- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-30
- Bylos Nr.
- e2A-1438-324/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20706-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Dargita“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui, dalyvaujant ieškovės atstovei A. K., atsakovės atstovei advokatei M. L., trečiojo asmens atstovui R. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-390-199/2016 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dargita“, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame nurodė šiuos reikalavimus:
įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti ieškovės 2013 m. rugsėjo 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. REI-20-130918-00070, t. y. nugriauti valstybinėje žemėje prie Samylų g. (šalia Rodūnios g. 3), Kaune, pastatytą prekybos paviljoną, kurio ilgis – 17,50 m, plotis – 18,56 m, aukštis – 3,67 m, ir sutvarkyti statybvietę;
įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti ieškovės 2013 m. rugsėjo 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. REI-20-130918-00069, t. y. išardyti nesuformuotoje valstybinėje žemėje prie Samylų g. (šalia Rodūnios g. 3), Kaune įrengtus šaligatvius – akmens grindinio šaligatvį, kurio ilgis – 33 m, plotis – 1,1 m, plotas – 36,3 kv. m., ir betono trinkelių šaligatvį, kurio ilgis – 6,35 m, plotis – 7 m, plotas – 44,45 kv. m., ir sutvarkyti statybvietes;
įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti ieškovės 2013 m. rugsėjo 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. REI-20-130918-00068, t. y. išardyti nesuformuotoje valstybinėje žemėje prie Samylų g. (šalia Rodūnios g. 3), Kaune, įrengtą automobilių aikštelę – betono dangą, kurios ilgis – 30,5 m, plotis – 9 m, plotas – 274,5 kv. m, ilgis 36 m, plotis – 17,2 m, plotas – 619,2 m, bendras plotas – 893,7 kv. m., ir sutvarkyti statybvietę;
jei atsakovė aukščiau nurodytų įpareigojimų teismo nustatytu terminu neįvykdys, – leisti ieškovei nugriauti (išardyti) valstybinėje žemėje prie Samylų g. (šalia Rodūnios g. 3), Kaune, esančius prekybos paviljoną, akmens grindinio šaligatvį, betono trinkelių šaligatvį, automobilių aikštelę – betono dangą, sutvarkyti statybvietes, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.
Nurodė, kad 2013 m. gegužės 27 d. gavo E. V. 2013 m. gegužės 22 d. raštą Nr. 15/M dėl galimai neteisėtai pastatyto statinio, esančio valstybinėje žemėje prie Samylų g. (šalia Rodūnios g. 3), Kaune. Ieškovė 2013 m. rugpjūčio 27 – 29 d. atliko statybos patikrinimą vietoje ir 2013 m. rugpjūčio 29 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. SPA-1468-(15.2). Patikrinimo aktu nustatė, kad atsakovė nesuformuotoje valstybinėje žemėje pastatė prekybos paviljoną, įrengė akmens grindinio šaligatvį, betono trinkelių šaligatvį, betono dangos automobilių aikštelę. Paviljonui statyti reikėjo parengti statinio projektą ir gauti leidimą statyti naują statinį bei valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme. Akmens grindinio ir betono trinkelių šaligatviams bei automobilių aikštelei įrengti reikėjo parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti rašytinį pritarimą bei valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. Savavališkos statybos nustatymo metu galiojusi ir šiuo metu galiojanti Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis numatė, kad statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento yra laikoma savavališka statyba. Atsakovė statybą leidžiančių dokumentų nepateikė, todėl surašė 2013 m. rugsėjo 17 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-130917-00080, 2013 m. rugsėjo 18 d. savavališkos statybos aktus Nr. SSA-20-130918-00081, Nr. SSA-20-130918-00082 ir privalomuosius reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-130918-00070, Nr. REI-20-130918-00069, Nr. REI-20-130918-00068. Iš statytojo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 17 d. savo lėšomis nugriauti nesuformuotoje valstybinėje žemėje esantį prekybos paviljoną, ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 18 d. išardyti akmens grindinio šaligatvį ir betono trinkelių šaligatvį, automobilių aikštelę ir sutvarkyti statybvietes. Savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai įteikti statytojo direktoriui asmeniškai. Gavusi statytojo prašymą pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus, ieškovė 2014 m. kovo 28 d. sprendimais Nr. RE-123-(15.29), Nr. RE-122-(15.29) pratęsė 2013 m. rugsėjo 18 d. privalomųjų nurodymų Nr. REI-20-130918-00069, Nr. REI-20-130918-00068 įvykdymo terminą iki 2014 m. birželio 18 d., o 2014 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. RE-121-(15.29) 2013 m. rugsėjo 18 d. privalomojo nurodymo REI-20-130918-00070 įvykdymo terminą pratęsė iki 2014 m. birželio 17 d. Atsakovas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą. Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3135-402/2014 statytojos prašymą patenkino ir privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą pratęsė iki 2015 m. birželio 1 d. 2015 m. rugsėjo 9 d. privalomieji nurodymai nebuvo įvykdyti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.
Leido atsakovei per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą gauti statybą leidžiančius dokumentus statiniui įteisinti;
atsakovei neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojo atsakovę įvykdyti 2013 m. rugsėjo 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. REI-20-130918-00070 nugriauti prekybos paviljoną ir sutvarkyti statybvietę, privalomąjį nurodymą Nr. REI-20-130918-00069 išardyti įrengtus akmens grindinio šaligatvį, betono trinkelių šaligatvį ir sutvarkyti statybvietes, privalomąjį nurodymą Nr. REI-20-130918-00068 išardyti įrengtą automobilių aikštelę – betono dangą ir sutvarkyti statybvietę;
jei atsakovė aukščiau nurodytų įpareigojimų teismo nustatytu terminu neįvykdys, leido ieškovei nugriauti (išardyti) nurodytus statinius ir sutvarkyti statybvietes, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.
Teismas nustatė, kad paviljonas priskiriamas neypatingų statinių kategorijai. Akmens grindinio šaligatvis ir betono trinkelių šaligatvis laikytini inžineriniais statiniais, kurie patenka į I grupės nesudėtingų statinių kategoriją, o automobilių aikštelė – inžinerinis statinys, priskiriamas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Paviljonui statyti reikėjo parengti statinio projektą ir gauti leidimą statyti naują statinį bei valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme. Akmens grindinio šaligatviui ir betono trinkelių šaligatviui bei automobilių aikštelei įrengti reikėjo parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti rašytinį pritarimą bei valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. Savavališkos statybos nustatymo metu galiojusi ir šiuo metu galiojanti Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis numatė, kad statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento yra laikoma savavališka statyba. UAB „Dargita“ statybą leidžiančių dokumentų nepateikė. Trečiasis asmuo, išnagrinėjęs atsakovės prašymą dėl sutikimo išdavimo įteisinti savavališkai pastatytą automobilių stovėjimo aikštelę ir prekybos paviljoną, neprieštaravo, kad atsakovė užbaigtų statybos užbaigimo procedūras, t. y. davė savo sutikimą dėl automobilių stovėjimo aikštelės įteisinimo. Atsakovės pastatytas statinys atitiko esminius statinio reikalavimus mechaniniam patvarumui ir pastovumui, higienos, sveikatos, aplinkos apsaugos reikalavimus, atsakovė yra paruošusi visus reikiamus dokumentus, reikalingus statybos įteisinimui, tačiau nespėjo to padaryti laiku, todėl leido savo lėšomis baigti statinių įteisinimą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, panaikinti sprendimo rezoliucinę dalį, nurodytą 3.1. punkte, pakeisti sprendimo rezoliucines dalis, nurodytas 3.2. punkte, ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neturėjo teisės leisti atsakovei įsiteisinti ginčo statinius. Teismas neturėjo teisės taikyti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 7 dalies 1 punkto Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytam statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Minimu Statybos įstatymo punktu reglamentuota, jog tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, statybą leidžiančiais dokumentais laikomi šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad kai vykdyti statybai yra privalomas žemės sklypo savininko sutikimas, o jo nėra, įpareigojama nugriauti statinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-7-230/2010; 2013 m. spalio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-499/2013) (Kauno apygardos teismo 2015-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-664-601/2015). Nuo 2015 m. atsakovės vykdomas pietrytinio aplinkkelio gatvės dalies ribos tikslinimas tarp Samylų ir Pabradės gatvių nėra projektinės dokumentacijos, nurodytos Priežiūros įstatymo 15 straipsnio 7 dalies 1 punkte, rengimas (techninio, darbo projekto, jų sudedamųjų dalių ir kitų dokumentų, numatytų Reglamente 1.05.06:2010, Statybos įstatymo 20 straipsnio 7, 10 dalyse nurodytų dokumentų, pateikiamų statybą leidžiantiems dokumentams gauti, rengimas). Todėl ir dėl šio pagrindo teismas neturėjo teisės taikyti Priežiūros įstatymo 15 straipsnio 7 dalies 1 punkto.
Prekybos paviljono statybai privalomas Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas leidimas statyti naują statinį ir, atsižvelgiant į statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 (toliau – Reglamentas 1.07.01:2010) 50 punktą, valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, susitarimas ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme. Automobilių aikštelei įrengti, atsižvelgiant į Reglamento 1.07.01:2010 50 punktą, 6 priedo 2.2 punktą, privalomas Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas įgalioto valstybės tarnautojo rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, susitarimas ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme, o akmens grindinio šaligatvio ir betono trinkelių šaligatvio statybai privalomas Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas. Atsakovė nagrinėjant civilinę bylą ir administracinę bylą Nr. I-3135-402/2014, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo, kaip svarbią termino pratęsimo priežastį nurodė, kad techninis projektas ginčo statiniams įteisinti yra parengtas, tačiau užtruko jo derinimo procedūra. Atsakovė nepateikė duomenų, kad būtų pateikusi prekybos paviljono ir automobilių aikštelės projektus nustatyta tvarka Kauno miesto savivaldybės administracijai statybą leidžiantiems dokumentams gauti.
Teismas nepagrįstai leido parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus ginčo statinių statybai, nes atsakovė negali įgyvendinti statytojo teisės minėtoje teritorijoje. Žemė, kurioje pastatyti ginčo statiniai, nepriklauso atsakovei nuosavybės teise ir nėra jos valdoma ar naudojama kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Teismų praktikoje išaiškinta, jog įstatymų leidėjo savavališkos statybos statytojui (savininkui) nustatyta teisė įteisinti savavališką statybą negali būti laikoma neribota, sudarančia galimybę įteisinti savavališką statybą, atliktą statytojui nepriklausančiame žemės sklype. Teismas turėtų aiškintis, kada ir esant kokioms faktinėms bei teisinėms aplinkybėms statytojas atliko statybos darbus, kokie faktiniai ir teisiniai pagrindai nulėmė jo veiksmus. Teismas aplinkybių dėl galimumo įteisinti ginčo statinius netyrė ir nesiaiškino, sprendimo taikyti Priežiūros įstatymo 15 straipsnio 7 dalies 1 punktą nemotyvavo.
Teismas nenustatė termino, per kurį atsakovė turi pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tokį terminą teismas privalo nustatyti. Teismas neįrašė ieškinio reikalavimuose nurodyto 3 mėnesių termino į sprendimo rezoliucinę dalį ir nepasisakė dėl atsisakymo nustatyti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti, taip pažeidė Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalį. Nenustačius termino, per kurį turi būti nugriauti ginčo statiniai ir sutvarkytos jų statybvietės, nėra aišku, iki kada atsakovė turėtų atlikti šiuos veiksmus ir kada ieškovė turėtų inicijuoti savavališkos statybos padarinių šalinimą. Esant neapibrėžtam sprendimo įvykdymo terminui, skolininkė (atsakovė) įgytų nepagrįstą pranašumą išieškotojos (ieškovės) atžvilgiu vykdymo procese bei būtų sudarytos galimybės vilkinti teismo sprendimo vykdymą ir savavališkos statybos padarinių šalinimą.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Dargita“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Jeigu atsakovės statyba būtų negalima arba atsakovė negalėtų būti statytoja, nei ieškovė, nei Kauno apygardos administracinis teismas nepratęstų privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino, suteikiant galimybę atsakovei įteisinti savavališką statybą. Trečiasis asmuo, 2014 m. rugsėjo 30 d. išnagrinėjęs atsakovės prašymą dėl sutikimo išdavimo įteisinti savavališkai pastatytus statinius, neprieštaravo, jog atsakovė Marijampolės plento inventorinėse ribose atliktų susisiekimo komunikacijos (automobilių stovėjimo aikštelės) statybos užbaigimo procedūras. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė nepateikė teismui statinių projektų. Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-3135-402/2014 pateikti prekybos paviljonų sujungimo ir išplėtimo projektai, kurių derinimas užtruko dėl procedūrų, susijusių su žemės sklypų suformavimu po pastatytais statiniais. Teritorija, kurioje yra neteisėti statiniai, pateko į gatvės – Marijampolės plento – teritoriją. Atsakovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę tikslu atlikti gatvės (Marijampolės pl.) kadastrinius matavimus, patikslinant gatvės ribą ties Samylų g. (šalia Rodūnios g. 3), Kaune. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2015 m. birželio 1 d. raštu Nr. 70-3-331 neprieštaravo, kad atsakovė savo lėšomis inicijuotų pietinio aplinkkelio gatvės dalies ribos tikslinimą pridėtame brėžinyje nurodytoje vietoje – tarp Samylų ir Pabradės gatvių. Atsakovė savo lėšomis parengė minėto aplinkkelio planą, pagal kurį buvo išimta iš gatvės – Marijampolės plentas teritorija. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. A-7 dėl apie 210 ha Kauno miesto savivaldybės teritorijos Ateities pl. rekonstruoti ir Kauno pietrytiniam aplinkkeliui tiesti detaliojo plano patvirtinimo atsakovės parengtą planą patvirtino. Šiuo metu vyksta išimtos teritorijos kadastrinių duomenų perregistravimas.
Šalies argumentai
Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė negali įgyvendinti statytojo teisės, nes ji nenaudoja žemės, kurioje pastatyti statiniai. Administracinėje byloje Nr. 1-3135-402/2014 yra dokumentai, kuriuose Nacionalinė žemės tarnyba ir Kauno miesto savivaldybė leidžia įrengti atsakovei automobilių stovėjimo aikštelę, naudoti paviljoną, jį plėsti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas turi teisę priimti sprendimą leisti statytojui sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją, jei statytojas įrodo, kad vykdyta savavališka statyba esmingai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, kad ji atitinka statybos techninius reikalavimus ir kad dar neišnaudotos galimybės įteisinti savavališką statybą. Nėra duomenų, kad gyvenamosios paskirties pastatų statyba teritorijoje, kurioje yra ginčo statinys, apskritai neleidžiama. Statiniai atitinka esminius statinio reikalavimus, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių, bet atsakovė nespėjo nustatytu laiku užbaigti įteisinimo procedūrų ne dėl savo kaltės, todėl jai turi būti leistina užbaigti statybos įteisinimą. Statinio griovimas galėtų proporcinga priemone gali būti pripažintas tik nustačius, kad atsakovei negalima suteikti žemės valdymo ir naudojimo teises prie jos valdomo neteisėtai pastatyto statinio.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepimu į apeliacinį skundą apeliantės poziciją palaiko. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
Apeliantė teisingai nurodo, kad prekybos paviljono statybai privaloma parengti statybos projektą ir gauti leidimą statyti naują statinį, o automobilių aikštelės įrengimui – parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą. Nėra duomenų apie prekybos paviljono ir automobilių aikštelės projektus, kurie būtų pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijai statybą leidžiantiems dokumentams gauti. Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje ir šioje byloje nepateiktas pietrytinio aplinkkelio detalusis planas, pagal kurį išimta iš gatvės – Marijampolės plento – teritorija, reikalinga atsakovės statiniams.
Apeliantė pagrįstai nurodo, jog nenustatydamas termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, teismas įvedė teisinį neaiškumą. Nenustačius šio termino ieškovei tampa neaišku, kada ji gali inicijuoti savavališkos statybos padarinių šalinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido savavališkus statinius pastačiusiai atsakovei per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiančius dokumentus statiniui įteisinti.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl galimybės įteisinti savavališką statybą
Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė nesuformuotame valstybinės žemės sklype, Kauno mieste esančios gatvės – Marijampolės plento – teritorijoje, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, 2012-2013 m. savavališkai pastatė pirmosios instancijos teismo sprendime išvardintus statinius – prekybos paviljoną 324,8 kv.m. ploto, akmens grindinio šaligatvį 36,3 kv.m. ploto, betono trinkelių šaligatvį 44,45 kv.m. ploto ir automobilių stovėjimo aikštelę 893,7 kv.m. ploto.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.1, 3.2, 3.3 punktus, šio Reglamento 33.3, 50 punktą, nustačiusį, kad statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus Reglamento 34.1 ir 34.2 punktuose nurodytus atvejus, paviljono – naujo neypatingo statinio – statybai turėjo būti parengtas statinio projektas ir gautas statybą leidžiantis dokumentas leidimas statyti naują statinį bei valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, susitarimas ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme; šaligatviams kaip I grupės nesudėtingiems statiniams – sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas; automobilių aikštelei kaip II grupės nesudėtingam statiniui – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam statybos projektui ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, susitarimas ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, atsakovė šių statybą leidžiančių dokumentų nepateikė, todėl 2013 m. rugsėjo 17 d. įstatymų nustatyta tvarka ieškovė konstatavo savavališkos statybos faktą, reikalaudama statinius nugriauti iki 2014 m. kovo 18 d.
Nesutiktina su apeliante, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų pateikusi prekybos paviljono ir automobilių aikštelės projektus nustatyta tvarka Kauno miesto savivaldybės administracijai statybą leidžiantiems dokumentams gauti. Pirmosios instancijos teismo išvada apie statybos leidimo ir žemės savininko patikėtinio sutikimo, susitarimo dėl naudojimosi valstybine žeme nebuvimo teisinga, tačiau administracinėje byloje esantis Kauno m. savivaldybės administracijos miesto tvarkymo skyriaus 2012 m. birželio 6 d. raštas Nr. 43-2-608 dėl pritarimo aikštelės įrengimui ir 2012 m. balandžio 18 d. šio skyriaus vedėjo rašytinis pritarimas laikino statinio rekonstravimui, paviljono rekonstrukcijos ir aikštelės įrengimo projektas patvirtina, kad atsakovė pateikė įgaliotai savivaldybės institucijai šių statinių techninį projektą, minimas savivaldybės administracijos skyrius jį išnagrinėjo ir nutarė pritarti automobilių stovėjimo laikinos aikštelės įrengimui atsakovės lėšomis. Nors paviljono rekonstrukcijai raštu irgi buvo pritarta, tam išduoto statybos leidimo nėra.
Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą statytojo teisei įgyvendinti būtinas teisėtas žemės valdymo, kuriame ketinama vykdyti statybą, pagrindas. Savavališkai užstatytas valstybinės žemės sklypas atsakovės yra naudojamas, nesant Žemės įstatymo 8-10 straipsniuose numatytų pagrindų (panaudos, nuomos, perleidimo nuosavybėn). STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 34 punktas nustato, kad, jei statybą leidžiančius dokumentus privaloma gauti statybai valstybinėje žemėje, valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą (susitarimą) būtina gauti visais atvejais. Rašytinių sutikimų forma nereglamentuojama. Rašytiniai susitarimai pasirašomi Civilinio kodekso VI knygos II dalyje nustatyta tvarka (pastarasis skyrius reglamentuoja sutarčių teisę). Tuo remiantis sutiktina su apeliante, kad tokiu atveju statybą leidžiantis dokumentas visų pirma turi būti žemės savininko (valdytojo) rašytinis sutikimas dėl teisėto žemės naudojimo pagrindo įgyvendinimo.
Neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. M. R., bylos Nr. 3K-3-148/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis Statybos įstatymo 28 straipsniu, savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal pastarojo įstatymo 14 straipsnio nuostatas savavališka statyba gali būti legalizuota. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi asmenys, kuriems pateikti šio straipsnio 2 dalyje išvardyti privalomieji nurodymai, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant dėl leidimo įgyvendinti statytojo teises, pirmiausia turi būti nustatyta, ar statytojui gali būti suteiktos žemės sklypo valdymo ir naudojimo teisės, t.y. sudaryti teisėti žemės naudojimo sandoriai, nustatytas servitutas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-72/2015 civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Pelėda“, NŽT prie LR žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR aplinkos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir statinio nugriovimo).
Remiantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas nugriauti statinį (išardyti jo dalį) ar jo nenugriauti (neardyti), atsižvelgia į savavališkos statybos padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Apeliacine tvarka tikrinamu sprendimu dėl dalies šių aplinkybių (statinio atitikimo esminiams reikalavimas) pasisakyta, tačiau apeliantė pagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino galimumo įteisinti ginčo statinius, sprendimo taikyti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punktą nemotyvavo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs leisti atsakovei gauti statybą leidžiančius dokumentus, iš dalies pagrįstai atsižvelgė į tai, jog NŽT Kauno miesto skyrius, išnagrinėjęs atsakovės prašymą dėl sutikimo išdavimo įteisinti savavališkai pastatytą automobilių stovėjimo aikštelę ir prekybos paviljoną, neprieštaravo, kad atsakovas užbaigtų statybos procedūras, t.y. įteisinti automobilių stovėjimo aikštelę 2014 m. rugsėjo 30 d. raštu. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šio sutikimo turinio ir netyrė, ar atsakovės siekiama įteisinti savavališka statyba konkrečiame žemės sklype yra galima pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Tai svarbu sprendžiant, ar savavališkai pastatytais statiniais užimtas valstybinės žemės sklypas atsakovei gali būti suteiktas teisėtam naudojimuisi, kad statiniai galėtų būti įteisinti jos vardu (NŽT sutikimo dėl žemės sklypo naudojimo prieš pradedant statybą nebuvo; remiantis jos atstovo paaiškinimais apeliacinės instancijos teisme, atsakovė žemę užgrobė, šiuo metu nėra galimas teisėtas jos naudojimas).
Žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir Žemės įstatymas. Prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų – žemės sklypo planas arba schema. Žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Žemės įstatymo 30 straipsnis).
Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio pirmąja dalimi, žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.
Iš Kauno apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-3135-405/2014 tarp tų pačių šalių dėl termino savavališkos statybos pašalinimui termino pratęsimo matyti, kad, NŽT Kauno skyriaus teigimu, Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius 2011 m. lapkričio 28 d. raštu Nr.43-2-1430 „Dėl sutikimo įrengti automobilių stovėjimo vietas valstybės žemėje“ kreipėsi į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu duoti sutikimą įrengti automobilių stovėjimo vietas valstybės žemėje šalia Marijampolės plento tarp Samylų ir Pabradės gatvių, kad šios automobilių stovėjimo vietos bus įrengiamos vadovaujantis Kauno miesto susiekimo komunikacijų išplėtimo ir įrengimo, kai šiuos darbus savo lėšomis atlieka fiziniai ir juridiniai asmenys, tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno m. savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. T-594. NŽT nurodė, jog tai reiškia, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, sudarę Kauno m. susisiekimo komunikacijų išplėtimo ir/ar įrengimo sutartį su savivaldybės administracija, investuos lėšas į įsisiekimo komunikacijų išplėtimo ar įrengimo darbus. Minėta sutartis nustato ir susisiekimo komunikacijų perdavimą Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn (trečiojo asmens NŽT Kauno miesto skyriaus 2014 m. rugsėjo 30 d. raštas Nr.8SD-(14.8.7)-5215, bylos 71-73 lapai).
Tuo pačiu raštu Nacionalinės Žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyrius, išnagrinėjęs atsakovo UAB „Dargita“ prašymą dėl sutikimo išdavimo įteisinti savavališkai pastatytą automobilių stovėjimo aikštelę ir prekybos paviljoną, esančius nesuformuotame sklype valstybinėje žemėje, nurodė neprieštaraujantis, jog vadovaujantis Kauno miesto susisiekimo komunikacijų išplėtimo ir įrengimo, kai šiuos darbus savo lėšomis atlieka fiziniai ir juridiniai asmenys, tvarkos aprašu, atsakovas Marijampolės plento inventorinėse ribose atliktų susisiekimo komunikacijos (automobilių stovėjimo aikštelės) statybos užbaigimo procedūras (administracinės bylos 71-73 lapai). Trečiasis asmuo teigia, jog tai reiškia sutikimą baigti statybos procedūras tikslu perduoti statinius Kauno m. savivaldybei. Nutarties 13 punkte nurodytame Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto tvarkymo skyriaus 2012 m. birželio 6 d. rašte pažymėta, kad, vykdant Marijampolės plento rekonstrukciją, šios laikinos aikštelės teritorija gali būti paimta visuomenės poreikiams įgyvendinti (administracinės bylos 27 -28 lapai).
Apeliacinio proceso metu teismui yra pateiktas Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. A-7, kuriuo buvo patvirtintas apie 210 ha Kauno miesto savivaldybės teritorijos Ateities plentui rekonstruoti ir Kauno pietrytiniams aplinkkeliui teisti detalusis planas, pagal kurį suformuoti atitinkami žemės sklypai. Atsakovės teigimu, įsakymo 1.13 ir 1.14 punktuose nurodyti žemės sklypai Nr. 13 ir Nr. 14 yra užimti ginčo statiniais. Tai iš dalies paneigia NŽT poziciją dėl negalimumo naudoti neidentifikuotą žemės sklypą, tačiau pagal byloje esančius duomenis negalima spręsti, ar teisėtas žemės naudojimas bus galimas.
Minimu įsakymu nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis yra kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Sprendžiant, ar tokios paskirties savivaldybės teritorijoje esantys žemės sklypai gali būti suteikti teisėtam naudojimuisi atsakovei, nėra išsiaiškinta Kauno m. savivaldybės pozicija. Byloje nėra duomenų apie žemės, kurioje pastatyti ginčo statiniai, paėmimą visuomenės poreikiams, Kauno m. savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. T-594 patvirtintą aprašą, Kauno m. savivaldybės ir atsakovės sutartį dėl lėšų į susisiekimo komunikacijų išplėtimo ar įrengimo darbus investavimo. Kauno m. savivaldybė nebuvo byloje dalyvaujančiu trečiuoju asmeniu, nėra nustatyti jos tikslai ar susitarimas su atsakove, leidžiant jai įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir pritariant paviljono rekonstrukcijai.
Nurodytos aplinkybės yra svarbios identifikuojant, ar Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. A-7 suformuotas žemės sklypas (sklypai) yra tas, kuriame atsakovei buvo leista įrengti automobilių stovėjimo aikštelę bei kuriame yra kiti statiniai, sprendžiant, ar įsakyme nurodytos paskirties žemės sklypas, esantis savivaldybės teritorijoje, gali būti suteiktas atsakovei teisėtam naudojimuisi, ar atsakovė tokios paskirties teritorijoje gali įgyvendinti statytojos teises.
Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo rengimo metu atsakovė pateikė įrodymus apie tai, kad Nekilnojamojo turto registre 2016 m. lapkričio 7 d. UAB „Dargita“ nuosavybės teise adresu Marijampolės pl. 18, Kaune, yra įregistruoti du prekybos pastatai ir 417,89 kv.m. ploto aikštelė iš betono trinkelių. Tokių nekilnojamojo turto duomenų teisėjų kolegija negali vertinti, nes jie nebuvo ištirti apeliacinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tačiau, nustačius ir įvertinus nutarties 23-26 punktuose nurodytas aplinkybes, šie nauji duomenys gali būti svarbūs pasisakant apie trečiojo asmens poziciją dėl atsakovės pirmenybės teisės įgyti teisėtos žemės naudotojos teises nebuvimo, atitinkamai šie duomenys tokią trečiojo asmens poziciją gali visiškai ar iš dalies koreguoti.
Kadangi dėl nutarties 21-25 punktuose nurodytų tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010.). Priėmęs tokį procesinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų savavališkos statybos padarinių šalinimo termino klausimu.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
Pirmosios instancijos teismas davė leidimą įteisinti savavališką statybą neįvertinęs statytojos galimybių teisėtai naudoti žemės sklypą, kuriame yra savavališkai pastatyti statiniai, todėl sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.