Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. D. atstovo advokato G. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2680-752/2015 pagal ieškovės UAB „Būsto valda“ ieškinį atsakovei K. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2015-04-01 sprendimą skundžia atsakovės K. D. atstovas advokatas G. D. ir prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, priimti naują teismo sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovei, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, šiurkščiai pažeisdamas procesinės teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą. Teismas neatskleidė bylos esmės, nevertino ieškovės pateiktų, ieškovės surašytų rašytinių įrodymų ir nenurodė, kodėl šiuos įrodymus atmeta. Teismas iš vartojimo teisinių santykių atsiradusio ginčo nagrinėjime vartojimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų netaikė. Dėl šių priežasčių ieškovė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teismas nevertino ginčo faktų sprendime nurodydamas skirtingus, vienus kitiems prieštaraujančius argumentus, padarė akivaizdžiai neteisingas išvadas, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą.

Teismas be pagrindo vadovavosi ir pripažino nustatytas Kauno savivaldybės būtų ūkio įmonės 2009-01-27 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) neeilinės apžiūros aktu Nr. P-76-09-01 aplinkybes dėl vandentiekio (kanalizacijos) įrengimų trūkumų teisingomis vien tuo pagrindu, kad patikrinimo išvadą dėl būtinumo atlikti remonto darbus patvirtino šios srities specialistai (kompetentingi darbuotojai). Byloje nėra jokių duomenų apie patikrinimą atlikusių darbuotojų patirtį, todėl lieka neaišku, kaip teismas nustatė jų kompetenciją.

Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino fakto, jog suma, reikalaujama priteisti iš atsakovės, buvo apskaičiuota pagal melagingą darbų perdavimo aktą, kuris buvo parengtas be jokių pirminių dokumentų.

Teismas neįvertino liudytojos V. A. teismui duotų paaiškinimų, kad darbai buvo neatlikti iki galo, buvo priimti, ir vėliau, tik kilus gyventojų nepasitenkinimui, buvo nutarta perskaičiuoti lokalinę sąmatą ir sumažinti darbų kainas iki 2 740,09 Lt.

Teismo sprendime nurodyta, kad ieškovė pateikė ne visus turimus dokumentus, susijusius su atliktais darbais. Teismas turėjo būti aktyvus ir pasiūlyti atsakovei pateikti įrodymus arba pats savo iniciatyva juos surinkti, kadangi ieškovės ir atsakovės santykiuose atsakovė yra vartotoja. Teismas to nedarė, neįsigilino į tikrąsias bylos aplinkybes, visus atsakovės argumentus tiesiog ignoravo, labiau pasikliaudamas kompetentingos ieškovės darbuotojos liudijimais ir visiškai nesąmoningais, vienas kitam prieštaraujančiais ieškovės teiginiais.

Teismo išvada apie būtinųjų avarinės situacijos šalinimo darbų atlikimą ir kitų numatytų darbų neatlikimą, atsižvelgus į gyventojų nuomonę, apeliantės atstovo manymu, akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovės atlikti darbai turi būti laikomi avarijos šalinimo darbais, tačiau teismo išvados, kurias teismas daro grįsdamas ieškinio tenkinimą, šiai išvadai kardinaliai prieštarauja.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas įrodymus iš liudytojos V. A., šiurkščiai pažeidė procesinės teisės normas, kadangi liudytojams nėra numatyta teisė teikti į bylą rašytinius įrodymus. Dėl kokių priežasčių teismas priėmė iš liudytojos V. A. įrodymus, teismo sprendime nenurodyta, nors teismas akcentavo, kad atsakovė išreikalauti įrodymų neprašė.

Teismas nenurodė, kodėl atmeta ir nesivadovauja atsakovės pateiktas argumentais ir įrodymais, nesiaiškino prieštaravimų, esančių tarp ieškovės pateiktų teiginių ir ieškovės teiginiams prieštaraujančių reikalavimų, neatsižvelgė į atsakovės pateiktus prieštaringus įrodymus.

Teismas sprendime tik formaliai nurodė teisės normas, kuriomis remiasi, nepateikdamas jokių išsamių įrodymų vertinimo išvadų, priėmė neteisingą, šališką ir nepagrįstą sprendimą.

Teismas akivaizdžiai pažeidė dispozityvumo, rungtyniškumo, lygiateisiškumo principus, nesivadovavo teisės normomis ir teismų praktika, kuri reglamentuoja įrodymų vertinimą ir rinkimą, kai bylos šalis yra vartotojas, neįsigilino į tikrąsias bylos aplinkybes, atsakovės pateiktus įrodymus vertino paviršutiniškai

Iš tam tikrų teismo argumentų galima pastebėti priešišką teismo nusistatymą prieš atsakovę, kaip asmenį, nieko nesuprantantį apie statybos darbus, o vertinant tai, kad ieškovė ieškinyje išdėstytus argumentus patvirtinto teismo posėdyje ir ieškovės kompetentinga darbuotoja ir ieškovė pati yra savo srities specialistė, gerai išmananti statybų darbo specifiką, teismas neturi pagrindo abejoti ieškinio pagrįstumu.

Teismas ignoravo rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad šilumos punktas 2009 metais birželį rekonstruotas nebuvo.

Teismas neapklausė (duomenys neskelbtini) namo 2-ojo buto savininkės R. Č., kuri pasirašė aktą kaip užsakovė. Įrodymų, kad nurodytus darbus ieškovė atliko ne kaip būtinus eksploatacijai užtikrinti, o kaip avarijos šalinimui, ieškovė nepateikė.

Teismo motyvas, kad „atsakovė teigė, jog minėti darbai turėjo būti apmokami iš sukauptų lėšų nuolatinei techninei priežiūrai. Tačiau nepateikė įrodymų, kad reikiamos lėšos buvo sukaiptos“, patvirtina teismo šališką elgesį byloje, nes 2014-10-30 parengiamajame teismo posėdyje atsakovė teismui pateikė mokėjimo dokumentus, kad yra sumokėjusi visas ieškovės apskaičiuotas sumas už nuolatinę techninę priežiūrą. Teismas šiuos įrodymus apžiūrėjo ir prie bylos neprijungė, nurodydamas, kad byloje nėra ginčo dėl nuolatinės techninės priežiūros įmokų mokėjimo. Be to, nesuvokiamas teismo motyvas, kad nuolatinės techninės priežiūros lėšos turi būti kaupiamos. Atsakovei nežinomos tokios teisės normos, kurios įpareigotų namo gyventojus kaupti nuolatinės techninės priežiūros lėšas.

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismui yra pateikusi Daugiabučių namų techninės priežiūros darbų sąrašą, kuriame yra nurodyti remonto darbai, atliekami iš gyventojų mokamų mėnesinių einamųjų mokėjimų už techninės priežiūros paslaugas. Ieškovė, teikdama paaiškinimus pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad atliekant remonto darbus, kurie nepatenka į Daugiabučių namų techninės priežiūros darbų sąrašą, daugiabučio namo gyventojai ir šiuo atveju atsakovė privalo proporcingai apmokėti ieškovės turėtas išlaidas, proporcingas turimam buto plotui, kad nors ieškovės atlikti darbai yra įvardijami kaip avariniai darbai, tačiau šalinant avarines situacijas atliktų darbų mastas yra didesnis, negu numatyta Daugiabučių namų techninės priežiūros darbų sąraše, kad iš techninės priežiūros įmokų yra atliekami tik avarijų lokalizavimo, bet ne avarijų šalinimo darbai, kuriems atlikti reikalingos didesnės darbų apimtys ir išlaidos, negu numato Daugiabučių namų techninės priežiūros darbų sąrašas.

Ieškovė pirmosios instancijos teismui yra pateikusi visą dokumentaciją, susijusią su atliktais remonto darbais, iš kurios matyti, kad darbai buvo atlikti laikantis įstatymų ir administravimo nuostatų.

Pagal ieškovės byloje pateiktus įrodymus, susijusius su atliktais remonto darbais, šie darbai yra priskiriami prie privalomųjų remonto darbų, kadangi ieškovė kaip namo administratorė privalėjo imtis veiksmų ir spręsti susidariusias avarines situacijas name, rūpintis, kad administruojamas namas atitiktų privalomuosius statybos techninius reikalavimus, kuriame yra ir atsakovei priklausantis butas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio l d. sprendime konstatavo, kad „ieškovo patirtos išlaidos atliekant aptartus avarinės būklės požymių turinčius darbus daugiabučio name, kuriame gyvena atsakovė, buvo susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, numatytais Statybos įstatyme, reglamente (13 p.) ir buvo būtinos, todėl ieškovė kaip gyvenamojo namo administratorė, nedelsdama turėjo imtis priemonių minėtiems reikalavimams užtikrinti (Reglamento 23 p.). Atsakovė, kaip bendraturtė, negali atsisakyti šių išlaidų apmokėti. Tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad buto savininkas yra kartu ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003, 2003-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003, 2014-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-570/2014).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl mokesčių už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas.

Atsakovės atstovas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija (pranc. diskretion, teisė spręsti kokį nors klausimą savo nuožiūra, Tarptautinių žodžių žodynas, 115 psl.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėja sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniams skundams išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, byloje yra apklausti liudytojai, kurių parodymais šalys remiasi apeliaciniame skunde.

Ieškovės, kaip namo administratorės, pagrindinis uždavinys – įgyvendinti teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra. Byloje nėra ginčo, kad fekalinės kanalizacijos magistralinio vamzdyno, karšto, šalto vandens tiekimo magistralinį vamzdynai buvo avarinės būklės ir juos reikėjo remontuoti, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, remonto darbų apmokėjimas yra pačių gyvenamojo namo gyventojų prievolė.

Atmestinas apeliantės argumentas, kad ieškovė nepagrįstai apskaičiavo ieškovei papildomus mokesčius už remonto darbus, kad ginčo suma už ieškovės priimtus (atliktus) darbus turėjo būti sumokėta iš namo gyventojų sumokėtų techninės priežiūros įmokų. Bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno savivaldybės butų ūkio įmonės 2009-01-27 gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), neeilinės apžiūros Nr. P-76-09-01 akte nustatyti fekalinės kanalizacijos magistralinio vamzdyno, karšto, šalto vandens tiekimo magistralinio vamzdyno defektai ir nuspręsta, kad tolesnė tokios būklės vamzdyno eksploatacija negalima – būtina pakeisti apie 7 metrus magistralinio karšto vandens tiekimo vamzdyno ir izoliuoti atskirai karšto ir šalto vandens vamzdynus. Minėtų darbų apimtys nenumatytos Kauno savivaldybės administracijos daugiabučių namų nuolatinės techninės priežiūros darbų sąraše, patvirtintame administracijos direktoriaus 2007-04-27 įsakymu Nr. A-1492, todėl šie darbai negalėjo būti vykdomi iš techninės priežiūros įmokų. Paslėptų darbų patikrinimo 2009-02-23 aktas Nr.P76-09-02 patvirtina, kad buvo atlikti fekalinės kanalizacijos lauke perklojimo naujais vamzdžiais (pakeista 10 m vamzdžio) darbai, taip pat vandentiekio vamzdis pakeistas cinkuotu vamzdžiu (5 m). Akte nurodyta, jog leidžiama vykdyti tolesnius darbus. Bendra remonto darbų išlaidų suma fekalinės kanalizacijos 2 laiptinėje ir rūsyje remonto darbų bei karšto vandentiekio magistralės remonto darbų 3 laiptinėje sudarė 2740,09 Lt, išlaidų suma yra pagrįsta (atliktų darbų priėmimo aktais, skolos susidarymo apskaičiavimu, mokesčių ir kaupiamųjų lėšų apyvartos žiniaraščiu) ir byloje nenuginčyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiais dokumentais savo sprendime. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į darbų išlaidų sąmatą buvo įtraukti neatlikti darbai, todėl remonto išlaidų suma, nurodyta sąmatoje – 6729 Lt, neatitiko realiai atliktų darbų apimties. Vėliau remonto darbų sąmata buvo perskaičiuota, o duomenys apie remonto išlaidų sumažinimą buvo pateikti namo gyventojams ir užprotokoluoti namo gyventojų susirikime. Remiantis patikslintais apskaičiavimais, ieškovė šias remonto išlaidas paskirstė apmokėti gyventojams. Apeliantės atstovo argumentai, jog pradinė remonto darbų išlaidų suma buvo didesnė (6729 Lt), yra teisinga, to neginčijo ir ieškovės atstovė, tačiau tai nesudaro pagrindo netikėti vėliau atliktais apskaičiavimais pagal sumažintą remonto darbų išlaidų sąmatą, kadangi tam nėra jokių objektyvių priežasčių. Vien tas faktas, jog ieškovės atstovė priėmė atliktus remonto darbus didesnės apimties, negu jie buvo iš tikrųjų atlikti, nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo mokėjimo ginčo sumos (61,54 Lt) pagal perskaičiuotą remonto išlaidų sąmatą (2740,09 Lt), nes byloje nenuginčyta aplinkybė, kad už šią sumą remonto darbai buvo atlikti.

Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė piktnaudžiauja savo teise rinkdama lėšas už nesuteiktas paslaugas, tai, teismo vertinimu, tik apeliantės samprotavimai. Duomenų, kad ieškovės aktuose nurodyti darbai atlikti netinkamai arba atlikti ne tokios apimties, kaip reikalaujama už šiuos darbus sumokėti, byloje duomenų nėra. Todėl negalima sutikti su apeliantės atstovo argumentais, jog tariamai 2009 m. rekonstrukcijos darbai šilumos punkte atlikti nebuvo, nes kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės teiginiai paneigti rašytiniais įrodymais: atliktų darbų aktu Nr. 2009/07-30-1 už 2009 m. liepos mėn., pagal kurį rangovas UAB „Energijos servisas“ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, užsakymu, įrengė karšto vandens ruošimo šilumokaitį su elektronine automatika. Taip pat negalima sutikti su apeliantės atstovo argumentu, kad šilumos punkto remonto darbai atlikti ne šilumos punkto eksploatacijai užtikrinti, o kaip avarijos šalinimas. Šilumos punkto prižiūrėtojas UAB „Energijos servisas“ 2009-06-11 atliko šilumos punkto hidraulinį bandymą, kurio metu pakeltas slėgis nemažėjo, buvo rasojimas per virintas siūles, nutekėjimas per vamzdynus, armatūrą ir kitus elementus. Padaryta išvada, kad šilumos įrenginys hidraulinio bandymo neišlaikė, karšto vandens šilumokaitis per vamzdelius nelaiko spaudimo. Liudytojos V. A. paaiškinimas ir į bylą pateiktas 2009-06-18 šilumos objekto tikrinimo aktas patvirtina, kad patikrinimo metu buvo užplombuotas karšto vandens šildytuvas dėl jo nesandarumo, atjungtas vanduo. Taigi minėti įrodymai pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti ne kaip avarijos padarinių šalinimas, o kaip būtinas šilumos punkto įrengimų remontas. Faktinę aplinkybę, kad remontas buvo atliktas, kaip jau minėta, patvirtina atliktų darbų aktas. Todėl ir už šiuos darbus atsakovė privalo sumokėti jos butui apskaičiuotą remonto išlaidų sumą (326,22 Lt).

Ieškovės duomenys, pateikti byloje dėl namo administravimui apskaičiuotų išlaidų, laikomi teisingais ir įrodytais, nes jie nenuginčyti jokiais objektyviais įrodymais. Bylos duomenimis, ieškovės užsakymu daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), Kaune, rangovas UAB „Šiluminės energijos sistemos“ atliko santechnikos ir vidaus nuotekų vamzdyno remonto darbų už 1873,47 Lt. Remonto išlaidų sumą byloje patvirtina atliktų darbų aktas už 2010 m. kovo mėn. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė įrodyta byloje, kad ieškovės užsakymu buvo atlikti fekalinės kanalizacijos 2 laiptinėje ir rūsyje remonto bei karšto vandentiekio magistralės remonto darbai 2009 m., taip pat šilumos punkto įrenginio rekonstrukcija, 2010 m. atliktas vidaus nuotekų vamzdyno remontas, už kuriuos yra susidariusi ieškovės skola, taigi šiuo atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės už 2010 m. kovo mėnesį atliktą vidaus nuotekų vamzdyno remontą 42,08 Lt. Šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo patenkintas.

Apeliacinio teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti ieškovės vadybininkės V. A. pirmosios instancijos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais vien dėl to, kad teismui dokumentus pateikė liudytoja, o ne pati ieškovė. Ieškovės atstovė dalyvavo teismo posėdyje ir vadybininkės V. A. pateiktų teismui dokumentų turinio neginčijo. Taigi tai, jog rašytinius įrodymus pristatė teismui ieškovės darbuotoja, kuri buvo apklausta byloje kaip liudytoja, teismo vertinimu, nėra procesinės teisės normų pažeidimas, sąlygojantis skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą (CPK 177 str. 1–2 d., 179 str. 1 d., 198 str. 1 d.).

Apeliantės atstovo argumentas, kad atsakovė yra paslaugų vartotoja, ir dėl to pirmosios instancijos teismas privalėjo savo iniciatyva išreikalauti į bylą įrodymus, būti byloje aktyvus, iš esmės atitiko nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo atliktus procesinius veiksmus (CPK 8 str., 179 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismo pareiga išreikalauti įrodymus negali būti aiškinama kaip teismo pareiga surinkti naudingus vienai iš šalių įrodymus, patvirtinančius būtent atsakovės argumentus, nes to nenumato įstatymas. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovės atstovas, byloje galioja šalių lygybės ir rungimosi principai (CPK 12 str.). Todėl vien tas argumentas, jog teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, kuriomis argumentavo nesutikimą su ieškovės reikalavimais, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, pažeidė atsakovės teisę į nešališką teismą (CPK 17 str., 21 str.).

Teismas nesutinka su apeliantės atstovo teigimu, kad pateikti byloje remonto išlaidų apskaičiavimai, ieškovės pasirašyti dokumentai (aktai) kelia abejonių dėl jų tikrumo. Pastebėtina, kad apeliantės atstovas jokiais įrodymais nepaneigė surinktų byloje rašytinių įrodymų (aktų), liudytojos V. A. paaiškinimo tikrumo, pateikdamas tik savo samprotavimus dėl galimo įrodymų netikrumo (CPK 178 str.). Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl būtinumo atsakovės lėšomis apmokėti ieškovės atliktus remonto darbus yra neteisingi, nes tokiai išvadai padaryti nėra pagrindo. Pagal CK 4.82 str. 3 d., butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Remiantis CK 4.84 str. 4 d., administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad apeliantė visiškai apmokėjo ieškovei priežiūros / eksploatacijos paslaugas (CPK 178 str.), todėl priešingai, nei teigia apeliantės atstovas, darytina išvada, jog pareigos apmokėti eksploatavimo paslaugas atsakovė nevykdė, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš jos priteisė ieškovės prašomą mokestį (124,49 Eur).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nekartoja.

Kiti apeliacinio skundo motyvai iš esmės pakartoja tuos pačius motyvus arba nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, todėl teismas dėl jų procesiniame dokumente plačiau nepasisako.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės atstovo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo nekeisti.