Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų N. J., R. J. apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo N. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį 30 MGL 1129, 80 Eur bauda;

R. J. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2016 m. sausio 24 d. veika) 30 MGL 1129, 80 Eur bauda, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2014 m. rugpjūčio 30 d. veika) 10 MGL 376, 6 Eur bauda, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinus bausmes paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė ir 30 MGL 1129, 80 Eur bauda, įpareigojant 3 (tris) mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.;

D. E. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 30 MGL 1129, 80 Eur bauda.

Nukentėjusiajam D. M. iš nuteistųjų priteista 200 Eur turtinei žalai, 500 Eur neturtinei žalai, 150 Eur išlaidų už advokato pagalbą, apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

7. N. J. ir R. J. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

7.1 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose bei į BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą, taip pat į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi panaikino tik Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalį dėl R. J. ir N. J. išteisinimo, tuo pačiu nurodant, kad pastaruoju nuosprendžiu jie pagal BK 284 straipsnį išteisinti pagrįstai, tačiau turi būti išspręstas klausimas dėl R. J. ir N. J. veikos atitikties BK 140 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, taip pat iš naujo turi būti sprendžiamas jiems pareikšto civilinio ieškinio ir išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nepripažinimo proceso išlaidomis klausimai, apeliacinės instancijos teismas iš naujo nagrinėja apeliacinius skundus tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi nustatytose ribose.

8. Ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas pagal pareiškėjo D. M. protokolą-pareiškimą, kuriuo jis, nurodydamas jam žinomas aplinkybes, prašė kaltus asmenis nubausti pagal galiojančius įstatymus. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalį, nukentėjusysis D. M. patvirtino savo poziciją, nurodytą jo protokole - pareiškime ir prašė R. J. ir N. J. teisti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

9. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, sprendžia, ar R. J. ir N. J. veikoje, jiems pareikšto kaltinimo ribose, yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

10. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė kyla, kai dėl pavartoto smurto nukentėjusiajam atsiranda straipsnio dispozicijoje nurodytos pasekmės.

10.1. Nagrinėjamoje byloje R. J. ir N. J. buvo kaltinami ir skundžiamu Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nuosprendžiu nuteisti už tai, kad 2016 m. sausio 24 d., apie 03.00 val., naktinio klubo „F.“ rūkymo patalpoje, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 8 smūgius D. M. į galvos sritį, krūtinę, rankas, o D. E. to paties klubo salėje, sudavė vieną smūgį D. M. į veido sritį ir taip dėl kairio antakio srities muštinės žaizdos, kairės akies vokų, akies junginės, nosies, kairio skruosto, kairio klubikaulio sparno srities, dešinio žasto, dešinės alkūnės, dešinio dilbio, kairio peties sąnario, kairės alkūnės kraujosruvos, viršutinių pirmųjų kandžių kandamųjų kraštų nuskėlimo, padarė D. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

13. Iš byloje esančių klubo apsaugos kamerų vaizdo įrašų matyti, kad muštynės rūkomajame prasidėjo 3.06:40 val., iš karto po to, kai D. M., eidamas iš tolimojo rūkomojo kampo link išėjimo, susilietė su N. J., po ko D. M. R. J. ir N. J. sudavė smūgius rankomis, taip pat R. J. smūgiavo D. M. ir keliu, po ko R. J. ir D. M., būdami susikibę, nugriuvo – D. M. griuvo ant R. J.. Tuo metu, 3.06:51 val. patalpoje užgęsta šviesa, nenustatytas asmuo pradeda mušti R. J., o D. M. atsistoja nuo grindų. 3.07:01 val. stovinčiam D. M. akivaizdžiai stiprų smūgį į veidą suduoda nenustatytas asmuo – ne R. J. ir N. J.. Po šio smūgio D. M. nugriūna ant suolo. Tuo metu N. J. stovi prie patalpos durų, R. J., gulėdamas ant grindų, grumiasi su nenustatytu asmeniu, o ant suolo esančiam D. M. smūgius suduoda kiti asmenys. 3.08:07 val. D. M. eina link išėjimo iš rūkomojo, tačiau N. J. jį patraukia į patalpos dalį, kuri į vaizdo kameros aprėptį nepatenka, kartu su D. M., mojuodamas rankomis, ten pasitraukia ir N. J.. Patalpoje toliau vyksta muštynės tarp kitų asmenų. 3.08:28 patalpoje užsidega šviesa, įeina apsaugos darbuotojai. N. J. keletą kartų agresyviai puola už vaizdo kameros esantį objektą, apsaugos darbuotojas ir dar vienas asmuo jį laiko ir iš ten atitraukia. Tuo metu kitas apsaugos darbuotojas smūgiuoja link už kameros esančiam kitam asmeniui ir pastarąjį (ne R. J., N. J. ar D. M.) ištraukia į patalpos vidurį. 3.9:10 val. apsaugos darbuotojas iš patalpos išstumia N. J., po ko į kameros aprėpiamą vietą išeina D. M. ir konfliktas rūkomajame baigėsi. 3.12:10 D. M., kuris po patalpą vaikšto susikišęs rankas į kišenes, iš rūkomojo išeina.

13.1 3.13:08 val. D. M. pasirodo baro patalpoje. 3.13:19 val. D. M. uždeda ranką ant pro šalį einančio D. E. veido ir pastarasis smogia jam ranka į veidą, po ko D. M. atsiremia į barą, griūna ant kėdės ir kaire ranka susiima už galvos kairės pusės. 3.14:10 val. D. M., ranką laikydamas ant galvos kairės pusės, iš baro išeina.

13.2 13.15:53 val. D. M. išeina į lauką laikydamas dešinę ranką ant galvos kairės pusės, vaikšto, bendrauja su kitais asmenimis. 13.16:56 val. į kameros aprėpties zoną įeina N. J. bei dar trys asmenys, kurie bendrauja tarpusavyje kartu su D. M.. Po to D. M. įeina į patalpą ir stovi prie durų, kai 3.18:42 val. N. J., priėjęs prie D. M., suduoda pastarajam smūgį į galvą, po ko D. M. nukrenta.

14. Tokiu būdu, išdėstytų įrodymų visetu, neginčijamai įrodyta, kad visi teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai D. M. buvo padaryti naktiniame klube „F.“ 2016 m. sausio 24 d. laikotarpyje nuo 3.06 val. iki 3.19 val. D. M. konfliktų su ten buvusiais asmenimis, tame tarpe ir su N. J. bei R. J., metu, taigi akivaizdu, jog tą dieną naktiniame klube D. M. buvo mušamas ne tik rūkymo patalpoje, kuo šioje byloje kaltinami N. J. bei R. J., tačiau ir kitose vietose, ir kad R. M. mušė ne tik N. J. ir R. J., bet ir kiti asmenys – tiek D. E., kurio atžvilgiu dėl to įsiteisėjusiu teismo sprendimu byla nutraukta, tiek ir kiti, nenustatyti asmenys, kurie šioje byloje nebuvo kaltinami, ir byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kada, kokie konkretūs asmenys ir kurioje konkrečioje naktinio klubo vietoje kokius konkrečius sužalojimus padarė R. M..

15. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad N. J. ir R. J. suformuluotuose kaltinimuose nurodytus D. M. sužalojimus (visus ar kuriuos nors konkrečius iš šių sužalojimų) padarė N. J. ir (ar) R. J.. Tai reiškia, kad nėra pagrindo ir išvadai, jog N. J. ir (ar) R. J. D. M. nežymiai sužalojo.

15.1 Tačiau, kaip minėta, BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė ir asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą.

15.2 Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą. Tokia nusikalstama veika apima smurtavimą ir nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šis nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame straipsnyje numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

15.3 Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1 dalies nuostata, N. J. ir R. J. buvo pranešta, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis ir kad teismas svarstys, ar N. J. ir (ar) R. J. nepadarė veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje mušdami D. M. ir sukeldami pastarajam fizinį skausmą.

15.4 Iš vaizdo įrašo rūkymo patalpoje matyti, kad, kaip minėta, muštynės kilo po to, kai D. M., eidamas iš tolimojo rūkomojo kampo link išėjimo, susilietė su N. J.. Byloje nėra jokių N. J. parodymus, kad tuo metu D. M. smūgiavo jam ranka ir pataikė į kaklą, kas N. J. sukėlė fizinį skausmą. Iš vaizdo įrašo (nuo 3.06:08 val.) taip pat matyti, kad N. J. po kontakto su juo priremia D. M. prie sienos bei kartu su R. J. ir dar vienu asmeniu pradeda D. M. mušti. Pastarasis taip pat smūgiuoja link jį mušančių asmenų, į tarpą tarp D. M. ir jį mušančių asmenų, nugara į D. M., atsistoja E. B. ir mėgina nustumti nuo D. M. šį mušančius asmenis. Po to E. B. nustumiamas kitų asmenų, prie D. M. lieka tik R. J. ir N. J.. R. J., stovėdamas prieš D. M., laikydamas jį prieš save, suduoda pastarajam keletą smūgių rankomis ir keliu į viršutinę kūno dalį, o tuo metu N. J., stovėdamas D. M. iš dešinės, suduoda šiam du smūgius į galvą. Po to R. J. keliu spiria D. M. į veidą, po ko D. M. griūna į priekį ir kartu su R. J. nugriūna ant žemės (3.06:50).

15.5 Iš šios vaizdo įrašo dalies matyti, kad vienu metu D. M. pradėjo mušti ir mušė keli asmenys, tame tarpe ir R. J. ir N. J.. Aptariamu metu, kai buvo mušamas, D. M. jokių pavojingų kitiems asmenims, tame tarpe ir J., veiksmų neatliko ir jokio teisėto pagrindo šiems vartoti smurtą prieš D. M. nebuvo, be to, atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, muštynių situacijoje abi muštynėse dalyvaujančios pusės laikomos tik puolančiosios, smurtas vertinamas kaip naudojamas ne gynybai, o puolimui, tokiu būdu teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007; 2K-638/2007; 2K-428/2008 2K-392/2012,2K-275/2013).

15.6 Nagrinėjamoje situacijoje būtent J. buvo aktyvūs muštynių dalyviai, jie vienu metu sudavė smūgius D. M., todėl šiuo atveju J. veiksmai negali būti vertinami kaip atlikti būtinosios ginties sąlygomis.

15.7 Atsižvelgiant į tai, kad vaizdo įraše matomi tiek R. J., tiek ir N. J. suduoti smūgiai D. M. buvo akivaizdžiai stiprūs, nors pats D. M. nagrinėjamo įvykio aplinkybių neprisimena ir tuo pačiu nurodyti, ar šiais J. veiksmais jam fizinis skausmas buvo sukeltas, kolegijai nekyla abejonių, kad tiek R. J., tiek ir N. J. smūgiai D. M. sukėlė fizinį skausmą.

16. Esant šioms aplinkybėms neginčijamai įrodyta, kad R. J. ir N. J., veikdami kartu, 2016 m. sausio 24 d., apie 03.06 val., naktiniame klube „F.“, adresu (duomenys neskelbtini) , U., rūkymo patalpoje sumušė D. M.: R. J. sudavė D. M. smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, o N. J. sudavė du smūgius D. M. į galvą, tuo sukeldami D. M. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir jiems skirtinos bausmės pagal šį įstatymą.

17. Dėl to Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nuosprendis keičiamas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

18. Skiriant bausmes R. J. ir N. J. atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir į kitas aplinkybes, kurių pagrindu jiems buvo skiriamos bausmės Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nuosprendžiu, į tai, kad jie pirmą kartą padarė baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą bendrininkų grupėje, kas pripažįstama jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, į tai, kad, kolegijos vertinimu, nusikaltimas padarytas dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio, kas pripažįstama jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į kaltinamųjų asmenybes, t. y. į tai, kad jie dirba, charakterizuojami teigiamai, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai abiejų kaltinamųjų atžvilgiu bus pasiekti paskyrus švelniausią galimą įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (viešieji darbai neskirtini, nes kaltinamieji dirba), savo trukme, atsižvelgiant ir į pakankamai ilgą proceso trukmę (2 metai 4 mėnesiai), mažesnę nei įstatymo sankcijos vidurkis, nustatant draudimus ir pareigas, padėsiančias maksimaliai pasiekti bausmės tikslus.

19. Skundžiamu nuosprendžiu R. J. taip pat buvo paskirta bausmė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį už veiką, padarytą 2014-08-30, dėl kurios jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį.

19.1 Kadangi ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neskundžiama, jos apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir pirmos instancijos teismo R. J. paskirta už šią veiką bausmė bendrinama su šiuo nuosprendžiu skiriama bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis.

20. Baudžiamojo proceso metu nukentėjusysis D. M. byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Pirmos instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu iš N. J., R. J. ir D. E. priteisė 200 Eur turtinės žalos (dėl sugadinto džemperio ir dantų taisymo) atlyginimą, taip pat 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (dėl to, kad nukentėjusiajam buvo padaryti teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai, dėl kurių matėsi mėlynės ir jis patyrė fizinį skausmą, bendravimo nepatogumus, įprasto aktyvaus gyvenimo būdo pasikeitimą, kad buvo sumuštas kitų asmenų akivaizdoje).

20.1. Atsižvelgiant į šiuo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog kaltinamieji R. J. ir N. J., o ne kiti tą dieną prieš D. M. smurtavę asmenys, sugadino jo džemperį ir (ar) padarė sužalojimus, dėl kurių D. M. turėjo gydytis ir dėl to patirti išlaidas, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

20.2 Atsižvelgiant į tai, kad dėl R. J. ir N. J. nusikalstamų veiksmų D. M. neabejotinai patyrė fizinį skausmą, kas neabejotinai yra neturtinė žala, tačiau nesant įrodymų, kad dėl kaltinamųjų veiksmų jam buvo sutrikdyta sveikata, t. y. kad kaltinamieji jį sužalojo ir jis turėjo gydytis ir dėl to keisti savo įprastą gyvenimo būdą, kolegija laiko, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant ir į tai, kad nukentėjusysis nebuvo pasyvus konflikto dalyvis, D. M. patirta neturtinė žala bus atlyginta teisingai jam priteisiant iš kaltinamųjų 200 Eur.

21. Baudžiamojo proceso įstatymas leidžia nukentėjusiajam, nagrinėjant bylą bet kurios instancijos teisme, pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė ( pvz. LAT nutartis Nr. 2K-374/2012).

21.1 Skundžiamu nuosprendžiu D. M. iš R. J. ir N. J. buvo priteista po 50 Eur advokato pagalbai pirmos instancijos teisme apmokėti. Ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka nebuvo skundžiama, todėl, priimant kaltinamųjų atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, jos revizuoti apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

22. Kasacinės instancijos teisme ir, šiam panaikinus apeliacinės instancijos nuosprendžio dalį, antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teisme šioje byloje nukentėjusiojo interesus atstovavo advokatas R. J., kuriam, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, nukentėjusysis už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo iš viso 4500 eurų: 2800 eurų už kasacinio skundo parengimą (3 t. b.l. 123-127), 500 eurų už dalyvavimą kasacinės instancijos teisme (posėdžio trukmė 50 minučių) (3 t. b.l. 143-152), 800 eurų už dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme (posėdžio trukmė 45 minutės) (3 t. b.l. 172, 180-184) ir 400 eurų už pasirengimą ir dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme po įrodymų tyrimo atnaujinimo (posėdžio trukmė 1 valanda 30 minučių) (3 t. b.l. 172, 180184). Atsižvelgiant į nukentėjusiojo atstovo darbo sąnaudas ir indėlį atstovaujant nukentėjusiojo interesus, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, į tai, kad nukentėjusiojo kasacinis skundas buvo patenkintas tik iš dalies, trečio kaltinto nusikaltimo prieš D. M. asmens atžvilgiu sprendimas nebuvo pakeistas, į galutinį bylos rezultatą, t. y. į tai, kad R. J. ir N. J. kaltė įrodyta tik dalyje kaltinimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kaltinamieji privalo atlyginti tik dalį nukentėjusiojo patirtų išlaidų jį atstovavusio gynėjo teisinėms paslaugos apmokėti – 500 eurų, šią sumą priteisiant lygiomis dalimis iš abiejų kaltinamųjų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nuosprendį pakeisti: nuosprendžio dalį dėl N. J. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir R. J. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2016 m. sausio 24 d. veika) panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

N. J. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą keturiems mėnesiams, bausmės vykdymo metu įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant viešo maitinimo įmonėse vartoti alkoholinius gėrimus.

R. J. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą penkiems mėnesiams, bausmės vykdymo metu: įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant viešo maitinimo įmonėse vartoti alkoholinius gėrimus.

Šią R. J. paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, subendrinti su Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą penkiems mėnesiams, bausmės vykdymo metu įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant viešo maitinimo įmonėse vartoti alkoholinius gėrimus ir 30 MGL (1129,80 eurų) baudą.

Iš N. J. ir R. J. D. M. priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

D. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš N. J. ir R. J. D. M. po 250 eurų teisinių paslaugų išlaidoms kasaciniame ir apeliaciniame procesuose apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.