- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-21
- Bylos Nr.
- AN2-475-929/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00568-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti adm.nuobaudos.
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus rajono policijos komisariatas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo Nr. 57-ANR_N-1331-2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu N. K. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda su specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2019 m. balandžio 17 d., 16:50 val., Sudervės g., Avižienių k., Vilniaus r., vairuodamas automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per pėsčiųjų perėją lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 140.4 punkto reikalavimus.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi N. K. skundo netenkino ir Nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu N. K. prašo panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę arba jos terminą sutrumpinti. Apeliantas nurodo, kad pripažįsta nusižengimo padarymo faktą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nesutinka, kad jam reikėtų taikyti papildomą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimą 3 mėnesių laikotarpiui. Jo padarytas nusižengimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių ar rizikos kitiems eismo dalyviams. Įvykio metu siaura ištisinė linija nebuvo kirsta, kelio matomumas buvo geras, kelyje nebuvo nei vieno pėsčiojo, dviratininko ar kitų priešais atvažiuojančių transporto priemonių, vietovė yra retai apgyvendinta, nėra šaligatvių, namai nutolę nuo gatvės. Pažymi, kad aplinkui nebuvo jokių ugdymo įstaigų, dėl kurių reikėtų laikytis papildomo atsargumo tikintis, kad į kelią gali išbėgti vaikai.
4. Apeliantas pripažįsta, kad lenkdamas transporto priemonę jis neįvertino atstumo iki pėsčiųjų perėjos, tačiau jo nurodyta aplinkybė, kad minėtu keliu važinėja jau 6 metus, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta kaip tyčinis veiksmas. Nurodo, kad kelias iš tiesų jam yra gerai žinomas, tačiau ne tiek, kad jis prisimintų jame esančias pėsčiųjų perėjas metro tikslumu. Prieš jį važiuojantis mikroautobusas važiavo lėčiau, nei leidžiamas maksimalus greitis, todėl jis pradėjo lenkimą nekirsdamas ištisinės linijos, tačiau išvažiavęs į priešingą eismo juostą suprato, kad tinkamai užbaigti lenkimo manevro negalės, nes lenkimas bus pėsčiųjų perėjoje ir norėjo grįžti atgal, tačiau tuo metu už mikroautobuso jau važiavo kitas automobilis, taigi sugrįžti nebuvo galimybės, todėl jis užbaigė lenkimo manevrą pėsčiųjų perėjoje.
5. Skunde nurodoma, kad N. K. per 20 metų vairavimo stažą yra baustas tik tris kartus, tačiau nei vienas administracinis nusižengimas nesusijęs su chuliganišku vairavimu. Nuo minimo įvykio praėjo jau pusantrų metų ir per šį laikotarpį jis nėra padaręs naujų KET pažeidimų. Pabrėžia, kad jis turi šeimą, du mažamečius vaikus, jo žmona laukiasi trečiojo vaiko, kuris turėtų gimti 2021 m. sausio mėnesį. Taip pat jis turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos turi vykdyti, tai yra mokėti įmokas kiekvieną mėnesį. Pažymi, kad jis gyvena Vilniaus mieste, tačiau dirba Vilniaus rajone, Sudervėje, todėl automobilis yra būtina transporto priemonė ją pasiekti. Pabrėžia, kad dirba gamybinėje įmonėje, nuotolinis darbas nėra galimas, todėl teisės vairuoti atėmimas sukeltų didelių nepatogumų ar net galėtų nulemti darbo vietos praradimą.
Šalies argumentai
6. Apeliantas sutinka su skundžiamos nutarties teiginiu, kad jis gali pasiekti darbovietę tarpmiestiniais autobusais Nr. 110 ir 127, tačiau pažymi, kad tarpmiestinių autobusų tvarkaraštis nėra toks dažnas kaip miesto viešojo transporto. Jis objektyviai nespėsiantis su viešuoju transportu nuvežti vaiką į darželį ir po to laiku atvykti į darbą, nes darželio grupė pradeda dirbti nuo 7.35 val., o jo darbo valandos prasideda 08.00 val. Pabrėžia, kad su viešuoju transportu jis darbo vietoje atsidurtų anksčiausiai 9 h., o darbdavys gali nesutikti keisti darbo grafiko. Esant COVID – 19 situacijai jis nenorintis važinėti viešuoju transportu, nes jame gali užsikrėsti virusu ir vėliau užkrėsti juo mažamečius vaikus bei besilaukiančią sutuoktinę.
7. Skunde apeliantas nurodo, kad su protokolu jis susipažino įvykio vietoje ir nurodė, kad su skirta nuobauda nesutinka. Byla buvo paskirta nagrinėti 2019 m. gegužės 31 d. prieš tai, 2019 m. balandžio 27 d. jis per „epoliciją“ išsiuntė paaiškinimą, kuriame išdėstė įvykio aplinkybes. Bylą nagrinėjęs pareigūnas jam jokios nuobaudos neskyrė, argumentuodamas, kad reikia apklausti protokolą surašiusį pareigūną ir kad su apeliantu bus susisiekta, tačiau praėjus 1 metams ir 3 mėnesiams, jis 2020 m. rugpjūčio 21 d. gavo pranešimą, kad byla išnagrinėta jam nedalyvaujant ir jam skirta 170 eurų bauda bei teisės vairuoti atėmimas 3 mėnesiams. Pabrėžia, kad sutikimo nedalyvauti priimant Nutarimą, jis neišreiškė, todėl prarado galimybę Nutarimą priėmusiam pareigūnui išdėstyti visas aplinkybes.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas prašo N. K. skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
N. K. skundas tenkintinas iš dalies
9. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas N. K. apeliaciniame skunde neginčija byloje nustatytų aplinkybių, kad 2019 m. balandžio 17 d., 16:50 val., Sudervės g., Avižienių k., Vilniaus r., vairuodamas automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per pėsčiųjų perėją lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, sprendžia, kad N. K. pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir toliau pasisako dėl jo apeliacinio skundo argumentų.
10. Apeliaciniame skunde nesutinkama su N. K. paskirta ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinio poveikio priemone - teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams ir prašoma, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti šios administracinio poveikio priemonės. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
11. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020).
12. Administracinėn atsakomybėn patrauktas N. K., lenkdamas kitą transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
13. Apeliaciniame skunde poreikis vairuoti transporto priemones iš esmės grindžiamas N. K. darbo vieta, kuri yra užmiestyje, darbo pobūdžiu, kuris neleidžia dirbti nuotoliniu būdu bei šeimynine padėtimi. Teismo vertinimu, N. K. pažeidimo padarymo aplinkybės ir asmeninė situacija nelaikytinos tiek išskirtinėmis, kad netaikyti privalomos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbine veikla ir jo finansine gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus jis pats privalėjo įvertinti, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, jam kilusių dėl padaryto pažeidimo, riziką. Nors apeliantas nurodo, kad važinėti viešuoju transportu jis nenorintis dėl COVID -19 situacijos, tačiau pažymėtina, kad viešasis transportas nevienintelė transporto rūšis. Baimindamasis dėl savo šeimos sveikatos, jis gali naudotis pavežėjų paslaugomis, ar prašyti pagalbos kitų asmenų, pavyzdžiui bendradarbių.
14. Visgi, sutiktina su apelianto argumentais, kad jis iš karto pripažino padaręs administracinį nusižengimą, t. y. pripažino, kad atliko lenkimo manevrą neleistinoje vietoje ir apgailestavo dėl to. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tai rodo, kad asmuo savo elgesį vertina kritiškai, nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimą, todėl ši aplinkybė turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir į ją atsižvelgiama skiriant administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę. N. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas nėra piktybinis KET pažeidėjas, per pastaruosius penkerius metus jis administracine tvarka baustas tik vieną kartą – už nustatyto greičio viršijimą (b. l. 15-17). Taigi, jo anksčiau padaryti administraciniai nusižengimai nėra susiję nei su chuliganišku vairavimu, nei su draudimo lenkti pažeidimais. Nagrinėjamu atveju, N. K., pradėdamas manevrą prieš lėčiau važiuojantį mikroautobusą buvo nepakankamai atidus, neįvertino, kad lenkimo manevras bus baigiamas draudžiamoje vietoje - pėsčiųjų perėjoje. Aukštesnysis teismas sutinka su apelianto argumentais, kad jo padaryta veika nesukėlė sunkių pasekmių, reali žala dėl veikos nebuvo padaryta, todėl nusižengimas nevertinamas kaip itin pavojingas.
15. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suvokia, kad pasielgė neatsakingai, nurodo, kad už padarytą nusižengimą paskirta bauda ir dėl nusižengimo patirti nepatogumai jam bus pamoka ir ateityje jis nusižengimų nepadarys. Aukštesnysis teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į N. K. asmenybę, jo darbo pobūdį, šeimyninę situaciją, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, konstatuoja, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti N. K. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį ir nustačius trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą, nei nurodyta ANK 420 straipsnio 5 dalyje. Remiantis išdėstytais motyvais, skundžiama nutartis keičiama, nustatant, kad byloje yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi jį padaręs, taip pat už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą jam nustatomas vieno mėnesio trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutartį pakeisti. Pripažinti N. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
N. K., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, nustatyti 1 (vieno) mėnesio administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.