- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-30
- Bylos Nr.
- 2S-1660-524/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07763-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. G.
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1660-524/2013
2013 m. spalio 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkų atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-12 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9634-897/2013 pagal antstolės V. D. pareiškimą dėl baudos už sprendimo nevykdymą V. V. ir J. V. skyrimo, suinteresuotas asmuo R. G. (išieškotoja),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
antstolė kreipėsi į teismą prašydama skolininkams J. V. ir V. V. skirti baudą už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą. Nurodė, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/13/00440 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-25 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-192-159/2009, kuriuo V. V. ir J. V. įpareigoti per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos R. G. ir V. G. grąžinti 200/600 žemės sklypo, unikalus Nr. XXXX, ir 383/1000 nebaigto statyti gyvenamojo namo, žymimo plane 1A2p, unikalus Nr. YYYY, dalis, esančias (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-07-12 nutartimi antstolės pareiškimą tenkino: skyrė J. V. ir V. V. kiekvienam po 500 Lt baudą išieškotojos R. G. naudai; įpareigojo skolininkus per 20 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-25 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-192-159/2009 (Klaipėdos apygardos teismo 2011-02-17 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-192-159/2009). Teismas nustatė, kad antstolės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti skolininkams įteiktas 2013-03-12, tačiau duomenų apie Klaipėdos apygardos teismo sprendimo įvykdymą per nustatytą terminą nėra. Antstolės 2013-03-21 aktu dėl įpareigojimo įvykdymo konstatuota, kad 2013-03-19 į antstolės kontorą atvykęs V. V. informavo, kad teismo sprendimo vykdyti neketina, o 2013-03-20 – telefonu informavo, kad teismo sprendimo nevykdys. Skolininkai objektyvių priežasčių, dėl kurių nebūtų galėję įvykdyti teismo sprendimo, nenurodė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkai prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti. Nurodo, kad iš R. G. priklausančio namo dalies išsikraustė ir jame nebegyvena nuo 2009 m. gruodžio mėn. Šią aplinkybę patvirtina 2009-11-20 nuomos sutartis, kurios pagrindu apeliantai išsinuomojo gyvenamąsias patalpas, esančias Herkaus Manto g. 30–1, Klaipėdoje. Be to, apeliantai 2011-10-04 įsigijo butą (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena pastaruosius dvejus metus. Pripažįsta, kad R. G. priklausančiose patalpose yra likę J. V. ir V. V. baldų. Anot apelianto, esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad apeliantai neįvykdė teismo sprendimo. Pati R. G. nevykdo teismo sprendimo – tuo pačiu Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-25 sprendimu ji buvo įpareigota apeliantams grąžinti 390 000 Lt, tačiau iki šiol pinigų negrąžino. Dėl R. G. kaltės apeliantai iki šiol moka įmokas bankui už paskolą. CK 6.58 str. 1 dalyje nustatyta, kad viena prievolės šalis gali sustabdyti savo prievolės įvykdymą, jei kita šalis nevykdo savo priešpriešinės prievolės. Antstolės teiginiai, kad V. V. atsisako ir neketina vykdyti teismo sprendimo, neatitinka tikrovės, yra perkelti iš bendro pokalbio teksto ir neatspindi tikrosios V. V. valios. Nors antstolės pareiškime nurodyta, jog perduotinoje namo dalyje nuolat dega šviesa, apeliantai nežino dėl kokių priežasčių, nes ten nebegyvena ir faktiškai nebūna. Teismas turėjo būti aktyvus, išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau vadovavosi vien antstolės pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, nesiaiškino, kokiu pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, kokius įsipareigojimus apeliantams turi įvykdyti pati R. G..
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009-08-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. 2-192-159/2009 įpareigojo J. V. ir V. V. grąžinti 200/600 žemės sklypo, unikalus Nr. XXXX, ir 383/1000 nebaigto statyti gyvenamojo namo, žymimo plane 1A2p, unikalus Nr. YYYY, dalis, esančias (duomenys neskelbtini), R. G. ir V. G. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigojo R. G. ir V. G. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti J. V. ir V. V. 390 000 Lt.
Šis sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2010-08-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-310/2010 paliktas nepakeistas, sprendimas įsiteisėjo, jis turėjo būti įvykdytas iki 2010-10-31.
Sprendimo pagrindu abiem šalims išduoti vykdomieji raštai. Antstolė V. D. vykdo Klaipėdos apygardos teismo 2011-02-17 išduotą vykdomąjį raštą, kuriuo J. V. ir V. V. įpareigoti grąžinti R. G. dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo (b. l. 4, pridėta vykdomoji byla Nr. 0004/13/00440).
Pirmosios instancijos teismo nutartis grįsta antstolės aktu dėl įpareigojimo vykdymo ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais (vykd. b. l. 14–17, 22). 2012-10-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad V. V. 2012-10-04 13.28 val. savo raktu užrakino ginčo patalpas, pareiškėjai R. G. pasakius, kad atvyko antstolė ir nori patekti į patalpas, šis pasakė, jog savininkė yra G., tai tegu ir įleidžia, o jis raktų neduos (vykd. b. l. 14, 15). 2013-03-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad 2013-03-07 21 val. ir 2013-03-08 8 val. perduotinose patalpose (antrame namo aukšte) dega šviesa (vykd. b. l. 16, 17). 2013-03-21 akte užfiksuota (vykd. b. l. 22), kad 2013-03-19 į antstolės kontorą atvyko V. V., kuris informavo, jog teismo sprendimo neketina vykdyti, vyks pas advokatą pasitarti, kaip galėtų apskųsti šį teismo sprendimą. 2013-03-20 V. V. telefonu informavo, jog įsprendimo nevykdys.
Antstolių įstatymo 2 str. 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. CPK 197 str. 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
Byloje nagrinėjamu atveju apeliantas remdamasis vien savo paaiškinimais ginčija antstolio, šiam vykdant savo pareigas, konstatuotas aplinkybes, jog apeliantas atsisakė vykdyti sprendimą ir nurodė neketinantis vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skolininko, kaip suinteresuotos šalies, paaiškinimų nepakanka minėtoms antstolio konstatuotoms aplinkybėms paneigti. Sprendimo įvykdymo faktą privalo įrodyti skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009), t. y. pateikti įrodymus apie sprendime nurodyto nekilnojamojo turto priėmimo–perdavimo akto sudarymą.
Apelianto pateikti įrodymai, kad jo šeima 2009 metais išsinuomojo kitą būstą, kuriame gyveno, taip pat kad 2011 metais įsigijo nuosavybėn kitą būstą, gali patvirtinti aplinkybę, kad skolininkai perduotinose R. G. patalpose nebegyveno, tačiau yra nepakankami sprendimo įvykdymui įrodyti – t. y. kad jie tinkamai perdavė patalpas R. G. laisvai savo nuožiūra valdyti ir naudotis. CK 6.398 str. 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo–perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. Antstolė konstatavo, kad V. V. užrakino patalpas ir atsisakė perduoti raktą (CPK 765 str. 1 d.). Be to, patys apeliantai atskirajame skunde pripažįsta, jog perduotinose patalpose yra likę jiems priklausančių baldų. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo išvadai, kad J. V. ir V. V. įvykdė teismo sprendimą.
Apeliantų atskirojo skundo motyvai, kad sprendimo nevykdo ir R. G., negrąžindama jiems 390 000 Lt, šioje byloje yra teisiškai nereikšmingi, nes teismas sprendime apeliantų pareigos grąžinti R. G. nekilnojamojo turto dalis nesusiejo su priešpriešine R. G. pareiga. Apeliantai nepagrįstai remiasi CK 6.58 str. 1 dalies nuostatomis, nes ši teisės norma reglamentuoja sutartinių prievolių, o ne teismo įpareigojimų vykdymą, be to, kai viena prievolės šalis savo prievolę turi atlikti pirmiau už kitą. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra apeliantų, o ne R. G. įpareigojimų vykdymas.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-12 nutartį palikti nepakeistą.