Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant ieškovės atstovei Daivai Gvildienei, atsakovės atstovui advokato padėjėjui Erikui Rugieniui, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, S. T.,

viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei S. M., tretiesiems asmenims Lazdijų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S. T..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. 2013 m. rugpjūčio 30 d. savavališkos statybos aktu nustatyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini), savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, įrengė kelią su 1,30 m aukščio sankasa bei žvyro danga. Kelias įrengtas valstybinėje žemėje ir trečiajam asmeniui S. T. priklausančiame sklype, kelio ilgis – 130 m, kelio plotis yra nuo 6 iki 10 m. Atsakovė kelią įrengė ant buvusio kelio, kurio ilgis – 130 m, plotis – 4 m. Vietinės reikšmės kelias yra priskiriamas I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai, todėl būtinas statybą leidžiantis dokumentas – žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytinis sutikimas, kurio atsakovė neturi. 2013 m. rugsėjo 27 d. atsakovei buvo surašytas privalomasis nurodymas, kuriuo ji buvo įpareigota ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 27 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau 2014 m. balandžio 4 d. patikrinus nustatyta, kad atsakovė šio įpareigojimo neįvykdė.

Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, S. T. prašo ieškinį patenkinti. Sutikimas su ieškiniu grindžiamas šiais argumentais. Atsakovė kelią įsirengė jo žemės sklype be jo sutikimas, buvęs 4 m pločio keliukas vietomis išplatintas net iki 10 m, žvyru yra užpilta jo žemės dalis, kuria jis negali tinkamai naudotis, kelias iškeltas. Buvusiu keliuku sodybų gyventojai taip pat galėjo pasiekti sodybas. Atsakovė jo nėra prašiusi duoti sutikimą kelio įrengimui.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad atsakovė S. M. 2013 m. gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) įrengė 130 m ilgio, 8 m vidutinio pločio su 1,30 m aukščio sankasa kelią per S. T. ir valstybei priklausančius žemės sklypus. Atsakovė žemės sklypų savininkų (valdytojų) sutikimo neturi, todėl kelias – savavališka statyba, kuri turi būti pašalinta. Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

2013 m. liepos 29 d. S. T. pateikė pranešimą Lazdijų rajono savivaldybės administracijai bei Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatui apie tai, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype be jo sutikimo įrengtas kelias, kuris yra išplatintas jo žemės sklypo sąskaita. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad S. T. priklauso 11,23 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. 77); žemės sklype 0,05 ha užima kelio plotas, nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku. Iš kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad jame pažymėtas per S. T. sklypą į pietus einantis keliukas. Pridėtose fotonuotraukose matyti kelias ir jo sankasa. 2006-06-16 bei 2008-04-25 aktai patvirtina, kad per sklypą Nr. 77 esančiu keliu naudojasi kitų sodybų gyventojai. Žemės sklypų paženklinimo-parodymo akte nurodyta, kad Pažymint žemės sklypo ribas A. P. T., į jo žemės sklypą yra įsiterpęs 4 m pločio, 130 m ilgio bendro naudojimo kelias. 2013-08-22 Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) statytojos S. M. įrengtas kelias priklauso I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai, kuriam reikalingas rašytinis žemės savininko sutikimas, kurio statytoja neturi. 2013-08-30 surašytas savavališkos statybos aktas, kuriame nustatyta, kad įrengtas kelias yra užpiltas žvyruota danga, jo plotis siekia iki 10 m, ilgis – 130 m. 2013-08-21 paaiškinime S. M. nurodė, kad rekonstravo kelią, vedantį į sodybą, kadangi jis buvo prastos būklės. Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 159 straipsnio 1 dalyje S. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, 2013-09-09 priimtas administracinis nurodymas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 159 straipsnio 1 dalyje, paskiriant S. M. 250 Lt baudą, atsakovė baudą sumokėjo. 2013-09-27 statytojai S. M. surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2014 m. kovo 27 d. 2014-04-04 Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu, prie jo pridėtomis fotonuotraukomis nustatyta, kad statytoja reikalavimo neįvykdė.

Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas bei Savavališkos statybos aktas, kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, kad atsakovė įrengė 130 m ilgio ir vidutiniškai 8 m pločio kelią su sankasa ir žvyruota kelio danga. Iš atsakovės paaiškinimo matyti, kad kelias įrengtas 2013 m. gegužės mėnesį. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto statybos reglamento STR 1.01.07:2010 ,,Nesudėtingi statiniai“ priedo 2 lentelės 1.4 papunktį, vietinės reikšmės kelias yra priskirtas I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai, kuriam pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 ,,Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 papunktį, reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – žemės sklypo savininko (valdytojo) rašytinis sutikimas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kadastrinio žemėlapio ištrauka patvirtina, kad atsakovės įrengtas kelias eina per S. T. ir valstybinio fondo žemę. Atsakovė šių žemės sklypų savininkų (valdytojų) sutikimo dėl šio kelio įrengimo nėra gavusi. Įvertinus tai pripažintina, kad remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi, ši statyba yra savavališka, t.y. be galiojančio statybą leidžiančio dokumento.

Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti ar pan.) draudžiama. Teismas, statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1,3 dalis). Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad sava­vališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą:

1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams;

2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;

3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę;

4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) arba statinį (išardytas jo dalis), dėl kurio nugriovimo (išardymo) buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Kadangi Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas atvejis, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, statybą leidžiantis dokumentas – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai, pripažintina, kad nėra galimybės taikyti Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punktą, kaip to prašo atsakovė. Įvertinus tai, kad atsakovė pastatė naują statinį, neturėdama žemės sklypų savininkų sutikimo, o be šių sutikimų tokia statyba negalima, šalinant savavališkos statybos padarinius jos atžvilgiu taikytinas Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 2 punktas ir atsakovė įpareigotina nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovės argumentas, kad toks sprendimas pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus yra nepagrįstas, nes toks atsakovės elgesys, kai ji statinį kitų asmenų žemės sklypuose pastatė be jų sutikimo, ignoruodama jų, kaip savininkų teisių turinį, negali būti pripažintas teisingu, protingu ar sąžiningu elgesiu. Jei atsakovė per nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdys, ieškovei suteiktina teisė nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę atsakovės lėšomis (Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalis).

Ieškovė prašo, kad atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius šio įpareigojimo, ji būtų įpareigota mokėti 100 Lt baudą ieškovės naudai už kiekvieną uždelstą įpa­rei­go­jimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo ter­mino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 273 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įsta­tymo 14 straipsnio 9 daly­je įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai į teismą dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą kreipėsi Inspekcija, teismas, priimdamas šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą spren­di­mą, jame nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, Inspek­ci­ja turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens lėšomis. Iš to spręstina, kad neteisėtos statybos padarinių šali­ni­mas, nugriau­nant neteisėtai pastatytus statinius, nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlik­ti tik pats atsakovas. CPK 273 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma, leidžianti skirti atsakovui, per nustatytą terminą neįvykdžiusiam sprendimo, baudą, taikytina tik tuomet, jeigu teismo sprendime nurodytus veiksmus gali atlikti ar nutraukti tik pats atsakovas. Šio teisinio reglamentavimo kontekste spręstina, kad ieškovės reikalavimas atsakovei skirti 100 Lt dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įpareigojimo įvykdymo dieną, nepagrįstas, todėl atmestinas.

Nors ieškinys tenkinamas iš dalies, tačiau bylinėjimosi išlaidos neturi būti skirstomos pro­por­cingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), kadangi ieškinio esmę sudaro savavališkos statybos padarinių pašalinimas, o bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad statinys pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir pripažintas pastatytu neteisėtai, ji įpareigotina pašalinti statinį, todėl kalta dėl bylinėjimosi proceso ir turi atlyginti šio proceso metu susidariusias išlaidas. Todėl iš atsakovės valstybei priteistinos bylinė­ji­mosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 144 Lt – mokėtino žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas) bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 18,80 Lt (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270, 273 straipsniais, teisėja

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Įpareigoti atsakovę S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti įrengtą kelią (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę ieškovei atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 162,80 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt du litus 80 centų) (47,15 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.