Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekarauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Sigito Jankausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje H. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, teistas:

1. 2005 m. rugpjūčio 29 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 93 str. 1 d., 1 p.;

2. 2006-08-28 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką būti namuose nuo 22 val. iki 06 val. ir tęsti mokslą;

3. 2011-03-14 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 243 str. 25 parų arešto bausme;

4. 2014-07-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 302 str. 1 d., 178 str. 2 d. galutine 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams. 2015-06-04 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę. 2016-02-25 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs 7 mėn. 27 d., laisvės atėmimo bausmės. 2016-07-11 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos,

5. 2017 m. kovo 15 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) vienerių metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. G. 2019 m. balandžio 14 d., 15.15 val., Vilniuje, Sodų g., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Mazda MPV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės, t.y. kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,93 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taip H. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad H. G. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Pats kaltinamasis prisipažino padaręs įstatymo uždraustą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes. Be H. G. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina liudytoju apklausto policijos pareigūno parodymai, atitinkantys jo tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, atlikto vairuotojo neblaivumo patikrinimo rezultatai, kita rašytinė bylos medžiaga. Apibendrinant konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog H. G., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Mazda MPV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,93 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo H. G. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismas vertina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, H. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu, prašo leisti atlikti arešto bausmę savaitgaliais (b. l. 56-58).

Dėl skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę H. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį H. G. – ne kartą teistas, aptariamą veiką padarė išleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, daugelį kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe už KET pažeidimus, paskirtų baudų nemoka, nedirbantis, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro pasiūlytas bausmės dydis – 60 parų arešto šiuo atveju taipogi yra adekvatus. Teismo vertinimu būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis H. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, į kaltinamajam skirtinos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme laikotarpiu nuo 2019-04-14 16.55 val., iki 2019-04-15 14.39 val. (b. l. 49, 51),.t. y. viena diena, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamasis išreiškė prašymą atlikti arešto bausmę poilsio dienomis. BK 49 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jei paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Šiuo atveju H. G. skirtina galutinė bausmė neviršija įstatyme numatyto dydžio, nenustačius kitų esminių kliūčių, kodėl toks nuteistojo prašymas negalėtų būti tenkinamas, arešto bausmę nustatytina atlikti poilsio dienomis.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Kartu su bausme kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). H. G. vairavo automobilį būdamas vidutinio girtumo (1,93 prom.) būsenos, taigi jis padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, sukėlė pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams ir jų turtui. Pažymėtina, kad H. G. už KET pažeidimus baustas ir administracine tvarka.

Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilį jis vairavo neturėdamas tam teisės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tai, kad asmuo oficialiai nebuvo įgijęs tokios teisės, šia teise nusikalstamos veikos padarymo metu naudojosi neteisėtai (kaip ir nagrinėjamu atveju), neužkerta kelio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymui, nes uždraudimas naudotis specialia teise esant tokiai situacijai turi savarankišką teisinę reikšmę. Tokiais atvejais, nepaskyrus šios baudžiamojo poveikio priemonės, asmeniui nebūtų realiai taikomi jokie ribojimai ir jis galėtų tokią teisę bet kada įgyti ir ja naudotis. Tai akivaizdžiai prieštarautų tikslams, kurių siekiama šiuo konkrečiu atveju taikant baudžiamąją atsakomybę ir skiriant bausmę (Kauno apygardos teismo nuosprendis byloje 1A-762-579/2017). BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti. Būtent prevencinį šios priemonės poveikį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-122/2012.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas draudimas naudotis minėta teise trejiems metams.

Prokuroras, vadovaudamasis BK 72 straipsniu, prašo konfiskuoti kaltinamajam priklausantį automobilį Mazda MPV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Šiuo atveju H. G. vairavo minėtą automobilį būdamas vidutinio girtumo būsenos. Nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu kaltinamojo vairuotas automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, svarstytinas klausimas dėl jos konfiskavimo. Kreiptinas dėmesys, jog turto konfiskavimas, esant pagrindams, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Kaip jau minėta, kaltinamasis vairavo būdamas vidutinio girtumo būsenos, sukeldamas pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, jų turtui. Teismas jo pažeidimą vertina kaip šiurkštų, jis anksčiau baustas už KET pažeidimus administracine tvarka. Apibendrinant, spręstina, kad H. G. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtinas.

Byloje pateiktos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartys patvirtina, kad H. G. yra faktinis automobilio Mazda MPV valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas (b. l. 18-19). Iš VĮ „Regitra“ informacijos apie transporto priemonę matyti, jog registruotas Mazda MPV valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra trečias asmuo – D. B. (b. l. 17)

2019-04-15 prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. B. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vardu registruotam turtui – transporto priemonei (automobiliui) Mazda MPV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas- (duomenys neskelbtini)). Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2019-04-15 iki 2019-10-15. Turto saugotoju paskirta Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba (b. l. 10-16). Nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki konfiskavimo įvykdymo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

H. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir H. G. paskirti bausmę – 40 parų areštą.

Į bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2019-04-14 16.55 val. iki 2019-04-15 14.39 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti H. G. nubaustu galutine 39 parų arešto bausme.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo H. G. faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 5 dalimi, arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti H. G. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai priklausantį turtą – automobilį Mazda MPV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Sigito Jankausko 2019 m. balandžio 15 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. B. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vardu registruotam turtui – transporto priemonei (automobiliui) Mazda MPV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas- (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo dalyje dėl turto iš H. G. konfiskavimo, o įvykdžius – panaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

6. Nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša nuosprendį (teismo baudžiamąjį įsakymą) priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu.

7. Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu.

8. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai.

9. Nuteistųjų, kurie sutartu laiku neatvyko į areštinę atlikti bausmės ir nepranešė areštinės administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

10. Jeigu asmuo pažeidžia arešto atlikimo poilsio dienomis tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.