- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- 1-1401-1079/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28851-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.1Nuosprendžių rūšys (BPK 303 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui Helvijui Keturakiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (laikinai – (duomenys neskelbtini)), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2010 m. vasario 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms;
2) 2013 m. rugpjūčio 2 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – viešųjų darbų bausme 5 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį;
3) 2017 m. kovo 24 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – viešųjų darbų bausme 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta viešųjų darbų bausmė 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį;
4) 2019 m. gegužės 10 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje;
5) 2019 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme 1 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2019 m. gegužės 10 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė ir skirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 11 mėnesių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) ir 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. 2020 m. liepos 20 d., apie 18.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia, kumščiu du kartus smogė žmonai R. K. į veido sritį, po to rankomis čiupo pastarajai už kaklo ir smaugė, tokiu būdu nukentėjusiajai R. K. sukėlė fizinį skausmą.
A. K. teisiamojo posėdžio metu nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu kaltu prisipažino iš dalies. Pripažino, kad netyčia, konflikto su nukentėjusiąja metu, besistumdant sudavė nukentėjusiajai. Nepripažino, kad sudavė tyčia. Parodė, kad tą dieną buvo grįžęs iš sodo. Sode nupjovė žolę ir su draugu išgėrė. Dirbdamas buvo išgėręs 2 litrus alaus. Po kurio laiko į namus grįžo išgėrusi žmona. Tarp jų kilo žodinis konfliktas ir besistumdant sudavė sutuoktinei, sučiupęs už pečių supurtė, kad nurimtų. Teigė sudavęs per veidą besistumdant. Kiek kartų sudavė, tiksliai nurodyti negali, porą kartų galėjo būti, gal mažiau. Netyčia, besistumdant - ji ant jo puola, jis ją atstūminėja, toks stumdymasis gavosi. Dėl smaugimo – paėmė jai už pečių, kad supurtytu, turbūt dėl to liko žymės, toks buvo smaugimas. Nežino kur liko žymės. Jis suėmė už pečių arčiau kaklo, o ne už kaklo. Bepurtydamas paguldė ant palangės, kad žmona nurimtų, bet ji nenurimo. Po konflikto išėjo iš namų, kai grįžo ji buvo užsirakinusi duris ir jo nebeįsileido į namus. Permiegojo pas draugą, o ryte grįžo į namus, kai žmona jau buvo išėjusi į darbą. Paskambino jai sakydamas, kad tu manęs neįsileidai, dabar tu neįeisi. Neįleido į namus grįžusios žmonos, todėl ji iškvietė policijos pareigūnus, kurių taip pat neįsileido, sakydamas, kad jų nekvietė. Pareigūnai iškvietė gaisrinę, išlaužė duris. Po suduotų smūgių, nepastebėjo, kad sutuoktinei būtų likę žymės ant veido, nes išėjo. Sudavus smūgius nebuvo jokios nukentėjusiosios reakcijos. Pripažino, kad suduoti smūgiai kažkiek sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Dėl smaugimo negali pasakyti, nes purtė paėmęs už pečių. Anksčiau yra smurtavęs prieš sutuoktinę, kada, neatsimena. Visi atvejai sutuoktinei esant neblaiviai. Tą dieną sutuoktinė taip pat buvo neblaivi. Kad sutuoktinė neblaivi spėjo iš jos elgesio, kalbos. Būdama blaivi ji taip nesielgia, isterijų nerodo. Ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad sutuoktinė buvo neblaivi, nes niekas neklausė, surašė ir viskas. Nepasakė, kad sutuoktinė buvo neblaivi. Neatsimena kaip sudavė sutuoktinei konflikto metu, turbūt plaštaka, neįsidėmėjo, jai kliuvo per veidą, kur kliuvo per veidą, negali pasakyti. Pats konfliktas įvyko dėl maisto. Teigė atsiprašęs nukentėjusiosios, nukentėjusioji jam atleido. Gailisi dėl savo elgesio.
Nukentėjusioji R. K. teisiamajame posėdyje nurodė, jog įvykio dieną parėjo iš darbo, vyras buvo išgėręs, virtuvėje valgė. Tarp jų kilo konfliktas dėl jos parneštų šašlykų. Konflikto metu susistumdė su keiksmažodžiais, po to jis išėjo, nes ji pagrasino, kad iškvies policiją. Kitą dieną jai būnant darbe jis paskambino ir pasakė, kad nebeįleis jos į namus, tada ji iškvietė policijos pareigūnus. Susistumdymo metu vyras suėmė už pečių ir parvertė ant palangės, per atvirą langą, ji tada jam įspyrė ir jis ją paleido. Nežino ar trenkimas į veidą buvo sąmoningas, nes jis mosikavo rankomis. Vyras sudavė du kartu į veidą, jai kliuvo į kažkurią akį, dabar nebegali nurodyti į kurią. Smūgiai į veidą ir į kaklą jai sukėlė fizinį skausmą. Po akimi buvo pamėlynavę, buvo nedidelė kraujosruva. Taip pat buvo žymės ant kaklo, pareigūnai ryte pastebėjo žymes ant kaklo. Nurodė, jog smūgius į veidą sudavė atžagaria ranka. Žymės ant kaklo galėjo atsirasti kai vyro rankos nuslydo ant jos kaklo. Teigė įvykio dieną alkoholio nevartojusi, buvo ką tik grįžusi iš darbo. Nurodė, kad sutuoktinis jos atsiprašė ir ji jam atleido. Teigė, jog tai ne pirmas kartas kai sutuoktinis smurtauja prieš ją.
Kaltinamojo A. K. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties visiško prisipažinimo, teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, grindžiama ir kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 290 straipsnio 1 dalimi, išvardintais įrodymais:
nukentėjusiosios R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. liepos 20 d. apie 17 val. ji po darbo grįžo į namus ir namuose, virtuvėje, sutiko savo neblaivų vyrą A. K., kuris tuo metu valgė. Jam valgant ji pradėjo virtuvėje tvarkytis, virti uogas. Pavalgęs vyras pradėjo po truputi kabinėtis, kodėl ji verda uogas, kodėl neina tvarkytis kambarių ir tuo metu ant kriauklės vyras pastebėjęs padėtus nukainuotus šašlykus pradėjo priekaištauti, jog jam ruošia valgyti iš sugedusio maisto. Nuraminusį vyrą, kad šašlykai yra jų šuniui, šis nuėjo į kambarį žiūrėti televizoriaus. Žiūrėdamas televizorių, girdėjo, jog vyras kalbasi telefonu, apie ką kalbėjo ir su kuo, nežino. Jai būnant virtuvėje apie 18 val. vyras atėjo į virtuvę ir pareikalavo, kad duotų dešimt eurų alkoholiui, atsakius jam, kad neduos pradėjo prie jos kabinėtis, grasindamas jog sumuš. Bekonfliktuojant, vyras du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė jai į kairę akį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Sudavęs į akį, vyras rankomis sugriebė už kaklo ir smaugdamas ją parvertė ant palangės ir sakydamas, kad išmes pro langą, iškišo jos galvą į lauką. Vyrui parvertus ant palangės, jai pasikėlė kojos ir tuo metu bandydama išsilaisvinti kojomis spyrė jam, kur pataikė, nežino. Po smūgio vyras ją paleido, apsirengė ir išėjo iš namų. Vyro smaugimas taip pat jai sukėlė fizinį skausmą. Vyrui išėjus iš namų, jo nesulaikė iki šiandien, t. y., 2020 m. liepos 21 d. 5.30 val., kol išėjo į darbą. Būnat darbe už kelių minučių pradėjo skambinėti vyras ir grasinti, jog dabar tikrai ją užmuš, ir tuo metu ji išsigandusi, kad jo ketinimai yra realūs apie tai pranešė pagalbos centrui. Vyras ir yra ankščiau prieš ją smurtavęs. Konflikto metu namuose buvo vieni, ar triukšmą girdėjo kaimynai, nežino. Įvykio metu turtinės žalos nebuvo padarytą tik sukeltas fizinis skausmas, todėl byloje civilinio ieškinio nereiškia, bei jai išaiškinta civilinio ieškinio pateikimo tvarka ir forma dėl moralinės žalos, tačiau ieškinio nereikš (b. l. 14, 46).
2020 m. liepos 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas R. K. pareiškimas, kad 2020 m. liepos 20 d., apie 18 val. grįžęs į namus neblaivus sutuoktinis A. K., kilus žodiniam konfliktui dėl netinkamų šašlykų, pradėjo smaugti, buvo persvėręs per antro aukšto langą, grasino išmesti, kumščiu du kartus sudavė į veidą taip sukeldamas fizinį skausmą; užfiksuota išsami nukentėjusiosios apklausa bei atlikta įvykio vietos apžiūra, kuriame aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama R. K. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas namo, įėjimo į namą, butą ir buto bendras vaizdas, kur buvo smurtaujama prieš nukentėjusiąją (b. l. 13-15, 21-24);
2020 m. liepos 21 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato tyrėjos tarnybiniu pranešimu, dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriama nurodomos įvykio aplinkybės, pareiškėjos paaiškinimas pareigūnams, atvykusiems į įvykio vietą, nurodoma, kad nukentėjusiajai po kairiąja akimi matosi mėlynė, A. K. girtumą nusistatyti kategoriškai atsisakė, tačiau nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli (b. l. 26-27);
alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2020 m. liepos 21 d. 8.36 val. nukentėjusioji R. K. buvo blaivi (b. l. 32-35).
2020 m. liepos 21 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus nukentėjusiosios R. K. veidą matyti jog po kaire akim yra paraudimas, kurio ilgis 1 cm., taip pat apžiūrint nukentėjusiosios kaklą matyti paraudimas (b. l. 36, 39-40).
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš savo artimąjį ar šeimos narį, sukėlė šiam fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tai baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo A. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. A. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi A. K., smurtaudamas prieš savo šeimos narį, sutuoktinę, su kuria įvykio metu kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, nukentėjusiąją R. K., sukėlė jai fizinį skausmą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp sutuoktinių kilo konfliktas, kaltinamasis neneigia sudavęs smūgius į veidą nukentėjusiajai bei suėmęs už kaklo/pečių ir parvertęs ant palangės, nukentėjusioji teisme patvirtino, jog kaltinamojo veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Nors kaltinamasis A. K. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino tik iš dalies, nurodydamas, kad konflikto metu netyčia sudavė nukentėjusiajai į veidą ir purtė ją už pečių, o ne smaugė, kad jo veika nėra tyčinė, tokius kaltinamojo teiginius teismas laiko kaip siekį sumenkinti savo kaltę. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo nustatytas paraudimas, kraujosruva po kaire akimi bei paraudimai kaklo, o ne ant pečių srityje, kas patvirtina nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad kaltinamasis buvo suėmęs jai už kaklo.
BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.
Kaltinamasis A. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, jog gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-308-693/2015). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis nurodė, kad gailisi dėl nusikaltimo padarymo, tačiau teismo vertinimu kaltinamojo gailėjimasis nėra nuoširdus, nes savo kaltę pripažino tik iš dalies, nurodydamas, jog jo veiksmai buvo netyčiniai, kas prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl teismas nepripažįsta kaltinamojo gailėjimosi padarius nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu, taip pat nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai), tai kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio patvirtina jo paties duoti parodymai, kad įvykio metu buvo vartojęs alkoholio, taip pat ir nukentėjusiosios parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Kaltinamasis anksčiau teistas iš viso penkis kartus, iš jų du kartus dėl smurto prieš savo sutuoktinę, paskirtos bausmės neatlikęs, naują nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teistumas neišnykęs (b. l. 52-59, 61-63, 66); baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, turi vieną galiojančią nuobaudą (b. l. 67-720); nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 140-141). Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, tai – jog A. K., praėjus vos septyniems mėnesiams, kai smurtavo prieš savo sutuoktinę R. K., vėl padarė naują nusikalstamą veiką, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus A. K. straipsnio sankcijoje numatytą bausmė rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas tos bausmės vidurkis, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. nusikalstamą veiką padarė 2020 m. liepos 20 d., t. y. po Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. priimto nuosprendžio, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu A. K. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2019 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, prie 2019 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį, t. y. du trečdalius, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 21 d. 6.25 val. iki 2020 m. liepos 21 d. 15.17 val., t. y. vieną parą, ir laikytina, kad A. K. yra atlikęs vieną laisvės atėmimo dieną (b. l. 93, 97).
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis) išreiškia humanizmo ir bausmės individualizacijos principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Pagal teismų praktiką sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Galiojantis baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais.
Vertinant BK 75 straipsnio taikymo A. K. galimybes, pažymėtina, kad A. K. šią nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kai jam paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas jau antrą kartą, tačiau būtina atsižvelgti į šio nusikaltimo padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis A. K. iš esmes prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai R. K. sukėlęs fizinį skausmą, tačiau nusikalstami veiksmai truko neilgą laiką, padaryti sužalojimai nesukėlė sunkių pasekmių, nukentėjusioji nebuvo nedarbinga dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis A. K. nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, nukentėjusioji teisme patvirtino atleidusi kaltinamajam, teigė nėra pradėjus santuokos nutraukimo proceso. Kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu pradėjo dirbti, nurodė, jog spręs alkoholio vartojimo problemą (koduosis), teigė nenorintis prarasti darbo ir šeimos. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pateiktoje informacijoje matyti, kad A. K. išklausė elgesio pataisos programą, probacijos vykdymo laikotarpiu buvo du kartus įspėtas nes pažeidė teismo įpareigojimus – neišeiti iš namų nustatytu laiku ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (b. l. 66). Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apylinkės teismas nutartimi atmetė probacijos tarnybos teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam A. K., nutartyje nurodoma, kad dalį įpareigojimų nuteistasis vykdo, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, 23 balai pagal „OASys“ metodiką (žema 0-40 balų). Teisiamojo posėdžio metu A. K. teigė, jog yra pasiryžęs keisti gyvenimo būdą, gydytis priklausomybės ligas, prašė teismo suteikti jam galimybę pasitaisyti, išsaugoti darbą bei šeimą, be to, nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, jog atleido kaltinamajam, nesiekia nutraukti su juo santuokos. Iš visumos aptartų duomenų matyti, kad A. K. savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekia įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, susitaikė su nukentėjusiąja, pradėjo dirbti. Atsižvelgus į visas anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad visuma duomenų, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumas ir kaltininko asmenybė, leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti A. K. pakartotinai taikant BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teismo nuomone, būtina kaltinamajam suteikti galimybę pradėti gydytis priklausomybės ligas, pakeisti gyvenimo būdą ir gyventi blaiviai, taip pat su probacijos priežiūra keisti savo nusikalstamą elgesį ir resocializuotis. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išskirtinis baudžiamosios teisės institutas, taikomas teismui patikėjus nuteistu asmeniu, esant tikimybei, kad jis nedarys naujų nusikaltimų, o taip pat kitų teisės pažeidimų, elgsis teisėtai. Bausmės vykdymo atidėjimas yra visuomenės, veikiančios per teismą, pasitikėjimas nuteistuoju. Šį visuomenės pasitikėjimą nuteistasis turi pateisinti be jokių elgesio pažeidimų.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas A. K. taikomas trečią kartą, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda dvejų metų ir šešių mėnesiu laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; pakartotinai per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktai).
Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju bausmė atliktina pataisos namuose.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. K. 2020 m. liepos 21 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuriuo paskirti įpareigojimai nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja R. K., paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 99-100).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. liepos 21 d. 6.25 val. iki 2020 m. liepos 21 d. 15.17 val., ir laikyti, kad A. K. yra atlikęs 1 (vieną) laisvės atėmimo bausmės dieną.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2019 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:
- pakartotinai per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje,
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju bausmę atlikti pataisos namuose.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. K. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja R. K..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.