- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-10
- Bylos Nr.
- e2S-1085-538/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13289-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Eurocash1“
- Trečiasis asmuo
- L. K.
Klaipėdos apygardos teismo, veikiančio Vilniaus apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjas A. P.,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. (A. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. (A. K.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurocash1“, trečiasis asmuo L. K. dėl neribotos prieigos prie atsakovo seifo, išnuomoto ar suteikto naudotis kitu pagrindu trečiajam asmeniui, suteikimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Eurocash1“ ir prašė suteikti ieškovui neribotą prieigą prie atsakovo seifo, išnuomoto ar suteikto naudotis kitu pagrindu trečiajam asmeniui, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jis atvyko į savo butą (duomenys neskelbtini) ir rado nulaužtą ir tuščią seifą. Apie įvykį pranešė policijai. Jo prašymo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) Teigė, kad iš bute esančio seifo trečiasis asmuo pagrobė ir perkėlė į atsakovo seifą (duomenys neskelbtini), kadangi būtent tokia suma buvo saugoma bute esančiame seife. Pažymi, kad tai yra asmeninė jo nuosavybė, kadangi šiuos pinigus jis sutaupė po ilgamečio darbo JAV, o vėliau dalimis nusiėmė iš savo banko sąskaitų, kad pervežtų iš R. F. į Lietuvos Respubliką. Ieškovo įsitikinimu, trečiasis asmuo pagrobė ieškovo pinigus ir šiuo metu slepia juos seife pas atsakovą, kuris atsisako suteikti ieškovui prieigą prie šio seifo, todėl ieškovas kreipiasi į teismą siekdamas gauti šią prieigą ir tokiu būtu pašalinti kliūtis nuosavybės teisei įgyvendinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. K. ieškinį. Pagrindiniai teismo argumentai:
3.1. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinio reikalavimus sieja su neteisėtais trečiojo asmens veiksmais – ieškovo seifo nulaužimu ir ten esančių pinigų pagrobimu. Ieškinyje nurodoma, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos yra pradėjusios ikiteisminį tyrimą prieš L. K., todėl, teismo vertinimu, klausimas dėl prieigos prie ieškovo piniginių lėšų (jų grąžinimo), kurias, ieškovo teigimu, pasisavino trečiasis asmuo L. K., turėtų būti sprendžiamas baudžiamojo proceso tvarka vykdant ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, tačiau ne teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
3.2. Ieškovas ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai taip pat turi teisę teikti visą jam žinomą informaciją apie, jo teigimu, pagrobtus pinigus, žinomą / spėjamą jų buvimo vietą.
III. Atskirojo
skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir priimti nagrinėjimui ieškovo ieškinį. Atskirojo skundo argumentai:
4.1. Ieškovo ieškinys siejamas ne su trečiojo asmens veiksmais, o su ieškovo nuosavybės teise. Pripažinus, kad atsakovo saugomas turtas priklauso ieškovui, atsakovas įpareigotinas suteikti ieškovui prieigą prie šio turto nepriklausomai nuo to, ar trečiasis asmuo padarė nusikalstamą veiką ar ne. Kitaip tariant, trečiojo asmens veiksmai, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, nedaro esminės įtakos ieškinio pagrįstumo vertinimui.
4.2. Civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį būtina nustatyti, ar ieškovas turi nuosavybės teisę į atsakovo saugomą turtą ir ar atsakovas pagrįstai atsisako suteikti ieškovui prieigą prieš šio turto.
4.3. Tvarka, kuria turi būti nagrinėjamas ginčas, priklauso nuo proceso tikslo, o ne nuo dalyvių veiksmų teisinės kvalifikacijos. Remiantis teismų praktika, elgesys, turintys nusikalstamos veikos sudėties požymių, nėra kliūtis su šiuo elgesiu susijusiems ieškiniams pareikšti.
4.4. Teismui manant, kad ieškinio pagrįstumas priklauso nuo aplinkybių, nustatomų ikiteisminiame tyrime, teismas turi teisę stabdyti bylą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, kuris numato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą tais atvejais, kai pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Tai reiškia, kad skundžiamo sprendimo argumentacija suteikia teismui teisę stabdyti bylą (išsprendus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių), o ne atsisakyti priimti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
7. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentuoja, kad ieškovo ieškinys siejamas ne su Trečiojo asmens veiksmais, o su Ieškovo nuosavybės teise. Pripažinus, kad Atsakovo saugomas turtas priklauso ieškovui, atsakovas įpareigotinas suteikti ieškovui prieigą prie šio turto nepriklausomai nuo to, ar trečiasis asmuo padarė nusikalstomą veiką ar ne, trečiojo asmens veiksmai, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, nedaro esminės įtakos ieškinio pagrįstumo vertinimui.
8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje ( žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. Ž. v. UAB ,,Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Esveras“ v. UAB ,,Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013; kt.).
9. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.
10. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė reikalavimą prašydamas suteikti jam neribotą prieigą prie atsakovo seifo, išnuomoto ar suteikto naudotis kitu pagrindu trečiajam asmeniui. Tačiau suteikus ieškovui prieigą prie atsakovo seifo, toks teismo sprendimas jokių materialinių teisinių padarinių nesukeltų, šalių teisinė padėtis išliktų tokia pati kaip ir iki ieškinio pareiškimo. Pažymėtina, kad atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį būtina nustatyti, ar ieškovas turi nuosavybės teisę į atsakovo saugomą turtą, ir ar atsakovas pagrįstai atsisako suteikti ieškovui prieigą prieš šio turto, tačiau tokio reikalavimo pirmosios instancijos teismui jis nepareiškė. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas tik suteikti jam neribotą prieigą prie atsakovo seifo, išnuomoto ar suteikto naudotis kitu pagrindu trečiajam asmeniui, tačiau, kaip minėta, toks reikalavimas negali būti savarankišku nagrinėjimo dalyku. Pažymėtina ir tai, kad įrodymai negali būti renkami iškeliant reikalavimus kitoje civilinėje byloje. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
11. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
12. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, nutartis paliktina nepakeista (CPK 137) straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.