Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. R. atstovo advokato Donato Ramanausko apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties G. R. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. R. Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) Specialios paskirties skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. spalio 4 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, ir jam paskirta 520 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams už tai, kad jis 2020 m. spalio 4 d. 17 val. 3 min., Krašto kelyje (duomenys neskelbtini) kilometre viršijo nustatytą 90 km/h greitį, važiavo 149 km/h greičiu ir leistiną greitį viršijo 54 km/h (įvertinus 3 procentų paklaidą), tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 131.1 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. R. atstovo advokato Donato Ramanausko apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto, jo kvalifikacijos ir kaltės nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, todėl administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama šioje apimtyje.

7. Asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

8. ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas nustatytą greitį viršijo daugiau kaip 50 km/h. Už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 6 mėnesių (ANK 416 straipsnio 7 dalis). Institucijai 2020 m. spalio 4 d. nutarimu G. R. skiriant administracinio poveikio priemonę už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, buvo atsižvelgta į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnyje, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, bei į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, G. R. asmenybę. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, G. R. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesiams.

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs G. R. padarytą administracinį nusižengimą ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, skundžiamoje nutartyje sprendė, kad nėra teisinio pagrindo G. R. švelninti Institucijos paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nenustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, G. R. ne kartą baustas administracine tvarka, jis linkęs daryti administracinius nusižengimus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, jog apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad G. R. ne pirmą kartą yra baudžiamas už KET nesilaikymą, jis linkęs nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų nesilaikyti, taip pat įvertinęs G. R. charakterizuojančią medžiagą, padarė pagrįstą išvadą, jog Institucijos nustatytas administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra teisingas.

10. Aukštesnės instancijos teismas atmeta skundo argumentą, jog apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino G. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

11. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai kaltininkas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika administracinių nusižengimų bylose, minėta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką. Sprendžiant dėl šios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išsprendimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020).

12. Kaip matyti iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. R. pirmosios instancijos teisme prisipažino, kad padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nurodė dėl to labai gaili, kas yra nurodoma ir apeliaciniame skunde, tačiau išklausius teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad tuo pačiu jis taip pat bandė save pateisinti teigdamas, kad tuo metu labai skubėjo. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu G. R. bandė sumenkinti savo padarytą nusižengimą ir jo prisipažinimas laikytinas tik formaliu. Be to pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ankstesni baustumai už padarytus administracinius nusižengimus buvo analizuoti vertinant jo asmenybę ir nustatant, ar jo prisipažinimas yra nuoširdus, o ne kaip dabartinį administracinį nusižengimą kvalifikuojantis požymis. Iš administracinių nusižengimo registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 26–40) matyti, kad G. R. per metus laiko iš esmės analogišką administracinį nusižengimą (nustatyto greičio viršijimas) padarė ketvirtą kartą, o iš viso per metus laiko padarė aštuonis administracinius nusižengimus. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad per 5 metų laikotarpį G. R. padarė net 37 administracinius nusižengimus, dauguma paskirtų baudų yra nesumokėtos. Šios nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad G. R. neabejotinai suprato dėl savo neteisėtų veiksmų galinčias kilti pasekmes, tačiau sąmoningai ignoravo jam kaip vairuotojui taikomus KET reikalavimus ir leistiną greitį viršijo net 54 km/h. Tai rodo, jog apeliantas savo elgesio nevertina kritiškai, todėl akivaizdu, kad jo prisipažinimas nėra nuoširdus ir juo siekiama tik sušvelninti savo padėtį. Pažeidėjo pripažinimas taip pat nepadėjo išaiškinti administracinio nusižengimo padarymo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti G. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

13. Nors, apelianto teigimu, dėl padaryto nusižengimo jis buvo pamokytas ir dėl savo veiksmų gailisi, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nėra pagrindas išvadai, kad paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota netinkamai. Pažymėtina, jog G. R. nepaiso įstatymų ir nesilaiko visuomenėje įtvirtintų normų. Kaip jau buvo minėta, G. R. yra ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už šiurkščius KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų už daugumą padarytų nusižengimų, taip pat ne kartą yra padaręs analogiškus administracinius nusižengimus. Tokie duomenys apie ankstesnius jo baustumus neigiamai charakterizuoja apeliantą ir rodo, kad jis negerbia ir nepaiso ne tik saugaus eismo keliuose reikalavimų, bet ir visuomenėje įtvirtintų tinkamo elgesio reikalavimų ir įstatymų, todėl nėra teisinio pagrindo jam sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, G. R. asmenybę, jam paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam didesniam nei vidurkis laikotarpiui atitinka jo padaryto nusižengimo sunkumą bei nepažeidžia proporcingumo principo.

14. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis rūpinasi senyvo amžiaus ir sveikatos problemų turinčia močiute, kuri buvo jo globėja ir kuri gyvena kitame mieste, o teisė vairuoti reikalinga ir siekiant įsidarbinti pagal sudarytą trišalę sutartį. Šios aplinkybės nelaikytinos švelninančiomis G. R. atsakomybę ir nesudaro pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Byloje nėra duomenų, kad būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo rūpinasi senele, o ne jo pilnamečiai sesuo ir brolis (b. l. 19). Taip pat iš 2020 m. birželio 5 d. trišalės sutarties Nr. URS(19.3)-861 su Užimtumo tarnyba ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2020 m. birželio 8 d. profesinio mokymo sutarties Nr. 701 (b. l. 9–18) matyti, kad G. R. C ir CE kategorijų mokymo programą turėjo baigti 2020 m. liepos 7 d., o iki 2020 m. rugsėjo 25 d. turėjo įgyti minėtų kategorijų vairuotojo pažymėjimą, t. y. dar iki padaryto administracinio nusižengimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nurodytu laikotarpiu Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo paskelbtas karantinas ir vairavimo pamokos bei egzaminai VĮ Regitra vyko įprasta tvarka, todėl nesutiktina su apeliantu, kad dėl paskirtos nuobaudos jam nebus galima įvykdyti trišale sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

15. Be to, minėtas aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su darbinių funkcijų atlikimu, rūpinimusi artimaisiais, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir G. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau tai nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisės vairuoti transporto priemones būtinumas tiek dėl asmeninių interesų, tiek dėl darbo, turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tuo tarpu G. R., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, todėl dėl administracinio nusižengimo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti.

16. Todėl aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad G. R. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra jokio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu G. R. būtų galima sutrumpinti paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Tuo tarpu per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir vėl įvykdyti administracinį nusižengimą.

17. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis įvertino visapusiškai ir, nesutrumpinęs administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, įstatymo nuostatų nepažeidė. Naikinti ar keisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto G. R. atstovo advokato D. Ramanausko apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. R. atstovo advokato Donato Ramanausko apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.