Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 1.4.8.; 14.14.; 21.11.10; 21.11.11

2021 m. liepos 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), teisėjų Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. P., jos atstovui advokatui Sauliui Majauskui, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Jonavos skyriaus atstovams D. D. Š. bei advokatams Dovilei Armalytei ir Tadui Varapnickui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. atstovo advokato Sauliaus Majausko ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Jonavos skyriaus (toliau – Institucija arba Tarnyba) vardu surašiusių jos atstovų, advokatų Dovilės Armalytės ir Tado Varapnicko apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. sausio 28 d. nutarimo A. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Institucija 2020 m. spalio 21 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VMVT-KAUN-ANR_P-244-2020 (toliau – protokolas) A. P., kuriame nurodė, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Jonavos skyriaus pareigūnai 2020 m. spalio 9 d. atliko neplaninį gyvūnų augintinių veisėjos A. P., registracijos Nr. LT (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimą. Buvo surašytas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) Kauno departamento 2020 m. spalio 9 d. Gyvūnų augintinių veisėjų patikrinimo aktas Nr. 33GGP-180 (toliau – patikrinimo aktas).

2. Protokole nurodyta, kad A. P. tinkamai nesirūpino laikomais gyvūnais, ko pasėkoje sukeldama padarinius, sąmoningai leido jiems atsirasti. Savo veikimu ar neveikimu sąlygojo žiaurų elgesį su gyvūnais, pažeisdama Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 2, 15, 16, 17, 18 punktus, kai dėl to gyvūnams grėsė žūtis ar suluošinimas. Šiais veiksmais A. P. galimai padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 18 dalyje. Nusižengimą grindžia šiomis patikrinimo akte nustatytomis aplinkybėmis:

2.1. gyvenamajame name rasti 29 šunys, iš jų 27 Prancūzų buldogų veislės ir jų mišrūnai nuo 6 iki 17,7 kg svorio, 1 Mini Haskio patelė, mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), svoris 6,5 kg, ir 1 Bulterjero patelė mikroschemos, Nr. (duomenys neskelbtini), svoris 16,8 kg. Visi jie buvo laikomi po vieną narvuose ir kelioniniuose boksuose, kuriuose vienam augintiniui skiriama per mažai minimalaus grindų ploto (narvų ir boksų plotas: 0,2 m²; 0,25 m²; 0,14 m²), tuo A. P. pažeidė Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ (toliau – Reikalavimai gyvūnų veisėjams), 9 punkto (1 priedas, 2 lentelė „Gyvūnui augintiniui, kuris nuolat laikomas laikymo įrangoje ar verslinio gyvūnų augintinių veisimo vietos patalpoje, skiriamas minimalus grindų plotas, m²“) ir Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punkto („gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis”) ir 16 punkto („netinkamų, žalingų gyvūnų laikymo, priežiūros ar darbo įrenginių taikymas gyvūnams”) reikalavimus.

2.2. Taip pat nustatyta, kad vonios patalpoje, boksuose buvo laikomi 3 šunys, iš kurių Bulterjero patelė (aukštis ties ketera 0,40 m) buvo laikoma kelioniniame bokse, kurio aukštis 0,37 m, Mini Haski patelės (aukštis ties ketera 0,42 m) buvo laikoma narve 0,45 m aukščio, kas šunims sukėlė ypatingą kančią, tuo A. P. pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punkto, Įstatymo 6 straipsnio („Kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia”) reikalavimus.

2.3. Nustatyta, kad gyvenamajame name narvuose ir kelioniniuose boksuose laikomi 29 šunys neturėjo indų su vandeniu, nustatytas nepakankamas gyvūnų girdymas, jie neturėjo nuolat vandens, tuo A. P. pažeidė Reikalavimų gyvūnų veisėjams 43 punkto („Gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje gyvūnams augintiniams laisvai prieinamoje vietoje nuolat turi būti švaraus vandens”) ir Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 17 punkto („nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas”) reikalavimus.

2.4. Nustatyta, kad 20 narvų ir boksų nebuvo guolių, tuo A. P. pažeidė Reikalavimų gyvūnų veisėjams 29 punktą („Šunų, kačių ar šeškų laikymo įrangoje ar patalpoje turi būti įrengti guoliai”). Taip pat nustatyta, kad 8 narvų grindų pagrindas grotuotas, tuo šunims buvo sukeltas nepatogumo jausmas, kančia, A. P. pažeidė Reikalavimų gyvūnų veisėjams 23.2 punkto („Gyvūnų augintinių laikymo įrangoje turi būti įrengtos grindys taip, kad atitiktų laikomų gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius, nekeltų pavojaus gyvūnų augintinių sveikatai ir gerovei”) ir Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punkto („netinkamų, žalingų gyvūnų laikymo, priežiūros ar darbo įrenginių taikymas gyvūnams”) reikalavimus.

2.5. Nustatyta, kad lauke yra 7 voljerai, kuriuose laikomi 26 šunys. Voljeruose yra per mažas būdų ir (ar) slėptuvių kiekis, kur šunys vienu metu galėtų pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų. Lauke 2 voljeruose buvo laikoma po 4 šunis, voljeruose buvo po 1 boksą (plotas 0,22 m² ir 0,25 m²) vietoje būdų, kituose 2 voljeruose buvo laikoma po 2 šunis, kurie pasislėpimui nuo nepalankių oro sąlygų turėjo po 1 narvą (plotas 0,25 m² ir 0,36 m²), pridengtus šiferio lakštais vietoje stogo, dar viename voljere slėptuvės visai nebuvo, taip šunims neužtikrinamas pakankamas grindų plotas, neužtikrinama galimybė pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, neužtikrinama konkurencinės kovos tarp gyvūnų nebuvimo, sukeliamas nepatogumo jausmas, kančia, tuo A. P. pažeidė Reikalavimų gyvūnų veisėjams 22 punkto („Kai grupė gyvūnų augintinių laikoma įrangoje ar patalpoje kartu, turi būti sudaromos sąlygos šiems gyvūnams laisvai judėti, prireikus pasislėpti”), 23.1 punkto („nuošaliau nuo šėrimo, girdymo ir tuštinimosi vietų turi būti įrengta gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius tenkinanti poilsio vieta”), 29 punkto („šunų [...] laikymo įrangoje ar patalpoje turi būti įrengti guoliai”) ir Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punkto, 18 punkto („poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius”) reikalavimus.

2.6. Taip pat nustatyta, kad dalies lauko voljerų tinklas atitrūkęs, su aštriais kampais, 2 narvai uždengti suskilusiais šiferio lakštais, gyvūnai laikomi jiems netinkamuose, žalinguose įrenginiuose su galimybe susižeisti, tuo A. P. pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punkto („netinkamų, žalingų gyvūnų laikymo, priežiūros ar darbo įrenginių taikymas gyvūnams”) reikalavimus. UAB „N“, UAB „V“, UAB „J“, UAB „A“ veterinarijos klinikos, UAB „R“ klinikos išrašais nustatyta, kad dalies šunų oda pleiskanota, su šašais, kailis praretėjęs, letenos ištinę, ant letenų šonų pragulos, dalis šunų turi senų randų, išaugęs šios veislės šunims nebūdingas poplaukis. Nustatyta, kad dėl netinkamos priežiūros, daugelis šunų rasti su prie kojų padų, prie kailio prilipusiomis išmatomis, tuo A. P. pažeidė Reikalavimų gyvūnų veisėjams 49 punkto („išsitepę gyvūnai augintiniai turi būti nuvalomi, prireikus turi būti išmaudomi ir nusausinami”), 50 punkto („kiekvieną dieną, ryte ir vakare, turi būti valomos tuštinimosi vietos, prireikus keičiami pakratai”) reikalavimus. Dėl netinkamų laikymo sąlygų daugelio šunų psichika jautri, taip neužtikrinta gyvūnų augintinių socializacija ir tuo A. P. pažeidė Reikalavimų gyvūnų veisėjams 51 punkto („ypatingas dėmesys turi būti skiriamas gyvūnų augintinių aplinkos pažinimo elgsenai patenkinti, taip pat turi būti užtikrinama gyvūnų augintinių socializacija”) reikalavimas.

2.7. Veterinarijos gydytojos V. V. išrašu nustatyta, kad šuns, kurio mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), „Letenos ištinę, matomas lėtinis, uždegiminis, alerginis procesas. Ausų landos pilnai užakusios. Ausų kremzlės deformuotos, tikėtina dėl lėtinio ausų uždegimo. Po kaire ausim yra pūliuojanti fistulė. Abiejose ausyse matomi seniai susiformavę polipai, uždarantys pilnai ausų landas. Akių vokai patinę, matomas pūlingas konjuktyvitas”. Veterinarijos gydytojo R. M. išrašas apie Prancūzų buldogą, patiną, neženklintą: „Sunkiai gali vaikščioti. Atsisako maisto ir vandens. Šuo labai stipriai viduriuoja krauju. Besituštinant šuniui iškrenta tiesioji žarna, kurioje matomos erozijos.” Dar vienas Prancūzų buldogas, patinas, 2 metų, neženklintas – „Šuo stipriai netekęs svorio, yra dehidratacijos požymių. Tuštinasi vien krauju. Morfologiniai kraujo tyrimai rodo stiprų bakterinės kilmės uždegimą”; Veterinarijos gydytojos M. L. F. išrašu dėl šuns, mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta: „gleivinės anemiškos, gyvūnas išliesėjęs, stipri dehidratacija. Matomas išretėjęs, nežvilgus kailis, odos pleiskanojimas. Stebima ūmi diarėja su krauju bei gleivėmis. Šuns psichika jautri”; Veterinarijos gydytojos M. L. F. išrašu dėl šuns, mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog „šlapiuojanti žaizda viršugalvyje, kairės ausies deformacija, galimai trauminės kilmės, stebima diarėja, konjuktyvitas, odos pažeidimai dėl nuolatinio ašarojimo”; šuns, prancūzų buldogo mišrūno patelės, neženklintos, gim. 2020 m. rugsėjo 26 d., svoris 188 g, pagal Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritorinio skyriaus gaišenų pataloginio anatominio tyrimo aktą Nr. 107, gaišimo priežastis – ūmus plaučių uždegimas, katarinis skrandžio uždegimas, širdies išsiplėtimas, abiejuose širdies skilveliuose kraujo krešuliai, anemija. Šuns gaišimo data 2020 m. spalio 13 d., tuo A. P. pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto („veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina”) reikalavimus.

3. Protokole taip pat nurodyta, kad A. P. galimai padarė nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje. Nusižengimas grindžiamas šiomis patikrinimo akte nustatytomis aplinkybėmis:

3.1. Patikrinimo metu nustatyta, kad nebuvo pateikti duomenys apie 40 šunų privalomą vakcinavimą nuo pasiutligės, tuo A. P. pažeidė Įstatymo 20 straipsnio 4 dalies (,,Gyvūnų savininkai ar laikytojai pagal teisės aktų reikalavimus privalo užtikrinti kačių, šunų, šeškų ir kitų pasiutligei imlių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės”) reikalavimus.

3.2. Nustatyta, kad pagal 2020 m. spalio 9 d. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Gyvūnų augintinių registro (toliau – GAR) duomenis A. P. vardu buvo registruoti 24 šunys, iš kurių tik vienas mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), rastas laikymo vietoje. Kitų 23 šunų laikymo vietoje nerasta (savininko teigimu, parduoti). Gyvūnų augintinių apskaitos dokumentų patikrinimo metu nebuvo pateikta, tuo A. P. pažeidė Reikalavimų gyvūnų veisėjams 57 punkto („Siekiant užtikrinti įsigyjamų, veisiamų ir parduodamų (perduodamų) gyvūnų augintinių atsekamumą, gyvūnų augintinių veisėjai turi tvarkyti gyvūnų augintinių apskaitą”) reikalavimus.

3.3. Patikrinimo metu nustatyta, kad tikrinant valdoje laikomų šunų registraciją ir atliekant jų skenavimą, rasti mikroschemomis suženklinti 23 šunys: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurie GAR buvo neregistruoti A. P. vardu, taip pat buvo nustatyta, kad valdoje buvo laikomas 31 šuo neženklintas ir neregistruotas GAR. Patikrinimo metu gyvūnų augintinių apskaitos dokumentai nebuvo pateikti, tuo A. P. pažeidė Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

3.4. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad A. P., kaip registruotai veisėjai, buvo suteiktas registracijos Nr. LT-(duomenys neskelbtini), kuris jai suteikė teisę laikyti ir veisti šunis gyvenamosiose patalpose, nenaudojant laikymui jokios įrangos ar lauko voljerų, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad A. P. laikė šunis įrangoje ir lauko voljeruose, taip pat laikė ženkliai didesnį skaičių šunų, negu buvo nurodžiusi 2013 m. spalio 21 d. savo veiklos aprašyme, tam neturėdama VMVT Kauno departamento Jonavos skyriaus išduoto Verslinio gyvūnų augintinių veisimo vietos veterinarinio patvirtinimo numerio (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir taip pažeidė Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. B1-146 „Dėl Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) 3 punkto reikalavimus ir Reikalavimų gyvūnų veisėjams 8 punkto („verslinio gyvūnų augintinių veisimo vieta [...] turi būti patvirtinta vadovaujantis Tvarkos aprašu“) reikalavimus.

4. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. sausio 28 d. nutarimu (toliau – nutarimas) A. P. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 18 dalyje, ir paskirta administracinė nuobauda – 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio bauda, be gyvūnų konfiskavimo, ji taip pat pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur (trisdešimties eurų) dydžio bauda. Pritaikius ANK 38 straipsnio 2 dalį, A. P. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio bauda be gyvūnų konfiskavimo. Nutarimui įsiteisėjus, nutarta gyvūnus (šunis), paimtus ir perduotus laikinai globai, grąžinti A. P..

4.1. Nutarime konstatuota, kad A. P. kaltė, įvykdžius ANK 346 straipsnio 18 ir 1 dalyse numatytus nusižengimus, patvirtinta byloje surinkta rašytine medžiaga, liudytojų parodymais bei pačios administracinėn atsakomybėn patrauktos A. P. parodymais (jos prisipažinimu dėl ANK 346 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo padarymo).

4.2. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgė į nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę vieno iš nusižengimų atveju ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o būtent į tai, kad A. P. administracine tvarka nebausta, jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje, dėl nusižengimo pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, taip pat nėra A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas padarė išvadą, jog A. P. skirtinos administracinės nuobaudos – ANK 346 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda ir ANK 346 straipsnio 18 dalies sankcijoje numatyta bauda, artimesnė sankcijos vidurkiui. Pirmos instancijos teismo manymu, pritaikius būtent tokias baudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

4.3. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas administracinio poveikio priemonės – gyvūnų konfiskavimo – skyrimo klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog A. P. prisipažino dėl vieno administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 1 dalyje, padarymo, į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir į tai, jog ji administracine tvarka per trejų metų laikotarpį nebausta, 2017 m. gruodžio 18 d. baustumas pagal administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 1 dalį – įspėjimas, išnykęs, bei į tai, kad A. P. gana ilgą laiką užsiėmė šunų auginimu ir priežiūra, iki 2020 m. buvo registruota gyvūnų augintinių veisėja, duomenų, kad A. P. iki 2020 m. spalio 9 d. būtų buvusi įspėta ar bausta dėl netinkamo gyvūnų laikymo ar priežiūros, byloje nėra. Be to, tiek asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, paaiškinimais teismo posėdžio metu, tiek į bylą pateiktais dokumentais nustatyta, kad A. P., atsižvelgdama į gyvūnų laikymo sąlygų ir įstatymo pažeidimus padarė išvadas, įsipareigojo užtikrinti jiems tinkamas laikymo sąlygas, surado tinkamas patalpas gyvūnams laikyti, jos sūnui, A. S., išnuomojus konteinerius A. P. šunų laikymui, įsigijo gyvūnams kilimėlius (2 t., b. l. 84-107). Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas laikė tikėtina, jog dėl šių pažeidimų padarymo A. P. savo elgesį įvertins savikritiškai bei parodys deramą pareigą ateityje elgtis atidžiai ir rūpestingai, prižiūrint savo turimus gyvūnus (šunis), todėl sprendė, kad šiuo atveju A. P. priklausantys gyvūnai (šunys) nekonfiskuotini.

5. Dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. sausio 28 d. nutarimo byloje gauti Institucijos ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. atstovo advokato Sauliaus Majausko apeliaciniai skundai.

6. Apeliaciniame skunde Institucijos atstovai prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. sausio 28 d. nutarimą ir A. P. už ANK 346 straipsnio 18 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti 1 750 Eur baudą, taip pat, vadovaujantis ANK 346 straipsnio 20 dalimi, skirti A. P. turto konfiskavimą, konfiskuojant iš administracinį nusižengimą padariusios A. P. patikrinimo metu paimtus šunis. Taip pat skunde prašoma prijungti prie bylos naujus įrodymus: iš A. P. paimtų gyvūnų sąrašą su jų identifikaciniais duomenimis; VšĮ „D“ perduotų šunų, paimtų iš A. P., laikinųjų globėjų rašytinius paaiškinimus; UAB „N“ pažymą ir rašytinius paaiškinimus dėl UAB „N“ perduotų šunų, paimtų iš A. P.; VšĮ „L“ rašytinius paaiškinimus dėl VšĮ „L“ perduotų šunų, paimtų iš A. P.. Taip pat skunde prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į posėdį iškviesti bei liudytojais apklausti L. M., J. R., V. K., A. Ž.-K., D. D., L. P., K. K., kurie laikinai globoja iš Pažeidėjos paimtus šunis ir gali paaiškinti apie jų būklę. Nurodo, kad laikinųjų globėjų apklausa yra svarbi ir siekiant nustatyti, ar A. P. teiginys, jog gyvūnai galėjo atrodyti nesveiki dėl to, jog jie patyrė stresą, juos paimant iš jos, turi pagrindo. Prašo pakartotinai apklausti UAB „N“ atstovę J. G., kadangi UAB „N“ žinioje šiuo metu yra 10 iš Pažeidėjos paimtų šunų, nes pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apie jų dabartinę būklę ir būklės pasikeitimą liudytoja nebuvo klausiama.

6.1. Skunde Institucija nurodo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nors ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog pažeidėja žiauriai elgėsi su jai priklausančiais šunimis, tačiau be pagrindo netaikė gyvūnų konfiskavimo, o pažeidėjai paskirta piniginė sankcija neatitinka jos padarytos veikos pavojingumo. Atsisakydamas skirti administracinio poveikio priemonę – gyvūnų konfiskavimą – pirmosios instancijos teismas nutarime pažymėjo, kad, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, tikėtina, jog dėl šių pažeidimų padarymo pažeidėja savo elgesį įvertins savikritiškai bei parodys deramą pareigą ateityje elgtis atidžiai ir rūpestingai, prižiūrint savo turimus gyvūnus (šunis). Su tokia teismo išvada Institucija nesutinka ir laiko, kad byloje nustatyti bei jų papildomai pateikti duomenys neginčijamai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė iš pažeidėjos paimtų gyvūnų konfiskavimo, o A. P. paskirta piniginė sankcija neatitinka jos padarytos veikos pavojingumo, kadangi: iš jos paimtiems gyvūnams reikėjo skubios veterinarinės pagalbos, šie gyvūnai stokojo socialinių įgūdžių, dalies jų sveikatos atstatyti jau nepavyks. Tai papildomai įrodo žiaurų elgesį su gyvūnais, kurio pasikartojimui teismas turėjo užkirsti kelią; A. P. neigė savo kaltę ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jos niekada nepripažino; A. P. atlikti veiksmai, į kuriuos atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, neįrodo jos pasirengimo rūpintis gyvūnais ir pagerinti jų gyvenimo sąlygas; A. P. nebegali užsiimti gyvūnų augintinių veisimo veikla, o jai nepripažįstant kaltės, gyvūnų grąžinimas jai reikštų nelegalios veiklos įteisinimą.

6.2. Skunde prašymas taikyti gyvūnų konfiskavimą grindžiamas tuo, kad beveik visi 38 gyvūnai, kurie atlikus neplaninį patikrinimą buvo perduoti gyvūnų globos organizacijoms VšĮ „D“, UAB „N“ ir VšĮ „L“, buvo neprižiūrėti (turintys parazitų, odos problemos pasižymėjo neplovimu, plaukų slinkimu ir sulipimu, šunims prie kailio buvo prilipusios išmatos ir pan.), sergantys, jiems buvo būtina ne tik skubi veterinarinė pagalba, kuri, sprendžiant iš gyvūnų būklės, niekuomet nebuvo teikta, tačiau ir reikalingas tolimesnis gydymas, o dalis rastų augintinių apskritai buvo suluošinti negrįžtamai. Veterinarijos klinikų, kurios teikė šiems gyvūnams pagalbą, išrašuose iš ligos istorijų aprašyta gyvūnų būklė, patvirtinti jų sužalojimai, suluošinimai bei kiti nepriežiūrą patvirtinantys požymiai. Taip pat apeliaciniame skunde pridėtos veterinarijos klinikų pateiktos jiems perduotų gyvūnų nuotraukas, kurios, Institucijos atstovų vertinimu, neabejotinai patvirtina neplaninio patikrinimo metu rastų šunų sunkią sveikatos būklę ir jų netinkamą priežiūrą, kuri lėmė tai, jog gyvūnai patyrė ilgalaikes kančias, o kai kurie iš jų buvo negrįžtamai suluošinti. Be to, vienas iš VšĮ „D“ globai perduotų gyvūnų apskirtai neišgyveno, gaišimo priežastis – įvairūs uždegiminiai procesai. Kaip nurodoma gyvūnų globos organizacijų bei jų savanorių pateikiamuose rašytiniuose paaiškinimuose, kurie yra pateikti kartu su apeliaciniu skundu, visi paimti šunys turėjo sveikatos problemų, stokojo socialinių įgūdžių, kai kurių iš jų būklė iki šiol, net ir jau po daugiau nei 4 mėnesius trunkančio gydymo, nėra stabili, todėl ją reikia nuolat stebėti ir gyvūnams taikyti įvairias veterinarines procedūras ar gydymą.

6.3. Skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas A. P. administracinę nuobaudą, nutarime pažymėjo, kad buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę vieno iš pažeidimų atveju, t. y. į tai, kad pažeidėja prisipažino padariusi nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje. Aplinkybė, jog pažeidėja prisipažino dėl šio pažeidimo padarymo, buvo nurodyta ir kaip viena iš priežasčių, kodėl teismas nutarė neskirti gyvūnų konfiskavimo. Pažymi, jog ANK 346 straipsnio 18 dalis numato, kad administracinė atsakomybė taikoma būtent už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas. Tuo tarpu ANK 346 straipsnio 1 dalis, pagal kurią A. P. savo kaltę pripažino, numato atsakomybę tik už registravimo ir ženklinimo taisyklių pažeidimus. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, A. P. niekuomet nepripažino, kad jos elgesys su gyvūnais buvo žiaurus – ji tik pripažino objektyvų faktą, kad netinkamai laikėsi gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių. Tarnybos įsitikinimu, teismas negalėjo savo sprendimo skirti baudą, artimesnę sankcijos vidurkiui, bei sprendimo netaikyti gyvūnų konfiskavimo grįsti pažeidėjos prisipažinimu, nes pažeidėja dėl žymiai grėsmingesnės veikos – žiauraus elgesio su gyvūnais – padarymo niekuomet neprisipažino ir savo kaltę neigė. A. P., siekdama išvengti atsakomybės, viso proceso metu neigė ne tik neplaninio patikrinimo metu konstatuotas faktines aplinkybes, tačiau ir veterinarijos gydytojų išrašų atitikimą tikrovei, bandydama įtikinti bylą nagrinėjusį teismą, kad tokio masto, kaip nustatyta, šunų sveikatos pakitimus galėjo sukelti stresas, kai augintiniai buvo paimti iš jos, nors, kaip buvo nurodyta, net ir praėjus ilgam laikui po paėmimo, šunys iki šiol turi rimtų fizinių ir psichinių problemų, o dalies jų išspręsti apskritai nėra įmanoma. Taigi, A. P. ne tik neprisipažino, bet ir neigė savo žiaurų elgesį su jos žinioje buvusiais gyvūnais. Skundo autorių įsitikinimu, tokie pažeidėjos argumentai tik parodo, kad ji visiškai nesuprato ne tik savo veiksmų pavojingumo, padarytų pažeidimų masto, tačiau ir susiklosčiusios situacijos rimtumo, todėl tai turėjo būti vertinama kaip aplinkybė, papildomai patvirtinanti, jog gyvūnų konfiskavimas šiuo atveju neišvengiamai turėjo būti taikomas.

6.4. Skunde tvirtinama, kad A. P. veiksmai neįrodo jos pasirengimo tinkamai rūpintis gyvūnais ir pagerinti jų gyvenimo sąlygas. Nors A. P. šunų auginimu bei priežiūra užsiėmė ilgą laiką, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog ji tą darė netinkamai ir tokiu būdu, kuris nesuderinamas su gyvūnų gerovės ir apskritai geros moralės principais, todėl pažeidėjos įsipareigojimai dėl gyvūnų laikymo sąlygų pagerinimo neįrodo, kad gyvūnų laikymo sąlygos ilguoju laikotarpiu pasikeis. Apeliantų įsitikinimu, teismo teiginys, kad pažeidėja „padarė išvadas“, yra nesuderinamas su tuo, jog pažeidėja nepripažino savo kaltės pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį. Iš nutarimo nėra aišku, kokias išvadas pažeidėja galėjo padaryti, jei ji nesuprato ir nepripažino savo veikos ydingumo, todėl teismo nurodyta poveikio priemonės netaikymo priežastis laikytina teismo argumentavimo klaida. Kita vertus, pažeidėjos pasiūlytos priemonės yra akivaizdžiai nepakankamos ir neproporcingos siekiamam tikslui – gyvūnų laikymo sąlygų pagerinimui tiek, kad šios sąlygos atitiktų bent minimalius gyvūnų laikymo standartus. Pažeidėja pateikė teismui dokumentus, įrodančius dviejų konteinerių nuomą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad konteinerių nuomos sutartį sudarė ne pati pažeidėja, o jūs sūnus A. S., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Priede prie konteinerių nuomos sutarties nėra nurodyta, kad konteineriai turi būti pristatyti A. P.. Išanalizavus konteinerių nuomos sutartį matyti, kad du dvigubi buitiniai konteineriai A. S. buvo išnuomoti nenurodant nuomos termino, kuri gali bet kada būti nutraukta. Tai reiškia, kad nėra pateikta jokių įrodymų, kad šie konteineriai apskritai buvo pristatyti pažeidėjai, o jei ir buvo – kiek laiko jie bus pas ją.

6.5. Institucijos atstovų skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. P. 2020 m. lapkričio 13 d. pateiktame prašyme nurodė, kad užtikrina, jog patalpose laikomus šunis išves iš jų laikymo patalpos pasivaikščioti ne mažiau kaip du kartus per dieną ne trumpiau kaip 30 minučių. Toks teiginys neatitinka jos pačios pripažinimo, jog ji neturi laiko tinkamai rūpintis gyvūnais, tačiau po 2020 m. lapkričio 13 d. situacija netikėtai pasikeitė ir pažeidėja laiko gyvūnų rūpinimuisi jau turėtų. Be to, akivaizdu, kad ji niekaip negalėtų išpildyti įsipareigojimo visus jai grąžintus 37 šunis vedžioti po du kartus per dieną, kiekvieną kartą ne trumpiau nei 30 minučių. To realiai negalėtų padaryti net ir du žmonės, nes reikėtų po 9,25 h per dieną skirti vien šunų vedžiojimui, o tai objektyviai yra nerealu. Apeliantų įsitikinimu, akivaizdu, kad toks A. P. staigus laiko bei situacijos suvokimo pasikeitimas nėra įmanomas ir pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinamas ne kaip įsipareigojimas keisti elgesį, o tik kaip bylos vedimo strategijos dalis. Be to, A. P. pripažįsta, kad galėtų globoti tik iki 33 šunų, tačiau neprašė teismo jai grąžinti tik 33 iš paimtų 37 šunų, kas, skundo autorių teigimu, rodo, kad pažeidėja net ir objektyviai neturės galimybės tinkamai rūpintis iš jos laikinai paimtais visais šunimis. Pirmosios instancijos teismas turėjo į tai atsižvelgti ir net jei teismas turėjo pagrindą netaikyti gyvūnų konfiskavimo – turėjo būti sprendžiama ne dėl visų 37 gyvūnų pažeidėjai grąžinimo, bet maksimaliai dėl 33.

6.6. Skunde pažymima, kad nors pažeidėja tariamai įsipareigoja užtikrinti minimalius gyvūnų laikymo reikalavimus, tačiau nagrinėjamoje situacijoje tai yra akivaizdžiai nepakankama, kadangi, kaip buvo minėta, iš A. P. paimtų šunų būklė buvo itin sunki, po paėmimo jie buvo gydomi ir jiems pastoviai buvo gerinama jų sveikatos būklė, šunų ligos yra įsisenėjusios, patologinės, jiems iki šiol reikalinga veterinarinė pagalba, socialinis adaptavimas ir padidintas dėmesys, tokie gyvūnai negali būti grąžinti tik į minimalius reikalavimus tariamai atitinkančias sąlygas. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad pažeidėja pažeidimus padarė turėdama gyvūnų augintojų veisėjos statusą, įpareigojantį rūpintis turimais gyvūnais, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad ji tinkamai rūpinsis gyvūnų sveikata ir gyvenimo kokybe, panaikinus jai suteiktą gyvūnų augintinių veisėjo registracijos numerį ir jai nebegalint vykdyti gyvūnų augintinių veisimo veiklos, kuomet gyvūnų laikymo reikalavimai jai apskritai nebetaikomi. Skundo autoriai mano, kad tik gyvūnų konfiskavimas šioje byloje būtų tinkama poveikio priemonė.

6.7. Skunde teigiama, kad A. P. nebegali užsiimti gyvūnų augintinių veisimo veikla, o jai nepripažįstant kaltės, gyvūnų grąžinimas jai reikštų nelegalios veiklos įteisinimą. Tarnyba 2020 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė panaikinti A. P. veterinarinės kontrolės subjekto registracijos numerį LT-(duomenys neskelbtini) (gyvūnų augintinių veisėjas). Kaip Tarnybos atstovai konstatavo neplaninio patikrinimo metu, dalis gyvūnų neturėjo mikroschemų, dalis nebuvo registruoti Gyvūnų augintinių registre, iš 24 A. P. vardu registruotų šunų net 23 buvo parduoti. Tokie faktiniai duomenys rodo, kad net ir turėdama teisę verstis gyvūnų augintinių veisimu, A. P. tą darė akivaizdžiai netinkamai. Ji niekada neturėjo leidimo veisti tokio kiekio gyvūnų, todėl jos veikla priskirtina neteisėtam vertimuisi ūkine–komercine veikla. Pažeidėja nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. neturi individualios veiklos pažymos, o tai reiškia, kad mažiausiai nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. pažeidėja gyvūnų veisimu užsiėmė neteisėtai ir mokesčių teisės prasme. Nepaisant to, kad pažeidėja nebeturi gyvūnų augintinių veisėjos registracijos numerio ir nebėra įtraukta į Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų sąrašą, ji vis tiek prašo jai grąžinti iš jos paimtus 37 gyvūnus, kad galėtų juos laikyti tiesiog kaip naminius gyvūnus. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu A. P. nepripažino savo kaltės pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį, darytina prielaida, kad ji siekia susigrąžinti iš jos paimtus šunis tam, jog galėtų ir toliau juos neteisėtai veisti. Kitaip tariant, gyvūnų konfiskavimo instituto netaikymas šiuo atveju reikštų nelegalios veiklos įteisinimą.

6.8. Prašymą skirti pažeidėjai didesnę baudą ir taikyti turto konfiskavimą apeliantai grindžia priimtais sprendimais kitose panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų bylose, kuriose, kaip teigiama skunde, buvo konstatuoti lengvesni ANK pažeidimai, susiję su žiauriu elgesiu su gyvūnais ar jų kankinimu, tačiau gyvūnai iš pažeidėjų buvo konfiskuoti. (Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-658/2021; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-475-929/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-31-651/2021 ir kt.). Atsižvelgiant į jų apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, skundo autoriai mano, kad, atsižvelgiant į pažeidėjos padarytus administracinius nusižengimus, jų mastą, pobūdį, sukeltas neigiamas pasekmes bei pažeidėjos kaltės nepripažinimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, gyvūnų konfiskavimas ir maksimalios baudos skyrimas būtų proporcingos administracinio poveikio priemonės, todėl prašo skundžiamą nutarimą, šioje dalyje pakeisti.

7. A. P. atstovas advokatas Saulius Majauskas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. sausio 28 d. nutarimą dalyje, kurioje A. P. buvo pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 18 dalyje, ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukti.

7.1. Skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ANK 346 straipsnio 18 dalies pažeidimą, neteisingai pritaikė ir neteisingai aiškino įstatymą, nustatantį administracinę atsakomybę už šios veikos padarymą, nes nenustatė inkriminuotos veikos sudėties būtinųjų požymių administracinei atsakomybei kilti, dėl ko nepagrįstai ir neteisingai pripažino A. P. kalta pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį. Pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį, būtinieji šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai yra: žiaurus elgesys su gyvūnu arba gyvūno kankinimas; dėl to gyvūnui gresianti žūtis arba suluošinimas. Tyčinė kaltės forma yra būtinasis subjektyvusis sudėties požymis, ką pagrindžia Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu nelaikomas netyčinis gyvūno sužeidimas ar nužudymas. A. P. advokato teigimu, šioje byloje nėra objektyvių duomenų dėl veterinarinės būklės nesuteikimo, kuris galėtų lemti gyvūno žūtį ar suluošinimą. Pažymėtina, kad gyvūno žūties ar suluošinimo grėsmė turi būti reali. Patikrinimo metu neradus pakankamai gertuvių su vandeniu, tai negali tapti formaliu padaryto ANK 346 straipsnio 18 dalies pažeidimo įrodymu. Gyvūnams atlikti kraujo tyrimai parodė, kad nė vienas iš jų nekentė dėl dehidratacijos ar anemijos, todėl akivaizdu, kad visi gyvūnai buvo vienodai maitinami ir girdomi, nė vienam iš jų negrėsė reali grėsmė. Be to, visi gyvūnai kasdien buvo išleidžiami į lauką, jų judėjimo laisvė nebuvo apribota, nes jie nebuvo nuolat laikomi narvuose. Skundo autoriaus vertinimu, keleto iš gyvūnų sunkesnės veterinarinės būklės faktas nėra tyčinio gyvūnų kankinimo ar žiauraus elgesio su jais padarinys. Priešingai, tai, kad absoliuti dauguma gyvūnų yra geros būklės su iš esmės mažareikšmiais priekaištais dėl netobulos sveikatos, rodo, kad A. P. pakankamai atsakingai rūpinosi savo gyvūnais. Pažymi, kad iš esmės absoliučiai daugumai gyvūnų po jų paėmimo laikinai globai buvo atliekamos ne gydymo, o tik diagnostinės veterinarinės procedūros, kas rodo, kad neegzistavo akivaizdus poreikis suteikti gyvūnams būtinąją veterinarinę pagalbą. Žiaurus elgesys su gyvūnais yra tyčinė, t. y. sąmoninga veika.

7.2. Dėl gyvūnų augintinių laikymo mažuose narvuose ir boksuose konstatavimo, apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi neteisingomis patikrinimo akte konstatuotomis aplinkybėmis, jog gyvūnai augintiniai buvo nuolat laikomi mažuose narvuose ir kelioniniuose boksuose. Tokios aplinkybės negalėjo būti konstatuojamos, kadangi pareigūnai atliko tik vienkartinį patikrinimą, kurio metu nebuvo nustatytas nuolatinis ir tęstinis gyvūnų laikymas narvuose. Laikinas gyvūnų atskyrimas narvuose, ruošiantis juos maitinti ir maitinimo metu, negali būti laikomi sukeliančiais didelę kančią. Aplinkybės, ar gyvūnai galėjo būti maitinimo metu laikomi narvuose, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas gyvūnas gautų vienodai ir be tarpusavio konkurencijos pavalgyti, turėjo būti visapusiškai įvertintos, o ne formaliai atmestos. Deklaratyvus kaltinimas, nepriimant A. P. paaiškinimų, kurie nėra paneigti jokiais kitais objektyviais bylos duomenimis, prieštarauja asmens nekaltumo prezumpcijai, teisei į teisingą teismą ir atima galimybę A. P. gintis nuo jai pareikšto neteisingo kaltinimo. Nutarime dažnai vartojami deklaratyvūs teiginiai, kad įranga turi atitikti gyvūnų fiziologinius poreikius ir, pasak protokole nurodytų aplinkybių bei pirmosios instancijos teismo nutarimo, gyvūnų fiziologinių poreikių jų laikymo sąlygos neatitiko. Tačiau tai nebuvo patvirtinta jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, išskyrus patikrinimo akte užfiksuoto vienkartinio gyvūnų augintinių buvimo narvuose ir boksuose fakto.

7.3. Skunde pažymima, kad augintinių maitinimosi ir girdymo sąlygos buvo konstatuotos prieštaringai, t. y. A. P. nurodant, kad gyvūnai sudedamuose narvuose ir boksuose buvo maitinami tam, kad tarp jų nebūtų konkurencijos, toks jos elgesys konstatuojamas kaip pažeidžiantis gyvūnų augintinių gerovę. Tuo pačiu patikrinimo akto 42 punkte nustatytas reikalavimų neatitinkantis A. P. elgesys, kadangi grupėmis laikomiems šunims lauke skirta tik po 1 indą vandeniui ir pašarui, taip neužtikrinant, kad be konkurencijos vienu metu galėtų maitintis visi grupėje laikomi gyvūnai augintiniai. Iš šių aplinkybių taip ir nebuvo nustatyta, koks galėjo būti tinkamas A. P. elgesio modelis, norinti pamaitinti, pagirdyti augintinius ir nepažeisti jų gerovės. A. P. viso administracinio proceso metu teikė nuoseklius parodymus, kad indai su maistu ir indai, skirti girdymui, pavalgius augintiniams buvo paimti, o dėl patiriamo didelio streso patikrinimo metu augintinių ji neišleido iš narvų ir boksų, nes tai trukdytų patikrinimą vykdžiusiems asmenims. Šiais jos parodymais nebuvo patikėta, o remtasi tik nuomonėmis dėl veterinarinės nepriežiūros ar aplaidžios priežiūros (keliems šunims praretėjęs kailis arba išaugęs prieplaukis, letenos patinusios, per ilgi nagai, dantų apnašos, nevalytos ausys), kas visiškai nepagrindžia aplinkybių, kad augintiniai buvo ar galėjo būti laikomi jų fiziologijos neatitinkančiomis laikymo sąlygomis ir toks laikymas buvo ilgalaikis, dėl ko augintiniams buvo sukelta didžiulė kančia ir taip buvo pažeisti Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15-16 punktų reikalavimai, ir kad tokia veika traktuotina kaip žiaurus elgesys su augintiniais ANK 346 straipsnio 18 dalies prasme.

7.4. Skunde A. P. atstovas nurodo, kad dėl augintinio, mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo atsižvelgta į akivaizdžius Veterinarijos gydytojos V. V. paaiškinimų ir UAB „N“ veterinarijos gydytojos J. G. parodymų prieštaravimus dėl šuns apkurtimo ištyrimo. V. V. atliko tik gyvūno apžiūrą, tačiau nepaskyrė gyvūnui jokio gydymo ar diagnozių tikslinimo procedūrų. Viso gyvūno buvimo laikinoje globoje metu jam nebuvo suteikta veterinarinių gydymo procedūrų. Pažymėtina, kad veterinariniuose išrašuose daugumoje yra nurodomos ne konkrečios gyvūnų ligos, o tik stebimos gyvūnų būklės simptomatikos, kurių priežastys po apžiūros tikslinamos nebuvo, o patiems gyvūnams joks gydymas nebuvo skirtas. Apelianto vertinimu, gydytojos V. V. atliktose augintinių veterinarinėse apžiūrose matomas tendencingumas konstatuoti visišką augintinių nepriežiūrą ir galimai žiaurų elgesį, nors veterinarai neatlieka tokio teisinio šeimininko elgesio įvertinimo. Liudytoja bylos nagrinėjimu metu parodė, kad jeigu susirgimai nebūtų gydomi laiku, šunų gyvybei būtų grėsęs pavojus, tuo tarpu apkurtusio šuns, mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), sveikata yra suluošinta. Į bylą pateiktoje specialisto nuomonėje nurodyta, kad iš V. V. gavo patvirtinimą, kad, jos nuomone, nė viename tyrime nebuvo pakitimų, kurie reikalautų būtinos veterinarinės pagalbos, kad tą dieną nei vienam pateiktam gyvūnui gydymo procedūros atliekamos nebuvo, nes tam nebuvo būtinumo. Apžiūros metu rastos patologijos buvo tikslinamos ir gydomos vėliau. A. P. atstovo manymu, tai tiesiogiai patvirtina faktą, kad nė vienam į kliniką atvežtam gyvūnui nereikėjo būtinos veterinarinės pagalbos. Be to, nebuvo atsižvelgta į A. P. rašytinius parodymus, kad dėl augintinio, mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 9 d. buvo susitarta su UAB „K“ veterinarijos gydytoja dėl dviejų prancūzų veislės šunų problemų su ausimis. V. V. veterinarinių apžiūrų ir parodymų prieštaringumą patvirtina ir išraše iš ligos istorijos A. P. pateikta informacija apie augintinį, mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini), kur ji nurodo tam tikrus fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimus, nors apeliantė pateikė IĮ „K“ privataus veterinarijos gydytojo A. D. 2020 m. spalio 19 d. pažymą apie augintinį, mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad apžiūrint gyvūną jokių klinikinių ligos požymių nematyti. Gyvūnas yra kliniškai sveikas. Objektyviai gyvūno būklė negali taip kategoriškai skirtis, o liudytoja kito veterinaro vertinimo niekaip nepaneigė, paminėtam gyvūnui taip pat jokio gydymo neskyrė. A. P. atstovo nuomone, tokie V. V. gyvūnų būklės vertinimai buvo neobjektyvūs, neišsamūs ir kliniškai nepagrįsti.

7.5. Dėl Prancūzų buldogo, patino Ričio veterinarinės būklės, kuriam veterinarijos gydytojo R. M. išrašu buvo konstatuoti sveikatos sutrikimai, skunde nurodoma, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. UAB „K“ veterinarijos klinikoje šiam augintiniui taikytas gydymas dėl tiesios žarnos sfinkterio uždegimo, buvo stebima tolimesnė jo būklė, kuri, kol jis gyveno pas A. P., buvo stabili, jam buvo pritaikyta speciali mityba, todėl visiškai nepagrįstai teismas traktavo A. P. veiksmus kaip Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto („veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina“) reikalavimų pažeidimus. Skunde pastebima, kad 2020 m. spalio 10 d. kraujo tyrimas rodo, jog visi Ričio kraujo tyrimo rodikliai yra normos ribose, tačiau klaidingai nurodoma, kad gyvūnas sveria tik 7,98 kg. Sekančią dieną, t. y. 2020 m. spalio 11 d., veterinarijos klinikos „8 drambliai“ buvo fiksuotas normalus gyvūno kūno svoris, t. y. 9,9 kg, kas paneigia aplinkybes, kad šuo ypatingai daug viduriavo ir mažai valgydavo. Akivaizdu, kad per parą laiko gyvūnas negalėjo priaugti papildomų 2 kg, todėl akivaizdu, kad gyvūno apžiūros buvo atliekamos aplaidžiai ir paviršutiniškai, darant esminių klaidų. A. P. taikė šiam augintiniui specialią dietą pagal gautas veterinarų rekomendacijas. Apie gyvūno dietą dar paėmimo metu buvo informuoti gyvūnų globos namų atstovai, tačiau šios gyvūnų dietos, kaip ir visų mitybos ypatumų turinčių paimtų gyvūnų atžvilgiu, nebuvo laikomasi.

7.6. Skunde pasisakoma ir dėl Prancūzų buldogo, patino (globos namų pervadinto Punciku) veterinarinės būklės. Veterinarijos gydytojo R. M. išrašu nustatyta šuns sveikatos sutrikimai. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir veterinarijos klinikos gydytojo prieštaringu veterinariniu išrašu, kuriame fiksuoti akivaizdžiai tikrovės neatitinkantys faktai. 2020 m. lapkričio 30 d. pirmosios instancijos teismui teiktuose A. P. rašytiniuose paaiškinimuose buvo nurodyta, kad šis augintinis yra patelė, o ne patinas. Dėl šių priežasčių specialistas netgi atsisakė vertinti gydytojo R. M. pateiktus veterinarinius išrašus. Kaip patikino pats gydytojas, gyvūnų veterinarinės apžiūros galėjo būti sumaišytos, nes gyvūnas tą dieną buvo atvežtas ne vienas. Be kita ko, šiam gyvūnui nustatytas gastroenterokolitas, tačiau jo kūno temperatūra yra visiškai normali, ko objektyviai negalėtų būti, diagnozuojant tokią gyvūno būklę. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tokių prieštaringų byloje surinktų įrodymų gausą, pirmosios instancijos teismas turėjo ypatingai atidžiai vertinti šios veterinarijos klinikos gyvūnų augintinių veterinarines apžiūras, tačiau prieštaravimai buvo ignoruojami, nebuvo šalinami, buvo preziumuojamas labiausiai kaltinančių duomenų teisingumas. Skunde taip pat pažymima, kad po gyvūnų paėmimo, A. P. buvo atimta galimybė domėtis ir gauti informaciją apie paimtų gyvūnų būklę, kas suvaržė jos teisę gintis nuo jai pareikštų kaltinimų. Ji pateikė į bylą pateiktus veterinarinius išrašus veterinarijos profesoriui J. Š., kuris pateikė savo kompetentingą vertinimą dėl surinktų veterinarinių duomenų. Teismas negalėjo formaliai nuspręsti jais nesivadovauti, taip dar kartą nepagrįstai atimdamas galimybę gintis nuo jai pareikštų neteisingų kaltinimų. Teismas, manydamas, kad byloje yra nepašalinti prieštaravimai, privalėjo imtis priemonių šiems prieštaravimams pašalinti, o ne preziumuoti kaltinančių duomenų teisingumą ir teisinančių duomenų neteisingumą.

7.7. Skunde dėstomos aplinkybės ir dėl augintinio, kurio mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini). Veterinarijos gydytojos M. L. F. išrašu nustatyta: gleivinės anemiškos, gyvūnas išliesėjęs, stipri dehidratacija. Matomas išretėjęs, nežvilgus kailis, odos pleiskanojimas. Stebima ūmi diarėja su krauju bei gleivėmis. Šuns psichika jautri. Tiek A. P. 2020 m. lapkričio 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose, tiek specialistas savo nuomonėje nurodė, kad jeigu augintiniui tikrai būtų konstatuotos nurodytos ligos, jis nebūtų vakcinuojamas, kadangi jo organizmas tik dar labiau būtų susilpnintas. Augintiniui konstatuota ūmi diarėja, tačiau to negalima konstatuoti, augintiniui atlikus pirminę veterinarinę apžiūrą, nes stebėjimui reikalingas ilgesnis laiko tarpas. Veterinariniame išraše nurodoma atlikti tolimesnes diagnostikas ir išsamius tyrimus, tačiau nepaisant to, ir nežinant apskritai jokio veterinarinio augintinio sveikatos sutrikimo masto, buvo formaliai konstatuotas augintinio suluošinimas ir ilgalaikės kančios. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti, kad minimam augintiniui buvo suleista vakcina ir vaistai nuo parazitų „Effitix“, kurių aprašo 4.3. punkte (pateiktame vaistų registre) nurodyta, kad kontraindikacijos negalima naudoti sergantiems, pvz. sisteminėmis ligomis, karščiuojant ar sveikstantiems po ligos gyvūnams. Bylos nagrinėjimo metu visiškai nebuvo atsižvelgta į veterinarijos gydytojos visiškai priešingus veiksmus jos padarytoms išvados dėl augintinio būklės (jos vertinimu, patyrusio dideles kančias, suluošinimą ir sergantį stipriomis ligomis). Gyvūnui, be kita ko, nebuvo panaudotas nė vienas gydomasis medikamentas, susijęs su būtinąją veterinarine pagalba. Veterinarijos gydytojos M. L. F. išraše apie gyvūną augintinį, mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), nėra duomenų apie tokius negrįžtamus gyvūnų sveikatos praradimus ar kaip jų persirgtos/sergamos ligos turėjo/turės įtakos jų tolesniam gyvenimui. Tokių duomenų nepateikta ir bylos nagrinėjimu metu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai nenustatė realios gyvūno žūties ar suluošinimo grėsmės, tokį nepagrįstą vertinimą preziumavo ir nemotyvuotai atmetė šį vertinimą paneigiantį J. Š. specialisto rašytinį vertinimą ir žodinį patvirtinimą teismo posėdžio metu.

7.8. Skunde nurodoma ir dėl augintinio, kurio mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini). Veterinarijos gydytojos M. L. F. išrašu dėl šuns, mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta: „šlapiuojanti žaizda viršugalvyje, kairės ausies deformacija, galimai trauminės kilmės, stebima diarėja, konjunktyvitas, odos pažeidimai dėl nuolatinio ašarojimo“. Veterinariniame išraše konstatuojama, kad gyvūnui laiku nesuteikta veterinarinė pagalba, tačiau joks gydymas po atliktos diagnostikos nepaskirtas, neatliktos jokios veterinarinės gydymo procedūros. Augintinio svoris puikus, kūno temperatūra gera. Šis šuo A. P. jau atkeliavo su deformuota ausimi. Augintiniui buvo diagnozuotas enteritas, neatlikus jokių tolimesnių tyrimų, kas kelia stiprių dvejonių atliktos veterinarinės apžiūros patikimumu. Įtariamos ligos turi būti kategoriškai patvirtintos arba paneigtos, o jas nustačius turi būti gydomos, tačiau to nebuvo padaryta. Akivaizdu, kad augintiniui nebuvo diagnozuotos jokios veterinarinės ligos, dėl kurių jam realiai galėjo grėsti suluošinimas ar žūtis.

7.9. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas skunde nurodo, kad A. P. pripažinta pažeidusi Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 17 punkto („nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas“) reikalavimus, kadangi neužtikrino pakankamo gyvūnų girdymo, kai narvuose ar boksuose laikomi gyvūnai neturėjo vandens dubenėlių. Tvirtina, kad norint susieti priežastiniu ryšiu nepakankamą gyvūnų girdymą ar šėrimą su žiauriu elgesiu su gyvūnais, dėl kurio jiems grėsė suluošinimas arba žūtis, nepakankamas girdymas ar šėrimas turėtų būti tokio masto, kad gyvūnai būtų stipriai dehidratavę arba visiškai sulysę. Pirmosios instancijos teismo nutarime Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 17 punkto pažeidimas buvo susietas tik su faktu, kad patikrinimo metu ne prie visų narvų ir boksų buvo padėti girdymo ir vandens dubenėliai. Nuolatinio vandens dubenėlio nebuvimo šalia aplinkybė negali būti formaliai pripažįstama, kaip sudaranti ANK 346 straipsnio 18 dalies administracinio nusižengimo sudėtį, nes akivaizdu, kad gyvūnų diagnostiniai tyrimai paneigė dehidratacijos ar anemijos buvimą, t. y. gyvūnams objektyviai netrūko nei maisto, nei vandens. Jeigu gyvūnai būtų nepakankamai šeriami arba girdomi, jų kūno svoris būtų ženkliai mažesnis, negu vidutinis atitinkamos veislės gyvūno svoris. Tuo pačiu gyvūnų nepakankamą girdymą turėjo patvirtinti augintinių kraujo tyrimai, atlikti veterinarinių apžiūrų metu. A. P. atstovo teigimu, iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad gyvūnai nebuvo dehidratavę, sulysę. Dehidratacijos ir anemijos nebuvimą patvirtino ir specialistas, byloje pateikęs rašytinę nuomonę bei paliudijęs tai žodžiu. Šiais ir kitais teisinančiais duomenimis pirmosios instancijos teismas nesivadovavo nepagrįstai. A. P. teisė į teisingą teismą buvo pažeista, preziumuojant jos kaltę ir ignoruojant teisinančius duomenis byloje, nesiimant priemonių bet kokiems prieštaravimams byloje pašalinti, nesivadovaujant nekaltumo prezumpcija.

8. Kauno apygardos teisme gauti Institucijos atstovų atsiliepimas į A. P. atstovo advokato apeliacinį skundą bei A. P. atstovo advokato Sauliaus Majausko atsiliepimas į Institucijos apeliacinį skundą.

9. Atsiliepime į A. P. atstovo advokato Sauliaus Majausko apeliacinį skundą Institucijos atstovai nurodo, kad skundas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą atmesti, o Institucijos apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

9.1. Institucija atsiliepime nurodo, kad patikrinimo metu Institucija nustatė žiaurias gyvūnų laikymo sąlygas, o iš pažeidėjos paimtų gyvūnų būklė buvo ypač prasta. Pažeidėja šių aplinkybių apeliaciniame skunde niekaip nepaneigė, kadangi nepateikė tam jokių kontrargumentų ir įrodymų. Teigia, kad pažeidėja, siekdama išvengti atsakomybės, pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas esą rėmėsi neteisingomis neplaninio patikrinimo akte konstatuotomis aplinkybėmis, jog gyvūnai nuolat buvo laikomi mažuose narvuose ir kelioniniuose boksuose. Esą narvuose buvo laikomi tik maitinimo metu, tačiau tokie pažeidėjos deklaratyvūs teiginiai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Teismas tokias išvadas padarė įvertinęs tiek neplaninio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, tiek ir remdamasis liudytojų parodymais bei kitais byloje nustatytais duomenimis. Pažeidėjos skundo argumentą, kad veterinariniais išrašais nebuvo konstatuota, jog gyvūnų laikymo sąlygos neatitiko jų fiziologijos ir tai lėmė tam tikrus pakitimus, kurie būtų būdingi gyvūnus nuolat laikant narvuose, boksuose ar kitaip ribojant jų laisvę, paneigia byloje esančių veterinarijos klinikų medicininiuose išrašuose nurodytos diagnozės. Būtent tokios pasekmės, o tiksliau, – gyvūnų fiziologijos pakitimai, galėjo atsirasti tik dėl judėjimo ribojimo ir nuolatinio gyvūno laikymo narve ar bokse. Kad šunys buvo laikomi narvuose ar boksuose, patvirtino ir Institucijos atstovų kartu su apeliaciniu skundu pateikti gyvūnų globos organizacijų darbuotojų ir savanorių rašytiniai paaiškinimai. Atsiliepime taip pat tvirtinama, kad pažeidėjos skundo argumentą, neva gyvūnams atlikti tyrimai parodė, jog nė vienas iš jų nekentė dėl dehidratacijos ar anemijos, gyvūnai nebuvo sulysę, paneigia byloje esantys veterinarijos klinikų pateikti medicininiai išrašai. Kad gyvūnai buvo nepakankamai girdomi, papildomai patvirtino ir gyvūnų globos organizacijų savanorių ir darbuotojų paaiškinimai.

9.2. Pažeidėja, teigdama, kad viso administracinio proceso metu teikė nuoseklius parodymus apie tai, kad indai su maistu ir indai, skirti girdymui, pavalgius augintiniams buvo paimti, pati pripažįsta, kad gyvūnai nuolatos neturėjo laisvo priėjimo prie švaraus vandens, bei patvirtina, kad gyvūnai nebuvo uždaromi narvuose ar boksuose tik juos maitinant ar girdant, kadangi būtent indai su maistu ir indai, skirti girdymui, pavalgius augintiniams buvo paimami, tačiau gyvūnai juose likdavo.

9.3. Nepagrįstais laiko ir pažeidėjos argumentus, kad byloje nurodyta tariamai prieštaringa ir hiperbolizuota aplinkybė apie išmatomis aplipusius šunis, kadangi tik viename veterinarijos klinikos išraše nurodyta apie du šunis, kuriems prie kojų buvo prilipę išmatos. Institucija atsiliepime nurodo, kad veterinariniuose išrašuose šios aplinkybės buvo nurodytos ne tik apie du, bet bent jau apie keturis iš paimtų šunų. Be to, tai nekeičia paties fakto, kad A. P. žiauriai elgėsi su gyvūnais, jais netinkamai rūpinosi ir jų neprižiūrėjo. Kadangi beveik visi paimti šunys turėjo ir parazitų, odos problemos pasižymėjo neplovimu, apie nepriežiūrą pažymėta beveik visuose veterinarijos klinikų gydytojų parengtuose ligos istorijų išrašuose. Atsižvelgiant į tai, A. P. argumentas, kad teiginiai dėl jos nesirūpinimo šunimis yra hiperbolizuojantys ir pateikiami specialiai, visiški nepagrįstas ir prieštaraujantis byloje surinktiems įrodymams.

9.4. Iš A. P. paimtų gyvūnų laikinųjų globėjų pateikti paaiškinimai patvirtina, kad pažeidėjos elgesys su gyvūnais buvo žiaurus ir jiems ne tik grėsė suluošinimas ar net gyvybės praradimas, tačiau dalis iš jų buvo suluošinti negrįžtamai. Nesutinkama su pažeidėjos skunde nurodomomis aplinkybėmis, jog skundžiamame nutarime žūties ar suluošinimo grėsmė yra nurodoma deklaratyviai ir nepagrįstai. Pažeidėjos vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų dėl veterinarinės pagalbos nesuteikimo, kuris galėtų lemti gyvūno žūtį ar suluošinimą, taip pat teigiama, kad gyvūnams, po jų paėmimo, buvo atliekamos tik diagnostinės veterinarinės procedūros, nes nebuvo poreikio suteikti būtinąją veterinarinę pagalbą, dėl kurios nesuteikimo ji buvo pripažinta kalta. Institucijos atstovų manymu, tokie pažeidėjos argumentai yra absurdiški, kadangi paimtų gyvūnų sveikatos būklė ir veterinarijos gydytojų konstatuotos aplinkybės savaime rodo, kad gyvūnams buvo kilusi reali suluošinimo ar net žūties grėsmė, o kai kuriais atvejais ši grėsmė, deja, ir materializavosi (pavyzdžiui, buvo prarasta klausa, dėl akies pažeidimo prastas regėjimas, atsirado įvairūs vidaus organų pažeidimai, stuburo ir kaulų pakitimai, visą tolesnį gyvenimą bus reikalingas specialus maitinimas ir pan.). Priešingas aiškinimas, Institucijos įsitikinimu, neatitiktų nei realios situacijos, nei sveikos logikos.

9.5. Dėl A. P. žiauraus elgesio su gyvūnais jai buvo atimta teisė verstis gyvūnų augintinių veisimu ir šis sprendimas yra galiojantis. Institucijos 2020 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikintas A. P. veterinarinės kontrolės subjekto registracijos numeris, nebuvo apskųstas teismine tvarka, taigi šis individualus teisės aktas patvirtina aplinkybę, kad A. P. elgesys su gyvūnais kėlė grėsmę augintinių sveikatai ir gerovei. Faktas, kad pažeidėja šio įsakymo neskundė, patvirtina, jog ji sutiko su konstatuotais pažeidimais. Institucija atsiliepime taip pat pažymi, kad A. P. nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. neturi individualios veiklos pažymos, kas reiškia, kad nuo tada ji gyvūnų veisimu užsiėmė neteisėtai, ir nors individualios veiklos pažymos turėjimas ar neturėjimas savaime nei įrodo, nei paneigia buvus ANK 346 straipsnio 18 dalies sudėtį nagrinėjamoje byloje, tačiau pats faktas, kad pažeidėja gyvūnų augintinių veisimu užsiėmė netinkamai, iš jos galiausiai buvo atimta teisė verstis šia veikla, rodo, kad pažeidėjos pirminis tikslas buvo ne rūpinimasis jas ją esančiais gyvūnais, o greitos finansinės naudos iš jų gavimas.

9.6. Nors pažeidėja nurodė, kad keleto iš gyvūnų sunkesnės veterinarinės būklės faktas nėra tyčinio gyvūnų kankinimo ar žiauraus elgesio su jais padarinys, tačiau tai yra paneigta byloje nustatytomis aplinkybėmis. Be to, nors pažeidėja nurodė, kad patikrinimo metu konstatuoti faktai neatitinka tikrovės, vis dėl to ji taip ir nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie tuos faktus paneigtų. Nors A. P. ir tvirtina, kad jos veiksmuose nebuvo tyčios, tačiau pažeidėja negalėjo nesuprasti, kad gyvūnams būtina veterinarinė pagalba, kad jie negali būti laikomi jų fiziologinių ypatumų neatitinkančiuose narvuose, nebūti socializuojami ir pan. Todėl net jei pažeidėjos veiksmai nebūtų atlikti tiesiogine tyčia, jie neabejotinai kvalifikuotini kaip netiesioginė tyčia. Taip pat atsiliepime pažymima, kad pati straipsnio konstrukcija suformuota taip, kad vien gyvūno suluošinimo ar jo žūties grėsmė jau yra pakankama konstatuoti ANK 346 straipsnio 18 dalies pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nustatyti pažeidėjos veiksmai (neveikimas) atitinka ANK 346 straipsnio 18 dalies sudėtį ir dėl to buvo teisinis pagrindas pripažinti pažeidėjos žiaurų elgesį su gyvūnais.

10. Atsiliepime į Institucijos atstovų apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. atstovas advokatas S. Majauskas nurodo, kad Institucijos skundas yra nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti.

10.1. Dėl Institucijos skundo argumentų, kad paimtiems gyvūnams reikėjo skubios veterinarinės pagalbos, atsiliepime teigia, kad skunde nenurodyta, kokia konkreti skubi būtinoji veterinarinė pagalba buvo reikalinga gyvūnams ir kokia skubi būtinoji veterinarinė pagalba buvo suteikta konkretiems gyvūnams. Tai, kad buvo paskirtas gydymas ar medikamentai, savaime nereiškia, jog jie buvo būtini gyvūno būklei taisyti. Be to, daugeliu atveju suteikta veterinarinė pagalba apsiribojo gyvūnų apžiūra ir paviršutine veterinarine pagalba, paskiriant gyvūnų stebėjimą, maisto dietą ir pan. Tai negali būti laikoma būtinąja veterinarine intervencija, juolab, gresiančia realia gyvūno žūtimi ar suluošinimu. Institucija situaciją hiperbolizuoja, nepateikdama jokių tai pagrindžiančių įrodymų.

10.2. Dėl skundo argumento, kad A. P. nepripažino savo kaltės, pažymi, kad ANK 346 straipsnio 18 dalies pažeidimo būtinasis požymis – tyčinė kaltės forma. A. P. neprisipažino ir nesutinka, kad ji tyčia kankino ar kitaip žiauriai elgėsi su gyvūnais, dėl ko šiems grėstų žūtis ar suluošinimas. Savo veiksmais ji betarpiškai siekė ir siekia pasirūpinti savo gyvūnais kuo geriau. Net ir būnant gyvūnams laikinoje globoje, ji jais rūpinosi ir domėjosi jų būkle, siūlėsi sumokėti už augintinių operacijas, rėmė globos namus maistu ir piniginėmis lėšomis. Taigi, A. P. niekada tyčia nesielgė žiauriai su savo augintiniais ir jų nekankino, nesiekė ir nenorėjo jokių neigiamų padarinių, juolab galinčių sukelti gyvūnų suluošinimą ar žūtį, ji gyvūnus myli ir jais rūpinasi, administracinio teisės pažeidimo teisena paskatino ją būti dėmesingesne gyvūnų gerovės užtikrinimui.

10.3. Dėl skundo argumento, kad A. P. atlikti veiksmai neįrodo jos pasirengimo rūpintis gyvūnais ir pagerinti jų gyvenimo sąlygas tvirtina, kad A. P. niekada neignoravo jai nurodytų gyvūnų laikymo sąlygų trūkumų, savo aktyviais veiksmais siekė juos ištaisyti ir tą nepertraukiamai darė viso administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, domėjosi paimtų gyvūnų būkle, siekė užtikrinti visokeriopos veterinarinės pagalbos jiems suteikimą. A. P. sūnus išnuomojo du modulinius namukus, kuriuose užtikrinamos tiek reikalingo ploto gyvūnams, tiek temperatūros, tiek kiti būtinieji reikalavimai. Nekonfiskavus augintinių, Institucijos darbuotojai galės, prireikus, pakartotinai patikrinti augintiniams suteikiamas laikymo sąlygas ir jų atitikimą gyvūnų gerovės reikalavimus. Visas A. P. laisvas laikas yra skiriamas gyvūnams, todėl teigti, kad ji nesugebės pasirūpinti jai priklausančiais gyvūnais, yra tik deklaratyvios ir subjektyvios prielaidos.

10.4. Dėl skundo argumento, kad A. P. nebegali užsiimti gyvūnų augintinių veisimo veikla, o jai nepripažįstant kaltės, gyvūnų grąžinimas jai reikštų nelegalios veiklos įteisinimą, teigia, kad gyvūnų auginimas nėra uždrausta veikla, o galimas kiekis laikytinų gyvūnų, net ir nesant veisėju, nėra apribotas. Be to, minimalus grindų plotas vienam augintiniui yra reglamentuotas tik Reikalavimų gyvūnų veisėjams nuostatose. A. P. nurodė, kad, išsinuomojus modulinius namukus, ji pilnai užtikrina keliamus reikalavimus.

10.5. Nesutinka ir su skundo argumentu, kad gyvūnų konfiskavimas ir maksimalios baudos skyrimas yra proporcingos prievartinio pobūdžio priemonės. Teigia, kad toks apeliantų teiginys visiškai neatitinka ANK numatytų ir teismų praktikoje suformuotų nuobaudos proporcingumo, prevencinių, auklėjamojo pobūdžio tikslų, nesiremia protingumo ir teisingumo standartais. Nuobaudos dydžio nustatymo kriterijai yra įtvirtinti ANK 34 straipsnio 2 dalyje, todėl pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu, tinkamai parinko nuobaudos dydį. Institucijos skunde, siekiant pagrįsti prašomą gyvūnų konfiskavimą, nurodomos bylos su neva analogiškomis situacijomis, tačiau vadovaujamasi neįsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo nutarimu, kas negali būti laikoma tinkama praktika. Kitoje byloje buvo nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kas šioje byloje nenustatyta. Be to, Institucija nepateikė jokių konkrečių duomenų, kodėl kiekvienas gyvūnas konkrečiai turi būti konfiskuojamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. skundas atmestinas, o Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

11. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniuose skunduose nėra ginčijama A. P. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje ir už šį nusižengimą paskirta nuobauda. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde ginčijama A. P. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 18 dalyje, o Institucija ginčija už šį pažeidimą paskirtos nuobaudos dydį bei netaikytą turto konfiskavimą. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik šioje apimtyje.

12. Siekiant atsakyti į skundų argumentus bei pašalinti kylančias abejones, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, ir ją nagrinėdamas atnaujino įrodymų tyrimą. Atnaujinęs įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismas apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį; apklausė Institucijos apeliaciniu skundu prašytus apklausti liudytojus, prijungė šalių pateiktus papildomus įrodymus.

13. Apeliacinio proceso metu papildomai apklausta administracinėn atsakomybėn patraukta A. P. parodė:

13.1. šunis laikė dėl to, kad jai patinka prancūzų buldogų veislės šunys, juos laiko jau senai savo malonumui. Tarp paimtų 38 šunų buvo jos šunys, sūnaus, dukros. Tiek šunų pas ją buvo dėl to, kad ji jų negalėjo išsiųsti dėl Covid-19 viruso, per metus laiko jie įstrigo, juos turėtų pasiimti. Ji buvo kaip tarpininkė, padėdavo šunis išsiųsti pagal partnerio, su kuriuo bendraudavo ir iš kurio gaudavo šunis, prašymą. Šunų pardavimo ji nevykdė. Pinigų už šunis negavo, nes juos tik siųsdavo, pinigus gaudavo tik už siuntimą. Skelbime 6000 dolerių suma už šunį yra nurodyta ne jos, o partnerių, ji tik gaudavo siuntimui skirtus pinigus. Kadangi šunys įstrigę pas ją, dėl to ir nurodyti skelbime jos kontaktai. Parneriai atveždavo jai šuniukus iš Vokietijos. Tarp jų buvo susitarimas, kad jie duos kartais jai kokį nors patinuką suvesti, jei jai būtų įdomu ir kažką galėtų sau pasilikti. Jei gautas patinukas patikdavo, jį sukergdavo su savo kalyte. Iš partnerio, kuriam pagelbėdavo, kaip atlygį už pagalbą dėl šunų išsiuntimo, gaudavo atlygį šuniukais, viso gavo kokius 4 šuniukus, kurie yra vertingi ir gražūs, labai geros kokybės. Iš tų gautų keturių šunų vienas, vardu Taira, yra sūnaus, viena jauna kalytė yra N, mėlyna, vardas neparašytas, metų laiko Džoe. Šunis išlaikė dirbdama pagal patentą, yra šunų kirpėja, iš ūkio gaudavo pajamas, vaikai padėdavo, per daug išlaidų nereikėdavo, jai išlaidoms ir šunų išsiuntimui atsiųsdavo pinigus, nes išsiuntimas kainuoja 700-1000 Eur, kartais 1500 Eur. Nebuvo visų šunų savininke, ji juos tik išsiųsdavo. 2019-2020 metais išduoti 14 veterinarijos sertifikatų dėl 16 jai priklausančių šunų išgabenimo į užsienį, tačiau tie 16 šunų jos nuosavybei priklausė labai trumpam, tik tam kartui, kad išsiųsti. Dokumentacijos nepildė, nes negalvojo, jog ir dėl to reikia, manė, kad reikėjo vesti žurnalą tik šunų, kurie buvo veisiami. Šunininkyste užsiima 30 metų, tačiau ne kergimu, būdavo nekergia kalyčių ir 2-3 metus. Tik kai jai užeidavo noras kergti, jei pasiūlydavo gerą patinuką, susitardavo, kad pasiliks ir sau, jei įdomu. Pas ją pasilikdavo gyvūnai su augliais, yra 14 metų bulterjerė likusi, ji vyro numylėtinė, ją tiesiog laiko, kiti patinukai taip pat yra tiesiog likę, šunis ir dovanoja. Šunų vados nebuvo giminingos, yra dokumentai, tačiau tai ne FCI šunys, tai kitoje organizacijoje registruoti šunys, šių dokumentų pateikti jai nereikėjo. FCI turi tik tris spalvas, jai įdomiau veisti kitokius. Dėl apsigimimų yra viskas patikrinama, yra dokumentai dėl tėvų ir senelių, jie jau būna patikrinti ir jai jau jokių dokumentų turėti nereikia, yra mikroschemos, išrašyti sertifikatai.

13.2. Patikrinimo metu visi šunys buvo tinkamai prižiūrimi ir laikomi tinkamoje įrangoje, jie laisvai vaikščiojo ir nebuvo laikomi lauke voljeruose. Šunų boksuose ir narvuose nelaiko, patikrinimo metu jie buvo maitinami, stovėjo lėkštės. Ausis šunims valydavo, kai buvo reikalas, jie voliodavosi ir dulkėse. Dėl šuns, vardu Price, ausų į veterinarus buvo kreiptasi dar 2019 metais. Buvo paskirta važiuoti dėl hematomos operacijos ir buvo jam valomos ausys, kaip ir tam, kuris yra VšĮ „L“, jiems buvo duodami priešuždegiminiai vaistai. Šie šunys pas ją negyveno, buvo atiduoti žmonėms, bet atsirado hematoma, paskambino jai ir ji pasižiūrėjus juos pasiėmė. Rugsėjo 30 d. pas šunį buvo normalios, švarios ausys, polipų padaugėjo, jau būnant prieglaudoje.

13.3. Kitiems gyvūnams, kurie turi akyčių traumas, jos atsirado dėl to, kad prancūzų buldogai yra atviromis akimis, jie gali į bet kokį krūmą įsidurti. Briuso atveju, tikėtina, kad į krūmą įsidūrė, nes turi problemų su stuburu, gal eidamas pasviro ir įsidūrė. Pastebėjo tą pirmą dieną, kreipėsi į gydytoją. Kalytę su pabalusia akim jau tokią paėmė, nes ėmė keturias seseris. Dėl jos kreipėsi į daktarą, kuris paskyrė 3 rūšių vaistus, taip pat kaip ir Briusui/Gučiui. Vieną akį išsaugojo, o kitos nepavyko išgydyti.

13.4. Dėl šuns, vardu Ričis, byloje esanti nuotrauka su iškritusia žarna yra daryta ne pas ją, kadangi klevo lapų pas ją kieme nėra. Pateiktame į bylą vizito pas veterinarą išraše matyti, kad šuniui buvo atrinktas tinkamas maistas ir jam turėta problema tvarkėsi, uždegimas mažėjo, žarna jau niekada neiškrisdavo. Paėmimo metu šuniui pradėjus tuštintis, žarna išsivertė, bet viskas vėl grįžo į savo vietą. Paėmus tikriausiai jį maitino netinkamu maistu ir vėl viskas atsinaujino, prasidėjo ūmus viduriavimas, o dėl to atsilaisvino ir išburko bei išilgėjo žarna.

13.5. Kirminų nebuvo nė pas vieną šunį rasta. Buvo rasti pas paaugliukus kiaušinėliai, rasti pirmuonys yra streso pasekmė, būna juos aplinkoj pagauna, būna visaip. Čia yra gydoma savaitės bėgy, paduodant vaistus, ir išgyja, tai nėra problema. Bakteriologinių problemų pas šunis nebuvo, o 2019 m. išrašas, kad pas Briusą nustatytas nenormalus kiekis bakterijų, tai buvo problema, ir ją pamačiusi nuvežė šunį pas veterinarą, 3 savaites davė išrašytus vaistus ir viskas susitvarkė. Pas šį šunį jautri oda ir ji kraujuoja jei kas. Į veterinarą kreipdavosi dėl tų šunų, kuriems to reikėdavo. Lankydavosi pas veterinarą Jonavoje, o esant rimtesnėms problemoms, vykdavo dėl akių pas E. D., dėl kitų operacijų į UAB „D“ pas A. K..

13.6. Cezario metu gimę šuniukai buvo apsigimę galimai dėl to, kad buvo kalės šeriamos netinkamu nėščioms kalėms maistu, taip pat vos atvykusias į prieglaudą jas skiepijo, davė, tikėtina, vaistus nuo kirminų, erkių, ir viso to pasekmė yra neišsivystę iki galo, apsigimę šuniukai.

13.7. Nors šunimis rūpinosi, jie turėjo laisvą išėjimą į lauką, vaikščiojo 60 arų plote, bet kad būtų didesnis grindų plotas, pasirūpino ir įsigijo konteinerius, kad kuo greičiau grąžintų jiems šunis ir jie turėtų daugiau erdvės nakčiai miegoti.

14. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja J. G. parodė:

14.1. Yra UAB „N“ vadovė, taip pat yra veterinarijos gydytoja. UAB „N“ globoja 10 šuniukų, paimtų iš A. P.. Visi šuniukai prieglaudoj gyvena iki šiol. Pagal protokolą, visi nauji šuniukai keliauja į veterinarijos kliniką, kur būna apžiūrimi. Gyvūnų paėmimas iš A. P. vyko vėlų vakarą, todėl gydytojų komanda, kurie priėmė apžiūrai šuniukus, atliko pirminę apžiūrą – apžiūrėjo, pasvėrė, užfiksavo viską. Buvo konstatuota, kad gyvūnų būklė nėra gera, kai kurie gyvūnai turėjo aiškius ligos požymius ir jiems reikėjo skubios veterinarinės pagalbos. Kai kurie gyvūnai iš karto buvo paskiepyti ne dėl to, kad jie sveiki, tačiau dėl to, kad pateko į įstaigą, kur dar daugiau gyvūnų, ir pagal pasaulinį prieglaudų veterinarijos gydytojų protokolą, patekę į prieglaudą gyvūnai iš karto vakcinuojami, nes susirgti kitais virusais ar infekcine liga būtų daug pavojingiau, nei nepaskiepytam gyvūnui. Visi šunys turėjo vienokių ar kitokių problemų – parodontitus, dantenų uždegimus, viduriavo, procefekalikai, akių uždegimai, epiforą – akių ašarojimą, konjuktyvitą, kuris atsiranda dėl deformuotų ašarų latakų ir nuolat nevalant bei neprižiūrint ašarojančių akių atsiranda didesnė tikimybė infekcijai kilti. Taip pat limfmazgių adeonopatija, kai padidėja limfmazgiai, galimai suragavę į patekusią infekciją ar virusą.

14.2. Šuniui Nr. J01 nustatyta ausies hematoma, veterinarijos gydytojas patvirtino, kad ji sena, procesas įsisenėjęs. Šuo turėjo ir stiprų ausų uždegimą, iš vis ausų landos beveik nebuvo, stenozė, polipai buvo. Viską tvarkė palaipsniui, sutvarkė hematomą, aptvarkė uždegimą, reikėjo daryti polipų šalinimo operaciją, tačiau A. P. nesutiko, buvo tartasi, kad ji pasirinktų veterinarą ar kliniką, kur nori, pagal jos pageidavimą buvo nuvežtas ten šuo, apžiūrėtas, paruošta trišalė sutartis dėl operacijos, tačiau A. P. galiausiai atsisakė ją pasirašyti.

14.3. Šuo Nr. J04, vardu Karamelė (šeimininkė vadino Holi) turėjo ūmų viduriavimą su kraujais, todėl veterinarai norėjo apsaugoti kitus gyvūnus ir ją izoliavo, prie jos liko budėti veterinaras. Nors paėmimo metu ji svėrė 9,8 kg, tačiau ji buvo netekusi daug skysčių, be to, ne svoris apsprendžia, ar šuo yra sveikas, o kūno masės indeksas, ji buvo išliesėjusi. Kai sustabdė ilgą kraujingą viduriavimą, buvo ilgas diagnostinis laikotarpis. Dėl jos buvo paprašyta profesoriaus pagalbos, kad pirmuonis įvertinti, nes jie nepasidavė gydymui standartiniais vaistais. Kadangi tai buvo ilgai besitęsianti parazitinė infekcija, kalytė ir dabar jautri maistui, negali visko ėsti, turi tabrocohalinį sindormą uždūsta, negali ėsti, springsta, vėliau, tikėtina, kad turės problemų su širdimi. Laukia leidimo operuoti. Mano, kad pas Holi buvo įsisenėjusi infekcija dėl ilgo negydymo arba netinkamo gydymo, kadangi nuo Gardija infekcijos yra skiriami specialūs antibiotikai, kurie suveikia iš karto. Gardijos infekciją galimai lemia gyvenimas patalpose, kuriose nėra pakankamai higienos, ši infekcija plinta vietose, kur būna daugiau gyvūnų, daug bakterijų, mažiau priežiūros jiems ir dėmesio. Tinkamas ir savalaikis gydymas greitai ir efektyviai pašalina šią infekciją, tačiau Holi jau buvo susiformavęs atsparumas, teko ilgai gydyti, ieškoti tinkamų vaistų. Ji buvo silpno imuniteto, jautri, darbuotojai jai virė specialų maistą.

14.4. Šuniukui Nr. J02, kuriam apie 2 metus, nustatytas kriptorchizmas, kai viena sėklidė nenusileidusi ir reikia operacinio gydymo, tokiam šuniui operacija daroma bet kada, kadangi sėklidės būna išorėje ir jos taikosi prie temperatūros, kada karšta – nusileidžia, kada šalta prisitraukia arčiau, todėl kai sėklidė yra viduje, iš karto yra didelė tikimybė suvėžėti, todėl kuo šuniukas vyresnis, tuo didesnė rizika, kuo ilgiau laukiama – tuo situacija blogėja. Šis šuo kastruotinas. Tai paveldima liga, galima teigti, kad tai netinkamo veisimo pasekmė, paveldimumas. Atsakingi šeimininkai tokius šunis kastruoja, tačiau A. P. pasakiusi, kad nebandytų kišti prie jo rankų, nekastruotų, nes šis šuo bus naudojamas veisimui. Su sėklidės operacija A. P. nesutiko.

14.5. Atvežtos taip pat dvi kalytės J03 ir J05 su kraujingomis išskyromis. Buvo iš karto neaišku, ar yra mastopatija, ar pabrinkę speneliai, ar šuningos, ar stafilokokinė infekcija, ar sužeidimai, ar kitos problemos. Vėliau paaiškėjo, kad jos buvo šuningos, gimdė ir abi nesėkmingai, šuniukai buvo apsigimę, nustatyti vilko gomuriai, išsivertusiais smegenimis. Taip atsitinka dėl neteisingo veisimo, kai veisiamos retos spalvos. Tarptautinė kinologų asociacija draudžia tokių spalvų veisimą, kadangi tie genai susiję su tam tikromis ligomis ir ligų perdavimu iš kartos į kartą. Taip pat apsigimimai galėjo būti ir dėl embridingo, kai giminiuojasi artimi pagal giminystę šunys. Giminystės nustatyti šiuo atveju negalima, nes nepateikti jokie šunų dokumentai.

14.6. Jų bendrovės priglausti 10 šuniukų buvo sveikiausi iš paimtų. 4-5 neturėjo didelių problemų, buvo nustatyti dantų akmenys, dantenų uždegimai, ašarojančios akys, neblizgus ir pleiskanojantis kailis – tai išsprendžiamos, ne kritinės problemos, bet tai nereiškia, kad jiems nereikia pagalbos. Atsakingas šeimininkas rūpinasi dantų akmenų valymu kartą ar du per metus, o šiuo atveju akmenys buvo labai užleisti. Tačiau keliems šunims tikrai reikėjo skubios pagalbos, t. y. tiems šunims, kuriems nustatyta diarėja, ūmūs lėtiniai chroniški hemoraginiai pakitimai, hematomos, brocechalinis sindromas, dėl ko galėtų grėsti greita žūtis. Taip pat pasikeitė šunų kompozicija, tai yra, svorio prasme gal ir nepasikeitė, tačiau dabar svorį sudaro ir raumenys, nes prieš tai neturėjo tvirtų raumenų, mažai judėjo. Šuo Nr. J07 įdėtas į portalus Amerikoje, kad parduodamas už 6000 dolerių. Nurodyta, kad jam du metai, šis šuo gyvena taip pat UAB „N“.

14.7. Šunų nepriežiūra pasireiškė tuo, kad jie nemokėjo eiti slidžiomis grindimis, bijojo atvirų erdvių, žolės, nemokėjo lauke tuštintis, ieškojo kažkokio pakloto, darė ten, kur ir miega – savo guoliuose, nemokėjo eiti su pavadėliu, nesocializuoti, bijojo žmonių, reaguodavo jautriai į garsus, net į rankos pakėlimą, bijojo kitų šunų, saugojo savo dubenėlį, godžiai gerdavo vandenį, tikėtina, jog buvo ištroškę. Tokiam gyvūnui reikalinga individuali priežiūra, tinkamai parinkti maistą, stebėti, kad gyvūnas neturėtų streso. Paimti šunys psichologiškai jau nebus sveiki. Jie dar dabar stovi netaisyklingai, iškrypę pirštai, kas įtakota to, kad ilgą laiką laikyti narvuose. Kad tai buvo ilgalaikė nepriežiūra, patvirtina kojų iškrypimai, vaikščiojimo sutrikimai, iškrypę stuburai ir pan. Gyvūnus iš karto bandė socializuoti, pratinti prie garsų, kvapų, žmonių, daiktų, supažindino su viskuo, elgėsi kaip su vaikais. Dabar jau šunys džiaugiasi ir žmogų pamatę, ir nebesaugo savo maisto, nejaučia konkurencijos ar grėsmės.

15. Liudytoja L. M. paaiškino, kad 2020 m. spalio 9 d. UAB „D“ atstovė paprašė padėti su gelbėjamų gyvūnų globa. Naktį atvežė šunį, kuris buvo labai baisios būklės: nuo jo sklido labai blogas kvapas, viduriavo su krauju, buvo iškritusi žarna, nieko nevalgė, nieko negėrė, kai jį iškėlė iš automobilio – negalėjo paeiti, buvo kritinės būklės. Nors svėrė apie 10 kg, tačiau neturėjo jokio raumenų tonuso. Palaukė iki ryto, susisiekė su UAB „D“, papasakojo, kokia šuns būklė, jie suorganizavo priėmimą į veterinarinę kliniką „8 drambliai“, kur šunį apžiūrėjo, suteikė pirmą pagalbą, sulašino skysčius, suleido vaistus, grįžus po kelių valandų namo šuo pradėjo gerti, ėsti. Šuniui trūko skysčių, nes kai būna dehidratacija, suėmus ir pakėlus odą, ji stovi, šiuo atveju ji stovėjo. Apžiūros metu nustatyti pirmuonys, duoti antibiotikai, paskui, išgydžius pirmuonis, buvo echoskopinės apžiūros metu nustatyta, kad plonajame žarnyne yra didelės suaugusios kirmėlės, visas žarnynas buvo pilnas kirmėlių, kirmėlės vėliau ėjo iš visur, dėl ko visa šeima gavo gerti vaistus, dezinfekuoti namus. Praktiškai su šuniu gyveno pas veterinarus, darė echoskopijas, rentgenus, buvo išdidėjusi dvylikapirštė žarna, buvo susidaręs 6 cm uždegiminis guzas, kurį galvojo ekstra operuoti, bet tokios būklės šuniui to būtų per daug, nes ir taip naktį eidavo tikrinti, ar jis gyvas. Nuo to laiko buvo konstatuotos 6 skirtingos diagnozės, vartota daug vaistų, antibiotikų, steroidų, vitaminų, probiotikų, vyksta nuolatinė priežiūra. Nuolat užsiteršia šuns ausys, apleistos buvo ir ausys, ir nosis, sąnariai, nes ėjo ir krito viena koja. Stengėsi reabilituoti, kasdien po kelis metrus vedžiojo, be šito turi savo 4 gyvūnus: 3 kates ir 1 šunį, todėl gali palyginti, kas yra sveikas ir normaliai prižiūrimas ir kas yra sergantis ir apleistas gyvūnas. Iki šios dienos šuo yra gydomas, pas veterinarą vyksta kas savaitę, nes lapkričio mėnesį buvo nustatyta autoimuninė liga, patvirtinta, jog šuo netoleruoja jokio maisto, jam specialiai gamina, verda ryžius su faršu, daržovėmis, 3 kartus per dieną šeria, nes išstorėjusios skrandžio sienos, pažeista žarnyno gleivinė, praktiškai nebeišgydoma, bet palaikomas būklė stabili, stebima yra kaip įsisavinamas maistas, daromi biocheminiai kraujo tyrimai, kadangi buvo labai blogi, kepenų tyrimai taip pat buvo blogi, pagerėjo, bet jie visą laiką ant ribos yra. Šuniui krito tiesioji žarna nuo nusividuriavimo, veterinarai pasakė, kad nuo to, kad nejudėjo, vidinių raumenų tonusas nusilpęs, būdavo, kad po tuštinimosi žarna nesulenda valandą ar pusantros, po gydymo dabar taip nėra. Šuns vardas Ričis, veterinarai sunkiai nustato jo amžių, tai 2,5 ar 4 metai. Tai vienas iš vyresnių šunų, kurie buvo paimti, gal dėl to ir būklė tokia, kai ilgiau pabuvęs tose sąlygose ir nepriežiūroj, nes savanoriai sakė, kad jis buvo laikomas katinui skirtame transportavimo bokse. Kad gyvūnas ilgą laiką negalėjo tinkamai judėti, matėsi iš to, kaip jis po kelis metrus kasdien vedant pradėjo keistis. Dar ir dabar būna, kad sustingsta priekinės letenos sąnarys, todėl veterinarai pasakė, jog ši būklė jau nėra tvarkoma, tiesiog reikia tvirtinti raumenis, fiziškai judėti kasdien. Galimai dėl ilgalaikio streso šuo buvo nesocializuotas, neturėjo režimo, nemokėjo eiti į lauką, nes vedant į lauką jis nesuprato, ko iš jo norima, nedarydavo gamtinių reikalų, jis buvo kaip iš kosmoso, žiūrėjo kas vyksta aplink, nemokėjo eiti su pavadžiu, jis nežinojo, kaip būti šunimi, kaip žaisti, nes į žaislus nereaguodavo. Vesdavo kartu su kitu turimu šuniu, iš kurio mokėsi elgesio. Dabar jis linksmas šuo, moka eiti į lauką su pavadžiu, žino, ką ten reikia daryti, labai patinka eiti į lauką, moka žaisti. Moko komandų, kaip elgtis namuose, su žmonėmis, tačiau sunku yra dėl šuns fizinės būklės, nors po truputį situacija gerėja. Abejoja, kad tokios sveikatos būklės jis greitai ras naujus namus, tačiau atiduoti į tas pačias sąlygas, kuriose buvo – pasmerkimas mirti. Ričio kailio spalva yra baltas su tokiais lyg pilkais plėmais ant snukio ir nugaros. Dėl tų plėmų ši spalva laikoma „ekskliuzyvine“, todėl veisėjai nepripažįsta, kad tai būtų prancūzų buldogas, ši spalva uždrausta kergti, dėl to tikėtina, kad jis ir turi genetinių sutrikimų.

16. Liudytojas K. K. parodė, kad yra VšĮ „L“ atstovas. Jų žinioje yra 8 iš A. P. paimti gyvūnai, 2 iš jų turi mikroschemas, tai Merlė ir Čelsė. Tą dieną, kai gyvūnai paimti, ilgai laukė, kol perdavė šuniukus, paskui A. P. labai greit juos perdavė, susakė minimaliai informaciją apie gyvūnus, bet ir tai ne apie visus. Sekančią dieną vežė pirminei apžiūrai į veterinarijos kliniką UAB „R“ pas gydytoja V. V.. Paimtiems gyvūnams buvo nustatyti pirmuonys, vidaus parazitai, šunys viduriavo, tik vienam iš paimtų šunų pirmuonys nenustatyti. Taip pat visiems šunims buvo nustatyti akių uždegimai, ausų uždegimai, visiems buvo paskirti vaistai. Vizualiai, išoriškai stebint šunis, pas du buvo išoriškai matomi nenormalūs dalykai: pas vieną jų – Merlę – buvo ausys užaugusios polipais, taip pat buvo akių uždegimas ir po ausimi buvo atsiradusi fistulė, pas kitą – Čelsę – užpakalinėje dalyje kabojo 6 cm skersmens auglys. Šuniui, kuris turėjo polipus, pradžioje bandė veterinarai taikyti medikamentinį gydymą, tačiau vėliau pasitarę nusprendė prisiimti riziką ir operuoti, nes neoperavimas galėjo sukelti kritinę būklę ir lemti šuns mirtį. Kalytei bulterjerei Čelsei 6 cm darinys atsiradęs dėl gimdos uždegimo, gimdos biometra. A. P. sakiusi, kad kalytei apie 12-14 metų. Veterinarai teigė, kad dėl neatliktos sterilizacijos išsivystė gimdoje uždegimas, ir nors pats darinys išorėje nebuvo pavojingas jos gyvybei, tačiau uždegimas tokį pavojų kėlė. Sterilizacijos metu pašalintas ir tas išorinis darinys. Ilgiau stebint ir apžiūrint gyvūnus galima buvo pastebėti, kad buvo apsunkintas kvėpavimas dėl minkštojo gomurio pailgėjimo, šnervės stenozės. Vienam šuneliui, apie 3 metų, kuris buvo juodas, nesenai buvo paūmėję dusimo priepuoliai, todėl buvo išoperuotas minkštojo gomurio prailgėjimas, kad jis nedūstų. Lankydavosi pas skirtingus veterinarus, atsižvelgiant į reikiamą spręsti problemą. Nuo paėmimo, neskaičiuojant būtinųjų išlaidų maistui, kitų smulkiųjų išlaidų, šiems gyvūnams gydyti išleido jau apie 1500 Eur. Paėmus gyvūnus taip pat matėsi akivaizdžios nepriežiūros detalės, kaip kad likusios prilipusios išmatos prie kojų, nešvarus kailis, elgesio sutrikimai, nes įprastai šunys taip nesielgia – įprastai šunys nebijo žmonių, nepuola prie vandens, negerai nejausdami saiko, nesaugo maisto, guolyje, kuriame guli, nesituština, tai šių visų įgūdžių paimti šunys neturėjo. Nors vizualiai šunys neatrodė sulysę, bet neatrodė, kad būtų visiškai išsivystęs jų raumenynas, taip spėja dėl riboto šunų judėjimo. Atvykę šunys bijojo didesnio garso, staigesnio judesio, nesuprato, kas yra laiptai, kas yra kitoks paviršius – žolė, asfaltas, nežinojo, kas yra kam reikalingas pavadėlis, buvo visiški laukinukai. Dabar šunys tobulėja, žino, kas yra laiptai, pavadėlis, žmogus jau nebėra priešas, žino, kad su juo bus einama vaikščioti, žolė nebekelia baimės. Taip pat dingo vandens besotis gėrimas, kuris tęsėsi apie mėnesį, gerdavo iki apsivėmimo, dėl ko tekdavo vandenį patraukti. Šis įprotis, mano, galėjo atsirasi dėl nepakankamo vandens gavimo. Šunys taip pat jau nebesaugo maisto. Su šunų šeimininke stengėsi nepalaikyti kontakto, nes vieną kartą atvykusi su kolegomis bendravo kaip necivilizuotoj šaly, taip žmonės nebendrauja.

17. Liudytoja D. D. parodė, kad yra VšĮ „D“ globėja ir iš jų netikėtai, vėlai vakare gavo prašymą pagloboti vieną šuniuką, paimtą iš A. P.. Perdavimo metu sakė, kad gali duoti savo vardą, tik po kiek laiko, pildant dokumentaciją, paaiškėjo, kad ji turi mikroschemą ir jos vardas Kombi. Tačiau į šį vardą kalytė nereaguodavo, labiau reagavo jau į naujai duotą vardą, dėl to toliau juo ir vadino. Veterinaro sprendimu kalytė yra apie 5 metų amžiaus. Kai ją atvežė – buvo šoke, nes kvapas buvo siaubingas, po kelių valandų buvo nebeįmanoma įeiti į kambarį, bet kadangi iki apžiūros pas veterinarus negali jos maudyti, to nedarė. Kailis buvo toks murzinas, kad paglosčius rankos būdavo juodos, iškart norėjosi eiti praustis. Kai prausė, muiluoti vieno karto nepakako. Nuo tos dienos, kai kalytė apsigyveno pas juos, mokosi elementariausių dalykų – kaip išeiti į kiemą, kaip užsidėti pavadėlį, kaip bendrauti su žmogumi, kad reikia nebijoti žmogaus, kas yra žaisliukai ir kaip reikia žaisti, atranda maistą, nes pirmomis dienomis gulėjo ir nenorėjo nieko daryti, net valgyti atsisakydavo. Iš pradžių atrodė normalu, nes pasikeitė aplinka, nauji namai, kvapai, bet vedant į kiemą pradėdavo drebėti, kadangi jos tualetas buvo tapęs kambarys, kuriame gyveno, vėliau ir visi minkšti daiktai, kas būdavo namie ant grindų. Ilgai truko, kol suprato, kad reikalus reikia daryti kieme ant žolės. Ji bijojo skirtingų paviršių – plytelių, žolės, neasfaltuoto kelio, prieš kiekvieną pokytį pradėdavo drebėti, baisu būdavo žiūrėti kaip ji reaguoja į besikeičiančią aplinką. Dar ir dabar pamačiusi pro langą nepažįstamą objektą, ar tai būtų lietus, ar sniegas, ar krentantys lapai, jai kasdien yra iššūkis. Visą laiką prieš eidama į lauką pirmą kartą dreba, kitus kartus vedant jau ne taip jautriai reaguoja. Visą laiką į lauką eina su petnešomis ir pavadėliu, nes kiemas neaptvertas tvora, vienos niekad neišleidžia į kiemą. Pirmas dienas jos judėjimas būdavo labai ribotas, kelis metrus iki lauko ir atgal, vėliau įsidrąsino vaikščioti po namus, o vėliau išmoko ir laiptais lipti. Pirminės apžiūros pas veterinarą metu UAB „V“ padarė jai rentgeną, tyrimus, nustatė, kad bendra būklė nebloga, tačiau dantyse buvo daug apnašų, dantys atrodė lyg būtų košėj, naudojo specialius dantims ir dantenoms kaulus, šiuo metu būklė dantų labai pagerėjusi. Taip pat apžiūros metu ausyse buvo purvo, buvo nešvarios ausys, tačiau veterinaras jas išvalė, sutvarkė ir to pakako. Rasta buvo ir pirmuonių, padaryti buvo tyrimai, sugėrė vaistų kursą, darė pakartotinius tyrimus, dar jų rado, todėl antrą kursą antibiotikų sugėrė, didesnio gydymo neprireikė, tačiau dar šiai dienai išlikę, kad reikia šuniui gerųjų bakterijų ar papildų virškinimo gerinimui, nes virškinimo sistema nesusitvarko su maistu, arba viduriuoja, arba atpila maistą. Šuns perdavimo metu buvo paduotas ir maistas, bet kadangi pirmomis dienomis šuo stipriai viduriavo, veterinaro nuožiūra keitė ir atradinėjo tinkamą maistą.

18. Liudytoja J. R. parodė, kad yra UAB „D“ rėmėja ir gyvūnų globėja. Spalio 9 d. pas ją atkeliavo globon 3,5 metų šunelis Briusas. Turi mikroschemą, registruotas Vokietijoje, tačiau negali būti laikomas prancūzų buldogu, kadangi neturi kilmės dokumentų. Pamačius jį išsigando, nes tikėjosi ir buvo pratusi matyti kitokios būklės šunį. Šuo buvo transportavimo bokse, išėmus visas smirdėjo, išsivoliojęs savo išmatose, visas šlapias, kailiukas baisus. Pastatė, kad paeitų, bet jis nepaėjo, kojos skėtėsi, lyg darytų špagatą, griuvo, nes galinės kojytės neklausė, jis praktiškai nevaikščiojo su užpakaline kūno dalimi. Patalpino ir laukė ryto, davė atsigerti, bet gėrimas buvo toks, kad atrodytų visą mėnesį negėręs, kiek duosi – gers ir ės, pirmą kartą matė, jog šuo taip ėstų ir gertų. Šuo smarkiai viduriavo gleivėtomis skystomis išmatomis, kaip vandeniu, kraujo gleivėmis, išangė buvo išopėjusi, raudona, kraujinga, prisiliesti nedavė net. Po pirminės apžiūros UAB „V“ teko maudyti, nemačius, kad tiek slinktų kailis, braukiant ranka atrodė, jog nėrėsi, visas luobas atrodė ant jo buvęs. Nosytė tokia kaip apkerpėjusi, porą savaičių ir gydė, ir tepė. Klibėjo dantys, dėl duodamo tinkamo maisto, papildų, vitaminų – dabar nebekliba. Ausys buvo baisiai užsiteršusios. Ant kaklo keteros buvo šašas pūlingas, veterinaras sakė, kad įkasta kito šuns buvo. Viena akytė buvo apsiblaususi ir dabar ji tokia pati, kaip matinė. Pas E. D. – geriausią okulistą lankėsi ir pasakė, kad tai sena negydyta trauma, ir nieko jau nebepadarysi. Sakė, kad šiek tiek ta akyte mato, taip ir liko, kad nieko negalima padaryti. Kas liečia psichologinę šuns būklę, tai nemačiusi dar tokio baikštaus ir nesocializuoto šunio. Šuo bijojo visko: garsų, kiemo, žmonių, bet kokio barkštelėjimo skambesnio, buvo gaila žiūrėti. Šuo nežinojo, kas yra kiemas, darė viską kambary, nes nežinojo, kad reikia eiti į lauką. Laikė atskiroj patalpoj nuo savų šunų, nes bijojo, kad neužkrėstų, kadangi turėjo ir bakterijas žarnyno, ir kirminų. Nuo žarnyno atsinaujinančių įvairių bakterijų gydė apie tris mėnesius, nes per tris mėnesius buvo pakeisti 3 antibiotikai, buvo nustatyta didelė disbakteriozė. Tik nustojus vaistus duoti – vėl prasidėdavo viduriavimas. Pakeisti vaistai tris kartus, papildai buvo duodami. LSMU mikrobiologijos ir virusologijos institute buvo atlikti trys bakteriologiniai citopatologiniai tyrimai, kad būtų aišku, kokia bakterija, kokie parazitai, kad atrinkti vaistus. Pirminės apžiūros metu dėl tų kojyčių, kad nepaėjo, pirmiausiai buvo įtarta displazija, buvo atliktas rentgenas galinių letenų ir galinės stuburo dalies. Veterinarai pasakė, kad reikia operacijos ir kad reikia vežti pas tam tikrą specialistą. Vežė pas geriausią Lietuvoje tos srities specialistą gydytoja docentą Vaitkų, kuris apžiūrėjo ir pasakė, kad nemano, jog displazija, problemos nuo stuburo ir reikalingas magnetinio rezonanso tyrimas. Vežė į Vilnių į UAB „J“ ir buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas, išvada – yra nemaži stuburo pakitimai, susiaurėjimai ir pan. Matė ir cistą stubure. Būklė yra sudėtinga ir reikalaujanti nuolatinės priežiūros ir stebėjimo, galimai reikėtų atlikti ir operaciją, tačiau kol kas, be tam tikrų institucijų leidimų, daryti operaciją ar dar kažką, negalima. Po operacijos šuo galėtų gyventi normalesnį gyvenimą, kokybiškesnį. Šiuo metu jis atsigavęs, užaugo raumenų masė, nes nebuvo jos, laikytas jis tikriausiai buvo ankštoje patalpoje, neturėjo judėjimo, dėl to nusilpę raumenys. Paimtas jis svėrė apie 15 kg, griaučių nesimatė, bet sėdėdamas narve jis buvo tukinamas. Dabar sveria 16,5 kg. Nors jau atsigavęs, bet dar eina įdomiai, laiptais sunku eiti ir neleidžia to daryti, kad neužspausti slankstelių. Būna užeina priepuoliai, suleidžia veterinarai vaistų su lašine, gydytojai pasakė, kad stuburo problemos. Taip pat sakė, kad su tokia problema šuo negalėjo būti laikomas dauginimui ir veisimui. Tikėtina, kad toks šuo laikytas tik reprodukcijai, kadangi daugiau tikslo laikyti tokį neįgalų šunį nėra. Taip pat šuo išmoko eiti į lauką, daug dirbo su tuo, kad neėstų savo ar kitų išmatų. Jam reikia žmogaus, bėgioja iš paskos kaip uodegytė, gal bijo, kad nebūtų paliktas.

19. Liudytoja V. K. parodė, kad jai į globą pateko vienas šuniukas, paimtas iš A. P.. Šuniukas Nr. 17, vardu Neila. Kadangi nebuvo čipuota ir neturi dokumentų, buvo spėjama, kad jai 7 mėnesiai. Pirmas dalykas, kas krito į akį – šuniukui trūko socializacijos įgūdžių ir elgėsi labai keistai, su kuo netekę susidurti anksčiau, ir nėra mačiusi, kad šuo bijotų eiti ant kietų dangų lauke – ant asfalto, trinkelių. Matėsi, kad raumenų tonuso nėra, letenėlės šiaip būna sukietėjusios, o čia buvo per daug minkštos, iš to sprendė, kad galimai buvo nevedžiota ir nemačiusi, kas yra kieta danga. Pradžioj vedžiojo kur žolė, gamtoj. Iš pradžių kalytė atrodė sutrikusi visame kame, nežinojo, kas yra bėgti, eiti, prie gamtos priprato greičiau, bet iš pat pradžių sutrikusi reaguodavo į viską, kas yra aplinkui. Ji labai godžiai gėrė vandenį, kas buvo neįprasta, nes taip gali šuniukas į maistą reaguoti, bet neįprasta, kad nenustotų gerti vandens, kiek įpildavo – tiek išgerdavo. Po poros dienų tai praėjo. Nemokėjo eiti šuo su pavadėliu, bijojo garsų, motociklo dar ir dabar bijo, mašinų bijojo, nenorėjo niekur eiti, sustingdavo iš baimės, reikėjo labai daug dirbti, kokius 3 mėnesius kasdien dirbo su dresūra, kad šuniukas prasilaužtų. Dabar jau kalytė viskuo mėgaujasi, jai patinka, bet jei mieste nežinomos vietos – gali nedrąsiau eiti, tačiau mato didelę pažangą, reikėjo daug dirbti su tuo. Pradžioje nieko nemokėjo, tuštindavosi viduje, jokių įgūdžių nebuvo, elgėsi kaip mažas šuniukas, vedžiodavo į lauką kas kelias valandas, kad įpratinti lauke atlikinėti gamtinius reikalus, su laiku pati išmoko pasiprašyti. Nešvarus kailiukas labai buvo, matėsi, kad antisanitarinėse sąlygose gyveno. Taip pat sklido labai stiprus dvokas nuo kailiuko, bandė plauti su dezinfekciniu gydomuoju šampūnu, prireikė trijų kartų su kelių dienų pertrauka, kad dvokas pasišalintų, kadangi dvokas buvo įsisenėjęs. Pirmą kartą veterinarui parodė kažkur po dviejų dienų. Nustatyta genetinė bėda dėl stuburo slankstelių, po rentgeno nustatyta, kad stuburo slanksteliai krūtinės srity susiaurėję, greičiausiai, kad paveldėjo iš tėvų ir kol kas negalima nieko padaryti dėl to, reikia vengti tik lipti laiptais, negalima užtikrinti, kad neturės bėdų ateityje, veterinarai sakė, gali būti bėdų, kas gali privesti prie paralyžiaus. Šuniui reikalinga palaikyti raumenų tonusą, kad raumenys laikytų stuburą, todėl reikalingi tinkami fiziniai krūviai. Veterinaro buvo pasakyta, kad tokio šuniuko veisti negalima, todėl ją reiktų kastruoti, nes turi paveldimumą ligų dėl stuburo iš savo tėvų, todėl palikuonys jos turėtų galimai dar didesnių pasekmių. Dėl paraudusių akių pas veterinarą buvo nustatytas folikuliarinis konjuktyvitas, paskirti lašiukai, gydymas truko apie 10 dienų, laiku buvo spėta išgydyti, kol jauna, jei būtų užleista – būtų pasekmės sunkesnės. Taip pat kaip alerginė reakcija buvo ant šonų išretėjimas šerių su pleiskanomis, spėja, kad į maistą taip sureagavus oda. Kai pakeitė maistą – susitvarkė savaime. Kokiu maistu buvo šeriama anksčiau, nežino, patys ją šėrė žalia mėsa su priedais, vitaminais. Šuo pradžioje viduriavo, spėja, kad tai galėjo būti dėl netinkamo maisto, taip pat dėl žarnyno pirmuonių, kurie buvo diagnozuoti. Jai buvo paskirtas gydymas antibiotikais, pakartotinai padarius tyrimus parodė, kad išgijo, susitvarkė ir viduriavimas, išgijus nuo pirmuonių ir atitaikius maistą.

20. Liudytoja L. P. parodė, kad yra VšĮ „D“ globėja, globoja vieną iš A. P. paimtų šunelių. Kalytė buvo atvežta į namus, paėmus ją ant rankų buvo sunku nuspėti amžių, nes tvaikas buvo didžiulis nuo jos, akytės paraudę, odelė drėgna ir paraudusi, matėsi ausytėse didelis uždegimas, kairioji ausytė buvo nuleipusi, matėsi, kad gyvūnas buvo neprižiūrėtas. Nagai buvo nuaugę, nekarpyti, kas trukdo gyvūnui vaikščioti. Spalio 11 d. vyko į UAB „V“ pirminei apžiūrai, kurios metu nustatė įsisenėjusį ausytėse uždegimą, kuris, jei ir toliau būtų negydytas, galimai galėjo grėsti apkurtimu, todėl buvo išvalyta ir paskirti vaistai, taip pat rado įvairių kiaušinėlių, kirminų, pirmuonys, buvo atlikta echoskopija ir rentgenas, patvirtinti inkstų pakitimai ir skirti antibiotikai bei preparatai parazitams naikinti. Spalio 26 d. vyko pakartotinai apžiūrai, vėl pakartotinai buvo skirti antibiotikai, nes nebuvo kalytė visiškai išgijusi ir pirmuonių dar rado. UAB „V“ buvo patvirtinta, kad tai 5,5 mėnesių amžiaus kalytė, tai gan jaunas šuo ir buvo keista, kaip turėjo būti šuo laikomas ir neprižiūrėtas, kad jo būklė būtent tokia buvo. Kai jau nebeturėjo šuo kirminų, tada šuniuką paskiepijo. Pastebėjo ir tai, kad gyvūnas nebuvo socializuotas – išėjimas pasivaikščioti kalytei buvo didelis iššūkis, baidėsi automobilių, praeinančių žmonių, jei gatvėj remontas – sustingdavo, nešdavo rankose nuo dirgiklių, veždavo į mišką, kad ramiau būtų. Pradžioj maistą tiesiog rijo, dėl ko įsigijo lėto valgymo dubenėlį, jo dėka maitinimasis susinormalizavęs. Gėrimas vandens taip pat buvo padažnėjęs, gerdavo vandenį nuo terasos lentų, iš balų, nors dubenėlis su vandeniu būdavo pilnas. Mokė atlikti gamtinius reikalus kieme, nes pirmi mėnesiai buvo baisūs, tuštinosi su krauju namuose, tikėtina dėl žarnyno problemų, turėtų pirmuonių. Namai buvo tapę tvartu – rasdavo ir šlapimo balų, ir išmatų. Būdavo, kad kalytė ir suvalgydavo tas išmatas. Šiuo metu socializuojasi, taisosi, išmatų valgymo kol kas neatsikratė, vis dar valgo, bet tą stengiasi kontroliuoti ir stebėti, šiai dienai šuo jaučiasi puikiai, nori bendrauti, nori žaisti, bet vis dar gūžiasi pamačiusi naujus žmones.

21. Liudytoja A. Ž. K. parodė, kad 2020 m. spalio 9 d. važiavo su vyru paimti iš VšĮ „D“ dviejų šunelių, vieno sau, o kitą pavežti turėjo J. R.. VšĮ „D“ vadovė pažiūrėjo tuos šunelius ir jiems parinko būtent tą šunelį, kadangi matėsi, kad šuniuko akytė pabalus ir jam bus reikalinga okulisto apžiūra, todėl atsižvelgiant, jog jie patys kauniečiai, sprendė, kad galės nuvežti šuniuką pas Kaune dirbantį okulistą E. D.. Kai grįžo jau iki namų su savo šuneliu, kurį pavadino Muse, nes šuo turėjo tik numerį Nr. 19, kieme prie daugiabučio paleido pasivaikščioti. Kol buvo asfaltuotoj aikštelėj – tol ėjo, tačiau kai pastatė ant žolės, šuo sustingo. Išvėmė nesuvirškintą sausą maistą. Parsinešė namo, vaikai ir kiti augintiniai džiaugėsi. Musė nebijojo nei vaikų, nei augintinių, ieškojo kontakto. Kitą dieną išvesta į lauką bijojo pajudėti, bijojo pavadėlio, paeidavo kelis žingsnius ir stovėdavo. Lauke gal porą kartų tuštinosi skystai. Paėmus šunį norėjo išmaudyti, nes buvo stiprus kvapas, tačiau žinojo, kad negali iki nuvežimo pas veterinarą. Taip pat atrodė, kad šonkauliai išlindę ar deformuoti būtų, nors liesa nebuvo, tuo metu svėrė 6,6 kg. Nepraėjus nė parai, vežė šunį apžiūrai į UAB „V“. Apžiūros metu buvo ausys purvinos, nagai nekarpyti, akytė viena pabalus, o kitoj akytėj randelis buvo, bet UAB „V“ nesiėmė gydyti ir nukreipė pas okulistus. Buvo nustatyta, kad yra 7 mėnesių amžiaus, nors veterinarai ją vertino kaip metukų laiko šunį. Darė kraujo tyrimus, jie buvo švarūs, bet patvirtino šunų koronavirusą. Pasakė, kad kalytė tuštinosi minkštai, košele, tai veterinarai liepė stebėti, nes gali būti, jog prasirgo nesenai arba tuo metu serga minėtu virusu. Vaistų ar kokių priemonių neliepė imtis. Veterinarai taip pat įvardijo, kad yra akmenų ir tie akmenys turėjo pasišalinti. Po kelių dienų, spalio 15 d., vežė pas okulistą E. D., kuris įvertino, kad akytėje buvusi kiaurinė kaip durtinė žaizda per centrą, ar gydyta anksčiau, nežino, dėl to akis yra akla, o kitoj aky buvo ragenos pažeidimas, ta akis matanti, nieko daryti nereikia, tik stebėti, nes gali būti glaukomos komplikacija ir gali reikėti šalinti akį. Variantus, dėl ko akis akla, nurodė, kad galbūt buvo su kitais šunimis, gal narve buvo, kur mažai vietos ir lipo vienas per kitą, taip užkabino ir išdūrė, nes ir nagai nekarpyti. Kai yra akių traumos ir imamasi iš karto gydymo, galima vežant po kelis kartus per savaitę pas veterinarus ir išgydyti. Kai po kelių mėnesių nesibaigė dažnas ir skystas tuštinimasis, nuvežė šunį į D veterinarinę kliniką, buvo rastas uždegimas, reikėjo antibiotikų, įtarė bakterinį uždegimą ir nustatė kepenų rodiklių pakitimus, dėl ko buvo skirti papildai. D veterinarinėj klinikoj veterinaras taip pat įvertino, kad yra antro ar trečio laipsnio girnelių išnirimas, dėl ko greičiausiai ateityje reikės kojas operuoti. Daug kartų vežė pas veterinarus. Kepenų rodiklis dar iki šios dienos nesusitvarkęs, veterinarai paaiškino, kad kai šuo serga koronovirusu, išsiplauna ir flora iš žarnyno, sunyksta gaureliai ir gali būti pakitimai negrįžtami. Koronavirusu šuo gali užsikrėsti nuo kito gyvūno, ar suėdęs išmatas kito šuns, o ši kalytė iki šios dienos vis dar ėda savo išmatas. Dėl socialinės būklės: šuniukas baidosi visko – žmonių, garsų, mašinų garsesnių ar didesnių, kai pravažiuoja, dar dabar sunku ją vedžioti. Neblogai jaučiasi tik vienkiemy, taip pat namuose labai gerai jaučiasi, žaidžia su augintiniais ir vaikais. Kai paėmė, turėjo polinkį labai daug gerti, gerdavo nesustodama, todėl pradėjo stabdyti, dabar jau retai, bet nesaikingo gėrimo priepuoliai dar ištinka. Maistą šuo taip pat rijo, ne tik maistą, bet ir minkštus žaislus reikia riboti, nes nuplėšus dalis iškart suėsdavo. Maistą duoda tą patį, kurį davė paėmimo metu kartu su šuniu, šiuo metu kalytė sveria 8,2 kg.

22. 2021 m. balandžio 13 d. vykusiame teismo posėdyje teisėjų kolegija prijungė prie bylos A. P. atstovo advokato S. Majausko pateiktus UAB „D“ išrašus iš ligos istorijų, kuriose nurodyta:

22.1. Prancūzų buldogų veislės šuo Briusas lankėsi veterinarijos klinikoje 2019 m. rugsėjo 19 d. Veterinaras nurodęs, kad šeimininkai atvykę su augintiniu norėjo atlikti tik citologinį tyrimą, klinikinė apžiūra neatlikta. 2019 m. rugsėjo 20 d. tyrimo rezultatas nurodytas, kad išmatų mikroflora nenormali. Vidutinio lygio disbakteriozė. Padidintas kiekis Campylobacter spp. Vidutinio lygio leukocitų infiltracija. Gausu epitelio ląstelių. Vidutinis kiekis hematoidinių kristalų (4 t., b. l. 84).

22.2. Prancūzų buldogų veislės šuo, vardu Price, lankėsi veterinarijos klinikoje 2019 m. rugsėjo 5 d., apžiūros metu nustatytas šuns svoris 10,2 kg. Pirminės apžiūros metu stebimas lėtinis otitas su stipriai išreikšta išorinių ausies landų stenoze. Stipri landų stenozė, ausų landų gleivinė hiperplazuota. Landose gausu klampaus tamsiai rudo sekreto. Paimti citologiniai mėginiai ir speed antibiograma, atliktas pirminis išorinių landų plovimas. 2019 m. rugsėjo 6 d. citologinio mėginio mikroskopinio tyrimo metu nustatyta, kad kairėje ausyje itin didelis kiekis bakterijų, pagrindą sudaro lazdelinės. Pavienės Malasezijos. Stipri neutrofilų infiltracija, dauguma degeneruoti. Pavienės suragėjusio epitelio ląstelės. Dešinėje ausyje stipri bakterijų infiltracija, Vidutinis kiekis Malasezijų. Stipri neutrofilų infiltracija, dauguma degeneruoti. Gausu suragėjusio epitelio ląstelių. Dėl ausų gydymo veterinarijos klinikoje lankytasi 2019 m. rugsėjo 7, 9, 16, 23, 25 dienomis (4 t., b. l. 86-88).

22.3. Prancūzų buldogų veislės šuo, vardu Arčis, lankėsi veterinarijos klinikoje 2020 m. liepos 7 d. Nurodyta, kad šuo jau kuris laikas pradėjo atpylinėti baltomis putomis, dažniausiai po vandens atsigėrimo arba po fizinio krūvio. Taip pat šuniui intensyviau pajudėjus pasireiškia apsunkintas kvėpavimas. Išoriškai stebima vidutinio laipsnio šnervių stenozė. Gyvūną sedavus, taip pat atlikta minkštojo gomurio apžiūra ir nustatyta hiperplazija. Aptarus su šeimininkais, nutarta pirmiausia atlikti minkštojo gomurio korekciją. Atlikta minkštojo gomurio hiperplazijos plastika (4 t., b. l. 89).

23. Prie bylos medžiagos 2020 m. birželio 14 d. teisėjų kolegijos protokoline nutartimi buvo prijungti Institucijos atstovų pateikti dokumentai: A. P. 2013 m. spalio 21 d. prašymas dėl ūkio subjekto įregistravimo su veiklos aprašymu (4 t., b. l. 129-130), Institucijos inspektorės 2013 m. lapkričio 25 d. įsakymas dėl ūkio subjekto įregistravimo numerio suteikimo (4 t., b. l. 131), 2013-2017 metais vykdytų A. P., kaip gyvūnų augintinių veisėjos, patikrinimo aktai ir rizikos vertinimai (5 t., b. l. 1-32), Institucijos vyr. vet. gydytojo–inspektoriaus O. B. tarnybinis pranešimas dėl gyvūnų augintinių veisėjai A. P. 2019-2020 m. laikotarpiu išduotų 14 veterinarijos sertifikatų su atitinkamais A. P. prašymais dėl šių sertifikatų išdavimo (5 t., b. l. 33-47).

24. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

25. Apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamo nutarimo išvados dėl A. P. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 18 dalyje, yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Šiuo konkrečiu atveju, apylinkės teismas ištyrė byloje surinktus įrodymus, juos įvertino, išvadas išsamiai motyvavo. Vien tai, kad A. P. ir jos atstovas nesutinka su apylinkės teismo nutarime išdėstytu įrodymų vertinimu, kuris pagrindžia jos kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 18 dalyje, nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.

Dėl ANK 346 straipsnio 18 dalies taikymo

ANK 346 straipsnio 18 dalis numato, kad žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt eurų (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. spalio 8 d. iki 2020 m. lapkričio 14 d.).

Dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, gyvūnų kankinimo nustatymo.

26. Minimo straipsnio dispozicija yra blanketinė. Žiauraus elgesio su gyvūnu, gyvūno kankinimo sąvokos ANK nėra pateiktos, tačiau jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu. Be kitų, tokiais veiksmais pripažįstama ir veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina (2 punktas); gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis (15 punktas); netinkamų, žalingų gyvūnų laikymo, priežiūros ar darbo įrenginių taikymas gyvūnams (16 punktas); nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas (17 punktas); poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius (18 punktas).

27. Byloje nustatyta, kad atliekant patikrinimą, A. P. gyvenamajame name rasti 29 šunys, kurie buvo laikomi po vieną narvuose ir kelioniniuose boksuose, kuriuose vienam augintiniu skiriama per mažai minimalaus grindų ploto (narvų ir boksų plotas: 0,2 m², 0,25 m², 0,14 m²). Pažymėta, kad vonios patalpoje, boksuose buvo laikomi 3 šunys, iš kurių Bulterjero patelė (aukštis ties ketera 0,40 m) buvo laikoma kelioniniame bokse, kurio aukštis 0,37 m, Mini haski patelės (aukštis ties ketera 0,42 m) buvo laikoma narve 0,45 m aukščio, kas sukėlė ypatingą kančią. Taip pat nustatyta, kad 20 narvų ir boksų nebuvo guolių, paklotėlių, o 8 narvuose grindų pagrindas buvo grotuotas. Šunų laikymas tokiomis sąlygomis ne tik sukėlė jiems nepatogumo jausmą, kančią, kėlė grėsmę, tačiau ir padarė žalą jų sveikatai. Šunims nebuvo sudaromos sąlygos laisvai judėti. Taip pat nustatyta, kad ir lauke esančiuose 2 voljeruose laikoma po 4 šunis, kurie slepiasi dviejuose 0,22 m² ir 0,25 m² boksuose, taip pat 2 narvuose (pridengtuose šiferio lakštais vietoje stogo) 0,25 m² ir 0,36 m² ploto laikoma po 2 šunis, kurių grindys iš tinklo, nėra paklotėlių. Viename aptvare slėptuvės ar būdos visai nebuvo. Taigi, ir lauke esantiems šunims nebuvo užtikrinamas pakankamas grindų plotas, šunims vienu metu nebuvo galimybės pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, tuo sukeliamas nepatogumo jausmas, kančia. Dalies lauko voljerų tinklas atitrūkęs, su aštriais kampais, 2 boksai uždegti suskilusiais šiferio lakštais, gyvūnai laikomi jiems netinkamuose, žalinguose įrenginiuose su galimybe susižeisti. Patikrinimo metu pastebėta konkurencinė kova (laikomiems voljeruose bendroje grupėje dėl nepakankamo skaičiaus gultų, slėptuvių, šėrimo indų). Gyvenamosiose patalpose narvuose laikomiems šunims nebuvo indų su vandeniu, dėl ko nustatytas nepakankamas girdymas. Dalis šunų rasti su klinikiniais ligų požymiais, dėl ko nustatytas veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai tokia pagalba jiems yra būtina.

28. Pagal Veterinarijos reikalavimus gyvūnų augintinių veisėjams, kurie patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“, vienam gyvūnui augintiniui skiriamas minimalus grindų plotas gyvenamosiose patalpose yra 10 m² šuniui, sveriančiam iki 10 kg, ir 15 m² šuniui, sveriančiam iki 20 kg. Iki 10 kilogramų svorio gyvūnui augintiniui, kuris nuolat laikomas laikymo įrangoje ar verslinio gyvūnų augintinių veisimo vietos patalpoje, skiriamas minimalus grindų plotas yra 4 m² (auginamam vienam šuniui) ir dar po 2 m² kiekvienam papildomam šuniui, jei šie šunys yra išvedami iš jų laikymo įrangos ar patalpos pasivaikščioti ne mažiau kaip 1 kartą per dieną 1 valandai arba ne mažiau kaip 2 kartus per dieną ne trumpiau kaip 30 minučių, o šunims, kurie nėra išvedami pasivaikščioti, šios normos dvigubinasi (atitinkamai 8 m² ir 4 m².). Šunims, sveriantiems iki 20 kilogramų, šios normos tokios pat, išskyrus, jei šunys nėra išvedami pasivaikščioti, normos yra atitinkamai 15 m² vienam augintiniui ir dar po 7 m² kiekvienam papildomam šuniui.

29. Taigi, pagal šią normą, pas A. P. vien gyvenamojo namo viduje rastiems 29 šunims turėjo priklausyti mažiausiai 60 m² grindų ploto (pažymėtina, kad A. P. gyvenamojo namo plotas viso yra 72 m²). Įvertinus aplinkybę, kad iš A. P. paimti 38 šunys, o patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinimo metu jų buvo net 55, bei tai, kad A. P. buvo nurodžiusi, kad šunys auginami viduje – visa tai akivaizdžiai įrodo, jog šunų laikymas neatitiko teisės aktuose nustatytoms sąlygoms.

30. Nors viso proceso metu A. P. nuosekliai laikėsi pozicijos ir tvirtino, kad šunys narvuose buvo laikomi tik maitinimo metu, o vėliau narvai būdavo išnešami, teisėjų kolegijos vertinimu, šis teiginys paneigtas byloje ištirtais įrodymais, o būtent – liudytojų parodymais, patikrinimo metu užfiksuotomis nuotraukomis bei kitais byloje esančiais duomenimis. Kaip nurodė Institucijos atstovai apeliaciniame skunde, taip pat ir atsiliepime į A. P. apeliacinį skundą, bei ką patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta patikrinimą atlikusi ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucijos atstovė D. D. Š. – šėrimo faktas patikrinimo metu nebuvo užfiksuotas, t. y. viso patikrinimo metu, kuris truko net 8 valandas, nebuvo gyvūnams padėti indai su maistu, vandeniu. Taip pat patikrinimo metu užfiksuota ir posėdžio metu patvirtino, kad nuo nešvarumų narvai buvo prilipę prie grindų. Be to, kaip matyti iš į bylą pateiktų patikrinimo metu užfiksuotų nuotraukų, narvai ir boksai buvo apkrauti įvairiais rakandais, dėžėmis, tuščiais šunų maitinimo indeliais, šunų maisto maišais, kas įrodo jų nuolatinį buvimą tose patalpose.

31. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas skunde taip pat nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog veterinariniais išrašais nebuvo konstatuota, kad gyvūnų laikymo sąlygos neatitiko jų fiziologijos ir tai lėmė tam tikrus pakitimus, kurie būtų būdingi gyvūnus nuolat laikant narvuose, boksuose ar kitaip ribojant jų judėjimo laisvę. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad gyvūnų nuolatinį laikymą narvuose ir kelioniniuose boksuose patvirtino pirmosios instancijos teisme apklaustos veterinarijos gydytojos V. V. nurodytos aplinkybės, kad pas bulterjerą ant padų buvo sustorėjęs apsauginis sluoksnis, o paprastai tokie dalykai gali atsirasti, jeigu gyvūnas nevaikšto jokiais paviršiais. Ji taip pat nurodė, kad jei šuo vaikšto, jo padai natūraliai nudyla nuo rėmimosi į grindis, betoną, asfaltą, žolę ar kitokį paviršių. Be to, pirštelių ir letenėlių padėtis pas šunis byloja apie jų ilgą laikymą ant grotelių.

32. Priešingai nei nurodo A. P. atstovas, byloje yra pateikti pirminių apžiūrų pas veterinarus išrašai, kuriuose be kitų aplinkybių nurodoma ir tai, kad „Letenos ištinę, matomas lėtinis uždegimas, alerginis procesas. <...> Ant kulnų ir alkūnių matomos nuospaudos“ (1 t., b. l. 32), „Nagai per ilgi, ant letenų šonų matomos pragulos. Ant kulnų taip pat matomos pragulos. Galinių kojų padų raginis sluoksnis peraugęs dėl apriboto judėjimo“ (1 t., b. l. 33). „<...> silpnai išvystytas raumenynas. <...> Letenos paraudę, ant padų prilipusios išmatos. Silpni priekinių galūnių raiščiai, „minkštas riešas“. Gyvūnas stovi netaisyklingai, išskėsti pirštai, įlinkusi nugara.“ (1 t., b. l. 34) „Nagai peraugę. Užpakalinių pėdučių oda hiperkeratuota, rekomendacija tepti vašku, kad suminkštinti, nes gali susiformuoti žaizdelės“ (1 t., b. l. 83). Kituose išrašuose taip pat nurodyti silpni raumenys, peraugę nagai, prie kojų prilipusios išmatos, paraudę pėdutės (1 t., b. l. 36-39).

33. Aplinkybę, kad galimai ilgą laiką šunys buvo uždaryti ir laikomi narvuose bei boksuose, nurodė ir apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai – asmenys, globojantys iš A. P. paimtus gyvūnus. UAB „N“ vadovė teigė, kad jos įstaigos paimti gyvūnai nemokėjo eiti slidžiomis grindimis, bijojo žolės, nemokėjo lauke tuštinis. Liudytoja L. M. nurodė, kad jos paimtas šuniukas, iškeltas iš automobilio, iš vis nepaėjo, nesuprasdavo, ką lauke reikia daryti, stebėdavosi aplinka, nedarydavo lauke gamtinių reikalų, buvo nusilpę raumenys. K. K. teigė, kad į VšĮ „L“ pristatyti gyvūnai tuštindavosi guolyje, kur ir miegodavo, ko įprastai šunys nedaro, neatrodė, kad būtų išsivystęs šunų raumenynas, atvykę gyvūnai nesuprato, kas yra skirtingi paviršiai – asfaltas, žolė, kuri jiems kėlė baimę. Liudytoja D. D. parodė, kad jos paimta 5 metų kalytė gulėdavo ir nenorėdavo nieko daryti, namai būdavo tapę jos tualetu, į lauką einant visą laiką drebėdavo, tik po ilgo laiko išmoko, kad reikalus reikia atlikti ant žolės lauke. Liudytoja J. R. teigė, kad jos paimtas šunelis nepaėjo, griuvo, praktiškai nevaldė galinių kojų. Sprendžiant pagal šuns tuometinę būklę, mano, kad jis buvo laikomas narve. Taigi apeliacinės instancijos teisme visų apklaustų liudytojų parodymuose užfiksuotos vienokios ar kitokios aplinkybės, patvirtinančios paimtų gyvūnų socializacijos nebuvimą, gamtinių reikalų atlikimą savo guolyje, nemokėjimą elgtis įvairiose aplinkose, lauke, kas patvirtina, jog jų laisvė judėti buvo apribota.

34. Be to, aplinkybę, kad šunys galimai buvo laikomi uždaryti ir laikomi narvuose bei boksuose, iš dalies patvirtina ir pirmosios instancijos teismo posėdžiuose apklausti liudytojai. O būtent A. P. kaimynai nurodė, kad jos valdose matė lakstančius šunis, o jų kiekius visi kaimynai nurodė skirtingai – nuo 5 iki 15 šunų. Net apklausta A. P. dukra E. A. nurodžiusi, kad pas motiną būdavo iki 10 šunų, o žentas teigė, jog būdavo iki 12 šunų. Apklaustas sūnus A. S., kuris teigė pas motiną besilankantis 1-2 kartus per savaitę, tvirtino, kad matydavo 10-20 šunų. Pažymėtina, kad patikrinimo metu 29 šunys rasti viduje uždaryti narvuose ir boksuose, o 26 – lauke. Nė vienas liudytojas nenurodė, kad pas A. P. būtų matę bent tiek, kiek buvo po patikrinimo paimti – 38 šunis. Taigi, atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvados, kad gyvūnai buvo laikomi narvuose ir boksuose nuolatinai, yra pagrįstos. Pažymėtina ir tai, kad net jei būtų vertinama, kad gyvūnai narvuose ir boksuose būtų laikyti tik laikinai, net ir toks laikymas šunims, laikytiems per mažuose pagal jų fiziologiją narvuose, sukelia kančią.

35. A. P. atstovo apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad nei vienam gyvūnui padaryti kraujo tyrimai neparodė, jog jie būtų kentėję nuo anemijos ar dehidratacijos. Kaip jau minėta, patikrinimo metu nustatyta, kad narvuose ir boksuose laikomi 29 šunys neturėjo indų su vandeniu, per visą patikrinimo laikotarpį jų niekas taip pat negirdė. Be to, pažymėtina, kad anemijos ir dehidratacijos požymiai, nors nebūtinai ir iš kraujo tyrimų, tačiau vis tik buvo veterinarijos klinikose nustatyti ir tai yra nurodyta byloje esančiuose medicininiuose išrašuose (1 t., b. l. 59, 67-71, 72, 104). Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja L. M. taip pat teigė, kad jos paimtas šuo buvo dehidratuotas. Be to, apklaustas VšĮ „L“ atstovas K. K. apeliacinės instancijos teismo posėdyje teigė, kad šunys įprastai taip nesielgia – jie nepuola prie vandens ir negeria nejausdami saiko, kas buvo šiuo atveju. Kad paimti šunys kurį laiką dar gerdavo be saiko, nurodė ir kiti apeliacinės instancijos teisme apklausti šunų globėjai, kas vis tik, teismo manymu, patvirtina, kad A. P. laikomi šunys nebuvo pakankamai ir savalaikiai girdomi ir bet kuriuo metu neturėjo prieigos prie geriamo vandens. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad dalis šunų nebuvo apžiūrėti iš karto po paėmimo, todėl vandens kiekį galimai atstatė, kaip kad nurodė liudytojai, besaikiu vandens gėrimu. Nors gyvūnų tinkamą maitinimą, pasak A. P. ir jos atstovo, patvirtina, kad šunys nebuvo išliesėję ir jų svoris atitiko normatyvus, tačiau šią aplinkybę paneigia daugumos apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymai, kuriuose teigiama, kad šunys nebuvo išliesėję, tačiau jų svoris buvo toks dėl apriboto judėjimo, pas šunis buvo silpnas raumenų tonusas. Be to, liudytojai nurodė, kad dauguma paimtų šunų ėsdavo ar vis dar ėda savo išmatas, kas galimai tapę įpročiu dėl nepakankamo maitinimo.

36. A. P. atstovo apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad absoliuti dauguma paimtų gyvūnų buvo geros būklės su iš esmės mažareikšmiais priekaištais dėl netobulos sveikatos, kas rodo, jog A. P. pakankamai atsakingai rūpinosi savo gyvūnais, net jeigu ji galbūt galėjo jais pasirūpinti ir dar geriau. Be to, skunde ginčijama, kad šunims buvo būtina skubi pagalba. Vis tik teisėjų kolegija pažymi, kad pripažįstant žiaurų elgesį su gyvūnais, remiantis Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktu (veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina), įstatymo norma nereikalauja, kad būtina pagalba būtų nesuteikta išimtinai visiems šunims, ar kažkokiai proporcingai paimtų ir patikrintų šunų daliai, be to Įstatyme nenumatyta, kad būtina pagalba laikoma kartu ir skubia. Dėl to manytina, kad net ir būtinos, bet nebūtinai skubios, veterinarinės pagalbos nesuteikimas bent vienam gyvūnui jau gali būti pripažįstama žiauriu elgesiu ir jo kankinimu, dėl ko kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 16 ar 18 dalį.

37. Būtinosios veterinarinės pagalbos apibrėžimas įstatymo leidėjo nėra pateiktas, dėl to preziumuojama, kad sprendžiant veterinarinės pagalbos būtinybę, reikia kiekvieną atvejį įvertinti individualiai Pažymėtina, kad atliekant patikrinimą ir Nagrinėjamos bylos atveju, būtinąja veterinarine pagalba pripažįstama tokia situacija, kuomet gyvūnui be konkrečios veterinaro intervencijos esama būklė nepagerėtų, o priešingai – palaipsniui blogėtų ar sukeltų kančias, ar net žūtį.

38. Pažymėtina, kad dalis šunų buvo apžiūrėti dar tą patį vėlų vakarą, naktį, kita dalis – sekančią ar dar sekančią dieną. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis šunų viduriavo, todėl, kaip kad nurodė posėdžio metu apklausta liudytoja J. G., gydymas tokiu atveju negali būti skirtas, neišsiaiškinus viduriavimo priežasčių. Taigi, laikytina, kad šunys, su aiškiais klinikiniais ligų simptomais, tokiais kaip viduriavimas su krauju, tiesiosios žarnos iškritimas, matomas aiškus ausų ir akių uždegimas, šlapiuojanti žaizda ir pan. – rodo, kad šiems gyvūnams buvo laiku nesuteikta būtina veterinarinė pagalba.

39. Savalaikį veterinarinės pagalbos šunims nesuteikimą pagrindžia byloje esantys pirminių apžiūrų medicininiai išrašai, kuriuose, be kita ko, nurodyti ir paskirti medikamentai, kas įrodo, kad daugumai iš A. P. paimtų gyvūnų pagalba buvo reikalinga, ir be vaistų pagalbos šunų būklė nebūtų gerėjusi. UAB „N“ veterinarijos gydytoja M. L. F. gyvūno Nr. J01 klinikinės apžiūros kortelėje nurodė, kad atsižvelgiant į ausų būklę, manoma, kad gyvūnui laiku buvo nesuteikta veterinarinė pagalba ir tinkama priežiūra, dėl to gyvūnas patyrė ilgalaikes kančias ir suluošinimus (1 t., b. l. 56). Kad gyvūnams buvo laiku nesuteikta pagalba, nurodoma ir kituose veterinariniuose išrašuose iš ligos istorijų (1 t., b. l. 58, 59, 63, 64). Tam tikriems gyvūnams medikamentai buvo paskirti jau pirminės apžiūros metu (1 t., b. l. 72, 75-76, 77-78, 79-80, 81-82, 87-88, 95-96, 97-98), kitiems pirminės apžiūros metu buvo atliekami tam tikri tyrimai, imami mėginiai ir gydymas medikamentais paskirtas vėliau. Iš visų šių byloje esančių duomenų akivaizdu, kad daugumai paimtų šunų buvo reikalinga veterinarinė pagalba, o daliai jų – ši pagalba buvo būtina.

Dėl padarinių kilimo ir kaltės

40. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas savo apeliaciniame skunde ginčija A. P. kaltę teigdamas, kad gyvūnų žūties ar suluošinimo grėsmė nutarime nurodoma tik deklaratyviai ir nepagrįstai. Tvirtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų dėl veterinarinės būklės nesuteikimo, kuris galėtų lemti gyvūno žūtį ar suluošinimą, o kiti nurodomi gyvūnų gerovės pažeidimai taip pat nėra pagrįsti gyvūno žūties ar suluošinimo grėsme. Teigia, kad keleto iš gyvūnų sunkesnės veterinarinės būklės faktas nėra tyčinio gyvūnų kankinimo ar žiauraus elgesio su jais padarinys. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka.

41. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime konstatuota, kad A. P. padarė ANK 346 straipsnio 18 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą šiais atitinkamais veiksmais ir (ar) neveikimu:

41.1. tinkamai nesirūpindama, kad augintiniams laiku būtų suteikta būtina veterinarinė pagalba, dėl ko kai kuriems augintiniams buvo konstatuota sunki sveikatos būklė ar įsisenėjusios ligos, kurios sunkiai gydomos, o jų tolesnis negydymas galėjo sąlygoti augintinio žūtį ar dideles kančias (pvz. šuns (mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini)) letenos ištinę, matomas lėtinis, uždegiminis, alerginis procesas, ausų landos pilnai užakusios, ausų kremzlės deformuotos, tikėtina dėl lėtinio ausų uždegimo, abiejuose ausyse matomi seniai susiformavę polipai, uždarantys pilnai ausų landas, akių vokai patinę, matomas pūlingas konjuktyvitas; 1 prancūzų buldogas (neženklintas) sunkiai gali vaikščioti, atsisako maisto ir vandens, labai stipriai viduriuoja krauju, besituštinant šuniui iškrenta tiesioji žarna, kurioje matomos erozijos; kitas prancūzų buldogas (neženklintas) stipriai netekęs svorio, yra dehidratacijos požymių, tuštinasi vien krauju, stiprus bakterinės kilmės uždegimas; šuns (mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini)) gleivinės anemiškos, gyvūnas išliesėjęs, stipri dehidratacija, išretėjęs, nežvilgus kailis, ūmi diarėja su krauju bei gleivėmis ir kt.) pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto („veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina”) reikalavimus;

41.2. laikydama gyvūnus mažuose narvuose ir kelioniniuose boksuose, kurių plotas: 0,2 m²; 0,25 m²; 0,14 m², o aukštis mažesnis už kai kurių gyvūnų aukštį ties ketera (Bulterjero patelė), taip pat laikydama 55 gyvūnus, neturėdama tam tinkamų tokiam skaičiui gyvūnų laikymo sąlygų, tuo sukeliant gyvūnams ypatingas kančias, lauke laikydama gyvūnus voljeruose, kuriuose yra per mažas būdų ir (ar) slėptuvių skaičius (pvz. vienas boksas keturiems šunims), taip neužtikrindama galimybę gyvūnams pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, narvuose ir boksuose neįrengdama gyvūnams guolių, laikydama gyvūnus narvuose, kuriose grindys grotuotos (8 vnt.), taip sukeldama gyvūnams nepatogumo jausmą ir kančias, laikydama gyvūnus voljeruose, kurių tinklas atitrūkęs su aštriais kraštais, bei narvuose, kurie uždengti suskilusiais šiferio lakštais, taip sukeldama gyvūnams pavojų jų sveikatai, pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punkto („gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis”) ir 16 punkto („netinkamų, žalingų gyvūnų laikymo, priežiūros ar darbo įrenginių taikymas gyvūnams”) reikalavimus;

41.3. neužtikrindama pakankamą gyvūnų girdymą, kai narvuose ar boksuose laikomi gyvūnai neturėjo vandens dubenėlių, pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 17 punkto („nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas”) reikalavimus;

41.4. nesudarydama gyvūnams sąlygų laisvai judėti, neįrengdama jiems guolių, pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 18 punkto („poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius”) reikalavimus.

42. ANK 346 straipsnio 18 dalies sudėtis yra materialioji, kas reiškia, kad atsakomybei kilti yra būtini padariniai, šiuo atveju – dėl daromo pažeidimo turi būti nustatyta, kad gyvūnams grėsė žūtis ar suluošinimas. Būtent žiauraus elgesio ir kankinimo padariniai atriboja administracinę atsakomybę nuo baudžiamosios (dėl žiauraus elgesio ir gyvūno kankinimo konstatavus gyvūno žūties ar suluošinimo faktą, asmeniui kyla atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnį).

43. Taigi akivaizdu, kad esant konkretiems padariniams, t. y. nustačius neginčijamus faktus, kad dėl A. P. (ne)veikimo gyvūnas žuvo ar buvo suluošintas – ji būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

44. Sprendžiant atsakomybės klausimą, pažymėtina ir tai, kad padariniai, o šiuo atveju – grėsmė, nėra įstatymo leidėjo apibrėžta. Taigi, kiekvienoje byloje paliekama diskrecijos teisė institucijoms, surašančioms administracinio nusižengimo protokolą, ir bylas nagrinėjantiems teismams nuspręsti, ar dėl padarytų veiksmų ar neveikimo yra kilusi reali grėsmės ir kuo ji pasireiškė kiekvienu konkrečiu atveju.

45. Kad A. P. veiksmai ir (ar) neveikimas bylos kontekste pripažintas žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, teisėjų kolegija jau pasisakė ankstesnėse pastraipose. Aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad neturint tinkamų laikymo sąlygų, tokio kiekio gyvūnų laikymas per mažo ploto narvuose, kurių dalyje grindys buvo ir grotuotos, mažuose kelioniniuose boksuose, kai tokių narvų ir boksų aukštis buvo dar mažesnis už kai kurių juose laikomų šunų aukštį, dalies šunų laikymas lauko voljeruose, kuriuose nustatytas per mažas būdų ar slėptuvių skaičius, bei kurių tinklas atitrūkęs su aštriais kampais, bei narvuose, kurie uždengti suskilusiais šiferio lakštais, neabejotinai kėlė šunims nepatogumo jausmą, kančią ir dėl to buvo kilusi reali grėsmė jiems susiluošinti, ar ilgainiui tokiai būklei tęsiantis – ir žūti.

46. Suluošinimo grėsmė realiai buvo kilusi ir dėl to, kad šunims nebuvo sudarytos sąlygos laisvai judėti, o guolių neįrengimas, ypač šunims, laikomiems grotuotuose narvuose, kurių pagrindas buvo irgi grotos – taip pat neabejotinai kėlė realią grėsmę jų sveikatai, kaip ir nepakankamas šunų girdymas. Tą patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, nurodę, kad dalis paimtų šunų gėrė besaikiai, dalis gyvūnų nemokėjo tinkamai vaikščioti, tuštindavosi ten pat, kur ir miegodavo, vienam iš šuniukų ir po ilgo laiko pagulėjus dar vis sustingsta/užsikerta letenos sąnarys. Kaip jau buvo minėta, veterinarinių klinikų išrašuose daliai šunų buvo konstatuotos pragulos, netaisyklinga letenų, nagų padėtis ir panašaus pobūdžio indikacijos. Visa tai leido teismui pagrįstai konstatuoti, kad šunys ilgą laiką buvo laikomi narvuose, kas jiems kėlė kančią, ir neabejotinai – buvo kilusi reali grėsmė šiems šunims likti suluošintiems.

47. Visos šios aplinkybės paneigia A. P. atstovo skundo argumentą, kad ANK 346 straipsnio 18 dalies pažeidimai buvo iš esmės grindžiami vien penkių gyvūnų veterinarine būkle. Taigi, akivaizdu, kad ir kiti nustatyti pažeidimai, kurie nagrinėjamoje byloje pripažinti kaip žiaurus elgesys su gyvūnais ir jų kankinimas, kėlė realią grėsmę paimtų šunų sveikatai ar gyvybei. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad A. P. atstovo skunde didžiausia reikšmė suteikta penkių šunų sveikatos būklei, dėl kurių buvo pripažinta, kad jiems buvo būtina veterinarinė pagalba, šių šunų būklę apeliacinės instancijos teismas analizuoja plačiau.

48. Dėl augintinio, kurio mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) (Margo): paimtas šuo buvo priglaustas VšĮ „L“. Į bylą pateiktame 2020 m. spalio 10 d. (sekančią dieną po paėmimo) UAB „R“ išraše iš ligos istorijos nurodyta, kad šuns amžius 6 metai, svoris 11,6 kg, temperatūra 38,4. Išraše nurodoma, kad šuns kailio būklė normali, tačiau murzina. Snukio raukšlės ištinę ir praplikę, raukšlėse iššutimai. Ausų kraštai apiplikę ir su šašais. Kailis sulipęs nuo išmatų. Įmitimas vidutinis. Letenos ištinę, matomas lėtinis uždegiminis alerginis procesas. Ausų landos pilnai užakusios. Ausų kremzlės deformuotos, surandėję, tikėtina dėl lėtinio ausų uždegimo ir otohematomų. Po kaire ausimi yra pulsuojanti fistulė. Abiejose ausyse matomi seniai susiformavę polipai, uždarantys pilnai ausų landas. Matoma stipri šnervių stenozė. Matoma nosies veidrodėlio hiperkeratozė. Akių vokai patinę, matomas pūlingas konjuktyvitas. Ant kulnų ir alkūnių matomos nuospaudos. Aplink išorinius lytinius organus gausu nešvarumų, matomos pūlingos išskyros. Dantų būklė labai prasta, gausu akmenų, labai stiprus gingivitas (1 t., b. l. 32). A. P. atstovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja, veterinarijos klinikos gydytoja V. V. teigė, kad šuo tapo kurčias, tačiau liudytoja J. G. nurodė prieštaringas aplinkybes, kad vienas iš šunų galimai gali būti kurčias, tačiau tam reikia daryti brangų tyrimą Vilniuje. Šie prieštaravimai teismo nebuvo pašalinti, o remtasi išimtinai V. V. padarytomis prielaidomis. Šiam šuniui nebuvo suteikta veterinarinių procedūrų. Taip pat skunde pažymėta, kad polipai neatsiranda dėl šeimininko veiksmų, tai yra genetinė šuns ypatybė. Be to, specialisto pateiktoje nuomonėje nurodyta, kad specialistas asmeniškai kreipėsi į V. V., kuri jam patvirtino, kad jokios gydomosios procedūros atvežtiems šunims nebuvo atliekamos, nes nebuvo tam būtinumo, kas patvirtina, kad visiems atvežtiems gyvūnams nereikėjo būtinos veterinarinės pagalbos. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad į bylą pateikta pažyma, jog 2020 m. spalio 9 d. su veterinarijos klinika UAB „K“ buvo susitarta vizitui dėl dviejų prancūzų buldogų problemų su ausimis. Vienam iš jų turėjo būti atlikta operacija. Iki tol augintiniui buvo leidžiami priešuždegiminiai vaistai, valomos ausų landos. Tvirtina, kad veterinarijos gydytojos V. V. pateikti gyvūnų būklės vertinimai buvo neobjektyvūs, neišsamūs ir kliniškai nepagrįsti. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad į bylą pateiktas UAB „K“ išrašas (1 t., b. l. 142) negali būti laikomas tinkamu įrodymu, kadangi jame nėra nurodoma, dėl kokių konkrečių šunų buvo planuotas vizitas. Taip pat pritartina ir skundžiamame nutarime nurodytai aplinkybei dėl specialisto J. Š. pateiktos išvados ir jo apklausos teismo posėdžio metu, kad teismas patikimesniais laikė parodymus tų veterinarijos gydytojų, kurie betarpiškai apžiūrėjo iš A. P. paimtus šunis ir nustatė jiems diagnozes. Be to, minėtam specialistui A. P. buvo pateikusi nuotraukas, kuriose buvo neaišku, nei kokie konkretūs šunys jose užfiksuoti, nei kada darytos nuotraukos. Kad šio šuns būklė buvo prasta ir jam reikėjo gydymo, bei vėliau jis ir buvo gydytas, patvirtino apeliacinės instancijos teisme apklaustas VšĮ „L“ atstovas. K. K. parodė, kad pas Merlę išoriškai buvo matomi ant ausų užaugę polipai, taip pat buvo akių uždegimas, fistulė po ausimi. Pradžioje jai bandė taikyti medikamentinį gydymą, tačiau vėliau pasitarę su veterinarais nusprendė operuoti, nes neoperavimas galėjo sukelti kritinę būklę ir lemti šuns mirtį. Be to, ta aplinkybė, kad šiam šuniui buvo nustatyta net ne viena, bet keletas lėtinių būklių ir susirgimų, rodo, kad gyvūnui ilgą laiką ir savalaikiai nebuvo teikiama veterinarinė pagalba. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrįstai pripažinta, jog šiam šuniui nebuvo suteikta būtinoji pagalba, ir dėl to jam grėsė suluošinimas ar žūtis.

49. Dėl augintinio, kurio mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini): UAB „N“ gyvūno klinikinės apžiūros kortelėje J04 nurodyta, kad kalytė yra apie 5metų, sveria 9,8 kg, ruda su baltu. 2020 m. spalio 9 d. (iš karto po paėmimo) buvo pateiktas klinikinis veterinarijos gydytojos M. L. F. vertinimas, kuriame be kitų nurodyta ir tai, kad gleivinės anemiškos, pažandinių limfinių mazgų limfadenopatija, gyvūnas išliesėjęs (BCS 2/9): įdubęs pilvas, išryškėję šonkaulių lankai bei dubens kaulai), stipri dehidratacija. Matomas išretėjęs, nežvilgus plaukas, odos pleiskanojimas. Stebima ūmi diarėja su krauju bei gleivėmis, reguliarus metereorizmas. Palpuojant sukeliamas diskomfortas kaudalinėje pilvo dalyje. Šuns psichika jautri. Pateikta rekomendacija atlikti išsamią diagnostiką. Pateikta išvada, kad atsižvelgiant į pirminį klinikinį tyrimą, šuniui nebuvo laiku suteikta būtinoji veterinarinė pagalba. Dėl nuolatinės virškinamojo trakto disfunkcijos, šuo patyrė ilgalaikes kančias bei yra suluošintas (1 t., b. l. 59). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jeigu augintiniui tikrai būtų konstatuotos nurodytos ligos, jis nebūtų vakcinuojamas, kadangi jo organizmas taip dar labiau būtų susilpnintas. Ūmios diarėjos negalima konstatuoti pirminės apžiūros metu, nes reikalingas ilgesnis stebėjimas. Apžiūros metu negalima nustatyti gyvūnų žūties ar suluošinimo tikėtinumo, nes tam turi būti atlikti išsamūs tyrimai, būti paskirtos operacijos ar paskirti suluošinimo ar žūties grėsmės faktą patvirtinantys medikamentai. Pateiktame išraše taip pat nenurodyta, kaip prasirgtos ligos turės įtakos jo tolimesniam gyvenimui. Kaip parodė apeliacinės instancijos teisme apklausta UAB „N“ vadovė, vadovaujantis gyvūnų prieglaudų elgsenos protokolais, visi naujai atvežti gyvūnai turi būti vakcinuojami, kadangi jų nevakcinavimas jiems galėtų sukelti dar didesnes sveikatos problemas, nei vakcinavimas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su gyvūnų prieglaudų specifika, pasidomėjusi pasauline praktika, konstatuoja, kad gyvūnų skiepijimas jų paėmimo/gavimo metu yra normali praktika. Nors rekomenduojama skiepyti sveiką gyvūną, kuriam prieš atitinkamą laiko tarpą suduodami vaistai nuo kirminų ir pan., tačiau gyvūnų prieglauda, kaip didelį kiekį individų turinti organizacija (UAB „N“, pasak jo vadovės, tuo metu jau buvo beveik 200 augintinių) dirbanti su nežinomos sveikatos būklės gyvūnais, patenkančiais iš įvairių vietų, negali sau leisti rizikuoti jų gerove, todėl vadovaujasi pasaulinėmis smulkiųjų gyvūnų prieglaudų veterinarinės medicinos specialistų rekomendacijoms. Būtent UAB „N“ yra taikomas gyvūnų užkrečiamų ligų prevencijos protokolas, kuris sutampa su pasaulyje siūlomomis rekomendacijomis ir geriausiai pasiteisinusia praktika. Pagal Pasaulio smulkiųjų gyvūnų veterinarijos asociacijos 2016 metų vakcinacijos gaires, net ir sužeisti, ir ligoti gyvūnai turėtų būti vakcinuojami patekimo į prieglaudą metu. Taigi, šis skundo argumentas, kad vakcinavimas pagrindžia gerą gyvūno būklę, yra visiškai nepagrįstas. Kad ši kalytė buvo labai blogos būklės, patvirtino UAB „N“ vadovė J. G., kuri apeliacinės instancijos teismo posėdyje teigė, kad dėl ūmaus viduriavimo kraujais ir prastos būklės prie šios kalytės veterinaras liko budėti visą naktį. Šuo buvo išliesėjęs. Dėl jos gydymo buvo net prašyta profesoriaus pagalbos, kadangi pirmuonys nepasidavė gydymui, galimai infekcija buvo įsisenėjusi dėl ilgo negydymo arba netinkamo gydymo. Šiai kalytei ir dabar dar yra likę liekamieji reiškiniai – ji negali visko ėsti, turi tabrocehalinį sindromą, uždūsta, negali ėsti, nes springsta, vėliau, tikėtina, turės problemų su širdimi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus, kad liudytoja J. G. yra veterinarijos gydytoja, netikėti bendrovės veterinarijos gydytojos pateikta išvada bei šios veterinarijos gydytojos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

50. Dėl augintinio, kurio mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini): UAB „N“ gyvūno klinikinės apžiūros kortelėje nurodyta, kad šuo Nr. J08 yra 2-3 metų amžiaus, sveria 12,6 kg, balta su rusva, kūno temperatūra 37,8. 2020 m. spalio 9 d. veterinarijos gydytojos M. L. F. atliktame klinikiniame vertinime nurodyta, kad gleivinės rausvos, pažandinių limfinių mazgų limfadenopatija, šlapiuojanti žaizda viršugalvyje, kairės ausies deformacija, galimai trauminės kilmės, stebima diarėja, konjuktyvitas, odos pažeidimai dėl nuolatinio ašarojimo. Šuns psichika jautri. Nosies veidrodėlio hiperkeratozė. Epiphora. Rekomenduojama tinkama odos ir akių priežiūra, laboratorinis odos citologijos tyrimas. Padaryta išvada: atsižvelgiant į klinikinį vertinimą, manoma, kad gyvūnui laiku nebuvo suteikta veterinarinė pagalba ir tinkama priežiūra (1 t., b. l. 63). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad po diagnostikos šiam šuniui nebuvo paskirtas joks gydymas, neatliktos jokios veterinarinės gydymo procedūros. Pažymi, kad šuo atkeliavo pas A. P. su deformuota ausimi. Enteritas diagnozuotas neatliktus tolimesnių tyrimų, kas kelia abejonių veterinarinės apžiūros patikimumu. Šuniui nebuvo diagnozuotos jokios veterinarinės ligos, dėl kurių galėjo grėsti suluošinimas ar žūtis. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais negali sutikti, kadangi vien faktas, kad pas šunį viršugalvyje buvo rasta šlapiuojanti žaizda, įvertinus gyvūnų laikymo sąlygas, nustatytas patikrinimo metu, patvirtina galimos infekcijos grėsmę, jei nebūtų suteikta veterinarinė pagalba, nustatyta diarėja, konjunktyvitas parodo savalaikio veterinarinio gydymo nesuteikimą ir tinkamos priežiūros nebuvimą, o nosies veidrodėlio hiperkeratozė (beje, nustatyta daugumai šunų) įgalina spręsti apie pasikartojantį nosies mechaninį dirginimą, spaudimą ar trintį, t. y. gyvūnui tinkamų gyvenimo sąlygų ir priežiūros nesuteikimą, kas ilgainiui negydant gali sąlygoti gilių, skausmingų įtrūkimų atsiradimą, ne tik sukeliančių diskomfortą, tačiau ir galimybę patekti infekcijai.

51. Dėl augintinio, vardu Ričis: 2020 m. spalio 10 d. pirminio apsilankymo veterinarijos klinikos „A“ išraše iš ligos istorijos nurodyta, kad šuo yra 2 m. 9 mėn. amžiaus. Diagnozuota diarėja. Nurodyta, kad šuo į kliniką atvežtas sunkios būklės, sunkiai gali vaikščioti, atsisako maisto ir vandens. Šuo labai stipriai viduriuoja krauju. Apžiūros metu nustatyta, kad gyvūnas yra netekęs svorio ir yra dehidratacijos požymiai. Besituštinant šuniui iškrenta tiesioji žarna, kurioje matomos erozijos. Rentgenogramoje matosi stiprus tiesiosios žarnos išsiplėtimas. Kraujo tyrimas parodė labai stiprų bakterinį uždegimą. Ausies citologijoje nustatytos pavienės mielės. 2020 m. spalio 11 d. apžiūros metu nustatyta, kad Ričis sveria 9,9 kg, po lašelinės gyvūnas jaučiasi gerai, bet tuštinosi krauju ir besituštinant vis iškrenta žarna. 2020 m. spalio 13 d. apžiūros metu nustatyta, kad šuo vieną kartą pasituština normaliai, kitą kartą vėl viduriuoja kraujingai. Morfo vaizdas uždegimo atžvilgiu geresnis, tačiau atsiradusi anemija. 2020 m. spalio 14 d. nustatyta, kad gyvūnas toliau viduriuoja, įtariama, kad viduriavimas yra įsisenėjęs, dėl to gydymas gali užsitęsti (1 t., b. l. 67-71). Kad Ričio gydymas buvo tęsiamas, patvirtina ir kiti į bylą pateikti išrašai (2 t., b. l. 116-117, 119-123). Apeliantės pateiktame išraše iš ligos istorijos matyti, kad Ričis 2020 m. rugpjūčio 10 d. lankėsi veterinarijos klinikoje UAB „K“, atvyko dėl tiesiosios žarnos sfinkterio uždegimo, paskirtos žvakutės ir suspensija, atlikta pirminė apžiūra, žaizdų apdorojimas ir siuvimas, paskirti vaistai (1 t., b. l. 145). Apeliaciniame A. P. atstovo advokato skunde teigiama, kad Ričiui UAB „K“ 2020 m. rugpjūčio 10 d. taikytas gydymas dėl tiesiosios žarnos sfinkterio uždegimo, todėl nepagrįstai konstatuota, kad A. P. nesuteikė šiam šuniui būtinos veterinarinės pagalbos. Jam buvo taikytas gydymas ir kol gyveno pas A. P., Ričio būklė buvo stabili. Skunde tvirtinama, kad viduriavimą sukėlė pakeistas maistas, kadangi A. P. šiam šuniui taikė specialią dietą. Apie dietą ji informavo tarnybą šuns paėmimo metu, tačiau šios dietos nebuvo laikomasi. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pažeidėja dar rugpjūčio mėnesį kreipėsi dėl šio šuns gydymo, nepaneigia jos kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 18 dalyje. Priešingai, tai, kad šio šuns būklė buvo kritinė, kaip tą patvirtino tiek veterinarijos klinikos pateiktas ir aukščiau aptartas medicininis išrašas, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta Ričį globojanti liudytoja L. M., tik įrodo, kad A. P., žinodama ir suprasdama, kad šiam šuniui yra būtinas veterinarinis gydymas, dėl kilusios problemos apsilankė pas veterinarą tik kartą, ir nors buvo paskirtas gydymas, jo būklei akivaizdžiai blogėjant, nesiėmė reikiamų veiksmų šio šuns gydymui. Nors posėdžio metu A. P. tvirtino, kad būklė buvo stabilizavusi, tą paneigia byloje esančios nuotraukos su iš išangės iškritusia žarna bei pateikti medicininiai išrašai, iš kurių akivaizdu, jog problema buvo įsisenėjusi. Nurodyta, kad šuo atsisakė ėsti ir gerti, kas paneigia A. P. argumentą, kad žarna pradėjo vėl kristi dėl netinkamo maisto. Be to, jei problema būtų nesena, žarna taip greit nebūtų tiek išilgėjusi, kad kaip nurodo L. M., po pasituštinimo nesulįsdavo ir 1-1,5 val. L. M. teigia, kad po gydymo šios problemos dabar nėra. Be to, ši liudytoja taip pat teigė, kad nuo paėmimo Ričiui buvo nustatytos 6 skirtingos diagnozės, taip pat nustatyta ir autoimuninė liga, šuo netoleruoja jokio maisto, pas veterinarą vyksta kas savaitę. Taigi visa tai tik įrodo, kad Ričiui laiku nebuvo suteikta būtinoji veterinarinė pagalba.

52. Dėl augintinio, kuris globos namuose pavadintas Punciku: 2020 m. spalio 10 d. pirminio apsilankymo veterinarijos klinikos „A“ išraše iš ligos istorijos nurodyta, kad šuo yra 2 m. amžiaus, svoris 5,14 kg, temperatūra 38,6. Diagnozuota giardiozė. Išraše nurodyta, kad šuo yra stipriai netekęs svorio, yra dehidratacijos požymiai. Tuštinasi vien krauju. Nemoka paimti ir sukramtyti maisto, todėl globėjai maišo su vandeniu, kad maistą laktų. Morfologiniai kraujo tyrimai rodo stiprų bakterinės kilmės uždegimą. Rentgenogramoje matosi skysčių pilvo ertmėje, tai gali būti dėl stipraus gastroenterokolito (1 t., b. l. 72-74). Apeliaciniame A. P. atstovo skunde teigiama, kad veterinariniame išraše fiksuoti akivaizdžiai tikrovės neatitinkantys faktai. Šis šuo yra patelė, o ne patinas, kaip nurodoma išraše. Gyvūnui nustatytas gastroenterokolitas, tačiau jo kūno temperatūra buvo visiškai normali, dėl ko tokia diagnozė negalima. Įvertinus tokią gausą prieštaravimų, pirmosios instancijos teismas atidžiai turėjo vertinti pateiktus veterinarų medicininius išrašus. Pažymėtina, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, gastroenterokolitas nenustatytas, o teigiama, kad dėl jo gali būti matomi skysčiai pilvo ertmėje. Taigi, akivaizdu, kad veterinaras darė prielaidą, o ne konstatavo faktą. Tai, kad galimai buvo sumaišyta gyvūno lytis, teisėjų kolegijos manymu, nepatvirtina, jog buvo netinkamai nurodoma ir anamnezė, todėl netikėti veterinarijos klinikos pateiktu išrašu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

53. Apeliaciniame A. P. atstovo skunde taip pat teigiama, kad nenustatyta A. P. tyčia, kas yra privalomas nustatyti ANK 346 straipsnio 18 dalyje įtvirtinto nusižengimo požymis.

54. Tyčinė kaltės forma yra būtinasis subjektyvusis sudėties požymis. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu nelaikomas netyčinis gyvūno sužeidimas ar nužudymas. O nagrinėjamu atveju skundo autorius teigia, kad keleto iš gyvūnų sunkesnės veterinarinės būklės faktas nėra tyčinio gyvūnų kankinimo ar žiauraus elgesio su jais padarinys.

55. Kaip nurodyta ANK 8 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Antroje šio straipsnio dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo. ANK 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

56. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. P. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 18 dalyje, padarė veikdama netiesiogine tyčia. Akivaizdu, kad A. P., 30 metų būdama veisėja, ilgamete prancūzų buldogų augintoja, suvokė savo veikos pobūdį, kad dėl netinkamų sąlygų sudarymo, netinkamo gyvūnų laikymo ir netinkamos priežiūros, dėl savalaikės veterinarinės pagalbos nesuteikimo gali atsirasti ANK 346 straipsnio 18 dalyje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Tarp A. P. veiksmų (neveikimo): tinkamo nesirūpinimo, kad augintiniams laiku būtų suteikta būtina veterinarinė pagalba, dėl ko kai kuriems augintiniams buvo konstatuota sunki sveikatos būklė ar įsisenėjusios ligos, kurios sunkiai gydomos, o jų tolesnis negydymas galėjo sąlygoti augintinio žūtį ar dideles kančias, 55 šunų laikymo jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, tuo sukeliant gyvūnams ypatingas kančias, pakankamo gyvūnų girdymo neužtikrinimo, nesudarymo gyvūnams sąlygų laisvai judėti, guolių jiems neįrengimo ir atsiradusių pasekmių: byloje esančiais medicinos išrašais ir liudytojų parodymais nustatytų šunų būklių ir ligų, dėl kurių gresia gyvūnų suluošinimas ar net mirtys, yra aiškus priežastinis ryšys, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino A. P. padarius ANK 346 straipsnio 18 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Dėl skirtos piniginės sankcijos dydžio

57. Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 18 dalyje numatyta sankcija – bauda nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt eurų (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. spalio 8 d. iki 2020 m. lapkričio 14 d.).

58. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu įstatymų leidėjas yra jau sugriežtinęs atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Pagal šiuo metu galiojančią ANK redakciją, už ANK 346 straipsnio 18 dalyje nurodytą pažeidimą numatyta sankcija – bauda nuo 900 iki 3200 Eur. Be to, pagal ANK 346 straipsnio 20 dalį, už šio pobūdžio administracinį nusižengimą gyvūnų konfiskavimas yra privalomas. Visa tai tik įrodo skiriamą valstybės didelę reikšmę gyvūnų gerovei užtikrinti ir požiūrį, kad už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus asmenys turi būti baudžiami griežčiau.

59. Skundžiamame Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. sausio 28 d. nutarime nurodyta, kad A. P. administracine tvarka nebausta, jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje, dėl nusižengimo pagal ANK 346 straipsnio 18 d. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, taip pat nėra A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirdamas nuobaudą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę vieno iš nusižengimų atveju ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir sprendė, jog A. P. skirtinos administracinės nuobaudos – ANK 346 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda ir ANK 346 straipsnio 18 dalies sankcijoje numatyta bauda, artimesnė sankcijos vidurkiui. A. P. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 18 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 700 Eur dydžio bauda.

60. Institucija savo apeliaciniame skunde prašo A. P. skirti maksimalią piniginę baudą – 1750 Eur dydžio. Nurodo, kad konstatavus ypač žiaurų pažeidėjos elgesį su gyvūnais, kad buvo padarytas tyčinis administracinis nusižengimas, įvertinus tai, kad ji neprisipažino padariusi neteisėtus veiksmus, bandė pateisinti savo elgesį, maksimalios baudos paskyrimas, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, laikytina tinkama nuobauda, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų.

61. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už padarytą administracinį nusižengimą skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

62. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius ir ištirtus įrodymus, įvertinę nustatyto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančius duomenis, kurie aptarti ir pirmosios instancijos teismo nutarime, įvertinę, kad A. P. prisipažino tik dėl ANK 346 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo, į ką negali būti atsižvelgiama, skiriant nuobaudą pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, laiko, kad A. P. turi būti paskirta administracinė nuobauda, lygi straipsnio dalies sankcijos vidurkiui.

Dėl gyvūnų konfiskavimo

63. ANK 346 straipsnio 20 dalyje numatyta, kad už ANK 346 straipsnio 18 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. spalio 8 d. iki 2020 m. lapkričio 14 d.).

64. Tai alternatyvi administracinio poveikio priemonė, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

65. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas iš A. P. paimtų gyvūnų konfiskavimo klausimą, atsižvelgė į tai, jog A. P. prisipažino dėl vieno administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 1 dalyje, padarymo, į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir į tai, jog administracine tvarka per trejų metų laikotarpį nebausta, 2017 m. gruodžio 18 d. baustumas pagal administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 1 dalį – įspėjimas, išnykęs (2 t., b. l. 8-14), bei į tai, kad A. P. ganą ilgą laiką užsiėmė šunų auginimu ir priežiūra, iki 2020 m. buvo registruota gyvūnų augintinių veisėja, duomenų, kad A. P. iki 2020 m. spalio 9 d. būtų buvusi įspėta ar bausta dėl netinkamo gyvūnų laikymo ar priežiūros, byloje nėra. Be to, pirmosios instancijos teismas vertino, kad A. P., atsižvelgdama į gyvūnų laikymo sąlygų ir įstatymo pažeidimus, padarė išvadas, įsipareigojo užtikrinti jiems tinkamas laikymo sąlygas, surado tinkamas patalpas gyvūnams laikyti, jos sūnui, A. S., išnuomojus konteinerius A. P. šunų laikymui, įsigijo gyvūnams kilimėlius (2 t., b. l. 84-107), todėl laikė tikėtina, jog dėl šių pažeidimų padarymo A. P. savo elgesį įvertins savikritiškai bei parodys deramą pareigą ateityje elgtis atidžiai ir rūpestingai, prižiūrint savo turimus gyvūnus (šunis), ir nusprendė, kad šiuo atveju A. P. priklausantys gyvūnai (šunys) nekonfiskuotini.

66. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

67. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria Institucijos atstovų apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams, kad A. P. veiksmai neįrodo jos pasirengimo tinkamai rūpintis gyvūnais. Nors, kaip nurodyta skundžiamame nutarime, A. P. šunų auginimu bei priežiūra užsiėmė ilgą laiką, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog ji tą darė netinkamai ir tokiu būdu, kuris nesuderinamas su gyvūnų gerovės principais, todėl pažeidėjos įsipareigojimai dėl gyvūnų laikymo sąlygų pagerinimo neįrodo, kad gyvūnų laikymo sąlygos ilguoju laikotarpiu pasikeis.

68. Pritartina ir Institucijos skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, jog A. P. galimai padarė išvadas, yra paneigtas byloje esančia medžiaga, o būtent tuo, kad A. P. viso bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 18 dalyje, nepripažino, priešingai, tvirtino, kad šunys buvo prižiūrėti ir laikomi tinkamai, ginčijo objektyviai nustatytas jų būkles ir ligas, dėl kurių gyvūnams grėsė suluošinimas ar net mirtis. Pažymėtina ir tai, kad apklausiama A. P. nesugebėjo tinkamai paaiškinti šunų atsiradimo pas ją aplinkybių, negalėjo nurodyti, kurie šunys yra jos nuosavybė, kurie - laikinai priglausti, kurie gauti „kaip nauda“ už tariamą tarpininkavimą. Jos pateiktas šunų vertinimas „vertingi, geros kokybės“ įrodo labiau jos versliškumą, nei rūpestingumą ir meilę gyvūnams.

69. Esant šių aplinkybių visumai, atsižvelgiant į tai, kad A. P. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, ji savo elgesio neigiamai nevertino, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo administracinio poveikio priemonės – gyvūnų konfiskavimo – netaikymas neatitiko administracinei nuobaudai keliamų tikslų ir paskirties, o būtent – ne tik nubausti nusižengimus padariusį asmenį, bet ir apriboti ar atimti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Todėl šiuo atveju gyvūnų konfiskavimas yra taikytinas.

70. Byloje buvo gautas A. P. sūnaus A. S. prašymas dėl jam nuosavybės teise priklausančių šunų, kurių mikroschemų numeriai yra: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), pridėjo nuosavybės teisę pagrindžiančius dokumentus (1 t. b. l. 118-131). Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento direktorės raštu A. S. buvo atsakyta, kad jis šunis A. P. paliko tikėdamasis, kad šunimis bus rūpinamasi tinkamai, kadangi A. P. yra jo mama. Departamento direktorė rašte taip pat pažymėjo, kad Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, kad gyvūnų laikytojas privalo nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, jis, prieš palikdamas šunis kito asmens priežiūrai, turėjo įsitikinti dėl gyvūnų laikymo sąlygų ir užtikrinti, kad gyvūnai būtų laikomi nepažeidžiant Įstatyme nustatytų reikalavimų. Taigi, vadovaujantis minėto Įstatymo normomis bei turint pagrįstų įtarimų, kad A. S. žinojo apie netinkamas gyvūnų laikymo sąlygas pas A. P., tačiau, nepaisant to, jis savo nuosavybės teise priklausančius gyvūnus paliko pas ją, prašymą prijungė prie administracinio nusižengimo bylos medžiagos, kurią perdavė nagrinėjimui teisme (2 t., b. l. 21).

71. ANK 29 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta ir tai, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už ANK 346 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

72. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad A. S. yra A. P. sūnus, kuris, kaip nurodė pirmosios instancijos teisme, pas motiną lankydavosi dažnai, kas pagrįstai leidžia manyti, jog A. S. žinojo ir matė šunų laikymo sąlygas bei kitas patikrinimo metu užfiksuotas aplinkybes, tačiau vis tik savo šunis patikėjo A. P., sprendžiama, kad šie šunys taip pat yra konfiskuotini.

73. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, ištyrusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. P. pripažino padariusią administracinius nusižengimus, numatytus ANK 346 straipsnio 1 ir 18 dalyje, tačiau netinkamai individualizavo skiriamą nuobaudą bei nepagrįstai netaikė administracinio poveikio priemonės – gyvūnų konfiskavimo, dėl to Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. sausio 28 d. nutarimas šioje dalyje keičiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. atstovo advokato Sauliaus Majausko apeliacinį skundą atmesti.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Jonavos skyriaus atstovų, advokatų Dovilės Armalytės ir Tado Varapnicko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. sausio 28 d. nutarimą dalyje dėl administracinės nuobaudos už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 18 dalyje, skyrimo.

A. P. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 18 dalyje, skirti 1025 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt penkių eurų) baudą su paimtų šunų konfiskavimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra 1025 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt penkių eurų) baudą su paimtų šunų konfiskavimu.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria nutarta, nutarimui įsiteisėjus, gyvūnus (šunis), paimtus ir perduotus laikinai globai, grąžinti A. P..

Kitą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. sausio 28 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.