- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-16
- Bylos Nr.
- 2A-1934-601/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-02445-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- I. T.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Izoldos Nėnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui A. G., išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama – nustatyti, kad A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas; iš A. G. priteisti nepilnametės dukros A. Z. išlaikymui po 400 Lt kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jos pilnametystės, lėšų tvarkytoja paskiriant motiną I. T.; priteisti iš A. G. nepilnametės dukros A. Z. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-10-01 iki 2012-10-01, skaičiuojant už kiekvieną mėnesį po 400 Lt, iš viso 14 400 Lt (t. 1, b. l. 14-16).
Nurodė, kad su atsakovu nuo 1998 m. iki 1999 m. palaikė intymius santykius, (duomenys neskelbtini) jai ir A. G. gimė dukra A. Z., kuri šiuo metu yra nepilnametė. Dukra gyvena kartu su ieškove, gimus dukrai, atsakovas žadėjo pripažinti tėvystę ir materialiai išlaikyti savo dukrą A. Z. iki pilnametystės, tačiau iki šiol to jis nepadarė.
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, pripažįsta, kad A. Z. yra jo dukra, tačiau mano, kad prašomo priteisti išlaikymo dydis per didelis, jo turtinė padėtis sunki ir galėtų skirti dukros išlaikymui ne daugiau kaip 130 Lt per mėnesį. Su prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimu apskritai nesutinka, nes jis nežinojo, kad turi dukrą ir šį faktą sužinojo tik pradėjus bylą (t. 1, b. l. 129-132).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino (b. l. 133-138).
Nustatė, kad atsakovas A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. Z., (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.Priteisti iš atsakovo A. G., gyv. (duomenys neskelbtini), Jonavos r., išlaikymą dukrai A. Z., gyv. (duomenys neskelbtini), Vandžiogalos sen., Kauno r., po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-10-11 (ieškinio padavimo dienos) iki jos pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) atstovė I. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesams tenkinti. Priteisė iš atsakovo A. G. dukrai A. Z. išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos (nuo 2009-10-01 iki 2012-10-01) 14 400 Lt.Priteisė iš atsakovo A. G., gyv. (duomenys neskelbtini), Jonavos r., ieškovei I. T., gyv. (duomenys neskelbtini), Vandžiogalos sen., Kauno r., 828 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo A. G. 144 Lt žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą ir 40 Lt pašto išlaidų valstybės naudai, iš viso 184 Lt. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, įmokos paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.
Dėl tėvystės nustatymo teismas, vadovaudamasis tuo, kad atsakovas teismo posėdžio metu tėvystę pripažino ir dėl to ginčo nėra, konstatavo, kad A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas. Dėl išlaikymo priteisimo teismas pažymėjo, kad šalių pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi ir šią pareigą turi vykdyti abu tėvai. Pažymėjo, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Teismas vertino, kad ieškovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį. Ieškovė turi kreditorinį įsipareigojimą, kurio išmokėjimui kas mėnesį skiria po 400 Lt. Ieškovė 2012 metais sudarė santuoką, šiuo metu nedirba, darbo biržoje neregistruota, augina mažametį sūnų R. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) jos mėnesinės pajamos – 97,50 Lt išmoka vaikui. Su šeima gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, kas mėnesį prisideda prie komunalinių mokesčių mokėjimo apie 150–200 Lt. Ieškovės sutuoktinio gaunamos pajamos apie 1 700 Lt kas mėnesį. Dėl atsakovo turtinės padėties teismas pažymėjo, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, nuo 2006 metų turi IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima miško ruošos darbais, jo mėnesinės pajamos apie 1 000 Lt per mėnesį. Sudaręs santuoką, turi du nepilnamečius vaikus, sutuoktinės mėnesinės pajamos apie 2 000 Lt per mėnesį. Turi 120 000 Lt kreditorinį įsipareigojimą už gyvenamojo būsto įgijimą, mėnesio įmoka sudaro per mėnesį nuo 700 Lt iki 950 Lt ir paimtas 70 000 Lt kreditas, už kurį įgytas miškovežis, kredito grąžinimui kas mėnesį moka po 271 Lt. Yra trys automobiliai, kurie priduoti į metalo laužą už kelis šimtus litų, tik neišregistruoti. Šiuo metu turi automobilį, kuris įgytas prieš 4-5 metus. Teismas, spręsdamas dėl asmens turinčio teikti išlaikymą sąžiningumo ir rūpestingumo, pažymėjo, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų. Teismui įpareigojus, atsakovas teikė įrodymus apie savo neva prastą turtinę padėtį (jo mėnesinės pajamos yra apie 1 500 Lt, jo sutuoktinės pajamos – 1 000 Lt), kai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei tikrinant atsakovo ir jo šeimos gyvenimo sąlygas, buvo nurodyta, kad atsakovo mėnesinės pajamos yra apie 1 000 Lt, jo sutuoktinės pajamos – 2 000 Lt. Remiantis išdėstytu, teismas darė išvadą, kad atsakovas vengia atskleisti tikrąją savo šeimos turtinę padėtį, sąmoningai neteikė visų prašomų įrodymų byloje, norėdamas savo turtinę padėtį parodyti blogesnę, nei yra iš tikrųjų. Teismas pažymėjo, kad atsakovo mėnesinės pajamos yra apie 1 500 Lt, tačiau jo patiriamos išlaidos gerokai didesnės negu pajamos, kas reiškia, kad jo gaunamo mėnesinio atlygio pakanka tik kreditorinių įsipareigojimų mėnesinėms išmokoms sumokėti. Teismas vertino, kad atsakovas, versdamasis pelninga miško ruošos veikla, disponuoja žymiai didesnėmis pajamomis negu nurodo, kadangi turėdamas mokėti beveik gaunamo atlyginimo dydžio mėnesines įmokas už paimtą kreditą, sekančiais metais paėmė dar vieną kreditą miškovežio pirkimui. Teismas pažymėjo, kad atsakovo veikla yra nuostolinga, nes išlaidos gerokai viršija pajamas, tačiau atsakovas nuo 2006 metų nekeičia darbinės veiklos, todėl vertino, kad atsakovas su šeima gauna pakankamas pajamas ir toks gyvenimo būdas atsakovą tenkina, kas sudarė pagrindą išvadai, kad atsakovas nėra sąžiningas ir neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties. Teismas pažymėjo, kad dukra turi stuburo problemų, dėl ko medikai patarė lankyti baseiną bei problemų su širdimi, kas reiškia, kad vaikas turi specialiųjų poreikių. Dukrą nuo pat gimimo augina viena ieškovė, atsakovas prie dukros išlaikymo neprisidėjo, su dukra nebendrauja, jos nelanko, todėl atsakovui privalu vykdyti bent vieną iš tėvų pareigų – teikti išlaikymą savo dukrai. Teismas pažymėjo, kad vaiko motina šią pareigą praktiškai viena vykdo 14 metų, nors jos turtinė padėtis yra pakankamai sudėtinga. Teismas vertino, kad nors atsakovas be dukros A. turi dar du nepilnamečius išlaikytinius, o ieškovė vieną, tačiau atsakovo sūnūs jaunesni už dukrą A., specialiųjų poreikių sūnūs neturi, todėl jiems reikalingas mažesnis išlaikymas, be to, atsakovo turtinė padėtis žymiai geresnė negu ieškovės. Spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo – teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad jis apie savo tėvystę nežinojo, šį faktą sužinojo tik 2012 metais, kuomet teismui buvo paduotas ieškinys. Teismui kėlė abejonių atsakovo teiginys, kad jis nežinojo, jog turi dukrą, kadangi atsakovo parodymai duoti teismo posėdžio metu buvo prieštaringi, byloje pateiktas 1999 m. birželio 7 d. atsakovo rašytas pareiškimas Kauno rajono prokuratūros vyr. prokurorui, kuriame nurodyta, kad su I. Z. tėvystės klausimą spręs civiline tvarka. Teismas tokius atsakovo teiginius vertino kaip atsakovo siekį išvengti pareigos mokėti savo dukrai prašomo dydžio išlaikymą ir įsiskolinimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų į ieškinį. Teismas vertino, kaip tėvas vykdė prievolę išlaikyti vaikus, ir pažymėjo, kad pats atsakovas pripažino, kad dukrai išlaikymo nėra teikęs. Vadovaudamasis tuo, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį bei aukščiau nurodytus motyvus dėl įsiskolinimo priteisimo, į tai, kad A. būnant vienuolikos metų ir esant dabar keturiolikos metų išlaikymas praktiškai buvo reikalingas tokio paties dydžio, iš atsakovo A. G. priteisė A. Z. 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2009-10-01 iki 2012-10-01.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai:
Šalies argumentai
Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį dėl įsiskolinimo priteisimo atmesti, priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros A. Z. išlaikymui po 200 Lt kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jos pilnametystės (t. 1, b. l. 147-151).
Teismas neteisingai vertino šalių turtinę padėtį. Priteisdamas išlaikymą vaikams teismas privalo atsižvelgti į šalių materialinę padėtį bei realią galimybę teikti materialinį išlaikymą. CK 3.192 straipsnio 3 nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybę teikti išlaikymą. Teismas turėjo padaryti išvadas, kad atsakovas negali skirti dukters išlaikymui kas mėnesį po 400 Lt, kadangi nedisponuoja tokiais pinigais. Atsakovas yra sukūręs šeimą, turi dar du mažamečius vaikus, kuriuos turiu išlaikyti, šeima gyvena daugiausiai iš atsakovo sutuoktinės uždirbamų pinigų, be to, daug padeda tėvai – ir pinigais, ir maisto produktais, o atsakovo uždirbami pinigai yra skiriami finansiniams įsipareigojimams vykdyti. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovo gaunamo mėnesinio atlygio pakanka tik kreditorinių įsipareigojimų mėnesinėms išmokoms sumokėti, turimas namas yra įkeistas bankui užtikrinant paskolos, suteiktos šio namo įsigijimui, užtikrinimą. Tačiau teismas priėjo neteisingos išvados, kad nuo 2006 metų atsakovas nekeičia darbinės veiklos, praktiškai nedaro nieko, kad padėtis keistųsi, gerėtų, todėl vertino, kad atsakovas su šeima gauna pakankamas pajamas ir toks gyvenimo būdas atsakovą tenkina. Atsakovas daro viską, kad įmonė atneštų kuo didesnį pelną, daro investicijas į verslą, tam ir buvo nupirkti miškovežiai, kad įmonei nereikėtų jų skolintis ir dėl to nenutrūktų darbas.Teismas, vertindamas abiejų šalių turtinę padėtį, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė turėjo brangų nekilnojamąjį turtą, kurį pardavė. Teismas neįpareigojo ieškovės pateikti įrodymų apie turimas santaupas bankuose, nors, ir be to, akivaizdu, kad pardavus butą, esantį pačiame Kauno centre, ieškovės finansinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo, todėl ji gali skirti didesnę dalį dukrai reikalingų lėšų.Nors atsakovas turėjo su ieškove santykių ir žinojo, kad ji laukiasi, tačiau ieškovė niekada nepatvirtino, kad tai būtent atsakovo vaikas (ieškovė niekada nieko nesakė apie dukrą) ir visus tuos metus nereikalavo jokios pagalbos. Išlaikymo įsiskolinimas susidarė tik dėl pačios ieškovės kaltės. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė specialiai nesikreipė anksčiau dėl išlaikymo priteisimo, taip didindama įsiskolinimą, ir ieškovės reikalavimą šioje dalyje atmesti arba, tinkamai įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, priteisti mažesnį įsiskolinimą. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų ir net nedavė jokių įtikinamų paaiškinimų, kodėl tiek laiko nesikreipė dėl išlaikymo priteisimo.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo A. G. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2319-887/2013 palikti nepakeistą. Priteisti iš A. G. ieškovei I. T. bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 600 Lt už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 5-8).
Motyvuose nurodė:
Teismas teisingai nustatė, kad šalių dukra A. turi stuburo problemų, dėl ko gydytojai jai rekomenduoja lankyti baseiną, bei turi problemų su širdimi, todėl pagrįstai laikė, kad vaikas turi specialių poreikių. Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino vaikui, yra vieno mėnesio išlaikymo vertė, kuri negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Todėl ieškovės nurodyta 14 metų dukrai per mėnesį reikalinga išlaikymo suma – 800 Lt teismo pagrįstai vertinta kaip protinga ir neišdidinta. Atsakovo nurodytas išlaikymo dydis yra neadekvatus ir nebūtų pakankamas 14 metų vaiko, turinčio specialius poreikius, normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms gyvenimo sąlygoms užtikrinti.Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovės sutuoktinis gauna 1 700 Lt atlyginimą, kadangi tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad teismas neįvertino, jog dėl savo turtinės padėties jis realiai negali teikti 400 Lt išlaikymo dukrai per mėnesį. Atsakovas nurodė, kad gauna 1 500 Lt dydžio atlyginimą, tačiau jis, kaip individualios įmonės savininkas, turi teisę pats priimti sprendimus dėl sau ir kitiems darbuotojams išmokamo atlyginimo dydžio nustatymo. Atsakovas neįrodė pagrįstų priežasčių, dėl kurių jo, kaip įmonės vadovo, atlyginimas yra toks pat kaip ir paprastų darbininkų.Teismas teisingai sprendime ir atskirojoje nutartyje nustatė, jog atsakovas vykdo įsipareigojimus tiek asmeninius, tiek įmonės, žymiai didesnei sumai, nei gauna pats ir jo įmonė (moka atlyginimus darbuotojams, moka kreditą už miškovežį, kreditą už namą, išlaiko dar du vaikus), kas duoda pagrindo manyti, kad jis nėra sąžiningas ir vengia teisingai atskleisti savo tikrą turtinę padėtį, sąmoningai neteikia visų teismo prašomų įrodymų byloje, siekia parodyti savo turtinę padėtį blogesnę, nei yra iš tikrųjų.Teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo duoti prieštaringi paaiškinimai ir rašytinis įrodymas kelia abejonių, jog atsakovas nežinojo apie dukters gimimą ir kilmę, todėl labai tikėtina, jog atsakovas vengė vykdyti savo pareigas išlaikyti vaiką. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio ir yra ribojamas trejų metų terminu iki ieškinio pateikimo dienos. Aplinkybė, jog ieškovė anksčiau nesikreipė į teismą dėl vaiko išlaikymo turi reikšmės tik įsiskolinimo dydžiui nustatyti, atsižvelgiant į įstatymo numatytą 3 metų apribojimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl 400 Lt išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo.
Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su priteistinu 400 Lt išlaikymo nepilnametei dukrai dydžiu, nes jo finansinė padėtis yra blogesnė už ieškovės, jis neturi tokių pinigų.
Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystimosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).
Pažymėtina, kad, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 400 Lt išlaikymą nepilnametei dukrai A., tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).
Nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, negu atsakovo, kai nustatyta, kad atsakovas yra individualios įmonės (užsiimančios miško ruoša) savininkas, turi nekilnojamojo turto (gyvenamąjį namą, žemės sklypą), automobilį, darbingas, dirbantis, sveikas žmogus, o ieškovė neturi nekilnojamojo turto, turi automobilį, nedirbanti (augina mažametį vaiką, gauna 97 Lt). Pažymėtina, kad atsakovo paimtos paskolos iš bankų, (namo pirkimui paimta paskola kartu su sutuoktine A. G.; miškovežio pirkimui paimtos paskolos gavėja - apelianto individuali įmonė), nepatvirtina apelianto sunkios turtinės padėties, priešingai, tai yra pagrindas spręsti, kad jo finansinė padėtis yra pakankamai gera, leidžianti gauti paskolas iš bankų. Be to, nenustatyta, kad būtų pažeisti paskolų mokėjimo terminai, t. y. apeliantas laiku, tinkamai vykdo savo įsipareigojimus bankui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo nurodomas aplinkybes, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, negu jo (CPK 178 str.).
Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nagrinėjimo dienai minimali mėnesinė alga yra 1 000 Lt, tačiau išlaikymas vaikui yra nustatytas tik po 400 Lt, kas, apeliacinės instancijos teismo manymu, gali užtikrinti tik minimalius būtinus vaikų poreikius. Abejoti tokio dydžio išlaidų pagrįstumu nėra jokio pagrindo.
Dėl 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Apeliantas nesutinka su priteistu įsiskolinimu, prašo ieškovės reikalavimą šioje dalyje atmesti, nes jis nežinojo, kad A. yra jo dukra, dėl išlaikymo įsiskolinimo kalta pati ieškovė, ji galėjo anksčiau kreiptis dėl išlaikymo priteisimo, arba priteisti mažesnį įsiskolinimą, atsižvelgiant į apelianto turtinę padėtį.
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
Byloje nustatyta, kad atsakovas pareigos teikti ieškovei išlaikymą laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2012 m. spalio 1 d. nevykdė (atsakovas tai pripažįsta), ieškovės prašoma priteisti išlaikymo skola neviršija įstatyme nustatytos trejų metų ribos, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą. Tai, kad ieškovė nebandė prisiteisti išlaikymo iš apelianto anksčiau, neeliminuoja jos teisės reikalauti priteisti išlaikymo skolą, nes ši teisė įtvirtinta teisės normose. Šiuo atveju ieškovė dėl savo elgesio (nesikreipimo į teismą dėl išlaikymo dukrai) prarado teisę gauti išlaikymo įsiskolinimą už ankstesnius 11 metų, kuriuos viena išlaikė dukrą.
Kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti Aptariama pareiga išlaikyti vaiką tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 straipsnis). Kartu tai nereiškia, kad, vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Situacija, kai išlaikymą vaikui teikia tik vienas tėvų, nors jų abiejų turtinė padėtis yra panaši, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012).
Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad tai, jog nurodytu laikotarpiu ieškovė viena išlaikė dukrą ir nereikalavo išlaikymo iš apelianto, nėra pagrindas konstatuoti, kad išlaikymas vaikui iš apelianto nebuvo reikalingas ir jis nuo šios įstatyme įtvirtintos pareigos vykdymo atleistinas.
Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad pagal vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį tam, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, iš apelianto nuo ieškinio padavimo teisme dienos dukrai priteistinas išlaikymas po 400 Lt per mėnesį iki jos pilnametystės. Apeliantas, prašydamas sumažinti priteistiną įsiskolinimą, nepateikė įrodymų, kad aplinkybės, kurios yra svarbios nustatant išlaikymo dydį (tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, vaikui išlaikyti būtinos išlaidos, vaiko poreikiai) iki ieškinio padavimo ir ieškinio padavimo dieną buvo skirtingos, t. y. byloje nustatyta, kad iki ieškinio padavimo dukros poreikius tenkino mažesnė suma arba apelianto finansinės galimybės teikti 400 Lt per mėnesį išlaikymą atsirado tik ieškinio padavimo dieną. Dėl šių priežasčių, taip pat vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, konstatuotina, kad ieškovės ir apelianto dukros A. poreikius ir apelianto turtinę padėtį iki ieškinio padavimo, kaip ir jo padavimo dieną, atitiko 400 Lt per mėnesį išlaikymas, o atsakovas išlaikymo neteikė, todėl iš jo pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė 14 400 Lt (400 Lt x 36 Lt) išlaikymo įsiskolinimą.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai taikė ir aiškino materialinės (CK 3.192 str., 3.194 str. 3.200 str.) bei procesinės (CPK 185 str.) teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, todėl priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto ieškovei priteistinos jos patirtos 600 Lt išlaidos už advokatės teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 10; CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei, a. k. I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Lt (šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.