- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- e2A-1716-565/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01399-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jūra Marija Strumskienė, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- Z. M.
- Atsakovas
- A. D., R. D.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. M. ieškinį atsakovams A. D. ir R. D. dėl nekilnojamojo turto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė Z. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius: pastatą-malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitą inžinerinį statinį-kiemo statinį (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:
1.1. priteisti ieškovei Z. M. nuosavybės teise iš atsakovės R. D. ²⁴/₁₀₀ dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį kito inžinerinio statinio-kiemo statinio (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini);
1.2. priteisti ieškovei Z. M. nuosavybės teise iš atsakovo A. D. ²⁴/₁₀₀ dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį kito inžinerinio statinio-kiemo statinio (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini);
1.3. priteisti iš ieškovės Z. M. 959 Eur piniginę kompensaciją atsakovei R. D.;
1.4. priteisti iš ieškovės Z. M. 959 piniginę kompensaciją atsakovui A. D..
2. Ieškovė nurodė, jog šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir šulinio, taip pat atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių malkinės ir tvarto, kurie skirti tarnauti pagrindiniam pastatui, t. y. gyvenamajam namui, atidalijimas natūra yra neįmanomas, nes atsakovai nesutinka su ieškovės pasiūlymu atkurti šį nekilnojamąjį turtą, neprižiūri, netvarko ir žemės sklypo, kuriame yra turtas. Ieškovė tinkamai prižiūri savo naudojamą žemės sklypo dalį, deklaruoja pasėlius, tačiau iš valstybės institucijų dėl atsakovų neveikimo gauna įspėjimus dėl žemės sklypo nepriežiūros ir administracinės atsakomybės taikymo. Ieškovė, siekdama gauti išmokas už dirbamą žemę, yra priversta mokėti didesnį žemės mokestį už apleistą žemės sklypo dalį. Visi žemės sklype esantys pastatai yra sugriuvę. Iš gyvenamojo namo po gaisro yra likę tik pamatai. Atsakovams nesutinkant atstatyti gyvenamojo namo, jį (namo pamatus) atidalijus natūra, ieškovė neturės galimybės tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisių į šį turtą. Gyvenamojo namo ir šulinio atidalijimas iš bendrosios šalų dalinės nuosavybės yra įmanomas tik šį turtą skiriant nuosavybės teise ieškovei, atsakovams išmokant piniginę kompensaciją. Atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys antraeiliai daiktai – malkinė ir tvartas, nuosavybės teise turėti tekti ieškovei, atsakovams išmokant piniginę kompensaciją, nes, priešingu atveju, šia pastatai negalės būti naudojami pagal jų tikslinę paskirtį. Piniginė kompensacija atsakovams apskaičiuota pagal Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 20-I-015 duomenis.
Atsiliepimas
3. Atsakovai A. D. ir R. D. su ieškiniu nesutiko.
4. Atsakovai nurodė, jog ieškovės siūlomas nekilnojamojo turto atidalijimo būdas pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus. Atsakovai siūlo šiuos atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantus: 1) atsakovai sutinka sumokėti ieškovei 832 Eur kompensaciją už ieškovei priklausančias gyvenamojo namo ir jo priklausinių dalis; 2) ieškovė perleidžia atsakovams nuosavybės į ieškovei priklausančias gyvenamojo namo bei šulinio dalis, o atsakovai perleidžia ieškovei nuosavybės teises į atsakovams priklausančius tvartą ir malkinę.
5. Išvadą, teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nemato kliūčių, dėl kurių negalėtų būti tenkinamas ieškovės ieškinys dėl nekilnojamojo turto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, nurodė, jog:
6.1. ieškovė nereiškė reikalavimo atidalinti bendrąja daline nuosavybe šalims priklausantį žemės sklypą, tačiau pareiškė reikalavimą atidalinti šiame žemės sklype esančius šalims bendrąja daline nuosavybe ir atsakovams bendrąja daline nuosavybe priklausančius statinius;
6.2. prašomi atidalinti statiniai yra žemės sklypo priklausiniai. Pagal CK 4.14 straipsnį antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas. Tai reiškia, kad antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo: pagrindinio daikto perleidimas ar kitoks šio daikto teisinės būklės pakeitimas lemia atitinkamą priklausinio, kaip antraeilio daikto, teisinės būklės pakeitimą, nebent įstatymas ar daikto perleidimo (kitokio teisinės būklės pakeitimo) sandoris nustato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2017, 25 punktas). Taigi daikto savininko įgyvendinama nuosavybės teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti apima ir to daikto priklausinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2018, 21 punktas);
6.3. ieškovei pareiškus reikalavimus dėl statinių atidalinimo, tačiau, neišsprendus klausimo nei dėl žemės sklypo atidalinimo, nei dėl naudojimosi juo tvarkos nustatymo, būtų pažeistos atsakovų, kaip žemės sklypo bendrasavininkų, teisės. Jie, būdami žemės sklypo bendrasavininkais, negalėtų savo nuožiūra naudoti, valdyti ir disponuoti visu žemės sklypu. Be to, tenkinus ieškinio reikalavimus, atsakovai ne tik netektų nuosavybės teisės į visus statinius, esančius žemės sklype, tačiau toks statinių padalinimo būdas nepagrįstai (nesant nei sutarties, nei teismo sprendimo) apribotų atsakovų galimybę naudotis apstatyta žemės sklypo dalimi;
6.4. atidalinus turtą ieškovės siūlomu būdu, nesutarimai tarp šalių neišnyks, nes žemės sklypas bus valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovės argumentai, kad žemės sklypo atidalinimo klausimas galėtų būti sprendžiamas kitoje byloje, išsprendus statinių atidalinimo klausimą, patvirtina, kad šalių ginčai dėl bendrosios dalinės nuosavybės lieka neišspręsti, be to, šioje byloje išsprendus tik statinių atidalinimo klausimą ieškovės prašomu būdu, būsimoje byloje ieškovei būtų suteiktas procesinis pranašumas prieš atsakovus. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas nėra atidalintas, nėra nustatyta naudojimosi juo tvarka, ir tokie reikalavimai ieškiniu nėra reiškiami, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo atidalinti statinius.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. ieškovė siekia atidalinti žemės sklype esančius statinius (statinių likučius), turėdama tikslą ateityje atidalinti ir žemės sklypą taip, kad atidalinto žemės sklypo riba nekirstų šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių gyvenamojo namo, malkinės, tvarto ir kiemo statinių, kurie, nors ir turi atskirus unikalius numerius, bet yra susieti bendra konstrukcija (UAB „Krivita“ Nekilnojamojo turto ataskaitos Nr. 20-I-015 37 psl. priedo 1993-06-12 schema). Žemės sklypas negali būti atidalintas/suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinius (Žemės įstatymo 40 straipsnio 2, 6 dalys, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktas). Tai reiškia, kad, neatidalinus statinių, yra negalimas žemės sklypo atidalinimas;
7.2. teismas neįvertino, kad tarp šalių iš esmės nebuvo prieštaravimo dėl statinių atidalinimo. Šalys tik siekė statinius atsidalinti skirtingu būdu. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad šalys privalo atlikti visų bendrosios dalinės nuosavybės objektų atidalinimą, nepagrįstai apriboja ieškovei įgyvendinti savo teisę pagal CK 4.80 straipsnį ir reikalauti atidalinti atskirus bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus;
7.3. ieškovė siekia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškiniu prašomu būdu, turėdama tikslą statinius atstatyti. Byloje buvo rašytiniais įrodymais pagrįstas tiek atsakovams mokėtinos piniginės kompensacijos dydis (UAB „Krivita“ Nekilnojamojo turto ataskaita Nr. 20-I-015), tiek ieškovės finansinės galimybės išmokėti piniginę kompensaciją;
7.4. pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas – CK 4.13, 4.19 ir 4.14 straipsnius. Ieškovės prašomi atidalinti gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kiemo statiniai nėra antraeiliai daiktai, nors jie ir yra nuolat susiję su žemės sklypu. Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad tiek žemės sklypas, tiek statiniai: gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai-malkinė, tvartas, lauko virtuvė, kiemo statiniai, suformuoti kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai, kuriems kiekvienam atskirai suteikti unikalūs numeriai, todėl pagal CK 4.12 straipsnio nuostatas kiekvienas iš jų gali būti savarankiškas teisinių santykių objektas;
7.5. negalima sutikti su teismo išvada, kad statinių atidalinimas apribotų atsakovų teisę „savo nuožiūra naudoti, valdyti ir disponuoti visu žemės sklypu, apribotų atsakovų galimybę naudotis apstatyta žemės sklypo dalimi“. Pirma, atsakovai ir negali naudotis, valdyti ir disponuoti visu žemės sklypu, nes jis „visas“ jiems nepriklauso nuosavybės teise – ⁷⁵⁰⁰/₄₆₀₀₀ dalys žemės sklypo priklauso atsakovei, ⁷⁵⁰⁰/₄₆₀₀₀ dalys – atsakovui, ³¹⁰⁰⁰/₄₆₀₀₀ dalys – ieškovei. Šiuo metu ieškovės naudojama žemės sklypo dalis – dirbama žemė – atitinka bendraturčių idealiąją dalį, o į bylą pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai, kurių teismas nevertino, patvirtina, jog atsakovai žemės sklypo ne tik nenaudoja, bet ir jo tinkamai neprižiūri.
8. Atsakovai atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
11. Ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (toliau – ir Žemės sklypas) bei statiniai (toliau – ir Statiniai), (duomenys neskelbtini):
11.1. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ⁷⁵⁰⁰/₄₆₀₀₀ dalys priklauso atsakovei, ⁷⁵⁰⁰/₄₆₀₀₀ dalys – atsakovui, ³¹⁰⁰⁰/₄₆₀₀₀ dalys – ieškovei;
11.2. gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ²⁴/₁₀₀ dalys priklauso atsakovei, ²⁴/₁₀₀ dalys – atsakovui, ⁵²/₁₀₀ dalys – ieškovei;
11.3. malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso ieškovei;
11.4. daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso ieškovei;
11.5. malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ½ dalis priklauso atsakovei, ½ dalis – atsakovui;
11.6. tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ½ dalis priklauso atsakovei; ½ dalis – atsakovui;
11.7. lauko virtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso ieškovei;
11.8. kiemo statinio (šulinio) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ¼ dalis priklauso atsakovei, ¼ dalis – atsakovui, ½ dalis – ieškovei.
12. Pagal CK 1.137 straipsnio 1 dalį asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su savo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinių teisių gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektas gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra.
13. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jei nesutariama dėl atidalinimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalinamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalinamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
14. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atidalinti iš šalių bendrosios dalinės nuosavybės Statinius. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, nurodydamas, kad, esant neatidalintam Žemės sklypui, ant kurio stovi Statiniai, nesant nustatytai naudojimosi Žemės sklypu tvarkai, taip pat ieškovei nereiškiant reikalavimo atidalinti Žemės sklypą ar nustatyti naudojimosi juo tvarką, nėra pagrindo spręsti dėl Statinių atidalinimo.
15. Įstatyme nenustatyta, kad bendraturtis gali reikalauti atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės tik visus bendrosios dalinės nuosavybės objektus kartu, o ne dalį jų, taip pat, kad bendraturtis gali reikalauti atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės statinius tik tuo atveju, jei kartu reiškiamas reikalavimas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir žemės sklypą, ant kurio stovi šie statiniai, ar nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką.
16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Žemės sklypas yra pagrindinis daiktas, Statiniai yra Žemės sklypo priklausiniai (antraeiliai daiktai), o pagal CK 4.14 straipsnį antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas. Tačiau nagrinėjamoje byloje sprendžiama ne dėl Žemės sklypo teisinės būklės, o dėl Statinių teisinės būklės pasikeitimo. Tiek Žemės sklypas, tiek Statiniai yra suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl tiek Žemės sklypas, tiek Statiniai gali būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Atidalinus Statinius taip, kad jie taptų vieno (ieškovės) ar kelių iš bendraturčių (atsakovų) nuosavybe, tai neįtakos Žemės sklypo teisinio režimo – Žemės sklypas liks bendrąja daline ieškovės ir atsakovų nuosavybe.
17. CK 6.394 straipsnio 2 dalis numato pareigą, perleidžiant nekilnojamąjį daiktą, kartu išspręsti ir žemės sklypo, ant kurio yra perleidžiamas nekilnojamasis daiktas, perleidimą ar naudojimosi žemės sklypu kitais pagrindais tvarką. Kadangi Žemės sklypas šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso idealiosiomis dalimis, kiekviena iš šalių turi teisę, iki Žemės sklypas bus atidalintas/nustatyta naudojimosi juo tvarka, naudotis bet kuria Žemės sklypo dalimi, taip pat ir ta Žemės sklypo dalimi, ant kurios yra Statiniai, todėl CK 6.394 straipsnio 2 dalies nuostatos, išsprendus tik Statinių atidalinimą, nebus pažeistos.
18. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kai žemės sklypai atidalinami, rengiami žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektai. Rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektus, laikomasi Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų. Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Taigi, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas galimas po to, kai bus atidalinti Žemės sklype esantys Statiniai, t. .y., kai bus aiški konkrečių Statinių nuosavybės teisė ir konkreti atidalinimo tvarka.
19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė prašo visus Žemės sklype esančius Statinius skirti jai nuosavybės teise. Tačiau dėl šio ieškovės reikalavimo pagrįstumo dar nėra pasisakyta. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo atidalinti Statinius iš bendrosios dalinės nuosavybės, reikšminga aplinkybė yra ta, kad ne visi Žemės sklype esantys Statiniai priklauso ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Žemės sklype esantys malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik atsakovams. Todėl Žemės sklypo atidalinimo/naudojimosi juo tvarkos klausimą racionalu spręsti po to, kai bus išspręstas Statinių atidalinimo klausimas.
20. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, neišsprendus šioje byloje Žemės sklypo atidalinimo klausimo, ieškovei būsimoje byloje būtų suteiktas procesinis pranašumas prieš atsakovus. Pirmosios instancijos teismas nedetalizavimo, kuo pasireikštų tas procesinis pranašumas. Jei buvo turima omenyje tai, kad, atidalinus Statinius ieškovės nuosavybėn, būtų pagrindas kitoje byloje ieškovei atidalinti/skirti naudotis po Statiniais esančią Žemės sklypo dalį, pažymima, kad Statiniai dar nėra atidalinti tokiu būdu, kaip prašo ieškiniu ieškovė. Jei būtų nuspręsta, kad ieškovė pagrįstai prašo atidalinti Statinius, skiriant juos ieškovei nuosavybės teise, o atsakovams išmokant kompensaciją pinigais, tai nebūtų jokio ieškovės procesinio pranašumo byloje dėl Žemės sklypo atidalinimo/naudojimosi juo tvarkos nustatymo.
21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė ieškovės ieškinį dėl to, kad nėra atidalintas Žemės sklypas, ant kurio stovi Statiniai, nėra nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, ir ieškovė kartu su reikalavimu atidalinti Statinius nereiškia reikalavimo atidalinti Žemės sklypą ar nustatyti naudojimosi juo tvarką.
22. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jei neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš naujo išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovė pareiškė reikalavimą atidalinti Statinius, nesant atidalintam Žemės sklypui/nustatytai naudojimosi juo tvarkai, ir kartu nereiškė reikalavimo atidalinti Žemės sklypą/nustatyti naudojimosi juo tvarką, ieškovės reikalavimo atidalinti Statinius iš esmės neišnagrinėjo. Jei visos aplinkybės, reikalingos padaryti išvadą dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo/nepagrįstumo, būtų nustatytos ir teisiškai įvertintos apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista dalyvaujančių byloje asmenų teisė į apeliaciją – jie netektų galimybės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka ir negalėtų kvestionuoti teismo padarytų išvadų. Todėl šiuo atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atitinkamai, nespręstinas ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas. Šį klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos išnagrinėjimo rezultatą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 dalimi,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.