Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, turi nepilnametį vaiką, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir tęsti mokslą, teistumo nėra;

2) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį galutine bausme – areštu 25 paroms, teistumas išnykęs;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs 7 mėnesių ir 27 dienų laisvės atėmimo bausmės. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Bausmė atlikta 2017 m. kovo 3 d.;

4) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams. Bausmė atlikta 2018 m. gruodžio 7 d.;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, galutine bausme – areštu 40 parų. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams, konfiskuota transporto priemonė. Arešto bausmė atlikta 2020 m. kovo 10 d.;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį galutine bausme – viešiesiems darbams 8 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų darbų per mėnesį visuomenės labui. 2021 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi viešųjų darbų terminas pratęstas 4 mėnesių laikotarpiui, termino pradžią skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo (nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 13 d.). Duomenų apie bausmės įvykdymą nėra;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, galutine bausme – laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ketveriems metams, konfiskuotas automobilis. Laisvės atėmimo bausmė atlikta 2021 m. lapkričio 11 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. G. 2022 m. sausio 20 d. apie 18.30 val. Vilniuje, ties Galvės g. ir Lentvario g. sankryža, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volskwagen Caravelle, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,41 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu H. G. savo kaltę pripažino ir parodė, kad automobilio vairavimo fakto neatsimena. Kaltinime nurodytas automobilis yra jo, tik nebuvo spėjęs jo perrašyti savo vardu. Jis buvo pirktas darbui mėnuo iki avarijos. Įvykio dieną su draugu gėrė degtinę, kadangi Trakuose buvo pabaigę objektą. Vairavo tą dieną ir draugas, ir jis. Neatsimena, kuris iš jųdviejų sukėlė avariją. Į juos kažkas įvažiavo. Tik žino, jog laukė policijos, ir belaukdamas jis truputį pavažiavo, bet po to sustojo. Draugas irgi buvo neblaivus, bet draugas gal jautėsi blaivesnis, nes davė jam vairuoti. Jiedu laukė policijos, taip ir nesulaukė, todėl išvažiavo. Blogai vertina savo elgesį. Tai buvo kvailas poelgis. Šiuo metu dirba oficialiai, jau pora mėnesių. Pajamos virš 1000 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. H. G. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis H. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įtarimo esmę suprato. Būdamas 16 metų yra gydytas nuo priklausomybės narkotikams, nėra gydytas psichiatrinėje ligoninėje. Automobilis VW Caravelle, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jam, šį automobilį jis pirko servise 2021 m. gruodžio 12 d., tačiau automobilio „Regitroje“ dar neįregistravo, nes nespėjo. Yra anksčiau baustas už vairavimą išgėrus, jam atimtos teisės vairuoti transporto priemones 4 metams, jam atrodo, bausmė paskirta 2020 m. Vairuotojo pažymėjo jis neturi, jį dar anksčiau yra paėmę pareigūnai. 2022 m. sausio 20 d. jis gėrė su bendradarbiu vardu M., jo pavardės nežino. Gėrė degtinę, kiek išgėrė – neatsimena. Jautėsi girtas. Jie gėrė objekte, kurį remontuoja, Trakuose. Jis ir jo draugas N., pavardės nežino, sėdo į jo automobilį VW Caravelle, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jo draugas, kuris buvo blaivus. Kai važiavo, jis automobilyje jau miegojo. Pajautė smūgį, atsikėlęs suprato, kad N. padarė avariją. Paskambino policijai ir apie tai pranešė. Tačiau jie labai ilgai laukė policijos, todėl jis supyko. Buvo girtas, neadekvatus, apsipyko su draugu ir pasakė, kad jis nelauks policijos. Sėdo už VW Caravelle, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairo ir nusprendė važiuoti. Jis suprato, kad jis girtas ir neturi teisės vairuoti, tačiau vis tiek vairavo. Kad jis negali važiuoti, suprato ir N., tačiau jis jam nieko nesakė, o atsisėdo kartu į automobilį ir važiavo su juo. Jis neatsimena, kurioje vietoje įvyko avarija. Jis nuo avarijos vietos netoli nuvažiavo, bet kur tiksliai, jis neprisimena. Tada sustojo. Su N. sėdėjo automobilyje, atvykę pareigūnai jį rado už vairo, jis pareigūnams pasakė, kad tai jis nuo avarijos vietos vairavo. Pareigūnai patikrino blaivumą, alkotesteris parodė apie 2,5 promilės. Jis buvo neadekvatus, iš automobilio nepasiėmė net namų raktų, pareigūnai parvežė jį namo. Gailisi dėl savo poelgio, sutiktų gydytis nuo alkoholizmo, norėtų tyrimą pabaigti kuo ekonomiškesniu būdu. Daugiau neturi ką papasakoti, buvo neblaivus, sunkiai prisimena (b.l. 77-79).

Iš BIRT ataskaitų duomenų matyti, kad 2022 m. sausio 20 d., 17.58 val. gautas pranešimas, kad nuo Trakų link Vilniaus galimai neblaivus važiuoja VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas. Informacija pasitvirtino. 2022 m. sausio 20 d., apie 18.30 val. sustabdžius minėtą automobilį Vilniuje, Galvės-Lentvario g. sankryžoje, už jo vairo sėdėjo H. G., gim. (duomenys neskelbtini)m., kuriam nustatytas 2,41 prom. girtumas. Kartu važiavo keleivis N. D., gim. (duomenys neskelbtini)m. (b. l. 8-13).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. D. parodė, kad jis su H. yra pažįstami, bendrauja. 2022 m. sausio 20 d., apie 16.30 val. sutarė, kad jis jį paims iš Trakų miesto. Jie važiavo su WV, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuo Trakų į Vilnių. Tarp „NORFA“ ir „IKI“ parduotuvės į juos atsitrenkė sidabrinės spalvos visureigis, koks tiksliai automobilis, nežino. Jis pats pranešė policijos pareigūnams apie šį įvykį. Kol laukė policijos, H. atsisėdo į keleivio sėdynę, o jis sėdėjo už automobilio vairo. Dar kelis kartus paskambino bendruoju pagalbos telefonu, tačiau policijos nesulaukus, H. sėdo už automobilio vairo, o jis persėdo į keleivio sėdynę. H. vairavo WV, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jie važiavo link Vilniaus. Jiems privažiavus Panerius, šalia nusukimo į Savanorių pr. juos sustabdė policijos pareigūnai. Jie tuo metu buvo sustoję. Jis išlipo iš automobilio, o H. liko sėdėti už automobilio vairo. Važiuojant H. alkoholio nevartojo, jis jo paimti atvažiavo jau būdamas akivaizdžiai neblaivus, nematė, kada jis vartojo alkoholį (b. l. 56-57).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. parodė, kad 2022 m. sausio 20 d. apie 18.10 val. jis važiavo nuo Trakų miesto link Vilniaus miesto. Pamatė, kaip prieš jį važiuojantis automobilis VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos, pavojingai manevruoja, važinėja po kelią, iš vienos kelio juostos į kitą. Tuomet pranešė paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu apie pavojingą galimai neblaivų vairuotoją. Susisiekė su policijos pareigūnais ir pranešinėjo, kur yra šiuo metu vairuotojas. Ties Lentvario g. ir Galvės g. pamatė, kaip sustojo jo stebimas automobilis VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jis sustojo už jo ir stebėjo, ką darys minėto automobilio vairuotojas. Sustojus VW automobiliui matė, kaip iš jo išlipa keleivis, kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Vairuotojas nebuvo išlipęs. Tuomet atvyko policijos pareigūnai ir automobilio vairuotoją rado sėdintį už automobilio vairo. Kiek žino, daugiau asmenų automobilyje nebuvo. Tik vairuotojas ir keleivis (b. l. 60-61).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. B. parodė, kad I. B. yra jos tėvas, jam (duomenys neskelbtini) metų. Apie automobilio pardavimą ji žino. Kadangi tėvui padėjo, gali papasakoti apie pardavimo aplinkybes. Automobilis Volkswagen Caravelle, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė jos tėvui. Tačiau 2021 m. gruodžio 12 d. minėtą automobilį jos tėvas pardavė H. G., pardavimo dokumentus pridės prie apklausos. H. G. į Regitrą nepridavė SDK kodo, tai yra jis Regitrai nepranešė, kad nusipirko automobilį ir minėtas automobilis Regitros sistemoje dar įregistruotas jos tėvo vardu. Ji bandė susisiekti su H. G. ir paprašyti jo, kad jis užregistruotų Regitroje, kad nusipirko iš jos tėvo automobilį, tačiau į tokį jos prašymą H. G. atsakė, kad jis nori automobilį perrašyti savo žmonos vardu, o po to nebekėlė telefono. 2022 m. sausio 20 d. jie gavo administracinio nusižengimo protokolą dėl H. G. padaryto nusižengimo, kopijas pridės prie apklausos. Dėl to kreipėsi į policiją. Automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo remontuojamas, tačiau remontas buvo labai brangus, todėl jos tėvas I. B. paprašė serviso darbuotojų jo vardu parduoti minėtą automobilį ir gautais pinigais padengti remonto išlaidas. Tėvui parduoti automobilį padėjo R. K. sudarydamas pirkimo - pardavimo sutartį, kurią pasirašė jos tėvas I. B. ir H. G. (b. l. 64-66).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, jog automobilio VW Caravelle, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra I. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 47).

2021 m. gruodžio 12 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties (kopijos) duomenimis, automobilį VW Caravelle už 800 Eur 2021 m. gruodžio 12 d. iš I. B. įsigijo pirkėjas H. G. (b.l. 68).

Iš 2022 m. sausio 20 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2022 m. sausio 20 d. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. 2022 m. sausio 20 d., 18.19 val. pirmu pūtimu nustatytas 2,91 promilės girtumas. 2022 m. sausio 20 d., 18.49 val. antru pūtimu nustatytas 2,41 promilės girtumas. Tikrinamas asmuo nesugebėjo pasirašyti ant akto. Pridėti alkotesterio išrašai (b. l. 46).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKL0751“ rodmenų duomenys ir patikros sertifikatas patvirtina, kad H. G. 2022 m. sausio 20 d. 18.13.50 val. nustatytas 2,91 promilės girtumas, 2022 m. sausio 20 d. 18.47.25 val. nustatytas 2,41 promilės girtumas; prietaisas yra metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 42-45).

VšĮ „Emprekis“ pažymos (2022 m. sausio leidinys) duomenimis, automobilio „VW T4 Caravelle D“, kategorija M1-AF, 1994 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1340 eurų (b. l. 49).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog H. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Caravelle, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra mažiausia 2,41 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog švęsdamas objekto pabaigą su vienu draugu Trakuose vartojo alkoholį, o tada su kitu draugu važiavo namo į Vilnių. Vairavo blaivus jo draugas, kol į juos pakeliui įvažiavo kitas automobilis, dėl ko teko sustoti, kviesti policiją ir jos laukti. Policijos laukė ilgai, todėl būdamas išgėręs susinervino, ir supykęs išvažiavo iš įvykio vietos, sėdęs pats toliau vairuoti automobilio. Žinojo, kad yra neblaivus ir to daryti negali, tačiau jo veiksmus lėmė pyktis ir girtumas. Važiuodamas Vilniuje buvo sustabdytas policijos, kuri jį patikrino ir konstatavo girtumą. H. G. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina liudytojo N. D. parodymai, kuriais šis patvirtino, jog įvykio dieną kaltinamojo prašymu vairavo šio automobilį veždamas jį iš Trakų į Vilnių, pakeliui įvykus avarijai, pranešė apie ją policijai ir laukė pareigūnų. Nesulaukus policijos kaltinamasis sėdo už vairo ir toliau vairavo automobilį link Vilniaus. Paneriuose jie buvo sustabdyti policijos, kuri patikrino H. alkotesteriu ir nustatė šio girtumą. Kelionės metu H. alkoholio nevartojo, buvo neblaivus dar jiems susitikus Trakuose. Kaltinamojo kaltę dėl vairavimo automobilį neblaiviam patvirtina ir liudytojo A. A. parodymai, kuris, pakeliui iš Trakų į Vilnių pastebėjęs priešais jį kelyje įtartinai manevruojantį automobilį VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją kelyje, sekė jį ir policijai pranešinėjo automobilio maršrutą, kol šis buvo sustabdytas. Matė, kad iki sustabdymo įtartino automobilio vairuotojas iš savo vietos išlipęs nebuvo, buvo išlipęs tik keleivis. Patikrinus H. G. alkotesteriu, įtarimas dėl neblaivaus automobilio VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo pasitvirtino, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio „Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKL0751“ rodmenys patvirtina, kad H. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumas – 2,41 promilės. Prietaisas metrologiškai patikrintas, pagrindo abejoti jo duomenimis nėra. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi ir sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią H. G. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. H. G. automobilio sėdo vairuoti aiškiai suvokdamas, jog neseniai vartojo stiprų alkoholį (degtinę), yra neblaivus, tačiau ignoravo šį faktą, todėl konstatuotina, jog veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

H. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pripažįsta kaltę ir gailisi. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tuomet, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išsiaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.). Teismas tokio kaltinamojo požiūrio į padarytą veiką nenustatė. Kaltinamasis teisės vairuoti neturi mažiausiai nuo 2019 metų, tačiau nepaisant to mėnuo iki įvykio jis įsigijo automobilį važinėti į darbą, kas akivaizdžiai rodo, jog paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę jis ketino ignoruoti. Aplinkybė, jog jis jau trečią kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam, rodo, jog kaltinamasis kritiškai savo praeities klaidų nevertina, o jo teiginiai, kad jis gailisi dėl nusikalstamos veikos, yra deklaratyvūs ir formalūs. Remdamasis išdėstytu, teismas nemato pagrindo nagrinėjamoje situacijoje pripažinti, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. H. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi nagrinėjamą tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už kitus tyčinius nusikaltimus. Girtumas yra kaltinamojo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

Teismas, skirdamas H. G. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas, be to, nusikaltimą padarė būdamas teistas už analogiškus nusikaltimus. Nors bausmės už ankstesnius analogiškus nusikaltimus yra atliktos, tačiau teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (nusikaltimų recidyvas). Pažymėtina, jog baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą neblaiviam kaltinamasis traukiamas jau trečią kartą per trejų metų laikotarpį, nauja analogiška nusikalstama veika padaryta nepraėjus nei trims mėnesiams po atliktos laisvės atėmimo bausmės. Pastarųjų penkerių metų laikotarpiu baustas administracine tvarka už įvairių rūšių nusižengimus: nusižengimus viešajai tvarkai, naudojimosi viešuoju transportu tvarkos pažeidimus, smulkius svetimo turto pagrobimus, taip pat ir už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (transporto priemonių vairavimą neturint tokios teisės, esant neblaiviam, greičio viršijimą, eismo įvykių sukėlimą, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos ir t.t.), informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 129-144). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, vieną kartą buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už vairavimą neblaiviam 2010 metais. Administraciniai baustumai rodo, jog kaltinamasis, nepaisydamas to, jog yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones, sistemingai jas vairuoja, be to neretai tai daro būdamas neblaivus. Teisė vairuoti transporto priemones dėl sistemingai daromų Kelių eismo taisyklių pažeidimų yra atimta ketveriems metams. Kaltinamasis veikos padarymo metu, Sodros ir Užimtumo tarnybos duomenimis, buvo bedarbis (b. l. 143,146), nors iš jo parodymų darytina išvada, kad neoficialiai jis dirbo. Nuo 2022 m. balandžio 1 d. įsidarbino ir dirba (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, administracinės baudos nemokamos. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Kaltinamasis neigia, kad būtų gydytas dėl psichikos sutrikimų, tačiau pripažįsta, kad ankstyvoje jaunystėje buvo gydytas nuo priklausomybės narkotikams.

Aptartos H. G. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Jis nedirba, per trejus metus jau trečią kartą traukiamas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, tokia pati veika fiksuota ir anksčiau (buvo baustas administracine tvarka). Pažymėtina, kad H. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo uždrausta vairuoti transporto priemones 3 metams, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu – 4 metams. Šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika ir asmens administracinės nuobaudos rodo, kad baudžiamojo poveikio priemonės yra ignoruojamos. Tokio priešingo teisei elgesio negalima laikyti atsitiktinumu. Ankstesni baudžiamieji ir administraciniai procesai, paskirtos bausmės ir administracinės nuobaudos matomai teigiamo poveikio kaltinamajam nepadarė. Įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, manytina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti H. G. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas didesnis nei bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, H. G. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Taip pat, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, H. G. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. H. G. nusikalstamą veiką padarė nepaisydamas to, kad teisė vairuoti transporto priemones jam jau yra atimta. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus tai, kad H. G. trečią kartą teisiamas už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, už vairavimą esant neblaiviam baustas ir administracine tvarka, jo neblaivumo laipsnis buvo pakankamai didelis, darytina išvada, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas maksimaliam įstatymo numatytam terminui. Kadangi H. G. vairavo transporto priemonę neturėdamas šios teisės, šiuo nuosprendžiu jam skiriama bausmė – laisvės atėmimas, terminas skaičiuotinas nuo bausmės atlikimo arba lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos (BPK 357 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktiką, vairavimo neturint tokios teisės faktas neužkerta kelio svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

Nustatyta, kad H. G., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Volskwagen Caravelle“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą I. B. (I. B.) vardu, tačiau byloje pateikta 2021 m. gruodžio 12 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis, patvirtinanti, jog H. G. šią transporto priemonę įsigijo iš I. B. (b. l. 68). Pats kaltinamasis nurodo, jog minėta transporto priemonė nusikaltimo padarymo dieną nuosavybės teise priklausė jam pačiam. Atitinkamai ši transporto priemonė kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos priemonė konfiskuotina. Teismo manymu, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, automobilio vertę, automobilio konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

Ikiteisminio tyrimo metu H. G. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinos.

Dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo

2022 m. sausio 21 d. prokurorės nutarimu nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. liepos 21 d. paskirtas laikinas teisės apribojimas H. G. priklausančiam, tačiau I. B. vardu registruotam turtui – automobiliui „WV Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant šį turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti, turto saugotoju paskiriant Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (b. l. 89-91). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

H. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir H. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti H. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsnio 1-3 dalimis, paskirti H. G. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti H. G. priklausantį automobilį „WV Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą H. G. į automobilį „WV Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.