Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2024-12-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-499-586/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-10
Bylos Nr.
eII-499-586/2024
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00131-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vandalinas Vainius
Pažeidėjas
L. J.
Kategorijos
  • 16.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-499-586/2024Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00131-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6.; 21.10.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 10 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini)Mažeikių r., skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. rugsėjo 30 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12216-2024 (ROIK:(duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2024 m. rugsėjo 30 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12216-2024 (ROIK:(duomenys neskelbtini)) L. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 13 d., 13:51 val., (duomenys neskelbtini), Šernų k., Klaipėdos r., vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 0,98 promilių neblaivumas (girtumas). Įvertinus paklaidą, po paklaidos 0,96 promilių. Tokiais savo veiksmais L. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 punktą. Nutarimu L. J. paskirta nuobauda - 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J. skundas, kuriuo jis prašo paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pateiktame skunde nurodoma, kad pareiškėjas yra drausmingas vairuotojas, transporto priemones intensyviai vairuoja jau daug metų. 2024 m. rugsėjo 13 d. lankėsi pas artimus giminaičius, šventė įkurtuves, vartojo alų. Apie 23:30 nuėjo miegoti. Kadangi nuo alkoholio vartojimo buvo praėję daug laiko, dėl to sėdo už vairo. Sėsdamas už automobilio vairo jautėsi visiškai blaivus, galvos neskaudėjo, ji nesisuko, akys nebuvo raudonos, buvo pilnai koordinuotas, energingas, todėl ir nusprendė, jog jis gali vairuoti transporto priemonę. Nuo paskutinio alkoholio vartojimo praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas. Jautėsi tvirtai ir net neabejojo, kad normos neviršys. Policijos pareigūnams sustabdžius ir patikrinus jo blaivumą, su tikrinimo rezultatais sutiko, policijos pareigūnams nurodė pažeidimo padarymo aplinkybes. Iš karto pripažino savo kaltę, davė sąžiningą paaiškinimą dėl alkoholio vartojimo aplinkybių, administracinės atsakomybės nevengė. Vairavo lengvąjį automobilį, padarinių nesukėlė, vairavo apdraustą ir techniškai tvarkingą automobilį. Nusižengimo padarymo dieną, meteorologinės eismo sąlygos buvo geros, judėjimas buvo minimalus. Jo automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ne dėl pavojingo jo manevravimo, o vykdant iš anksto suplanuotą prevencinę priemonę (reidą). Netekęs teisės vairuoti bus apsunkintas nuvykimas į darbą, vykdyti funkcijas bei pasirūpinti savo šeimos poreikiais.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su L. J. skundu nesutinka, vertina jį kaip nepagrįstą, prašo palikti galioti 2024 m. rugsėjo 30 d. priimtą nutarimą nepakeistą. Nurodo, jog L. J. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime nedalyvavo, neteikė jokių prašymų, paaiškinimų. Dėl šios priežasties draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai nutarimu nebuvo skirtas. Prašo bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, kuriems apie teismo posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir Institucijos atstovui (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 3 dalis, 639 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, nėra, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija skundžiamą nutarimą tik dėl nuobaudos individualizavimo, prašo sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą, todėl skundžiamas nutarimas vertinamas skundo ribose.

KET 14 punktas nustato, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims <…> neblaiviems <…>.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė asmenims už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat numatyta atsakomybė už apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Pagal šio straipsnio dalies sankciją paminėta veika užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 Eur, taip pat už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių, arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės sušvelninimo arba pernelyg švelnios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

L. J. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams. L. J. nurodė, kad jis išvakarėse šventė įkurtuves, vartojo alų, miegoti nuėjo 23:30 val., po alkoholio vartojimo praėjo daug laiko, dėl to jis ir vairavo. Jautėsi visiškai blaivus. Toks pareiškėjo savo veiksmų vertinimas laikytinas savo neteisėtų veiksmų pateisinimu. Pažymėtina, kad pareiškėjas privalėjo tinkamai įvertinti savo galimybę vairuoti transporto priemonę. Aplinkybė, kad L. J. sėdo už vairo būdamas neblaivus, suvokdamas, kad buvo vartojęs alkoholį prieš tai vakare, rodo, jog administracinį nusižengimą jis padarė tyčia. Nusižengimas buvo padarytas 2024 m. rugsėjo 13 d., 13:51 val., t. y. darbo dieną, kuomet eismas yra intensyvus, todėl eismo dalyvių skaičius kelyje buvo didesnis nei kitu paros metu. Pažymėtina, kad ir kitose panašaus pobūdžio bylose pripažįstama, jog vien faktas, jog realiai nebuvo sukeltas pavojus kitiems, nedaro nusižengimo mažiau pavojingo (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis Nr. AN2-172-651/2018, 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis Nr. AN2-297-651/2018). Tikimybė pastaruoju atveju, kad bus sužalota žmogaus sveikata ar net prarasta gyvybė, yra kur kas didesni. ANK 422 straipsnio 5 dalies normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014).

Įstatymų leidėjas numatė itin griežtą atsakomybę už šio nusižengimo padarymą, o tai savaime suponuoja išvadą, kad nusižengimas yra vertinamas kaip itin pavojingas, todėl teigti, kad padarytas nepavojingas nusižengimas, negalima. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ne nežymiai, o pakankamai reikšmingai. Pažymėtina, kad L. J. nustatytas neblaivumo laipsnis (0,98 promilės) ir ženkliai, daugiau negu du kartus viršijo minimalią neblaivumo ribą, nuo kurios transporto priemonių vairavimas visiems asmenims yra draudžiamas (0,4 promilės). Toks apsvaigimo laipsnis yra ne tik ženklus teisine prasme, bet ir pakankamai pavojingas. Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra vienas neatsakingiausių ir pavojingiausių vairuotojo poelgių.

Pareiškėjas taip pat prašė atsižvelgti į tai, jog administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, prieš vairuodamas automobilį nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs automobilio. Teismas pažymi, jog KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi asmens kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-36-387/2021). L. J. nurodomos aplinkybės nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismo vertinimu tai, jog byloje nustatytų faktinių aplinkybių pareiškėjas L. J. neginčijo, savo kaltę pripažino ir gailisi padaręs nusižengimą, byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat tai, kad teisė vairuoti pareiškėjui reikalinga asmeniškai bei darbinėms funkcijoms atlikti, nėra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą švelninti paskirtas administracinio poveikio priemones. Šios aplinkybės yra reikšmingos skiriant administracinę nuobaudą, neperžengiant sankcijos ribų (į tai ir buvo atsižvelgta paskiriant pareiškėjui pačią švelniausią įstatyme numatytą administracinio poveikio priemonę su sankcijoje numatyta minimalia bauda), tačiau negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, suteikiančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą.

Taigi pareiškėjo patiriami nepatogumai yra jo paties neatsakingo elgesio rezultatas. Teismo vertinimu L. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės yra adekvačios padarytam nusižengimui, skirtos įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, pavojingumą, tiek ir pažeidėjo asmenybę bei galimą nuobaudos poveikį, todėl yra teisingos ir pagrįstos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo L. J. skundas netenkinamas, o skundžiamas 2024 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimas Nr. 30-ANR_N-12216-2024 paliekamas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. Nr. 30-ANR_N-12216-2023 palikti nepakeistą ir L. J. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vandalinas Vainius