Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Tikniūtės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SIMPA“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Atisa“ patikslintą ieškinį atsakovui G. J. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

15. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys atsakovui – buvusiam bendrovės vadovui – dėl žalos, kilusios jam laiku neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti faktiškai nemokios bendrovės nemokumo (bankroto) bylą, atlyginimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojama bendrovės vadovo civilinė atsakomybė už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

16. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pagal pareiškėjo (nagrinėjamoje byloje – atsakovo) bendrovės direktoriaus G. J. 2020 m. rugpjūčio 25 d. pareiškimą UAB „SIMPA“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, bankroto administratore paskirta MB „Atisa“. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 9 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

18. Atsakovas G. J. ieškovės vadovo pareigas ėjo nuo 2011 m. birželio 20 d. (UAB „SIMPA“ valdybos 2011 m. gegužės 31 d. posėdžio protokolas Nr. 2) iki nemokumo (bankroto) bylos bendrovei iškėlimo (b. l. 26–29; 104).

19. Pagal ieškovės į bylą pateiktą 2016 m. sausio 4 d. akcininkų sąrašą nuo 2015 m. lapkričio 2 d. atsakovas buvo ir ieškovės akcininkas, kartu su akcininke I. K. nuosavybės teise valdęs UAB „SIMPA“ akcijas (atsakovo dalis – 90 proc., I. K. – 10 proc.) (b. l. 68). Pagal 2017 m. rugpjūčio 2 d. ieškovės akcininkų sąrašą nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. bendrovės akcijas nuosavybės teise turėjo 3 akcininkai (atsakovo dalis – 55,8 proc., I. K. – 10 proc., A. K. (A. K.) – 34,8 proc.) (b. l. 68). Pagal 2017 m. rugpjūčio 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį bendrovės akcijas iš atsakovo įsigijo A. K. (A. K.) už 1 Eur (b. l. 115–116).

Dėl civilinės atsakomybės, pažeidus pareigą kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, sąlygų

20. Nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui išspręsti taikytinos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1867 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. kovo 1 d.), kuriomis buvo reglamentuojama įmonės vadovo, savininko pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, nes byloje pareikštu ieškiniu įrodinėjama, kad UAB „SIMPA“ vėliausiai nuo 2015 metų buvo faktiškai nemoki ir jos vadovas – atsakovas, kuris buvo ir bendrovės akcininkas, turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylą.

21. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) redakcijos, galiojusios nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d., 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

22. Pakeitus ĮBĮ 8 straipsnį, nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusios ĮBĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

23. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

24. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisės normą, išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu pareiškiamas ieškinys dėl atsakomybės už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą, teismas turi įvertinti, ar ir kada ši pareiga kilo, ar bendrovės vadovas šią pareigą pažeidė ir kokios šio pažeidimo teisinės pasekmės. Tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018 ir šios nutarties 53, 54 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika). Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau, vertinant pareigos atsiradimo momentą, taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 21 punktas).

25. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

26. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, turi būti nustatyta, kada įmonės vadovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016, 46 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 33 punktas; 2022 m. kovo 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022, 27 punktas).

27. Apibendrinant aptartą teisinį reglamentavimą bei nagrinėjamai bylai aktualią kasacinio teismo praktiką, akcentuotina tai, kad, sprendžiant dėl įmonės vadovo ir (ar) dalyvio civilinės atsakomybės už bankroto bylos neinicijavimą laiku, esminę reikšmę turinčios aplinkybės – kada įmonė tapo nemoki pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytus kriterijus ir kada įmonės vadovas ir (ar) dalyvis sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą. Tik nustačius šias dvi aplinkybes galima spręsti, kada buvo pažeista pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Konstatavus laiko momentą, nuo kada pažeista pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, būtent šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas yra atskaitos taškas, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams padaryti nuostoliai.

28. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali sumokėti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-381/2021, 42 punktas). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui ir (ar) dalyviui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vėluota inicijuoti bankroto bylą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 33 punktas).

Dėl bendrovės nemokumo momento ir atsakovo pareigos kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimo momento

29. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės nemokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme momento, pažymėjo, kad nuo 2013 m. bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo 1/2 dalį jos turto vertės, tačiau byloje nėra duomenų apie suėjusius šių įsipareigojimų terminus. Kartu teismas nurodė, kad pagal 2013 m. vasario 26 d. paskolos sutartį Nr. 26-02/2013 (toliau – paskolos sutartis Nr. 26-02/2013), sudarytą ieškovės ir kreditorės LEFKADA LIMITED, kuria bendrovei buvo suteikta 125 000 Eur paskola su 6 proc. metinėmis palūkanomis, paskolos grąžinimo terminas baigėsi 2016 m. vasario 26 d., tačiau paskola šiuo terminu nebuvo grąžinta; atsakovas, matydamas, kad bendrovė nepajėgi grąžinti paskolą, nesiekė pratęsti sutarties įvykdymo termino, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip leisdamas didėti bendrovės įsipareigojimams (palūkanoms). Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė tapo faktiškai nemoki 2016 m. vasario 26 d., kai pradelsti 147 500 Eur dydžio įsipareigojimai (125 000 Eur paskola ir 22 500 Eur palūkanos pagal paskolos sutartį) viršijo pusę viso bendrovės turimo 219 952 Eur vertės turto, todėl atsakovui atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

31. Tai, kad įmonė vykdo veiklą ir kreditoriai neinicijuoja teisminių ginčų dėl skolų išieškojimo, savaime nepatvirtina įmonės mokumo. Svarbu tai, ar įmonė, susidūrusi su finansiniais sunkumais, tęsdama veiklą turi realių galimybių per protingą laiką išspręsti finansines problemas, ar dėl tęsiamos veiklos nedidėja senosios prievolės, ar nesikaupia naujų pradelstų įsipareigojimų.

32. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančių duomenų visumą, nustatė, kad 2013 m. vasario 26 d. paskolos sutartimi Nr. 26-02/2013 ieškovei UAB „SIMPA“ buvo suteikta 125 000 Eur paskola su 6 proc. metinėmis palūkanomis, kurią bendrovė įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. vasario 26 d. (b. l. 92–93), ir ši paskola sulygtu terminu nebuvo grąžinta, palūkanos – nesumokėtos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad, suėjus paskolos grąžinimo terminui (2016 m. vasario 26 d.), ieškovės UAB „SIMPA“ pradelsta piniginė prievolė buvo 147 500 Eur (125 000 Eur negrąžinta paskola ir 22 500 Eur nesumokėtos palūkanos), ir šie pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės (219 952 Eur), padarė pagrįstą išvadą, jog 2016 m. vasario 26 d. ieškovė buvo faktiškai nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

33. Vadovaujantis pirmiau aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, pirmosios instancijos teismas, nustatęs ieškovės UAB „SIMPA“ nemokumo pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį momentą, turėjo nustatyti atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai bendrovei iškėlimo pareigos atsiradimo momentą. Teismas nusprendė, kad ieškovės tapimo nemokia momentas kartu yra ir atsakovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momentas. Tokia teismo išvada stokoja teisinio pagrįstumo.

34. Pripažintina, kad atsakovas, eidamas UAB „SIMPA“ vadovo pareigas, žinojo (turėjo žinoti) tikrąją bendrovės finansinę padėtį, taigi ir tai, jog, 2016 m. vasario 26 d. pasibaigus prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymo terminui, atsirado 147 500 Eur dydžio pradelsta skola, kuri viršija pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės, t. y. kad bendrovė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį yra faktiškai nemoki. Atsakovas, nuo 2011 m. birželio 20 d. eidamas UAB „SIMPA“ vadovo pareigas, neabejotinai geriausiai žinojo (turėjo žinoti), ar bendrovė, atsidūrusi faktinio nemokumo situacijoje, toliau tęsdama veiklą turi realių galimybių išspręsti finansines problemas taip, kad būtų išvengta tolesnio skolų augimo ir atkurtas mokumas.

35. Jau nurodyta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusios ĮBĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, jog įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

36. Vadinasi, atsakovei 2016 m. vasario 26 d. pasiekus faktinio nemokumo būklę, atsakovas, kaip bendrovės vadovas, geriausiai žinantis tikrąją bendrovės finansinę padėtį ir jos pradelstus įsipareigojimus, turėjo informuoti bendrovės dalyvius, o šiems per 40 dienų nesiėmus priemonių bendrovės mokumui atkurti, privalėjo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 5 dienas, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptariamu laikotarpiu 90 proc. bendrovės akcijų savininkas buvo pats atsakovas, o 10 proc. – I. K. (b. l. 68).

37. Byloje nėra duomenų, kad nuo 2016 m. vasario 26 d., kai bendrovės pradelstos skolos viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, bendrovės dalyviai ėmėsi veiksmų faktinio nemokumo situacijoje atsidūrusios bendrovės finansinėms problemoms išspręsti. Esant tokioms aplinkybėms, pagal tuo metu galiojusias ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas atsakovas nemokios bendrovės bankroto bylą privalėjo inicijuoti ne vėliau kaip per 45 dienas nuo 2016 m. vasario 26 d., t. y. dienos, kurią sužinojo (turėjo sužinoti), kad pradelsti bendrovės įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto jos turto vertės, t. y. ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 11 d. Atsakovas iki nurodytos datos nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „SIMPA“ iškėlimo, tokį pareiškimą teismui pateikė tik 2020 m. rugpjūčio 25 d.

39. Pagal atsakovo nurodytą 2016 m. balandžio 11 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį UAB „SIMPA“ priklausęs butas buvo parduotas už 180 000 Eur (b. l. 81–85), tačiau pagal šią sutartį pirkėjas iš karto neatsiskaitė. Vėliau sudarytais 2016 m. birželio 1 d. ir 2016 m. rugsėjo 12 d. susitarimais atsakovas, veikdamas kaip UAB „SIMPA“ vadovas, sutiko, kad buto kainą pirkėjas sumokėtų iki 2017 m. liepos 1 d. (b. l. 97, 98). Kada pirkėjas faktiškai atsiskaitė, kada UAB „SIMPA“ grąžino paskolos davėjai LEFKADA LIMITED 180 000 Eur dydžio paskolos dalį, byloje duomenų nėra. Taigi atsakovas nepagrįstai teigia, kad, pardavus butą 2016 m. balandžio 11 d., buvo atsiskaityta su kreditore LEFKADA LIMITED pagal paskolos sutartį Nr. 26-02/2013, liko tik 20 000 Eur skola.

40. Be to, pabrėžtina tai, kad, atsakovui iki 2016 m. balandžio 11 d. neįvykdžius pareigos inicijuoti faktiškai nemokios UAB „SIMPA“ bankroto bylą ir 2016 m. balandžio 11 d. pardavus nurodytą butą, ne tik nebuvo padengta UAB „SIMPA“ skola pagal paskolos sutartį, bet ši skola toliau augo, nes buvo toliau skaičiuojamos palūkanos. 2018 m. gruodžio 31 d. sutartimi dėl cesijos (reikalavimo teisės perleidimo) pagal 2013 m. vasario 26 d. paskolos sutartį Nr. 26-02/2013 (toliau – cesijos sutartis) LEFKADA LIMITED perleido S. K. (S. K.) teisę reikalauti iš UAB „SIMPA“ 20 000 Eur likusios negrąžintos paskolos sumos ir 51 810 Eur palūkanų, kurios susikaupė iki 2018 m. gruodžio 31 d. (b. l. 94–96).

41. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad, iškėlus bankroto bylą, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas būtų sustabdytas palūkanų skaičiavimas, taip sustabdant bendrovės įsipareigojimų augimą. Pagal paskolos sutartį Nr. 26-02/2013, kurios įvykdymo terminas buvo 2016 m. vasario 26 d., bendrovė, įsipareigojusi mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas, per trejų metų sutarties įvykdymo terminą turėjo sumokėti apie 22 500 Eur palūkanų, tuo tarpu 2018 m. gruodžio 31 d. cesijos sutarties sudarymo metu palūkanų skola buvo išaugusi iki 51 810 Eur ir ši skola, neinicijuojant bankroto bylos, toliau didėjo.

42. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog UAB „SIMPA“ po 2016 m. vasario 26 d. tapo faktiškai nemoki, tik netiksliai nustatė atsakovo, kaip bendrovės vadovo, pareigos inicijuoti bendrovės bankroto bylą atsiradimo ir šios pareigos pažeidimo momentą. Vadovaujantis ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi, atsakovas nemokios UAB „SIMPA“ bankroto bylą turėjo inicijuoti ne vėliau kaip per 45 dienas nuo 2016 m. vasario 26 d., kai sužinojo (turėjo sužinoti), kad pradelsti bendrovės įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto jos turto vertės, t. y. ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 11 d. Atsakovui iki nurodytos dienos šios pareigos neįvykdžius, pripažintina, kad yra nustatyta būtina civilinės atsakomybės sąlyga – atsakovo neteisėtas neveikimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). 2016 m. balandžio 11 d. yra ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi įtvirtintos pareigos pažeidimo momentas ir atskaitos taškas, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti dėl aptariamos pareigos neįvykdymo laiku ieškovei UAB „SIMPA“ padaryti nuostoliai.

Dėl bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų

43. Atsakovas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą neįvertino aplinkybės, jog atsakovas, kaip bendrovės vadovas, nepažeidė savo fiduciarinių pareigų bendrovei, siekė tenkinti bendrovės dalyvių interesus. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovo tinkamai vykdytų fiduciarinių pareigų pripažįsta teisiškai nereikšmingais byloje pareikštam reikalavimui dėl žalos, grindžiamos bendrovės vadovui įstatymo imperatyviai nustatytos pareigos pažeidimu, atlyginimo išspręsti.

44. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas skirtingais pagrindais: dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos, nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas, apimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 44 punktą). Be to, už fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai. Tačiau už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą (pvz., nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymą) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 45 punktą; 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022 33 punktą, kt.).

45. Nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje nurodyti du teisiniai reikalavimo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą pagrindai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 2.87 straipsnis), šalių ginčą teisiškai kvalifikuoja teismas pagal faktiniu ieškinio pagrindu išdėstytas aplinkybes. Iš ieškinio pagrindu nurodytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad atsakovui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą kildinamas iš jam, kaip vadovui, įstatymo nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymo), reikalaujama atlyginti žala apskaičiuota už delsimo vykdyti nurodytą pareigą laikotarpį. Aptariama įstatymo bendrovės vadovui nustatyta pareiga yra imperatyvi ir, esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, privalo būti vykdoma, nesiejant jos su fiduciarinėmis pareigomis.

46. Nagrinėjamo ginčo atveju nustačius, kad iš atsakovo žalos atlyginimo reikalaujama remiantis jo delsimu inicijuoti faktiškai nemokios UAB „SIMPA“ bankroto bylą, nėra teisinio pagrindo analizuoti atsakovo argumentų, grindžiamų jo, kaip vadovo, fiduciarinių pareigų vykdymu.

Dėl žalos dydžio

47. Jau nurodyta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali sumokėti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vėluota inicijuoti bankroto bylą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su delsimu inicijuoti bankroto bylą (žr. šios nutarties 28 punktą).

48. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl iš atsakovo reikalaujamos žalos, vadovavosi pirmiau aptartais kasacinio teismo išaiškinimais. Tik, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė kitą atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo datą, dėl šios pareigos pažeidimo kilusios žalos dydis perskaičiuotinas. Priėjus prie išvados, kad atsakovas pareigą inicijuoti faktiškai nemokios UAB „SIMPA“ bankroto bylą turėjo įvykdyti vėliausiai 2016 m. balandžio 11 d., ieškovei ir jos kreditoriams padaryta žala nustatytina atsižvelgiant į tai, kiek delsimo laikotarpiu (nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki nutarties iškelti UAB „SIMPA“ bankroto bylą įsiteisėjimo 2020 m. spalio 9 d.) išaugo bendras ieškovės UAB „SIMPA“ skolų dydis.

49. Atsakovui iki 2016 m. balandžio 11 d. neįvykdžius pareigos inicijuoti faktiškai nemokios ieškovės bankroto bylą, nuo 2016 m. balandžio 12 d. kaupėsi palūkanos pagal 2013 m. vasario 26 d. paskolos sutartį Nr. 26-02/2013. Nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. cesijos sutarties sudarymo palūkanos skaičiuotinos už 125 000 Eur paskolos sumą, ir šio laikotarpio palūkanų suma – 20 445,21 Eur (5 445,21 Eur (7 500 Eur / 365 d. x 265 d.) + 7 500 Eur + 7 500 Eur); laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 9 d. palūkanos skaičiuotinos už likusią negrąžintą 20 000 Eur paskolos sumą, ir šio laikotarpio palūkanų suma – 2 133,70 Eur. Darytina išvada, kad dėl atsakovo delsimo inicijuoti nemokios UAB „SIMPA“ bankroto bylą ieškovei kilo 22 578,91 Eur dydžio žala už negrąžintą paskolą mokėtinų palūkanų forma.

50. Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovo delsimo inicijuoti UAB „SIMPA“ bankroto bylą kilusia žala pagrįstai pripažino ir 2020 metais atsiradusius naujus kreditorių finansinius reikalavimus: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. kovo 17 d.; b. l. 16–17), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, UAB Švyturys-Utenos alus, UAB „City Pica“ (atsirado 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. vasario 28 d., 2020 m. kovo 27 d. sąskaitų–faktūrų pagrindu; b. l. 11–14), darbuotojų G. Š.-G., A. B., V. Š. (b. l. 15). Jeigu atsakovas iki 2016 m. balandžio 11 d. būtų įvykdęs įstatyme įtvirtintą pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „SIMPA“ nebūtų įgijusi įsipareigojimų nurodytiems kreditoriams.

51. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas dėl atsakovo delsimo kilusios žalos dydį, sudubliavo kreditorių (buvusių darbuotojų) G. Š.-G., V. Š., A. B. finansinių reikalavimų sumas. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartimi iš kreditorių sąrašo buvo išbraukti bendrovės pirmos eilės kreditoriai G. Š.-G., A. B., V. Š., G. J. ir į antros eilės kreditorių sąrašą įtrauktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius (išmokų iš Garantinio fondo apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą centralizuotai vykdė būtent Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius) su 3 958,04 Eur finansiniu reikalavimu, t. y. nurodytų darbuotojų finansinių reikalavimų dydžiu. Vadinasi, nustatant iš atsakovo priteistinos žalos dydį, buvo du kartus suskaičiuota tų pačių finansinių reikalavimų suma. Dėl to ši žalos dalis tikslintina, nustatant, kad atsakovas dėl delsimo inicijuoti bankroto bylą atsakingas už 2020 metais atsiradusių naujų finansinių reikalavimų bendrą 7 550,61 Eur sumą (397,47 Eur + 1 437,13 Eur + 3 958,04 Eur + 1 427,97 Eur + 330 Eur).

52. Byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindą daryti neabejotiną išvadą, kad aptarta 30 129,52 Eur dydžio žala priežastiniu ryšiu yra susijusi su atsakovo neteisėtu neveikimu, laiku neinicijavus UAB „SIMPA“ bankroto bylos (CK 6.246, CK 6.247, 6.249 straipsniai). Atsakovo kaltė preziumuojama, šios prezumpcijos atsakovas nepaneigė (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi yra nustatytos visos būtinos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę už ieškovės įrodytą 30 129,52 Eur dydžio žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis; CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

53. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojama bendrovės vadovo civilinė atsakomybė už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidimą, vadovavosi civilinio proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, tik netiksliai nustatė atsakovo, kaip bendrovės vadovo, pareigos inicijuoti bankroto bylą, atsiradimo ir šios pareigos pažeidimo momentą, ir suklydo apskaičiuodamas iš atsakovo priteistinos žalos dydį. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 30 129,52 Eur dydžio žalos (nuostolių) atlyginimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

54. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

55. CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ir pirmosios instancijos teisme.

56. Apeliaciniu skundu atsakovas neginčijo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai).

57. Nustatyta, kad ieškovė patyrė 822,80 Eur teisinės pagalbos išlaidų, atsakovas patyrė 720 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Byloje tenkinus 31,34 procentus ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 257,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės priteistina 494,35 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio, iš atsakovo priteistinas 890,82 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

58. Atlikus ieškovei ir atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 236,48 Eur (494,35 Eur – 257,87 Eur) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 98 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

59. Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

60. Atsakovas prašo priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, į bylą pateikė 2021 m. lapkričio 23 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 143, 2021 m. lapkričio 24 d. mokėjimo nurodymą. Ieškovė prašo priteisti 508,2 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, į bylą pateikė 2021 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija DNA Nr. 003975, 2021 m. gruodžio 6 d. mokėjimo nurodymą.

61. Vadovaujantis rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, numatytų maksimalių priteistinų dydžių nuostatomis, teismas sprendžia, jog prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija numatytų maksimalių dydžių, todėl bylinėjimosi išlaidos atlygintinos visa apimtimi.

62. Byloje atsakovo apeliacinį skundą tenkinus 5,49 proc., atsakovui iš ieškovės priteistina 27,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovei iš atsakovo priteistina 480,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

63. Atlikus ieškovei ir atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 452,85 Eur (480,30 Eur – 27,45 Eur) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą pakeisti, šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „SIMPA“ (juridinio asmens kodas 302567290) 30 129,52 Eur (trisdešimt tūkstančių vieną šimtą dvidešimt devynis eurus, 52 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (30 129,52 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SIMPA“ (juridinio asmens kodas 302567290) atsakovui G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 236,48 Eur (du šimtus trisdešimt šešis eurus, 48 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 890,82 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt eurų, 82 ct) žyminio mokesčio.“

Priteisti iš atsakovo G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „SIMPA“ (juridinio asmens kodas 302567290) 452,85 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt du eurus, 85 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.