išvadas. Teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, jog nagrinėdamas baudžiamąją bylą, aukštesnės instancijos teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, ar jų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamosios bylos nutartis Nr. 2K-7-629/2006 ir kt.).Įvertinusi visumą aukščiau paminėtų įrodymų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje ištyrė ir nuosprendyje išvardino byloje surinktus įrodymus, tačiau remdamasis ištirtais įrodymais padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, dėl A. K. kaltės, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje padaryme, dėl ko nepagrįstai pripažino jį kaltu ir skyrė jam bausmę. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais šis teismas A. K. veikoje nustatė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, prieštarauja įstatymui ir susiformavusiai teismų praktikai. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas A. K. apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis), todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis, dalyje dėl A. K. pripažinimo kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, naikintinas priimant naują išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad A. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (BPK 329 str. 1 p., 303 str. 5 d. 2 p.).Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas iš naujo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad A. K. pareikštas kaltinimas neįrodytas, ir jis išteisinamas iš kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2011 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas tiesiogiai atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai atliko savo pareigą, tai yra neužtikrino teisės aktų reikalaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo ir tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, nes bendrovės tvarkomoje apskaitoje nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. gegužės 28 d. įregistruota 4 268,73 EUR kasos išlaidų daugiau, negu užpajamuota gautų pinigų, pagal bendrovės pateiktą tvarkomą apskaitą negalima nustatyti iš kokių lėšų buvo atlikti mokėjimai 4 268,73 EUR sumai ir dėl to pagal bendrovės tyrimui pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio iš struktūros už 2015 metus. Be to, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 3 dalies, nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo, nes: tvarkomoje apskaitoje neapskaitė pagal 2014 m. vasario 27 d. kasos pajamų orderį ALK Nr.323 inkasuotų 1150 Lt (333,06 EUR), pagal tyrimui pateiktą tvarkomą apskaitą negalima nustatyti 1 150 Lt (333,06 EUR) panaudojimo ir dėl to pagal bendrovės pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo už 2014 metus; bendrovės kasoje nei 2014 metų gruodžio mėnesį, nei iki tiriamojo laikotarpio pabaigos neapskaitė pagal 2014 m. gruodžio 26 d. kasos pajamų orderį ALK Nr.925 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų 749,90 Lt (217,18 EUR), pagal tyrimui pateiktą tvarkomą apskaitą negalima nustatyti 749,90 Lt (217,18 EUR) panaudojimo ir dėl to pagal bendrovės pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto už 2014 metus. Be to, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 3 dalies, nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo, nes: UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai 2014 m. rugsėjo 22 d. 1000 Lt (289,62 EUR) sumokėjimas nepagrįstas apskaitos dokumentais, neregistruotas tvarkomoje apskaitoje, pagal bendrovės pateiktus dokumentus ir tvarkomą apskaitą negalima nustatyti kas ir iš kokių lėšų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai 2014 m. rugsėjo 22 d. sumokėjo 1000 Lt (289,62 EUR) ir dėl to pagal bendrovės tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 metus. Be to, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 16 straipsnio 3 dalies, nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo, nes 2014 m. liepos 20 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 1491 nuo kasos likučio nurašyti 1125,68 Lt (326,02 EUR), K. K. apyskaitoje nurodant 2014 m. birželio 30 d. sumokėjimą ūkininkui P., be sumokėjimą pateisinančių dokumentų, dėl to pagal tyrimui pateiktus bendrovės dokumentus ir tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 metus. Be to, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 16 straipsnio 3 dalies, nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo, nes 2014 m. liepos 15 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 1459 nuo kasos likučio nurašyti 14 296,90 Lt (4140,67 EUR); 2014 m. rugpjūčio 31 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 1662 nuo kasos likučio nurašyti 6 464,34 Lt (1872,20 EUR); 2014 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 1831 nuo kasos likučio nurašyti 4 400 Lt (1274,33 EUR); 2014 m. spalio 8 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 1832 nuo kasos likučio nurašyti 500 Lt (144,81 EUR); 2014 m. lapkričio 15 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 2083 nuo kasos likučio nurašyti 10 095,70 Lt (2923,92 EUR) sumokėti už degalus (duomenys neskelbtini) nafta, viso 35 756,94 Lt (10355,93 EUR), 2 737,30 EUR (10355,93 EUR 2014 nurašyti nuo kasos likučio be sumokėjimą pateisinančių dokumentų - 7618,63 EUR 2014 ir 2015 m. sumokėti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, bet neišsaugoti sumokėjimą pateisinantys dokumentai) nurašyti nuo kasos likučio liko nepagrįsti sumokėjimą pateisinančiais dokumentais, bendrovės tvarkomoje apskaitoje nepagrįstai 2 737,30 EUR sumažintos skolos tiekėjams, negalima nustatyti 2 737,30 EUR panaudojimo ir dėl to pagal bendrovės tyrimui pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 ir 2015 metus. Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. iš dalies nebuvo negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio.BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl aplaidžių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu.Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas A. K. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, pripažino, kad jis būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pagal 2011 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas tiesiogiai atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai atliko savo pareigą, tai yra neužtikrino teisės aktų reikalaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo ir tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas ir dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. iš dalies nebuvo negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio. Pažymėtina, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą, arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotajai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsniai).Iš bylos duomenų, matyti kad A. K. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pagal 2011 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį buvo tiesiogiai atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą buvo pavesta vesti įmonės vyr. buhalterei I. T. B. bei apskaitininkei K. K., su jomis buvo sudarytos darbo sutartys. Byloje esančiuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiojo finansininko pareiginiuose nuostatuose, su kuriais pasirašytinai buvo supažindinta ir vyr. buhalterė I.T. B., yra aiškiai apibrėžtos vyriausiojo finansininko pareigos ir funkcijos. Minėtų pareiginių nuostatų 1.6. punktas patvirtina, kad pagrindinė vyriausiojo finansininko pareiga yra kontroliuoti, kad racionaliai būtų naudojami darbo, materialiniai ir finansiniai įmonės ištekliai, garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą bei, kad atskaitomybė būtų parengta tiksli ir laiku (t. 6 b. l. 128 – 131). Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus tvarkė vyr. finansininke dirbanti I.T. B., patvirtino tiek pats nuteistasis A. K., tiek teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta pati I. T. B., kuri parodė, jog ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere dirba nuo 2013 m. rugsėjo mėn., apskaitininke dirba K. K. Apskaitą tvarkė griežtai pagal instrukcijas. Įmonėje buvo pareiginės instrukcijos. Jai buvo pavesta tvarkyti kasos apskaitą, buhalteriją, balansą, teikti pažymas Valstybinei mokesčių inspekcijai, Sodrai, rinkti dokumentus ir juos išsaugoti. Ji buvo atsakinga už apskaitos tvarkymą ir su savo darbu susitvarkydavo (t. 6 b. l. 118). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažindamas A. K. kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, vadovavosi 2011 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad ūkio subjekto vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, todėl turi atsakyti ir už aplaidų jos vedimą. Tačiau buhalterinės apskaitos organizavimo negalima sutapatinti su jos vedimu (tvarkymu). Buhalterinės apskaitos organizavimas pasireiškia tuo, kad ūkio subjekto vadovas paskiria ar įdarbina už finansus atsakingą asmenį, kuris ją tvarko. Sutiktina su nuteistojo A. K. apeliacinio skundo argumentu, jog A. K. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tinkamai organizavo buhalterinę apskaitą, kadangi į darbą buvo priimta darbuotoja, turinti atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją buhalterinei apskaitai tvarkyti, todėl tinkamai įgyvendino jam įstatymu pavestą pareigą organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, minėtose 2011 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 ir 11 straipsnių nuostatose, kai ūkio subjekte yra darbuotojas, nagrinėjamu atveju – vyr. finansininkas, būtent jis yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos vedimą ir dokumentų išsaugojimą. Pažymėtina, kad tokiu atveju A. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, baudžiamoji atsakomybė būtų galima tik tuo atveju, jeigu jis veiktų kaip bendrininkas kartu su tiesiogiai buhalteriją tvarkančiu asmeniu. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Tuo tarpu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką, suformuota kasacinės instancijos teismo nutartyse, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip viena iš BK 223 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų, padaromas tik neatsargia kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų nutartys Nr. 2K-11/2008, 2K-322/2008, 2K-P-305/2009, 2K-370-139/2016).Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas iš naujo įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. K. pripažino BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nenustačius neginčijamų įrodymų jo kaltei pagrįsti, A. K. iš kaltinimo pagal BK 213 straipsnio 1 dalį išteisinamas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl bausmės skyrimo pagal LR BK 219 str. 2 dalį

A. K. inkriminuotas BK 219 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas apysunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki šešerių metų. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. BK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius įstatyme numatytos kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Be to, nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje bausmės švelninimo pagrindas, numatytas BK 54 straipsnio 3 dalyje, siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-7-371/2011, 2K-382/2012, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.). Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Byloje nustatytos faktinės nusikaltimo, numatyto BK 219 straipsnio 2 dalies padarymo aplinkybės leidžia šios veikos pavojingumą vertinti kaip mažesnį, taip pat mažina nuteistojo A. K. asmenybės pavojingumą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. K. suvokė, kad jis pateikė deklaracijas ir pagal jas privalėjo laiku sumokėti mokesčius, tačiau šios prievolės nevykdė žinodamas, kad jam buvo įteiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius ir nurodytas terminas, iki kada juos sumokėti, tačiau suvokdamas, kad per nurodytą terminą jis turi sumokėti mokesčius, jų nesumokėjo, nors ir turėjo realią galimybę tai padaryti. Neabejotinai nustatyta, jog elgdamasis tokiu būdu, nuteistasis suvokė, jog dėl mokesčių nesumokėjimo kai jam buvo įteiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius, jis nevykdo prievolės laiku sumokėti mokesčius, tačiau taip pasielgė matydamas, kad jo vadovaujama bendrovė yra nepajėgi vienu kartu pilna apimtimi atsiskaityti su valstybės biudžetu ir vykdyti įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Kadangi bendrovė dėl finansinių sunkumų neturėjo galimybės atsiskaityti su visais kreditoriais iš karto, A. K. bandė suderinti visų kreditorių interesus ir taip užtikrinti tolimesnę bendrovės veiklą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, A. K. dėjo visas pastangas bendrovės veiklos išsaugojimui, ėmėsi visų veiksmų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų tinkamai vykdyti savo mokestinius įsipareigojimus ir sumokėti visus priklausančius mokesčius. Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti duomenys patvirtina, kad mokesčiai pagal teiktą priminimą šiai dienai yra sumokėti. Esant šioms aplinkybėms, daroma pagrįsta išvada, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į jo padarymo būdą, kilusius padarinius ir kitas aplinkybes yra mažesnis negu rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo sankcijoje. O tai yra viena iš sąlygų išvadai dėl paskirtos bausmės neatitikimo teisingumo principui, padaryti.Kaip jau buvo minėta, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui (ar netaikymui), būtina įvertinti ne tik įvykdytos nusikalstamos veikos, bet ir kaltininko asmenybės pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. K. anksčiau neteistas, paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2016 m. balandžio 20 d., psichiatro įskaitoje neįrašytas, priklausomybės ligų centre neužregistruotas, nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija, įvertinusi A. K. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę ir kitas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad BK 219 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo nuo dvejų iki šešerių metų bausmė nėra teisinga, vertinant BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, nes yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka nuteistojo asmenybės ir dėl to prieštarauja teisingumo principui. Paskyrus nuteistajam griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą – nutrūktų socialiniai A. K. ryšiai, taip pat nuteistasis prarastų galimybę dirbti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, parenkant nuteistajam A. K. švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Kadangi nuteistasis įvykdė apysunkį nusikaltimą, jam skiriama mažesnė bauda nei numatytas vidurkis už tokio sunkumo nusikaltimą t. y. 130 MGL dydžio bauda.Daiktiniai įrodymai – dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi FNTT Kauno apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu ir 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendį ir A. K. atžvilgiu priimti naują nuosprendį:

pripažinti A. K. kaltu pagal BK 219 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi jam paskirti - 130 MGL (4895,80 Eur) baudą.

A. K. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Baudos savanoriškam sumokėjimui nustatyti šešių mėnesių terminą.

Išaiškinti nuteistajam A. K., kad bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas teismo raštinės (Laisvės al.103, Kaunas, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Daiktinius įrodymus - dokumentus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNTT Kauno apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.