Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. M. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei S. M., tretiesiems asmenims Lazdijų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S. T. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Įpareigojo atsakovę S. M. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti įrengtą kelią Lazdijų r., (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę ieškovei atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.Likusioje dalyje ieškinį atmetė.Priteisė iš atsakovės S. M. 162,80 Lt (47,15 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas VMI prie FM į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

teismas netinkamai išanalizavo įrodymus, todėl neteisingai konstatuotos faktinės aplinkybės. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai į bylą trečiuoju asmeniu neįtrauktas M. M. (nors prašyta įtraukti), kadangi atsakovės sutuoktinis būtent ir atliko kelio statybos darbus, teismo sprendimas turės įtakos jo teisėms ir pareigoms.teismas spręsdamas klausimą, ar įpareigoti asmenį nugriauti statinį, ar nenugriauti, turi atsižvelgti savavališkos statybos sukeltų padarinių aplinkai, visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį ir kt. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jo teisių pažeidimą ir, kuriais remiantis, teismas galėtų daryti įtikinamą prielaidą apie neigiamą ir neleistiną poveikį ieškovo teisėms ir interesams. Atsakovei turėtų būti taikoma švelnesnė teisinė sankcija, numatyta LR Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje.

teismas pagrįstai atsisakė įtraukti į bylą M. M. trečiuoju asmeniu. Nagrinėjama civilinė byla tiesioginės įtakos trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų materialioms teisėms ir pareigoms, įtakos neturės. Savavališkos statybos akte statytoja konstatuota atsakovė, kuri įrengė kelią, jai nustatytas terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius, atsakovė sumokėjo 250 Lt baudą administracinių teisės pažeidimų nustatyta tvarka. atsakovė įrengė kelią neturėdama žemės sklypų savininkų sutikimų, taip pažeidė statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus bei konstitucinę nuostatą dėl nuosavybės neliečiamumo. Kelio, kaip I grupės nesudėtingo inžinerinio statinio, statybai privalomas statybą leidžiantis dokumentas – žemės sklypo savininko (valdytojo) rašytinis sutikimas. LAT yra suformavęs praktiką, kad kaimyninio žemės sklypo savininkas neprivalo motyvuoti savo atsisakymo duoti sutikimą statyti mažesniu negu įstatyme nustatytu atstumu iki gretimo žemės sklypo ribos priežasčių, o statytojas tokio atsisakymo negali ginčyti. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata reglamentuojanti, jog teismas negali leisti įteisinti savavališkos statybos, jeigu statytojas neturi statybą leidžiančio dokumento – žemės sklypo ar gretimo žemės sklypo savininko sutikimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis,263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Nustatyta, kad apeliantė (atsakovė S. M.) 2013 m. gegužės mėnesį, Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), vietoje buvusio 4 metrų pločio (130 metrų ilgio) kelio, įrengė 6-10 metrų pločio su 1,30 m aukščio sankasa kelią per S. T. ir valstybei priklausančius žemės sklypus. Apeliantė kelią įrengė neturėdama žemės sklypų savininkų (valdytojų) sutikimo. Apeliantė 2013 m. rugsėjo 9 d., už savavališkus kelio įrengimo darbus, nubausta administracine tvarka (ATPK 159 str. 1 d.), paskirta bauda sumokėta. 2013 m. rugsėjo 27 d. apeliantei surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2014 m. kovo 27 d., tačiau šis privalomas nurodymas nebuvo įvykdytas.

Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia šiais motyvais: 1) į bylos nagrinėjimą nepagrįstai neįtrauktas trečiuoju asmeniu apeliantės sutuoktinis M. M., kuris atliko kelio statybos darbus, 2) apeliantei turėjo būti taikoma švelnesnė sankcija, t. y. suteikta galimybė įteisinti savavališką statybą.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.) bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo šalių nurodytas aplinkybes, įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei išdėstė išsamius (aiškius) teismo sprendimo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, jiems pritaria, todėl jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010).

Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, jog į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtrauktas jos sutuoktinis M. M.. Įstatyme numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje turėtų dalyvauti tuomet, kai bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų materialiosioms teisėms ir pareigoms (CPK 47 str., 329 str. 2 d. 2 p.). Bylos esmė – savavališkos statybos padarinių šalinimas. Byloje nėra ginčo, jog savavališkai įrengto kelio statytoja yra apeliantė, kuriai, pagal statybą reglamentuojančias teisės normas, tenka savavališkos statybos padarinių šalinimo pareiga. Tai, kad apeliantės sutuoktinis vykdė statybos darbus, neturi reikšmės ginčo esmei - savavališkos statybos padarinių šalinimui, nes, kaip jau minėta, pareiga (atsakomybė) už savavališką statybą tenka būtent statytojui (užsakovui), o ne darbų vykdytojui. Aplinkybė, kad sutuoktinis vykdė statybos darbus galėtų būti reikšminga, jeigu būtų kilęs ginčas, kas yra statytojas, tačiau nagrinėjamu atveju tokio ginčo nėra. Be to, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde netgi nenurodoma, kokioms gi apeliantės sutuoktinio, kaip trečiojo asmens, materialiosioms teisėms ir pareigoms turės įtakos teismo sprendimas, dėl ko teisėjų kolegija neturi pagrindo plačiau apie tai pasisakyti.

Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad turėjo būti taikoma švelnesnė teisinė sankcija šalinant savavališkos statybos padarinius. Lietuvos Respublikos CK 4.103 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Tiek Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkte, tiek Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjamu atveju, pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus, apeliantė, įrengdama kelią ne savo žemės sklype, privalėjo gauti (turėti) žemės sklypų savininkų sutikimus (Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p.; Statybos techninio regamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 33.3 papunktis), tačiau apeliantė vykdė statybas nesilaikydama šių imperatyvių teisės aktų nuostatų, t. y. vykdė statybas neturėdama Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento. Taigi, nagrinėjamu atveju žemės savininkams (S. T. ir valstybei), kurių žemėje atlikti statybos darbai, atsisakant duoti sutikimus dėl savavališkai įrengto kelio įteisinimo, nėra galimybės (teismas neturi teisės) įteisinti savavališką statybą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo nugriauti savavališkai įrengtą kelią bei sutvarkyti statybvietę. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose (kai vykdyti statybai yra privalomas žemės sklypo savininko sutikimas, o jo nėra), tokia teisminė praktika (įpareigojama nugriauti statinį) yra formuojama ir kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-7-230/2010; teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-499/2013).

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.