- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-133-459/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23812-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Eurocash1“
- Trečiasis asmuo
- L. K.
- Kategorijos
veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. (A. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. (A. K.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurocash1“, trečiasis asmuo L. K. dėl neribotos prieigos prie atsakovo seifo, perduoto naudotis trečiajam asmeniui, suteikimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Eurocash1“ ir prašė suteikti ieškovui neribotą prieigą prie atsakovės seifo, perduoto naudotis trečiajam asmeniui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2024 m. birželio 5 d. jis atvyko į savo butą Vilniuje ir rado nulaužtą ir tuščią seifą. Teigė, kad iš bute esančio seifo trečiasis asmuo pagrobė ir perkėlė į atsakovės seifą 51 040,00 Eur ir 60 400,00 JAV dolerių, kadangi būtent tokia suma buvo saugoma bute esančiame seife. Pažymi, kad tai yra asmeninė jo nuosavybė, kadangi šiuos pinigus jis sutaupė po ilgamečio darbo JAV, o vėliau dalimis nusiėmė iš savo banko sąskaitų, kad pervežtų juos iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką. Ieškovo įsitikinimu, trečiasis asmuo pagrobė ieškovo pinigus ir šiuo metu slepia juos seife pas atsakovę, kuri atsisako suteikti ieškovui prieigą prie šio seifo, todėl ieškovas kreipiasi į teismą siekdamas gauti šią prieigą ir tokiu būtu pašalinti kliūtis nuosavybės teisei įgyvendinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1. Nurodė, kad ieškovo iš esmės tapatų materialųjį teisinį ieškinio reikalavimą jau atsisakyta priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-20597-842/2024. Palikdamas nurodytą nutartį nepakeistą, apygardos teismas 2024 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1085-538/2024 nurodė, kad „suteikus ieškovui prieigą prie atsakovo seifo, toks teismo sprendimas jokių materialinių teisinių padarinių nesukeltų, šalių teisinė padėtis išliktų tokia pati kaip ir iki ieškinio pareiškimo“ (nurodytos apygardos teismo nutarties 10 punktas). Taigi, įsiteisėjusia teismo nutartimi jau atsisakyta priimti šioje byloje dar kartą reiškiamą ieškinio reikalavimą kaip nenagrinėtiną (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi naujai - pakartotinai reiškiamu ieškiniu ieškovas nereiškia jokių naujų materialiųjų teisinių reikalavimų, tai tokį ieškinį taip pat atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį ir priimti nagrinėjimui ieškovo ieškinį. Atskirojo skundo argumentai:
4.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovas reiškia tapatų ieškinį, tačiau ieškovas anksčiau reiškė negatorinį ieškinį, o dabar vindikacinį, be to patikslino ir ieškinio dalyką - jei anksčiau pareikštu ieškiniu buvo prašoma suteikti ieškovui neribotą prieigą prie atsakovės seifo, išnuomoto ar suteikto naudotis kitu pagrindu trečiajam asmeniui, tai šioje byloje pareikštu ieškiniu prašoma suteikti ieškovui neribotą prieigą prie atsakovės seifo, perduoto naudotis trečiajam asmeniui.
4.2. Nurodo, kad ieškovas, reikšdamas pakartotinį ieškinį, atsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1085-538/2024, pakoregavo savo ieškinį ir iš jo dabar matyti, kad ieškovas siekia teismo sprendimo, kuris sukeltų atsakovei pareigą perduoti ieškovui atsakovės žinioje esantį ieškovo turtą, arba sudaryti sąlygas ir netrukdyti ieškovui atsiimti šį turtą, suteikus prieigą prie atsakovės administruojamo seifo, kuriame saugomas ieškovo turtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
7. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentuoja, kad reikšdamas pakartotinį ieškinį, atsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1085-538/2024, pakoregavo savo ieškinį ir iš jo dabar matyti, kad ieškovas anksčiau reiškė negatorinį ieškinį, o dabar vindikacinį ieškovas, be to, siekia teismo sprendimo, kuris sukeltų atsakovei pareigą perduoti ieškovui atsakovės žinioje esantį ieškovo turtą, arba sudaryti sąlygas ir netrukdyti ieškovui atsiimti šį turtą, suteikus prieigą prie atsakovės administruojamo seifo, kuriame saugomas ieškovo turtas.
8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. Ž. v. UAB ,,Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Esveras“ v. UAB ,,Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013; kt.).
9. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas anksčiau jau kreipėsi į teismą, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi su iš esmės tapačiu ieškinio reikalavimu, kurį buvo atsisakyta priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-20597-842/2024. Klaipėdos apygardos teismas palikdamas minėtą nutartį nepakeista 2024 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1085-538/2024 nurodė, kad „suteikus ieškovui prieigą prie atsakovo seifo, toks teismo sprendimas jokių materialinių teisinių padarinių nesukeltų, šalių teisinė padėtis išliktų tokia pati kaip ir iki ieškinio pareiškimo“. Įvertinus ieškovo naujai pateiktą ieškinį, matyti, kad ieškinio reikalavimas išliko iš esmės tapatus, t. y. pirminiu ieškiniu ieškovas reikalavo suteikti ieškovui neribotą prieigą prie atsakovės seifo, išnuomoto ar suteikto naudotis kitu pagrindu trečiajam asmeniui, o dabar prašo suteikti ieškovui neribotą prieigą prie atsakovės seifo perduoto naudotis trečiajam asmeniui. Taigi ieškovo reikalavimai, vertinant jų lingvistinę formuluotę, suformuluoti iš esmės tapačiai, siekiama to paties rezultato. Pažymėtina, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad toks ieškovo reikalavimas negali būti savarankišku nagrinėjimo dalyku, kadangi kaip jau buvo paminėta ankstesnėmis teismų nutartimis, suteikus ieškovui prieigą prie atsakovės seifo, toks teismo sprendimas jokių materialinių teisinių padarinių nesukeltų, šalių teisinė padėtis išliktų tokia pati kaip ir iki ieškinio pareiškimo. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
12. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pritaikydamas civilinio proceso normas, reglamentuojančias ieškinio atsisakymo priimti institutą, pagrįstai apelianto ieškinį atsisakė priimti, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto atskirojo skundo ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.