Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. D. ir R. D., atstovaujamos įstatyminės atstovės I. T., atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5514-1115/2020 pagal ieškovės Z. M. ieškinį atsakovams A. D. ir R. D., atstovaujamai įstatyminės atstovės I. T., dėl nekilnojamojo turto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Z. M. ieškinyje, kurį tikslino, prašė: i) atidalinti pastatą-gyvenamąjį namą, ir jo priklausinius: pastatą-malkinę, pastatą-tvartą, kitą inžinerinį statinį-kiemo statinį (šulinį), esančius adresu (duomenys neskelbtini), už natūra priteistą turto dalį ieškovei išmokant pinigines kompensacijas atsakovams sekančia tvarka: a) priteisti ieškovei nuosavybės teise iš atsakovės R. D. 24/100 dalis pastato-gyvenamojo namo, ½ dalį pastato-malkinės, ½ dalį pastato–tvarto, ¼ dalį kito inžinerinio statinio-kiemo statinio (šulinio), esančių (duomenys neskelbtini); b) priteisti ieškovei nuosavybės teise iš atsakovo A. D. 24/100 dalis pastato-gyvenamojo namo, ½ dalį pastato-malkinės, ½ dalį pastato-tvarto, ¼ dalį kito inžinerinio statinio-kiemo statinio (šulinio), esančių (duomenys neskelbtini); c) priteisti iš ieškovės už jai natūra atitenkantį turtą 959 Eur piniginę kompensaciją atsakovei R. D.; d) priteisti iš ieškovės už jai natūra atitenkantį turtą 959 Eur piniginę kompensaciją atsakovui A. D.; ii) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.

2. Teisme 2020-07-16 gautas atsakovų A. D. ir R. D., atstovaujamos įstatyminės atstovės I. T., atsiliepimas į ieškinį (reg. Nr. DOK-33460).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-07-24 nutartimi atsisakė priimti atsakovų A. D. ir R. D. atsiliepimą į ieškovės ieškinį.

3.1. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškinio kopijas su teismo pranešimu 2020-05-25 išsiuntė atsakovams ir nustatė 30 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimams pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovui A. D. buvo įteikti 2020-05-27, todėl paskutinė diena atsakovui pateikti atsiliepimą į ieškinį buvo 2020-06-26. Atsakovas atsiliepimą į ieškinį teismui pateikė 2020-07-16, t. y. praleidęs teismo nustatytą 30 dienų terminą atsiliepimui pateikti. Prašymas pratęsti terminą atsiliepimui pateikti negautas.

3.2. Apylinkės teismas nustatė, kad atsakovas A. D., pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, nepasirašė atsiliepimo. Prie atsiliepimo pridėta atstovavimo sutartis, kuri atsakovo taip pat nepasirašyta. Teismas neturi galimybės įsitikinti atsakovo valia pateikti atsiliepimą į ieškinį, taip pat atsakovo valia pateikti būtent tokio turinio atsiliepimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atsakovai A. D. ir R. D., atstovaujama įstatyminės įpėdinės I. T., atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-07-24 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą atsakovams A. D. ir R. D., atstovaujamai įstatyminės atstovės I. T., atsiliepimui į ieškinį paduoti ir perduoti atsiliepimo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismu iš naujo. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

4.1. Atsakovai pažymi, kad procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę dalyvaujančiam byloje asmeniui ištaisyti akivaizdžius dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti pateikto dokumento. Pirmosios instancijos teismas nesudarė atsakovams sąlygų tinkamai įgyvendinti procesines teises, t. y. pateikti trūkstamų dokumentų, o būtent A. D. atstovavimo sutartį bei prašymą atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti. Abu atsakovai (A. D. ir R. D.) yra brolis ir sesuo, kurie kartu gyvena močiutei priklausančiame bute. Abu atsakovai teismui pateikė bendrą atsiliepimą, kuriame yra aiškiai išreikšta abiejų atsakovų pozicija dėl kilusio ginčo. Teismo išvados dėl atsakovo A. D. valios pateikti atsiliepimą bei valios nustatymo pateikti būtent tokio turinio atsiliepimą prieštarauja faktinėms aplinkybėms.

4.2. Pirmosios instancijos teismui atsakovų atsiliepimas į ieškinį pateiktas per Elektroninių paslaugų portalą (EPP) sistemą. Elektroninio paslaugų portalo sistemoje formuojant procesinį dokumentą buvo nurodytos visos proceso šalys, taip pat buvo įkelti ir įrodymai, patvirtinantys atsiliepime nurodytas aplinkybes, tarp jų ir vieno iš atsakovų atstovavimo sutartis, atsiliepimas pasirašytas elektroniniu parašu. Ta aplinkybė, kad kartu su atsiliepimo priedais nepateikta A. D. pasirašyta atstovavimo sutartis buvo žmogiška klaida, kuri galėjo būti ištaisyta taikant procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą.

4.3. Atsakovai neginčija aplinkybės, kad atsiliepimas į ieškinį pateiktas praleidus nustatytą terminą, tačiau mano, kad toks pažeidimas galėjo būti ištaisytas taikant procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad paskutinė diena atsakovams pateikti atsiliepimą į ieškinį buvo 2020-06-26, tačiau atsakovai atsiliepimą pateikė tik 2020-07-16. Teismas neįvertino aplinkybės, kad teismo pranešime nustatyto termino atsiliepimui pateikti laikotarpiu Lietuvos Respublikos teritorijoje dar buvo paskelbtas karantinas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ su visais pakeitimais ir papildymais buvo pripažintas netekusiu galios tik 2020-06-17. Karantino metu buvo paralyžiuota institucijų veikla, o atsakovai dėl objektyvių ir nepriklausančių nuo jų valios aplinkybių buvo priversti praleisti teismo nustatytą terminą, kadangi asmeniškai rinko įrodymus bei ieškojo advokato. Atsakovai sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apylinkės teismas atsisakė priimti atsakovų 2020-07-16 paduotą atsiliepimą į ieškinį.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu

14. Atsakovai su 2020-08-03 paduotu atskiruoju skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-07-24 nutarties pridėjo naujus įrodymus, kuriuos prašė prijungti prie bylos medžiagos, t. y.: i) atsakovo A. D. pasirašytą 2020-07-16 atstovavimo sutartį; ii) teismo atsakovams siųstą voką (el. b. l. 49).

15. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai), išskyrus CPK XVI skyriaus 2 skirsnio (CPK 334–338 straipsniai) skirsnyje numatytas išimtis. Kadangi CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai).

16. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teikiamais naujais įrodymais, sprendžia, jog tarp atsakovo A. D. ir advokato E. B. sudaryta atstovavimo sutartis prijungtina prie bylos medžiagos. Aptartas dokumentas reikšmingas bylai. Į bylą pateiktas vokas prie bylos medžiagos neprijungtinas, kadangi aptartas įrodymas byloje neatlieka kokios nors įrodomosios funkcijos. Procesinių dokumentų (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-07-24 nutarties) įteikimą atsakovams patvirtina įteikimo šaknelė (el. b. l. 42).

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

18. Byloje ginčo dėl to, kad procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais bei pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) atsakovams buvo įteikti 2020-05-27 ir 30 dienų terminas atsiliepimui pateikti pasibaigė 2020-06-26, nėra. Taip pat neginčijama aplinkybė, jog atsakovų atsiliepimas teismui paduotas 2020-07-16, t. y. praleidus 30 dienų terminą procesiniam dokumentui – atsiliepimui į ieškinį – paduoti. Nustatyta ir tai, jog 2020-07-16 paduotame atsiliepime atsakovai neprašė praleisto termino atsiliepimui pateikti atnaujinti. Terminą atsiliepimui pateikti atnaujinti atsakovai suformulavo atskirajame skunde.

19. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nei CPK 78 straipsnis, nei kitos CPK nuostatos nedetalizuoja svarbių priežasčių nustatymo kriterijų ar pavyzdinio sąrašo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-1075/2019, nutarties 25 punktas).

20. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad: i) teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiką ir pan., taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; ii) būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės; iii) aplinkybė, kad asmuo nežinojo apie teismo procesą ir teismo procesinį sprendimą, kuriuo išspręstas jo teisių ir pareigų klausimas, gali būti, priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan., pripažįstama svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-687/2019, nutarties 67–69 punktai).

21. Nustatyta, kad terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti buvo praleistas 20 kalendorinių dienų (nuo 2020-06-27 iki 2020-07-16). Atsakovai atskirajame skunde prašė terminą atnaujinti pripažįstant, jog jų atskirajame skunde nurodytos termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis. Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog atsakovai termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastis motyvuoja tuo, kad laiku paduoti atsiliepimą sutrukdė šalyje įvestas karantinas. Teismas sutinka, kad karantinas Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas nuo 2020-03-16 iki 2020-06-16 24:00 val. (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“). Visgi, aptartame nutarime Nr. 207 nenurodyta, kad karantino laikotarpiu būtų buvę apribotos teisinių paslaugų teikimo paslaugos. Taip pat atsakovai teismui nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad šalies teritorijoje įvestas karantinas sutrukdė laiku gauti vienokius ar kitokius įrodymus. Teismas, susipažinęs su į bylą pateiktais įrodymais, pastebi, jog, pvz., prašymas Registrų centrui dėl pažymos apie asmens duomenis buvo paduotas 2020-07-14 (žr. atsiliepimo priedą. Nr. 7). Tai rodo, kad įrodymai buvo renkami jau taip pat pasibaigus terminui atsiliepimui pateikti. Vertintina ir tai, kad atsakovai pirmosios instancijos teismui neteikė prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, taip pat neinformavo apie tai, kad per atsiliepimui pateikti skirtą terminą neranda atstovo ar negali gauti įrodymų. Kitų argumentų, kurių pagrindu būtų galima svarstyti apie termino teikti atsiliepimą atnaujinimą, atsakovai nepateikė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

22. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje buvo nustatęs ir kitų trūkumų – atsiliepimas buvo pateiktas nepasirašytas atsakovo A. D., taip pat nesant atsakovo A. D. ir advokato atstovavimo sutarties. Viena vertus, prijungus atsakovo A. D. ir advokato sudarytą atstovavimo sutartį laikytina, kad aptartas trūkumas buvo pašalintas. Kita vertus, atsisakant priimti atsiliepimą į ieškinį dėl praleisto termino neracionalu buvo iš pradžių nustatyti terminą trūkumams – atstovavimo sutarčiai pateikti ir tik vėliau atsisakyti priimti atsiliepimą. Tuo atveju, jeigu yra pagrindas apskritai atsisakyti priimti atsiliepimą į ieškinį (aptariamu atveju, kai atsiliepimas pateiktas praleidus teismo nustatytą terminą), teismas nenustato termino pašalinti kitus atsiliepimo į ieškinį trūkumus.

23. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisinio pagrindo atnaujinti 20 dienų praleistą terminą atsiliepimui pateikti nėra. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai teisingam klausimo išsprendimui teisinės reikšmės neturi. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

24. Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nei naikinti, nei keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra. Dėl šios priežasties atsakovų atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Apeliacinės instancijos teismas, reaguodamas į byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, taip pat atsižvelgęs į ieškinio dalyką (atsakovams pareikšti materialūs reikalavimai dėl nekilnojamojo turto atidalijimo), byloje dalyvaujančius asmenis (vienas iš atsakovų yra nepilnametis asmuo), vertinant ir tą aplinkybę, jog atsakovai nors ir pavėluotai, tačiau sąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, siūlo atsakovams svarstyti procesinę galimybę pasinaudoti CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta teise teikti teismui rašytinius paaiškinimus dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių. Be to, nors atsiliepimas teisine prasme laikomas nepriimtu, tačiau byloje atsakovų pozicija aiški – su ieškinio reikalavimais nesutinkama, atsakovai ginčui spręsti pasitelkė atstovą (advokatą), todėl sprendžiant klausimą dėl tolesnio bylos nagrinėjimo svarstytina galimybė pasirengti bylos nagrinėjimui parengiamajame teismo posėdyje (CPK 228 straipsnio 1 dalis), nepriimant sprendimo už akių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.