- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-05
- Bylos Nr.
- 2-2319-887/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Ieškovas
- I. T.
- Atsakovas
- A. G.
- Išvadą teikia
- Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Jonavos, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko
- Advokatai
- Ina Kurauskienė
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 111.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovei I. T., jos atstovei advokatei Inai Kurauskienei, atsakovui A. G., institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Andželikai Vežbavičiūtei, nedalyvaujant institucijos teikiančios išvadą byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui A. G. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucijos teikiančios išvadas byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. T. (toliau ieškovės) pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašo nustatyti, kad A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas; iš A. G. priteisti nepilnametės dukros A. Z. išlaikymui po 400 Lt kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jos pilnametystės, lėšų tvarkytoja paskiriant motiną I. T.; priteisti iš A. G. nepilnametės dukros A. Z. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-10-01 iki 2012-10-01, skaičiuojant už kiekvieną mėnesį po 400 Lt, iš viso 14400 Lt (14-16 b.l.).
Ieškovė ieškinyje nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji ir atsakovas A. G. nuo 1998 iki 1999 metų palaikė intymius santykius. (duomenys neskelbtini) jai ir A. G. gimė dukra A. Z., kuri šiuo metu yra nepilnametė. Dukra gyven kartu su ieškove, gimus dukrai, atsakovas žadėjo pripažinti yėvystę ir materialiai išlaikyti savo dukrą A. Z. iki pilnametystės, tačiau iki šiol to jis nepadarė. Atsakovas dukrai išlaikymo lėšų neskiria, bendrauja labai minimaliai. A. Z. mokosi Kauno rajono Vandžiogalos vidurinėje mokykloje septintoje klasėje. Mergaitė turi stuburo problemų, ieškovė dukrą išlaiko viena, jai padeda ieškovės sutuoktinis A. T. (129-130 b.l.).
Ieškovės atstovė palaikė ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus bei paaiškinimus ir pagrindė juos teisiniais argumentais. Ieškovės atstovė prašė teismo priimti atskirąją nutartį, siekiant informuoti atitinkamas instuticijas dėl atsakovo įmonėje vedamos apgaulingos buhalterinės apskaitos (131 b.l.).
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, pripažįsta, kad A. Z. yra jo dukra, mano, kad prašomo priteisti išlaikymo dydis per didelis, jo sunki turtinė padėtis, jis galėtų skirti dukros išlaikymui ne daugiau kaip 130 Lt per mėnesį, su prašomu
priteisti išlaikymo įsiskolinimu apskritai nesutinka, nes jis nežinojo, kad turi dukrą. Šį faktą sužinojo tik pradėjus bylą, jeigu ieškovė jį būtų anksčiau informavusi, jis būtų kitaip planavęs savo gyvenimą ir finansinius klausimus (130 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnametės A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) motina I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) duomenų apie tėvą nėra (6 b.l.). Teismui 2013-01-24 nutartimi paskyrus DNR ekspertizę, atsakovas į laboratoriją neatvyko (40, 49 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl tėvystės nustatymo.
Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jis yra A. Z. tėvas, pripažino, kad dėl to ginčo nėra. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl tėvystės nustatymo nėra, nustatytina, kad A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.
Dėl išlaikymo priteisimo.
Šalių pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi ir šią pareigą turi vykdyti abu tėvai.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, užikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatyme CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (67 b.l.), teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad turi automobilį (130 b.l.). Nors ieškovė šiam faktui pagrįsti įrodymų nepateikė, tačiau atsakovas ieškovės nurodytos aplinkybės neginčijo. Ieškovė turi kreditorinį įsipareigojimą, kurio išmokėjimui kas mėnesį skiria po 400 Lt (69-70 b.l.). Ieškovė 2012 metais sudarė santuoką, šiuo metu nedirba, darbo biržoje neregistruota, augina mažametį sūnų R. T., gim. (duomenys neskelbtini), jos mėnesinės pajamos – 97,50 Lt išmoka vaikui. Ieškovė su šeima gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, kas mėnesį prisideda prie komunalinių mokesčių mokėjimo apie 150 - 200 Lt (4, 24-25, 64-65, 130 b.l.). Ieškovės sutuoktinio gaunamos pajamos apie 1700 Lt kas mėnesį (66 b.l.).
Atsakovas turi nekilnojamojo turto (7-9 b.l.), nuo 2006 metų turi individualią įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima miško ruošos darbais, jo mėnesinės pajamos apie 1000 Lt per mėnesį. Sudaręs santuoką, turi du nepilnamečius vaikus, sutuoktinės mėnesinės pajamos apie 2000 Lt per mėnesį (23 b.l.). Turi 120 000 Lt kreditorinį įsipareigojimą už gyvenamojo būsto įgijimą, mėnesio įmoka sudaro per mėnesį nuo 700 Lt iki 950 Lt ir paimtas 70000 Lt kreditas, už kurį įgytas miškovežis, kredito grąžinimui kas mėnesį moka po 271 Lt. Yra trys automobiliai, kurie priduoti į metalo laužą už kelis šimtus litų, tik neišregistruoti. Šiuo metu turi automobilį, kuris įgytas prieš 4-5 metus (23, 87-122 b.l.).
Užtikrinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti bei šio straipsnio 2 d. valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, apsaugant 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. nustatytą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės teisės ir pareigos, susijusios su vaiko teisių įgyvendinimu, tenka vaiko tėvams, įvertinant, kad vaiko teisės į išlaikymą užtikrinimas sudaro sąlygas kitoms vaiko teisėms (teisei į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.), būtina garantuoti tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus vykdymą. Tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes (CK 3.155 str. 2 d., 3.192 str.; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str.).
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Ieškovė patikslintame ieškinyje prašo priteisti dukters išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Ieškovė nurodė, kad dukters maistui išleidžia kas mėnesį po 400 Lt, drabužiams, avalynei – 100 Lt, lavinimo priemonėms - 50 Lt, vaistams, vitaminams - 50 Lt, laisvalaikiui, teatrui, pramogoms, ekskursijoms, baseinui - 50 Lt, higienos priemonėms - 50 Lt, komunalinėms paslaugoms - 100 Lt. Pagal šioje byloje esančius duomenis, ieškovės paaiškinimus, teismas vertina, kad teismui net ir pakoregavus atitinkamiems poreikiams skiriamas sumas, t.y. maistui skiriant mažiau, o drabužiams, avalynei, lavinimo priemonėms ženkliai daugiau, teismo nuomone, ieškovės nurodytos išleidžiamos sumos dukros išlaikymui, atsižvelgiant į dukros amžių, yra protingos, neišdidintos. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių dukra turi stuburo problemų, dėl ko medikai pataria lankyti baseiną bei problemų su širdimi, kas reiškia, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, tačiau išlaidų dydis vaistams ir vitaminams nurodytas minimalus (82 b.l.). Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nežino kokio dydžio išlaikymas reikalingas jo 14 metų dukrai, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo paaiškinimus, kad 14 metų vaikui pakanka 200 Lt išlaikymui, nes jo 6 ir 9 metų sūnums išlaikymo reikia daugiau (131 b.l.). Dukrą nuo pat gimimo augina viena ieškovė, ieškovės teigimu, ką patvirtino ir pats atsakovas, prie dukros išlaikymo jis neprisidėjo, su dukra nebendrauja, jos nelanko (129-131 b. l.). Įstatyme yra vienareikšmiškai įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str.), numatyti, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystimosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 str. 1 d.). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atsakovui 39 metai, jis yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų (tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė). Teismui įpareigojus, atsakovas teikė įrodymus apie savo turtinę padėtį, tačiau tik tokius įrodymus, kurie atspindi jo neva prastą turtinę padėtį (87-122 b.l.). Tuo tarpu duomenų, kuriuos teismas taip pat įpareigojo pateikti, t.y. apie turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, apie patiriamas išlaidas pragyvenimui, VMI deklaraciją apie gaunamas pajamas nuo 2009-10-01 atsakovas, teismui nepateikė. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo mėnesinės pajamos yra apie 1500 Lt, jo sutuoktinės pajamos – 1000 Lt (130 b.l.). Tuo tarpu Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei tikrinant atsakovo ir jo šeimos gyvenimo sąlygas, buvo nurodyta, kad atsakovo mėnesinės pajamos yra apie 1000 Lt, jo sutuoktinės pajamos – 2000 Lt (23 b.l.). Duodami prieštaringi atsakovo parodymai teismui bei paaiškinimai VTAS, suteikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas vengia atskleisti tikrąją savo šeimos turtinę padėtį. Be to, teismo nuomone, atsakovas sąmoningai neteikė visų prašomų įrodymų byloje, norėdamas savo turtinę padėtį parodyti blogesnę, nei yra iš tikrųjų. Nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo mėnesinės pajamos yra apie 1500 Lt, tačiau akivaizdu, kad jo patiriamos išlaidos gerokai didesnės negu pajamos. Atsakovui jo gaunamo mėnesinio atlygio pakanka tik kreditorinių įsipareigojimų mėnesinėms išmokoms sumokėti, jau nekalbant apie vaikų išlaikymą ir lėšas pragyvenimui. Tačiau teismas vertina, kad atsakovas versdamasis pelninga miško ruošos veikla, disponuoja žymiai didesnėmis pajamomis negu nurodo. Šį faktą patvirtina aplinkybė, kad atsakovas, jo teigimu gaudamas mažas pajamas, ir turėdamas mokėti beveik gaunamo atlyginimo dydžio mėnesines įmokas už paimtą kreditą, sekančiais metais paėmė dar vieną kreditą miškovežio pirkimui. Teismo nuomone, atsakovas tinkamai įvertino savo gaunamas pajamas pragyvenimui ir finansines galimybes prisiimti tokio dydžio įsipareigojimus. Pagal atsakovo duotus paaiškinimus byloje, jo veikla yra nuostolinga (131 b.l.), nes išlaidos gerokai viršija pajamas, tačiau atsakovas nuo 2006 metų nekeičia darbinės veiklos, praktiškai nedaro nieko, kad padėtis keistųsi, gerėtų, todėl teismas vertina, kad atsakovas su šeima gauna pakankamas pajamas ir toks gyvenimo būdas atsakovą tenkina, kas vėlgi sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas nėra sąžiningas ir neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties. Kaip teismas jau pirmiau konstatavo, šalių dukra turi specialių poreikių, atsakovas dukros nelanko, nebendrauja su ja, todėl atsakovui privalu vykdyti bent vieną iš tėvų pareigų – teikti išlaikymą savo dukrai. Teismas mano, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai. Pažymėtina, kad vaiko motina šią pareigą praktiškai viena vykdo 14 metų, nors jos turtinė padėtis yra pakankamai sudėtinga – ją ir jos dukrą išlaiko jos dabartinis sutuoktinis, akivaizdu, kad ieškovei vienai labai sunku užtikrinti visus specialių poreikių turinčio vaiko poreikius, juolab, kad ateityje vaiko poreikiai tik didės. Nors atsakovas be dukros A. turi dar du nepilnamečius išlaikytinius, o ieškovė vieną, tačiau atsakovo sūnūs jaunesni už dukrą A., todėl reikalingas mažesnis išlaikymas bei kaip nurodė pats atsakovas specialiųjų poreikių sūnūs neturi (131 b.l.), be to, atsakovo turtinė padėtis žymiai geresnė negu ieškovės.
Atsižvelgiant į CK 3.192 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 9, 14 punkto nuostatas vaiko poreikiai nustatytini atsižvelgiant į fiziologinius poreikius, materialines sąlygas vaikui fiziškai ir socialiai vystytis, tobulinti įgimtus ir įgytus sugebėjimus. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.155, 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti str.). Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti 400 Lt išlaikymo dydis, atsižvelgiant į vaiko amžių (14 metų), A. Z. sveikatos būklę, poreikius, yra pagrįstas ir neišdidintas. Todėl iš atsakovo priteistinas 400 Lt kas mėnesį dukros A. išlaikymas, nes būtent tokio dydžio išlaikymas atitinka priteisiamo išlaikymo proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai principą (CK 3.192 str. 2, 3 d.) (CK 3.196 str.).
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 str., 3.208 str.). Išlaikymą uzufrukto teise skirtina tvarkyti įstatyminė nepilnametės A. Z. atstovė I. T. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str.).
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo.
Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str., CK 3.137 str.). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011). Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad jis apie savo tėvystę nežinojo, šį faktą sužinojo tik 2012 metais, kuomet teismui buvo paduotas ieškinys, todėl iš jo apskritai negali būti priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas. Teismui kelia abejonių atsakovo teiginys, kad jis nežinojo, jog turi dukrą, kadangi atsakovo parodymai duoti teismo posėdžio metu buvo prieštaringi, be to, byloje pateiktas 1999-06-07 atsakovo rašytas pareiškimas Kauno rajono prokuratūros vyr. prokurorui, kuriame nurodyta, kad su I. Z. tėvystės klausimą spręs civiline tvarka (6 b.l.). Todėl teismas tokius atsakovo teiginius vertina, kaip atsakovo siekį išvengti pareigos mokėti savo dukrai prašomo dydžio išlaikymą ir įsiskolinimą. Atsakovas neįrodė savo atsikirtimų į ieškinį, nors CPK 178 str. nustatyta pareiga įrodyti atsikirtimus į ieškinį priešingai šaliai. Be to, kai pareiškiamas reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo, teismas turi vertinti, kaip tėvas vykdė prievolę išlaikyti vaikus, atsižvelgdamas tik į vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-236/2006). Teismo posėdžio metu atsakovas pats pripažino, kad dukrai išlaikymo nėra teikęs. Kadangi visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-286/2004), todėl atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį bei aukščiau nurodytus motyvus dėl įsiskolinimo priteisimo, į tai, kad A. būnant vienuolikos metų ir esant dabar keturiolikos metų išlaikymas praktiškai buvo reikalingas tokio paties dydžio, iš atsakovo A. G. priteistinas A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimas už paskutinius trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. nuo 2009-10-01 iki 2012-10-01.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Patenkinus pilnai ieškinį, iš atsakovo priteistinos ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė patyrė 142 Lt išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo (3 b.l.), 86 Lt transporto išlaidų dėl vykimo atlikti DNR ekspertzę (50 b.l.), 600 Lt išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos teikimo (126-127 b.l.), viso 828 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Iš atsakovo valstybei priteistinas 144 Lt žyminis mokestis už priteistą išlaikymą bei 40 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, viso 184 Lt (CPK 79 str., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.
Rezoliucinė dalis
nuspren džia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad atsakovas A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) yra A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.
Priteisti iš atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-10-11 (ieškinio padavimo dienoa) iki jos pilnametystės.
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.
Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovė I. T., a.k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesams tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dukrai A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Aušros (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos (nuo 2009-10-01 iki 2012-10-01) 14400 Lt (keturiolika tūkstančių keturis šimtus litų).
Priteisti iš atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei I. T., a.k. 48201190383130939, gyv. (duomenys neskelbtini), 828 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt aštuonis litus) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą ir 40 Lt (keturiasdešimt litų) pašto išlaidų valstybės naudai, iš viso 184 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis litus). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, įmokos paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.
Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti tėvystę dienos išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.