- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-05
- Bylos Nr.
- 2A-1473-653/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18460-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- UAB „Artona“, J. G. G.
- Atsakovas
- T. G.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Virginijaus Kairevičiaus, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Artona“ apeliacinį skundą dėl 2014-10-08 Vilniaus apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. G. ieškinį atsakovei T. G. dėl turto atidalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
ieškovas prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) 10, 41 kv. m. kambarį plane pažymėtą Nr. 40-5 ir šį kambarį priteisti jam, iš bendrosios dalinės nuosavybės 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) 18,09 kv. m. kambarį, plane pažymėtą Nr. 40-2 ir 11,99 kv. m. kambarį, plane pažymėtą Nr. 40-3 ir juos priteisti atsakovei, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 1,97 kv. m. kambarėlį, plane pažymėtą Nr. 40-6 ir jį priteisti atsakovei, priteisti ieškovui J.G. G. 21 251,4 Lt kompensaciją.
Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-08-28 sprendimu priteisė atsakovės asmeninėn nuosavybėn 6/10 dalis trijų kambarių buto, jam buvo nutarta priteisti 4/10 dalis šio buto neprašo. Ieškovas nurodė, kad neprašo nustatyti naudojimosi tvarkos.
Atsiliepimas
Atsakovė ir trečiasis asmuo su ieškovo reikalavimaisi nesutiko. Jų manymu, J. G. G. siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra negalimas be neproporcingos žalos buto paskirčiai. Be to, buto atidalinimas natūra yra negalimas dėl sistemingo ir nuolatinio netinkamo, agresyvaus ir asocialaus ieškovo būdo bei elgesio, dėl kurio naudotis Butu jiems abiems neįmanoma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2014-10-08 Vilniaus apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; butą atidalinti tokiu būdu: ieškovui 4/10 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis priteisti atsakovei; priteisti iš atsakovės ieškovui 72 400 Lt (septyniasdešimt dviejų tūkstančių keturių šimtų Lt) piniginę kompensaciją už jam priklausančią buto dalį, kuri priteista atsakovei.
Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje N2-733-558/2013 ieškovo ir atsakovės T. G. santuoką nutraukė dėl ieškovo kaltės, priteisė iš ieškovo J. G. G. atsakovės naudai 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nusprendė panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei T. G. priteistas trijų kambarių butas un. Nr. (duomenys neskelbtini), 66,09 kv. m. bendro ploto, 161000 Lt vertės, esantis (duomenys neskelbtini) ir sprendimo dalį, kuria atsakovui Jo. G. G. iš ieškovės T. G. priteista 25483 Lt piniginės kompensacijos už jai tenkančią didesnę turto dalį, ir šias sprendimo dalis išdėstyti sekančiai: priteisti T. G. asmeninėn nuosavybėn 6/10 dalis trijų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 66,09 kv. m. bendro ploto, 161 000 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini). Priteisti J.G. G. asmeninėn nuosavybėn 4/10 dalis trijų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 66,09 kv. m. bendro ploto, 161 000 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini). Priteisti iš J. G. G. T. G. naudai 14 400 Lt vaiko išlaikymo įsiskolinimo už 3 metus.
Ieškovas, atsakovė ir jų sūnus realiai gyvena tame pačiame ginčo bute.
2001 m. gegužės- birželio mėn. ieškovas gydėsi (buvo tiriamas) Utenos psichiatrinėje ligoninėje, kurioje jam buvo diagnozuotas paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2003 m. vasario 19 d. nuosprendžiu J. G. G. buvo nuteistas pagal 1961 m. LR BK 118 str. 1 d. (išžaginimas), 297 str. 1 d., 2 d. (poveikis liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, revizoriui ar vertėjui) 3 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo. 2005-01-10 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2003 m. vasario 19 d. nuosprendis pakeistas, veikos perkvalifikuotos pagal naujojo BK normas. Teismas konstatavo, kad kitose nurodytose bylose teismai ieškovo keliamą grėsmę atsakovei bei nepilnamečiam sūnui.
Teismas sprendė, kad ginčo buto atidalijimas natūra yra neįmanomas, kad tokioje situacijoje atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę galima tik priteisiant bendraturčiui (ieškovui) kompensaciją pinigais. Buto atidalinimas natūra yra negalimas dėl sistemingo ir nuolatinio netinkamo, agresyvaus ir asocialaus ieškovo būdo bei elgesio, kuris prieš tai yra įvardintas dėl kurio naudotis butu šalims neįmanoma. Dėl to tolesnis ieškovo ir atsakovo gyvenimas viename bute gali turėti nepataisomų pasekmių jų pačių ir trečiojo asmens T. G. atžvilgiu.
Teismas konstatavo, kad atsakovės siūlomas buto atidalijimo būdas atitinka ir CK 1.5 str. įtvirtintus principus. Atsakovė kito nekilnojamojo turto (galimos gyvenamosios vietos) neturi, o atsakovui Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. sprendimu priteisė gyvenamąjį namą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 62.39 kv. m., tvartą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) daržinę, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-17). Be to, už gautą kompensaciją ieškovas turėtų galimybę nusipirkti gyvenamąją patalpą ir Vilniaus mieste.
Pagal VĮ RC duomenis, šalims priklausančio buto rinkos vertė yra 181 000 Lt. Ieškovui priklausančių 4/10 Buto dalių vertė – 72 400 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, tenkinant ieškovo reikalavimus.
Nurodė, kad nesutinka su teismo išvadomis, kad buto negalima atidalinti natūra dėl atsakovo elgesio, taip pat teismas nenurodė kokiai teismų praktikai neatitiko ieškovo reikalavimai.
Nurodė, kad inicijavo šią bylą tam, kad galėtų atiduoti skolą atsakovei, kas patvirtina, jog jokio smurto ieškovas nenaudojo. Už priteistą kompensacijos sumą ieškovas negalės įsigyti butą Vilniuje, o priteistoje sodyboje šaltuoju sezono metu gyventi neįmanoma.
Atidalinti butą yra realu. Atsakovė nenurodė faktų, dėl kurių negalima būtų bendrai naudotis koridoriumi, sanmazdu, virtuve. Pažymėjo, kad neprašė nustatyti naudojimosi tvarkos.
Teismas neteisingai vertino įrodymus, kurie neva patvirtina ieškovo agresyvųjį būdą.
Apeliacinės instancijos teismui teikė naują įrodymą - išrašą iš nekilnojamojo turto registro, kuris patvirtintų, kad buto vertė yra 53900 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad patenkinus ieškovo reikalavimus atidalinti tik buto gyvenamąjį plotą, bendroji nuosavybė nepasibaigtų. Be to, buto atidalijimas natūra yra negalimas dėl sistemingo ir nuolatinio ieškovo būdo bei elgesio. Taip pat nurodė, kad apeliantas buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d., 253 str. 1 d.
Įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2013-03-20 nutartyje (2S-649-656/2013) konstatuota, kad J. G. turi galimybę gyventi sutuoktiniams priklausančiame name, esančiame Ignalinos rajone.
Vilniuje būtų galima nusipirkti butą už priteistos kompensacijos sumą, atėmus skolos sumą.
Prašė prijungti prie bylos teismo nuosprendžio kopiją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo T. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl aplinkybės ar įmanoma trijų kambarių butą, kuris priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, atidalinti natūra.
CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Tokiu būdu, nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės buvę bendraturčiai tampa jiems paskirtų savininkais.
Atmestinas apelianto teiginys, jog šiuo atveju atidalinti trijų kambarių butą natūra yra realu. Tokią teismo išvadą patvirtina ir apelianto nurodytos aplinkybės, jog ji siekia po jo siūlomo atidalijimo bendrai naudotis koridoriumi, sanmazdu, virtuve. Be to, apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pagal jo siūlomą atidalijimo būdą yra galimybė suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus. Taigi, patenkinus ieškovo reikalavimus, bendroji nuosavybė nepasibaigtų.
Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ginčo butas yra dalus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju ginčo buto atidalijimas natūra yra neįmanomas. Vien dėl šios aplinkybės butas negalėjo būti padalintas ieškovo siūlomu būdu.
Be to, teismas nustatė, kad atidalinimas natūra yra negalimas dėl sistemingo ir nuolatinio netinkamo atsakovo elgesio. Kaip buvo minėta, vien tai, kad butas yra nedalus suponuoja išvadą, jog butas negali būti atidalintas natūra, todėl kitos aplinkybės yra perteklinės. Kita vertus, apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios paremtos byloje esančių įrodymų visumos vertinimu. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiesiog kitaip vertina tuos pačius įrodymus, tačiau nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, o iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo byloje taip pat buvo konstatuota, jog atsakovas vartojo smurtą (b.l. 17). Be pirmosios instancijos teismo įvertintų įrodymų, iš LITEKO duomenų bazės matyti, jog teismine tvarka nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-1844-818/2015, kurioje nukentėjusiąja pripažinta T. G.. Šiuo metu byloje priimtas nuosprendis yra apskųstas apeliacine tvarka. Tačiau, nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties, minėtos nagrinėjamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo faktas, taip pat taikytos kitose bylose laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su ieškovo įpareigojimu gyventi skyrium nuo T. G., papildomai patvirtina, kad šalių santykiai yra ypač konfliktiniai, dėl ko buto padalijimas natūra būtų aiškiai neproporcingas, neatitinkantis CPK 1.5 str. principams būdas, nes tokiu atveju ne tik nebūtų atkurta šalių procesinė taika, bet, priešingai, nebūtų pašalinti šalių konfliktai ateityje. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, išvadas padarė, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma.
Apeliantas deklaratyviai teigia, jog už priteistą kompensaciją negalės įsigyti butą Vilniuje, todėl tokie teiginiai atmestini kaip neįrodyti. Kita vertus, apeliantas turi ir kito turto (sodyba Ignalinos raj.), kurioje gali pagerinti gyvenimo sąlygas, gavęs kompensaciją, taip pat turi galimybę parduoti šį turtą ir įsigyti kitą turtą.
Apeliantas apeliaciniame skunde neginčijo jam priteistos kompensacijos dydžio, nenurodė aplinkybių apie nepagrįstai nustatytą turto rinkos vertę, todėl jo teikiamas naujas įrodymas (išrašas iš nekilnojamojo turto registro, siekiant patvirtinti, kad buto vertė yra 53900 Eur) nepriimamas (CPK 180 str., 314 str.). Kita vertus, apelianto nurodyta turto vertė 53900 Eur iš esmės atitinka pirmosios instancijos teismo nustatytą turto vertę 181000 Lt.
Kaip buvo minėta, iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis b.b. Nr. 1-1844-818/2015 nėra įsiteisėjęs, todėl atsakovės pateiktas naujas rašytinis įrodymas (minėtas teismo nuosprendis) nepriimamas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Atsakovė nepateikė įrodymų apie jo patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas, todėl jos prašymas dėl šių išlaidų priteisimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė
2014-10-08 Vilniaus apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.