- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-25
- Bylos Nr.
- I-4471-422/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00963-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 4850 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–19 nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 2-jame sektoriuje 9 būrio 1 brigadoje žeminančiomis žmogaus orumą, žiauriomis sąlygomis. Tvirtino, kad nurodytu laikotarpiu jam nebuvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma, nes ginčo patalpa buvo 65,72 kv. m, joje buvo įrengtos 24 miegamosios vietos (12 dviaukščių gultų), jos pastoviai buvo užimtos, jokių pakeitimų/rekonstrukcijų pareiškėjui kalint šioje patalpoje nebuvo vykdoma, todėl visą laikotarpį pareiškėjui šioje patalpoje teko 2,74 kv. m gyvenamojo ploto. Pažymėjo, kad šį plotą santykinai mažino patalpose buvę baldai. Tvirtino, kad dėl būrio patalpų perpildymo virtuvėlė buvo per maža, būryje nebuvo įrengta poilsio kambario, patalpos rūbams ir drabužiams džiovinti, todėl šiose patalpose turintys būti baldai, laisvalaikiui skirti daiktai, maisto produktai ir pan. buvo laikomi pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje, o tai atitinkamai mažino laisvą gyvenamosios patalpos plotą. Dėl gyvenamojo ploto trūkumo pareiškėjas patyrė didelių kančių, psichologinių išgyvenimų, neturėjo privačios aplinkos, jautė nuovargį, išsekimą, pasidarė uždaresnis, pastoviai jautė antisanitarinę aplinką, kamavo sunkus ir nervingas miegas ir t. t. Dėl patalpų perpildymo sanitariniame mazge trūko sanitarinių įrenginių. Naudojantis sanitariniais įrenginiais nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas. Sanitarinio mazgo patalpoje buvo prieblanda, aplinka periodiškai buvo antisanitarinės būklės. Tvirtino, kad gyvenamojoje patalpoje laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. kovo 10 d. buvo šalta, prašė išduoti šildytuvus, tačiau prašymai nebuvo tenkinti, todėl buvo priverstas kęsti šaltį. Gyvenamoji patalpa buvo vėdinama per langus. Dėl patalpos perpildymo vėdinimas buvo nepakankamas, todėl šiltuoju metų laiku pareiškėjui trūko oro, patalpoje tvyrojo drėgmė, smarvė. Šaltuoju metų laiku dėl atidaryto lango pareiškėjas sušaldavo, todėl jautė nepatogumus, nes patalpoje turėjo vilkėti lauko drabužius, jam skaudėjo sąnarius.
Pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl nepakankamos gyvenamosios patalpos apšvietos, asbesto buvimo pastato konstrukcijoje, kurioje buvo ginčo gyvenamoji patalpa, evakuacinio išėjimo nebuvimo. Tvirtino, kad žinojimas apie pavojingas sveikatai ir gyvybei aplinkybes, nesudarytą saugią kalinimo aplinką, negalėjimas ką nors pakeisti, pareiškėją veikė psichologiškai, todėl patyrė didelį stresą, nežmoniškas sąlygas ir kankinimus. Nurodė, kad jam nebuvo suteikta socialinės reabilitacijos bei socialinės integracijos programų, jam nebuvo pasiūlyta jose dalyvauti, todėl savo užimtumą turėjo planuotis savarankiškai, negaudamas jokio pozityvaus paskatinimo iš administracijos, taip pat savarankiškai turėjo spręsti visas socialinės reabilitacijos ir integracijos į visuomenę kilusias problemas. Nebuvo sudarytos jokios elgesio pataisos programos, nebuvo socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonių, nesuteikta pagalba, sprendžiant asmenines ir socialines problemas, neatliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, t. y. pareiškėjas neturėjo galimybės gauti pagalbą, kuri buvo būtina integravimuisi į visuomenę. Visą bausmės atlikimo laiką vyravo vien tik bausmės, grasinimų ir draudimų tvarka, jam buvo skiepijama ir atvirai rodoma, kad jis nepageidaujamas visuomenėje, žeminamas jo orumas. Dėl to pareiškėjas patyrė didelių sunkumų, baimę, nepasitikėjimą savimi, sumažėjo bendravimas su aplinkiniais, jautė nežinomybę dėl gyvenimo išėjus į laisvę, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 4850 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 49–58), papildomuose paaiškinimuose (b. l. 118–119) nurodė, kad vertinamuoju laikotarpiu ginčo patalpoje gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Galiojantys teisės aktai nenumato, kad skaičiuojant vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą, iš gyvenamosios patalpos ploto būtų išskaičiuojamas joje esančių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas. Akcentavo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno bendrabučio tipo patalpose, jo galimybė judėti po savo būrio gyvenamąsias patalpas, taip pat visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Nuteistieji, pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą darbotvarkę, gali lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, bendruose viešuose renginiuose ir pan. Pareiškėjas su skundais dėl sanitarinių įrenginių trūkumo, laukimo eilėse nesikreipė. Patalpa, kurioje gyveno pareiškėjas vėdinama per langus ir ventiliacines angas. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamose patalpose, esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus jiems išduodami elektriniai šaldytuvai ir ventiliatoriai. Pareiškėjas dėl netinkamos ventiliacijos, oro temperatūros į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Įstaiga užtikrina teisės aktų reikalavimus atitinkantį bendrąjį gyvenamųjų patalpų apšvietimą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Pataisos namuose laikomasi priešgaisrinės saugos reikalavimų, yra parengtas ir su kompetentinga institucija suderintas personalo veiksmų planas kilus gaisrui, iškabinti evakavimo planai, įrengtos priešgaisrinės kopėčios, parengtos gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje, apsirūpinta pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, jų laikymo vietos pažymėtos specialiais lipdukais. 9 būrio sanitariniame mazge įrengti 6 unitazai, 4 pisuarai, prausykloje – 8 praustuvės ir 4 kojų plautuvės, dušinėje įrengta 15 purkštukų. Dėl sanitarinių įrenginių trūkumo pareiškėjas nėra kreipęsis. Gyvenamosios ir bendrojo naudojimo patalpos baldais, kitu inventoriumi aprūpintos pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. 2 sektoriaus būriuose poilsio kambariai neįrengti, virtuvėlėje įrengti 4 šaldytuvai ir spintelės maistui laikyti. 2-ame sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius Džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme. 2 sektoriaus bendrabučių stogo dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Pravieniškių PN-AK vykdomas tiek individualus, tiek grupinis darbas su nuteistaisiais, vykdoma 30 reabilitacijos programų, per tris praeitų metų ketvirčius organizuoti 37 kultūros ir sporto renginiai, 161 užsiėmimas doroviniais, teisiniais bei ekonominiais klausimais, įstaigoje lankėsi visuomeninių ir religinių organizacijų atstovai. Visose šiose programose ir priemonėse galėjo dalyvauti pareiškėjas, tai priklausė nuo jo valios ir motyvacijos. Įstaigoje veikia biblioteka, todėl pareiškėjas turėjo galimybę savarankiškai šviestis, dvasiškai tobulėti, skaitydamas grožinę literatūrą. Atskirai nuo Socialinės reabilitacijos skyriaus, psichologinio konsultavimo ir terapijos priemones nuteistiesiems taiko ir Psichologinė tarnyba. Iš Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės matyti, kad pareiškėjui buvo sudarytas adaptacijos planas, fiksuojama socialinės reabilitacijos eiga ir rezultatai. Pareiškėjas į Pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl nuovargio, išsekimo, nervingo miego, šalčio sukelto sąnarių skausmo, regėjimo ar kitų sveikatos sutrikimų nesikreipė, taip pat nesikreipė į Psichologinės sveikatos specialistus dėl psichinės sveikatos pablogėjimų, nepatogumų ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su atsakovės atstovo veiksmais, kalinant pareiškėją Pravieniškių PN-AK 2 lokaliniame sektoriuje perpildytose, higienos normų reikalavimų neatitinkančiose bendrabučio tipo patalpose laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina dėl jo kalinimo perpildytoje 9 būrio 1 brigadoje.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) numatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.
Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.
Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.
Atsakovės atstovas pateikė teismui duomenis (b. l. 62, 120), patvirtinančius, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. kalėjo 9 būrio 1 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas 65,72 kv. m, joje įrengta 19 miegamųjų vietų. 2016 m. gruodžio 29 d. ir 2017 m. rugsėjo 20 d. ginčo patalpoje buvo 18 nuteistųjų. Duomenų apie faktinį nuteistųjų skaičių ginčo patalpose likusį ginčo laikotarpį (išskyrus 2016 m. gruodžio 29 d. ir 2017 m. rugsėjo 20 d.) Pravieniškių PN-AK nepateikė.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad gyvenamosiose patalpos jo gyvenamuoju laikotarpiu buvo 24 gyvenamosios vietos (12 dviaukščių gultų), kurios pastoviai buvo užimtos. Šią aplinkybę grindė Pravieniškių PN-AK 2015 m. kovo 26 d. pažyma Nr. S-8287, kurioje nurodyta, kad pagal atsakymo surašymo dienos duomenis (2015 m. kovo 26 d.) 9 būrio 1 brigadoje buvo įrengtos 24 miegamosios vietos (b. l. 29–31).
Teismo nuomone, atsakovės atstovas, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio byloje, turėdamas įrodinėjimo pareigą, nepateikė teismui objektyviais įrodymais pagrįstų duomenų apie gyvenamųjų vietų skaičių 9 būrio 1 miegamajame ginčui aktualiu laikotarpiu (išskyrus 2016 m. gruodžio 29 d. ir 2017 m. rugsėjo 20 d.), miegamųjų vietų skaičiaus mažinimą 9 būrio 1 miegamajame, galimai vykusias (nevykusias) gyvenamųjų patalpų pertvarkas laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2016 m. gruodžio 23 d., todėl atsižvelgdamas į tai, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015), teismas sprendžia, jog Pravieniškių PN-AK nepaneigė pareiškėjo tvirtinimo, kad jo kalėjimo 9 būrio 1 miegamajame metu, šiame miegamajame buvo įrengtos 24 miegamosios vietos.
Atitinkamai atlikus aritmetinius skaičiavimus nustatyta, jog pareiškėjui kalint 9 būrio 1 miegamajame (išskyrus 2016 m. gruodžio 29 d. ir 2017 m. rugsėjo 20 d.) jam teko 2,74 kv. m gyvenamojo ploto, taip pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą, todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad bendrabučio tipo patalpose, kuriose jis gyveno ginčui aktualiu laikotarpiu, nebuvo įrengta batų ir drabužių džiovykla, laisvalaikio kambarys, virtuvėlė buvo per maža, todėl džiovinami drabužiai ir visi laisvalaikiui skirti įrenginiai, baldai ir maisto produktai buvo laikomi gyvenamoje patalpoje, kas dar labiau mažino pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys, batų ir drabužių džiovykla (5.9. p).
Atsakovės atstovas neginčijo aplinkybės, kad Pravieniškių PN-AK 9 būryje nebuvo įrengta laisvalaikio kambario.
Nors papildomuose paaiškinimuose Pravieniškių PN-AK nurodė, kad 2-jame sektoriuje buvo skalbykla ir džiovykla, kur nuteistieji galėjo džiovinti savo asmeninius drabužius bei kiekvieno būrio lauke buvo įrengta stacionari džiovykla, šią aplinkybę grindė pateiktais įrodymais (b. l. 121–122), tačiau Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse esant įtvirtintam reikalavimui įrengti šią patalpą (drabužių ir avalynės džiovyklą) kiekvienam būriui, o Pravieniškių PN-AK nenurodžius, kokiame konkrečiame 2 sektoriaus būryje buvo įrengtos džiovyklos patalpos, nėra pagrindo tikėti, kad batų ir drabužių džiovykla buvo įrengta 9 būryje.
Esant minėtoms faktinėms bylos aplinkybėms bei atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, pripažintina, kad atsakovės atstovas ginčo laikotarpiu nevykdė Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 - 5.9 punktuose nustatytų reikalavimų įrengti laisvalaikio kambarį, drabužių ir avalynės džiovyklą.
Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą, spręstina, kad papildomų baldų, laisvalaikiui skirtų daiktų, inventoriaus, maisto produktų, džiovinamų drabužių užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl pataisos namų perpildymo buvo sunku pasinaudoti tualetu, prausykla, trūko vietos virtuvėlėje, nepakako gryno oro (nepakankama ventiliacija), tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kiti kalinamų asmenų patirti (nurodyti) nepatogumai (negalėjimas judėti, pavalgyti ir tinkamai išsimiegoti, baldų, sanitarinių įrenginių trūkumas, gryno oro trūkumas ir pan.) vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi būti vertinami kaip šio pažeidimo dalis (žr., pvz., 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1060-624/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-233-438/2017, 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-479-662/2017, 2013 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-51/2013, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016, 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3395-438/2016, 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013).
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su neužtikrintu privatumu naudojantis sanitariniais įrenginiai, taip pat su netinkama gyvenamųjų patalpų bei sanitarinio mazgo oro temperatūra, apšvieta. Tvirtino, kad minėtose patalpose buvo šalta, kaupėsi drėgmė, nepakako šviesos.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015), 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Fizikiniai gyvenamųjų patalpų oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio parametrai, kuriuos turi atitikti gyvenamosios patalpos, nurodyti Higienos normos HN 134:2015 16 punkte.
Atsakovės atstovas pateikė teismui Ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. birželio 4 d. pažymą Nr. 88-247 (b. l. 63), kurioje nurodyta, kad sanitariniame mazge įrengtos kabinos, atskirtos ne žemesne 1,5 m aukščio sienele. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūrą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, esant būtinumui, pagal jų prašymus, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Įstaigoje užtikrinama reglamentuota bendra dirbtinė apšvieta, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Jokių objektyvių įrodymų (patikrinimo aktų kopijų, patalpų fizikinių parametrų matavimo protokolų, nuotraukų ir pan.), patvirtinančių nurodytas aplinkybes į bylą nėra pateikta, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl patalpų netinkamos apšvietos, oro temperatūros laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. kovo 10 d. ir neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais vertinamos pareiškėjo naudai, dėl ko pareiškėjo nurodytų pažeidimų atžvilgiu konstatuotini atsakovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017).
Pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl uždraustos medžiagos – asbesto buvimo pastato, kuriame buvo ginčo būrys, konstrukcijoje, taip pat teigė, kad 9 būryje nebuvo evakuacinio išėjimo, todėl, gyvendamas sveikatai ir gyvybei pavojingoje aplinkoje, patyrė didelį stresą, kankinimus.
Atsakovės atstovas neargumentavo pareiškėjo nurodytos pozicijos dėl evakuacinio išėjimo ginčo pastate nebuvimo, todėl, teismo nuomone, nepaneigė pareiškėjo teiginio dėl evakuacinio išėjimo nebuvimo.
Į bylą pateiktame Statinio techniniame (techniniame –energetiniame) pase ( b. l. 67–77) nurodyta, kad statinio stogo danga yra šiferis, todėl pareiškėjo argumentai dėl pavojingos medžiagos – asbesto buvimo jo gyvenamojoje aplinkoje laikomi pagrįstais.
Pareiškėjas skunde teigė, jog Pravieniškių PN-AK jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti socialinės reabilitacijos bei socialinės integracijos programose, nebuvo sudarytos jokios elgesio pataisos programos, socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, nesuteikta pagalba, sprendžiant asmenines ir socialines problemas, neatliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, t. y. pareiškėjas neturėjo galimybės gauti pagalbą, būtiną integravimuisi į visuomenę.
BVK 136 str. nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. Pagal BVK 137 str. 1 d. nuteistųjų socialinė reabilitacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Minėto straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatyti nuteistųjų socialinės reabilitacijos tikslai ir veiksmai. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis (BVK 137 str. 4 d.). Socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Sudarant šį planą, turi dalyvauti nuteistasis (BVK 137 str. 1 d.).
Iš byloje esančių dokumentų (b. l. 118–119) matyti, kad Pravieniškių PN-AK yra vykdomos socialinės reabilitacijos programos, organizuojami kultūros ir sporto renginiai, užsiėmimai doroviniais, teisiniais bei ekonominiais klausimais, nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali lankytis bibliotekoje, savarankiškai šviestis bei tobulėti. Į bylą pateiktos Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės duomenys (b. l. 90–93) patvirtina, kad pareiškėjui buvo sudarytas adaptacijos planas, suteikta galimybės dalyvauti integracijos programoje, pareiškėjas supažindintas su programos tikslais ir uždaviniais, išklausė teisinio švietimo užsėmimus, su juo bendrauta pareiškėjui aktualiais klausimais (lygtinio paleidimo, civilinio ieškinio dengimo ir pan.). Duomenų, kad pareiškėjas norėjo dalyvauti tam tikrose socialinės reabilitacijos, integracijos programose ar priemonėse, dėl to kreipėsi į atsakovės atstovą, o šis netenkino pareiškėjo prašymų, byloje nėra, todėl, teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, deklaratyvių ir niekuo nepagrįstų pareiškėjo argumentų pagrindu, negali konstatuoti neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl sąlygų dalyvauti socialinės reabilitacijos, integracijos programose ir priemonėse nesudarymo laikomos nepagrįstomis.
Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. (išskyrus 2016 m. gruodžio 29 d. ir 2017 m. rugsėjo 20 d.) buvo kalinamas 9 būrio 1 brigadoje pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, sveikatai nesaugioje, higienos reikalavimų neatitinkančioje, pažeidžiančioje privatumą gyvenamojoje patalpoje.
Pravieniškių PN-AK 2018 m. gegužės 25 d. medicininiame pažymėjime Nr. 81(2)-276 (b. l. 60) nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. įrašų dėl nusiskundimų, susirgimų, kuriuos galėjo įtakoti blogos kalinimo sąlygos nėra. Psichologinės tarnybos 2018 m. gegužės 24 d. pažymoje Nr. 73(2)-428 (b. l. 61) nurodyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. į Psichologinės tarnybos specialistus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, diskomforto, depresijos, sumažėjusio pasitikėjimo savimi, orumo pažeminimo, patiriamo streso, dvasinės skriaudos, kuriuos galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos, į psichologus nesikreipė.
Nors byloje nėra jokių duomenų apie nustatytų pažeidimų poveikį pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02). Apibendrindamas išvardytas nuostatas teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje.
Teismo nuomone, nors pareiškėjui ir buvo suteikta reglamentuota judėjimo laisvė, tačiau pažeidžiant teisės aktuose nustatytą gyvenamojo ploto normą pareiškėjas kalėjo gana ilgai (265 dienas), pareiškėjui teko 2,74 kv. m gyvenamojo ploto, pažymėtina, kad šį plotą atitinkamai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kiti įrenginiai, byloje nustatyta ginčo patalpų neatitiktis higienos normų reikalavimams (asbestas, netinkama dirbtinė apšvieta, oro temperatūra (laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. kovo 10 d.) ir pan. ), taip pat nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl privatumo sanitariniame mazge pažeidimo. Spręstina, jog nustatytų aplinkybių kumuliatyvus veikimas suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu.
Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų skundais ar prašymais buvo kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją, ar kitas kompetentingas institucijas, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nenustatęs, jog atsakovės atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 2200 Eur, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. M. (A. M.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 2200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.