Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Dainos Dilbienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, teistas 8 kartus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. G. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

jis, žinodamas apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir kuriuo jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 metus, taip pat žinodamas apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir kuriuo jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių transporto priemones 4 metus, vengė šią priemonę atlikti, t. y. jis 2022 m. sausio 20 d. apie 18.30 val., Vilniuje, Galvės g. ir Lentvario g., vairavo automobilį „VW Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio (jam nustatytas 2,41 promilės neblaivumas).

Šiais veiksmais H. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 15 d. įtariamuoju apklaustas H. G. dėl padarytų nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad psichikos ligų ar sutrikimų neturi. Galvos traumų neturėjo, priklausomybės ligų centre įskaitos nėra. Jeigu gerai prisimena, 2019 m. jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad vairavo neblaivus. Buvo teismas ir jam atėmė teisę vairuoti 4 metus. Su teismo nutartimi buvo susipažinęs ir žinojo, kad negali vairuoti. Taip pat nuo 2019 m. lankosi probacijoje ir tvarkingai ateina atsižymėti. 2022 m. sausio 20 d. dirbo ir darbe su kolegomis vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 18.00 val., buvo jau stipriai neblaivus, jo automobilis „VW Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paliktas darbe ir stovėjo ten kurį laiką, todėl jis, būdamas neblaivus nusprendė, kad grįš su savo automobiliu į namus. Važiuojant link namų jį sustabdė ir sulaikė policijos pareigūnai, kiek prisimena, įpūtė virš 2 promilių. Jis žinojo apie teismo sprendimą ir uždraudimą jam vairuoti, tačiau buvo labai neblaivus ir pagalvojo, kad ramiai grįš namo ir jo niekas nepastebės. Dėl to, kad sėdo už vairo neblaivus, labai galėjosi, taip pat gailisi, kad vengė ir nevykdė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent tai, kad žinodamas, jog jam draudžiama vairuoti transporto priemones 4 metus, vairavo transporto priemonę ir dar būdamas neblaivus. Nuoširdžiai dėl to gailisi ir šios nusikalstamos veikos daugiau nekartos.

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio mėn. rašto dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad H. G. priežiūrą Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius (toliau – Vilniaus skyrius) vykdo nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamosios bylos Nr. 1-1684-806/2019) pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus (iki 2022 m. rugsėjo 9 d.), 2021 m. vasario 1 d. vykdymui gautas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendis (baudžiamosios bylos Nr. 1-2990-1131/2020), kuriuo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus (iki 2025 m. lapkričio 11 d.). H. G. supažindintas su aukščiau nurodytais teismo sprendimais, su baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarka bei sąlygomis, išaiškinta atsakomybė už baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymą. Bylos duomenimis, H. G. vengia vykdyti jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. 2022 m. sausio 20 d. 18.30 val. įvykdė nusikalstamą veiką pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Gerosios Vilties g. 1-52, Vilniuje. Atsižvelgdami į tai, kad H. G. vengia vykdyti jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – draudimą vairuoti transporto priemones, vadovaudamiesi BK 74 straipsnio 2 dalimi, BK 243 straipsniu, pasiūlė H. G. pradėti ikiteisminį tyrimą už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemones. Prie Probacijos tarnybos rašto pridėta:

- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2022 m. sausio 20 d. neblaivumo nustatymo aktas. Pirmuoju tikrinimu H. G. 18.19 val. nustatytas 2,91 prom. neblaivumas, antruoju 18.49 val. – 2,41 prom. neblaivumas;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 1-1684-806/2019 lydraštis Probacijos tarnybai „Dėl baudžiamojo įsakymo siuntimo vykdyti“, kuriuo siunčiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje 1-1684-806/2019 ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymo nuorašas vykdyti;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo patvarkymas „Dėl teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo“, kuriame nurodoma, kad baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. liepos 31 d.;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo H. G. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, galutine bausme – areštu 40 parų. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams, konfiskuota transporto priemonė;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. lydraštis Nr. 1-2990-1131/2020, kuriuo Probacijos tarnybai siunčiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-2990-1131-2020, ir 2021 m. sausio 15 d. patvarkymo nuorašas vykdyti;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. patvarkymas dėl nuosprendžio vykdymo, kuriame nurodoma, kad nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. sausio 11 d.;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendis, kuriuo H. G. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, galutine bausme – laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ketveriems metams. Uždraudimo terminą skaičiuoti nuo tada, kai H. G. atliko bausmę ar lygtinai paleidžiamas iš pataisos namų (laisvės atėmimo bausmė atlikta 2021 m. lapkričio 11 d.).

Probacijos tarnybos pateiktas H. G. 2019 m. rugsėjo 17 d. Nr. 5DN-2897 bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas (supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonėmis pagal 2019 m. gegužės 8 d. teismo baudžiamąjį įsakymą bei 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendį, pagal šį nuosprendį baudžiamojo poveikio priemonė nuo bausmės atlikimo pradžios – 2021m. lapkričio 11 d.).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. teismo baudžiamojo įsakymo (baudžiamojoje byloje 1-1684-806/2019) matyti, kad H. G., be kita ko, uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 3 metų laikotarpiui.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio (baudžiamojoje byloje 1-2990-1131/2020) matyti, kad H. G., be kita ko, uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 4 metų laikotarpiui.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje 1-1074-961/2022) H. G. buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams už tai, kad jis 2022 m. sausio 20 d. apie 18.30 val. Vilniuje, ties Galvės g. ir Lentvario g. sankryža, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį „Volkswagen Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,41 promilių neblaivumas.

Pažymėtina, jog pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas.

BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad H. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti kaltinamojo H. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus raštas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. teismo baudžiamas įsakymas, 2020 m. gruodžio 21 d. bei 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžiai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog H. G., žinodamas apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. baudžiamąjį įsakymą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendį, kuriais jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių transporto priemones atitinkamai 3 ir 4 metus, vengė šią priemonę atlikti, t. y. jis 2022 m. sausio 20 d. apie 18.30 val., Vilniuje, Galvės g. ir Lentvario g., vairavo automobilį „VW Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio (jam nustatytas 2,41 promilės neblaivumas). Taigi tokie H. G. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 243 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, su paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Pažymėtina, kad BK 243 straipsnio sankcijoje yra numatytos dvi bausmių rūšys: bauda ir areštas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam H. G., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį bei stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su teisingumu.

Taip pat teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius H. G. – jauno darbingo amžiaus, vedęs, dirbantis, teistas 8 kartus, ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, per pastaruosius 5 metus administracine tvarka baustas ne kartą, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra.

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti H. G. už padarytą nusikaltimą veiką paskyrus BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, kurio terminas nustatytinas ilgesnis nei vidurkis skirtinas už baudžiamąjį nusižengimą, t. y. 30 parų arešto.

H. G. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, dėl ko baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 20 parų arešto.

H. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

H. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir H. G. paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio H. G. atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą, dienos.

H. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti H. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2) Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai vykdomas suėmimas, ne vėliau kaip per tris paras po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pristatomi į pataisos įstaigą. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus; nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio pataisos namus).

3) Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.