Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

3. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. Š. išteisinta pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: D. Š. pripažinti kalta pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir skirti jai 90 MGL (4 500 Eur) baudą; žalos atlyginimą – 4 000 Eur – L. D. priteisti solidariai iš A. S. ir D. Š.. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1 Nurodo, kad Plungės apylinkės teismas, išteisindamas D. Š., skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos kaltę dėl autoįvykio sukėlimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamo eismo įvykio kilimą lėmė vien tik vairuotojo A. S. veiksmai, kuris padarė pažeidimą nesaugiai lenkdamas ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, su kuria susidūrė, tai ir buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu.

3.2. Prokurorės teigimu, šios išvados nepagrįstos, kadangi teismas, išskirtinai vertindamas tik vieno eismo dalyvio – A. S. – veiksmus, neteisingai nustatė priežastinį ryšį dėl eismo įvykio kilimo. Todėl Plungės apylinkės teismo D. Š. priimtas išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 2 punktas).

3.3. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl eismo įvykio, įvykusio 2018-04-20, apie 7.55 val., Kretingos r., (duomenys neskelbtini) gatvės ir įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą važiuojamųjų dalių sankirtoje susidūrus dviem transporto priemonėms, t. y. A. S. automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkiant ta pačia kryptimi lėčiau važiavusį automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. Š., pastarajai atliekant posūkio į kairę manevrą. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Volkswagen Passat“ keleivis L. D., gim. 2001 m., kuriam buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (specialisto išvada Nr. G 998/2018(03), apgadintos abi transporto priemonės.

3.4. Tyrimo duomenų pagrindu buvo atliktas šio eismo įvykio mechanizmo bei pagrindinės sąlygos šiam įvykiui kilti tyrimas. Specialistas išvadoje Nr. 11K-288 (18) nurodė, jog techniniu požiūriu priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo ir jo kilimą sąlygojo abiejų vairuotojų veiksmai, o būtent:

– automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos D. Š. veiksmai – kelio ruože, kuriame priešpriešines eismo įuostas skiria kelio ženklinimo linija 1.6 „Artėjimo linija“, atlikdama posūkio į kairę (išvažiavimo iš kelio) manevrą, nedavė kelio jos vairuojamą automobilį lenkusiam automobiliui „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

– automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo A. S. veiksmai – atlikdamas lenkimo manevrą važiavo viršydamas didžiausią leistiną eismo įvykio vietoje 50 km/h greitį, kaip pats nurodo, važiavo apie 60 km/h greičiu, nevažiavo dešiniau priešpriešines eismo juostas skiriančios kelio ženklinimo linijos 1.1 „Siaura ištisinė linija“, priekyje važiavusio automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkimo manevrą pradėjo kelio ruože, kuriame priešpriešines eismo juostas skiria kelio ženklinimo linija 1.1 „Siaura ištisinė linija“.

3.5. Analizuodamas surinktus duomenis teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog byloje nėra nustatyta objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad eismo taisykles pažeidė D. Š., nes tik kaltinamasis A. S. paaiškino, jog ji esą nerodė posūkio signalo. Kritiškai neigiamai teismas įvertino ir nukentėjusiojo L. D. parodymus dėl D. Š. vairuojamo automobilio rodyto / nerodyto posūkio signalo, nes jis pats nurodė, kad žaidė telefonu, vairuotojo teisių neturi, automobilio, kuriuo važiavo kaip keleivis, greičio nežino. Teismas padarė išvadą, kad vairuotoja D. Š. sukti į kairę pradėjo nepažeisdama KET 109 punkto reikalavimo, kad „sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms“, nes A. S. vairuojamas automobilis buvo ta pačia kryptimi atvažiavęs lenkiantysis automobilis, viršijantis leistiną greitį, ir jokiais kitais leistinais įrodymais nepaneigta / nepatvirtinta, kad D. Š. posūkio signalą rodė / nerodė.

3.6. Prokurorės teigimu, teismo išvada, jog D. Š. nepažeidė KET, yra klaidinga, kadangi padaryta neįvertinus duomenų visumos ir nekreipiant dėmesio į esmines specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes. Iš skundžiamame nuosprendyje teismo aptarto įrodymų vertinimo matyti, kad teismas įvertino tik tai, jog vairuotoja D. Š. nepažeidė KET 109 punkto reikalavimo, t. y. sukdama į kairę įsitikino, jog nėra priešinga kryptimi važiuojančių transporto priemonių, ir jos pačios parodymus, kad iš anksto įjungė kairiojo posūkio signalą, tačiau nevertino kitų D. Š. padarytų KET pažeidimų. Techniniu požiūriu automobilio „Audi 80“ vairuotoja D. Š. prieš išvažiuodama iš kelio, t. y. sukdama į kairę, privalėjo ne tik iš anksto rodyti kairiojo posūkio signalą ir įsitikinti, kad nėra priešinga kryptimi atvažiuojančių transporto priemonių, bet ir privalėjo įvertinti eismo situaciją už savo automobilio, t. y. ar nėra ją lenkiančių transporto priemonių. Pažymėtina, kad kelio atkarpa, kurioje įvyko eismo įvykis, pažymėta kelio ženklinimo linija 1.6 „Artėjimo linija“, leidžiančia ją kirsti iš abiejų pusių. Šios kelio atkarpos iki sankirtos su įvažiavimu į kiemą ilgis – 31,20 m, kuris yra pakankamas lenkimo manevrui pradėti. Todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo būti įsitikinusiam, kad iš paskos važiuojanti transporto priemonė toje vietoje negali pradėti lenkimo manevro. Tyrimo duomenimis nustatyta, kad automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojas A. S., važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, pasivijo priekyje 40 km/h greičiu važiavusios D. Š. automobilį ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta ir, padidinęs vairuojamo automobilio greitį galbūt iki 60 km/h, pradėjo lenkimo manevrą vietoje, kurioje priešpriešines eismo juostas skiria ženklinimo linija 1.1 „Siaura ištisinė linija“, ir tęsė gatvės dalyje, kurioje priešpriešines eismo juostas skiria kelio ženklinimo linija 1.6 „Artėjimo linija“. Atsižvelgiant į tai, kad nuo minėtos gatvių sankirtos iki įvažiavimo į kiemą yra 50,40 m atstumas (1.1 „Siaura ištisinė linija“ –19,10 m; 1.6 „Artėjimo linija“ – 31,20 m), pakankamai rūpestingas bei atidus vairuotojas būtų turėjęs realią galimybę pastebėti jį lenkiantį automobilį ir sustabdyti pradėtą posūkio manevrą. Specialisto išvadoje Nr. 11K-288 (18) nustatytos aplinkybės patvirtina, kad automobilio „Audi 80“ vairuotoja D. Š. prieš atlikdama posūkio manevrą į kairę neįsitikino, jog tai daryti saugu, ir sudarė kliūtį ją lenkiančiam automobiliui „Volkswagen Passat“. Todėl pagrįstai darytina išvada, kad šiais veiksmais D. Š. pažeidė KET 101 punkto (prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams) ir KET 103 punkto (išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms) reikalavimus.

3.7. Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė atsiranda, jeigu transporto priemonę vairavęs asmuo padaro kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimus, kurie susiję priežastiniu ryšiu su šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytais padariniais, ir kai nustatoma eismo įvykį (ir jo metu atsiradusius kitus padarinius) sukėlusio vairuotojo kaltė. Tai reiškia, kad vieno asmens kalti veiksmai nepaneigia kito asmens kaltų veiksmų. Taigi ir tuo atveju, kai nustatoma, kad kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimus, susijusius priežastiniu ryšiu su kilusiais (ir baudžiamajame įstatyme numatytais) padariniais, padarė du asmenys, abiem jiems kyla baudžiamoji atsakomybė, kurią lemia nusikaltimo sudėties, nurodytos BK straipsnio dispozicijoje, buvimas (Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-26 nutartis Nr. IA-210-382/2015).

3.8. Nagrinėjamu atveju įvertinus tyrimo duomenų visumą konstatuotina, kad eismo įvykis, kurio metu susidūrė A. S. ir D. Š. vairuojamos transporto priemonės, įvyko abiem vairuotojams pažeidus KET reikalavimus. Automobilio „Audi 80“ vairuotoja D. Š. prieš išvažiuodama iš kelio neįsitikino, kad tai daryti saugu ir, sukdama į kairę, sudarė netikėtą kliūtį ją lenkiančiam automobiliui, tuo pažeisdama KET 101 ir 103 punktų reikalavimus. Automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojas A. S., viršydamas toje vietoje leistiną greitį (KET 127 punktas) ir pradėdamas lenkimo manevrą kelio ruože, kuriame priešpriešines eismo juostas skiria kelio ženklinimo linija 1.1 „Siaura ištisinė linija“, nesaugiai lenkė ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, tuo pažeisdamas KET 127, 117 ir 137 punktų reikalavimus. Jeigu vienas vairuotojas būtų įvykdęs visus reikalavimus, techniniu požiūriu eismo įvykio nebūtų buvę, jeigu antrasis vairuotojas būtų įvykdęs visus reikalavimus, eismo įvykio taip pat nebūtų buvę. Aptariamoje įvykio situacijoje akivaizdu, jog A. S., per dideliu greičiu važiavęs ir nesaugiai lenkdamas priekyje važiavusį automobilį, nebūtų sukėlęs eismo įvykio, jei pastarojo vairuotoja D. Š., atlikdama posūkį į kairę, nebūtų sudariusi kliūties. Taigi kiekvieno iš jų padaryti KET pažeidimai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu ir dėl jo atsiradusiais padariniais.

3.9. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes manytina, kad teismas, išteisindamas D. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo, neįvertino tyrimo duomenų visumos ir priėmė nepagrįstą nuosprendį.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo įvertinti, ar Plungės apylinkės teismo 2019-04-08 nuosprendžiu jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir teisingai nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir ar nėra galimybės, esant pagrindams, taikyti BK 38 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Be to, A. S. prašo padidinti L. D. priteisto iš ADB „Gjensidige“ neturtinės žalos atlyginimo dydį nuo 4 200 Eur iki 5 000 Eur.

4.1. A. S. nurodo, kad teismas nuosprendyje padarė išvadas, kad jis nesaugiai lenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, su kuria susidūrė, ir tai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad jis dėl neatidumo nepastebėjo priekyje ta pačia kryptimi važiavusio automobilio posūkio signalo ir nesaugiai ėmė lenkti automobilį, patvirtina ištirtos aplinkybės, nustatytas faktas, kad jis viršijo leistiną greitį, kirto kelio ištisinio ženklinimo liniją, o tai, kad jis nematė rodomo posūkio signalo, įvertinta kaip jo menkas patyrimas vairuojant ir neatidumas, nes jis nematė ir „Stop“ signalo, nors pats sutinka, kad esamoje situacijoje pasukti nestabdant nebuvo galima. Teismas nurodė, kad A. S. teismo posėdžio metu iš dalies keitė savo parodymus apie vairuojamo automobilio greitį, vietoje ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje metu nurodyto 60 km/h greičio nurodydamas 54 km/h greitį, tačiau, teismo vertinimu, tai yra kaltinamojo gynybos pozicija, pareikšta teisme, kuri nekeičia aplinkybės, kad leistiną greitį jis viršijo. Teismas pažymėjo ir tai, kad A. S. 2018-03-28 (dvi dienas prieš eismo įvykį) buvo padaręs KET pažeidimą, nes vairavo transporto priemonę be pritvirtinto ženklo „Žalias klevo lapas“, kai jis teises buvo įgijęs tik prieš metus laiko, be to, yra baustas administracine tvarka už kitokius administracinius nusižengimus.

4.2. Nuteistasis A. S. su skundžiamu teismo nuosprendžiu nesutinka ir apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų, netinkamai vertino eismo įvykio aplinkybes ir netinkamai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą, neatsižvelgė į aukštesniųjų teismų praktikoje išnagrinėtas baudžiamąsias bylas, kuriose dėl tokio pobūdžio eismo įvykių paprastai kaltu pripažįstamas tas, kuris užkerta kelią jau išvažiavusiajam į priešpriešinę eismo juostą ir lenkiančiam kitą automobilį.

4.3 Apelianto A. S. nuomone, jeigu iš tiesų, teismo vertinimu, jis yra kaltas dėl eismo įvykio, apeliacinės instancijos teismas gali taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes bet kokiu atveju jis nukentėjusiojo atsiprašė ir šis jam atleido, jis iš dalies atlygino nukentėjusiajam patirtą žalą, o dėl kitos dalies susitarė, kad ją atlygins ateityje.

4.4. Be to, A. S. mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nukentėjusiajam priteisė neturtinės žalos atlyginimą iš draudimo kompanijos.

4.5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. S. pažeidė KET, dėl to įvyko eismo įvykis, t. y. kad jis pažeidė:

– KET 9 punktą – „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>“;

– KET 18 punktą – „Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti <...>“;

– KET 117 punktą – „<...> jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos“;

– KET 119 punktą – „Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto“;

– KET 127 punktą – „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio <...>“;

– KET 137 punktą – „Jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą.“

4.6. BK 281 straipsnio 3 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia KET. Kadangi BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą) ir padarinius (sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata), bet ir priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo. Išvadą apie priežastinio ryšio buvimą daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryšio buvimo klausimus. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus – būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Nustatant būtinąją baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlygą reikia nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, o nustatant priežastinio ryšio pobūdį reikia nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Padaryta veika (KET pažeidimas) pripažįstama būtinąja padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, kai, tokioje pat situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam juos pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-297/2009). Kadangi įvykio loginė schema rodo, jog įvykio kilimo priežastis buvo staigi ir netikėta, todėl būtina įvertinti ir tai, kuris iš eismo dalyvių elgėsi nerūpestingai ar lengvabūdiškai, kuris numatė ar nenumatė, kad dėl savo veikimo ar neveikimo gali sukelti pavojingus padarinius, nes eismo saugumo taisyklių privalu laikytis visiems eismo dalyviams.

4.7. Teismų praktikoje pripažįstama, kad priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija; eismo įvykio ekspertizės akte pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai dėl minėto požymio įrodytumo (kasacinės nutartys Nr. 2K-187/2005, 2K-6/2008). Taip pat pažymėtina, kad specialisto išvadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi būti vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Vertinant specialisto išvadą ar ekspertizės aktą turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir pateiktos ekspertui ar specialistui medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas, ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas, jų ištyrimo visapusiškumas ir pan., ir tik tada sprendžiama dėl jų įrodomosios vertės (kasacinė nutartis Nr. 2K-2/2005). Nuosprendį grindžiant specialisto išvada ar ekspertizės aktu, šie procesiniai dokumentai neturi kelti jokių abejonių dėl jų pagrįstumo.

4.8. Teismų praktikoje aukštesniųjų teismų buvo nagrinėtos bylos, kurių aplinkybės identiškos arba labai panašios į šioje byloje nustatinėjamas aplinkybes:

– Panevėžio apygardos teismo 2009-12-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-330-72/2019; byloje asmuo buvo nuteistas už tai, kad sukdamas į kairę ne sankryžoje nedavė kelio jį lenkiančiam motociklui ir taip pažeidė KET 53, 145, 153 punktų reikalavimus;

– Šiaulių apygardos teismo 2010-10-07 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-135/2010; byloje asmuo buvo nuteistas už tai, kad sukdamas į kairę nedavė kelio transporto priemonei, lenkiančiai pagrindiniame kelyje, ir taip pažeidė KET 51, 53, 199 punktų reikalavimus;

– Kauno apygardos teismo 2015-03-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-246-594/2015; byloje asmuo buvo nuteistas už tai, kad sukdamas į kairę nedavė kelio transporto priemonei, lenkiančiai pagrindiniame kelyje, ir taip pažeidė KET 9, 106, 108 punktų reikalavimus;

– Panevėžio apygardos teismo 2017-09-25 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-224-350/2017; byloje asmuo buvo nuteistas už tai, kad sukdamas į kairę nedavė kelio transporto priemonei, lenkiančiai pagrindiniame kelyje, ir taip pažeidė KET 9, 101 punktų reikalavimus.

4.9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastimi ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o, kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, Nr. 2K-151/2011, Nr. 2K-402/2012).

4.10. Šioje baudžiamojoje byloje buvo būtina teisingai nustatyti priežastinį ryšį tarp vieno iš eismo įvykio dalyvių padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių. Kadangi priežastinis ryšys yra BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis, išvadą apie jo buvimą daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryšio buvimo klausimus.

4.11. Nubraižyta eismo įvykio vietos schema rodo, kad įvykio vietoje abiejų automobilių vairuotojai turėjo teisę, laikydamiesi KET, atlikti manevrus, kuriuos atliko, t. y. D. Š. – sukti į kairėje kelio pusėje esančią sodybą, o A. S. – lenkti priekyje lėčiau važiuojantį D. Š. vairuojamą automobilį. Abiejų automobilių susidūrimas įvyko D. Š. automobiliu „Audi 80“ jau išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą ir visu automobiliu užkertant kelią A. S. vairuojamam automobiliui „Volkswagen Passat“.

4.12. Nuosprendyje nurodoma, kad A. S. pažeidė KET 117 punkto reikalavimus, nes savo vairuojamu automobiliu pradėdamas lenkimo manevrą, kirto ištisinę horizontalią viengubą ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių eismo juostas, nors privalėjo važiuoti dešiniau nuo jos.

4.13. Eismo įvykio vietoje ištisinės horizontalios viengubos ženklinimo linijos nėra. Be kita ko, pradinėje policijos eismo įvykio schemoje nurodyta, kad tokio ženklinimo eismo įvykio vietoje išvis nebuvo, nors iš padarytų fotonuotraukų buvo galima įžiūrėti kažkada buvusį tokį ženklinimą. Nežiūrint į tai, darytina išvada, kad eismo įvykio vietoje toks ženklinimas buvo. Tačiau ištisinė horizontali vienguba ženklinimo linija yra ties posūkiu į dešinėje kelio pusėje esančią (duomenys neskelbtini) gatvę. Pagal sudarytą autoavarijos vietos planą, iki pasisukimo į (duomenys neskelbtini) gatvę yra 15,10 m, o už šio posūkio yra šiek tiek didesnis nei 15 m atstumas, tai reiškia, kad iki eismo įvykio vietos buvo iki 40 metrų.

4.14. Net ir tuo atveju, jeigu A. S. vairuojamas automobilis „Volkswagen Passat“ pravažiavo posūkį į (duomenys neskelbtini) gatvę ir 1–2 metrus kirto ištisinę horizontalią viengubą ženklinimo liniją iki jos pabaigos, šis pažeidimas nebuvo ir negalėjo būti susijęs priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu, t. y. nustatant nagrinėjamo eismo įvykio kilimo priežastis jokios reikšmės neturi, kadangi pagal patį eismo įvykio vietoje buvusį ženklinimą įvykio vietoje transporto priemonių vairuotojai turėjo teisę išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą ir ja važiuoti, nes nagrinėjamas eismo įvykis įvyko jau už šios linijos pabaigos daugiau nei 40 metrų.

4.15. Iš to, kas išdėstyta, išeina, kad jeigu A. S. ir pažeidė KET 117 punkto reikalavimus, kirto besibaigiančią liniją 1–2 metrus, tačiau, kaip rodo eismo įvykio mechanizmas ir pati eismo įvykio vieta, A. S. vairuojamas automobilis „Volkswagen Passat“ su D. Š. vairuojamu automobiliu susidūrė vietoje, kur nebuvo ištisinės horizontalios linijos, skiriančios abi eismo juostas.

4.14. Išteisintoji D. Š. aiškino, kad iki susidūrimo ji rodė kairiojo posūkio signalą, buvo persirikiavusi sukti į kairę, spaudė stabdžio pedalą, dėl to turėjo degti galiniai raudonos spalvos žibintai. Tačiau šios aplinkybės nustatytos ir vertintos tik remiantis pačios išteisintosios pozicija, kitų objektyvių išteisintosios parodymus patvirtinančių duomenų byloje nėra.

4.15. KET nustatyta, kad signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės, tačiau, pagal tų pačių taisyklių 136 punkto reikalavimus, prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, kad lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Pagal KET 137 punktą, jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemenę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins važiuojamąją juostą.

4.16. A. S. nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme jis tvirtino ir aiškino, kad prieš pradėdamas lenkimo manevrą, t. y. prieš išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, nematė, kad ta pačia kryptimi važiuojantis automobilis „Audi 80“ būtų rodęs kairiojo posūkio signalą ar būtų užsidegę automobilio galiniai raudonos spalvos žibintai. Šią aplinkybę patvirtino ir kartu su A. S. važiavęs nukentėjusysis L. D.. Nuo posūkio į (duomenys neskelbtini) g. iki susidūrimo vietos yra apie 60 metrų atstumas, todėl neįtikėtina, kad D. Š. spaudė stabdį, dėl to neva buvo užsidegę galiniai automobilio raudonos spalvos žibintai. Jeigu ji būtų stabdžiusi, tai automobilis būtų visiškai sustojęs net nepasiekęs įvažiavimo į namo kiemą, kur ir įvyko susidūrimas. Kaip rodo praktika, vairuotojai, prieš pradėdami posūkio manevrą į kairę, pradeda tuo pat metu tiek automobilį stabdyti, tiek rodyti kairiojo posūkio signalą. Būtent taip, apelianto A. S. nuomone, D. Š. ir elgėsi vairuodama automobilį „Audi 80“. Tačiau jeigu ji stabdė ir rodė kairįjį posūkį, tokiu atveju A. S. šių D. Š. atliekamų veiksmų pamatyti neturėjo praktiškai jokios galimybės, nes jau buvo pradėjęs lenkimo manevrą, buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, pagal nesunkiai atliekamus skaičiavimus, buvo susigretinęs su D. Š. vairuojamo automobilio „Audi 80“ galine dalimi, todėl pamatyti kairiojo posūkio signalą ar stabdomo automobilio galinius žibintus neturėjo jokios galimybės.

4.17. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. S. ne tik negalėjo pažeisti KET 137 punkto reikalavimų, tačiau, kaip rodo eismo įvykio mechanizmas, jo vairuojamas automobilis „Volkswagen Passat“ jau buvo pradėjęs lenkimo manevrą, važiavo greta automobilio „Audi 80“ galinės dalies, o su šiuo automobiliu susidūrė priešpriešinėje eismo juostoje, kai D. Š. vairuojamas automobilis, darydamas manevrą, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą.

4.17. Nuosprendžiu pripažinta, kad A. S. važiavo didesniu nei leistinas greičiu, t. y. daugiau nei 50 km/h.

4.18. Atlikus eismo tyrimą, specialisto išvadoje nenurodyta, kokiu gi greičiu iki eismo įvykio vietos A. S. vairavo automobilį „Volkswagen Passat“. Pradiniame paaiškinime A. S. parodė, kad automobilio greitis galėjo būti iki 60 km/h, vėliau jis tikslino greitį, nurodydamas, kad tai galėjo būti apie 54 km/h.

4.19. A. S. aiškinimu, priešais važiavęs automobilis „Audi 80“ važiavo nedideliu greičiu, todėl jis priėmė sprendimą jį lenkti. Paprastai, kai kitas automobilis yra lenkiamas, lenkiantysis turi pradėti ir baigti manevrą taip, kad jį laiku pabaigtų. Tikėtina, kad A. S. prieš pradėdamas lenkimo manevrą padidino savo vairuojamo automobilio greitį, tačiau greičio padidinimas ar 4 km/h, ar 10 km/h negalėjo būti pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis, nes ir nustačius, kad jis viršijo nustatytą leistiną greitį ir tokiu būdu pažeidė KET reikalavimus, akivaizdu, kad dėl šio jo pažeidimo kaltinime nurodytas eismo įvykis nebūtų įvykęs, nes eismo įvykio kilimą sąlygojo tik D. Š. padaryti KET 101 ir 103 punktų pažeidimai.

4.20. Kiti teismo nuosprendyje nurodyti KET pažeidimai (9 punktas, 18 punktas) nebuvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio pasekmėmis.

4.21. Galima manyti, kad tik D. Š. KET 101 punkto (prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams) ir 103 punkto (išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms) reikalavimų pažeidimas lėmė šio eismo įvykio kilimą. Anot D. Š., ji nematė paskui ją važiuojančio automobilio. Tačiau šie jos paaiškinimai vertintini itin kritiškai, nes šioje eismo įvykio atkarpoje tiesiog nebuvo įmanoma nematyti paskui važiuojančio A. S. automobilio „Volkswagen Passat“. Jos nematymą ir (arba) nepastebėjimą galima paaiškinti tik tuo, kad A. S. vairuojamas automobilis „Volkswagen Passat“ jau buvo pradėjęs lenkimo manevrą, t. y. išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, tai ir galėjo sąlygoti D. Š. nematymą, jeigu ji tai stebėjo tik per automobilio salono viduje esantį galinio vaizdo veidrodėlį. Pažymėtina ir tai, kad kai automobilis lenkia, lenkiamojo automobilio vairuotojas kažkuriuo momentu negali pastebėti lenkiančio automobilio net pasižiūrėjęs į išorinį dešinės pusės veidrodėlį. Tačiau ši aplinkybė neeliminuoja tokio vairuotojo KET 101 ir 103 punktų reikalavimų pažeidimo.

4.22. Kadangi nagrinėjamoje situacijoje automobilio „Audi 80“ vairuotoja D. Š. keitė važiavimo kryptį – neįsitikinusi, kad tai bus saugu, suko į kairėje esančią gyvenamojo namo teritoriją, tai reiškia, kad ji privalėjo laikytis KET 101 ir 103 punktų nuostatų. Pažymėtina, kad KET nėra numatyta, jog vairuotojas, iš anksto rodantis būsimo manevro signalą, turi pirmumo teisę tokį manevrą daryti neatsižvelgdamas, kad toks manevras sudarys kliūtį kitiems eismo dalyviams. Taip pat pažymėtina ir tai, kad, remiantis KET 179 punkto nuostata, tik vairuotojas, sukantis į kairę sankryžoje, kurioje neleidžiama lenkti, neturi pareigos praleisti jį lenkiančios transporto priemonės, o, kaip jau minėta, vietoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jokio lenkimą draudžiančio ženklinimo nebuvo.

4.23. Todėl A. S. daro išvadas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir padaryti išvadas, kad galbūt abu vairuotojai – tiek jis, tiek D. Š., kaip pažymima specialisto išvadoje, pažeidė KET.

4.24. BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

4.25. A. S. mano, kad net ir manant, kad jis padarė KET pažeidimus, yra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju. A. S. pripažįsta, kad galėjo šiek tiek viršyti leistiną greitį, galėjo nežymiai kirsti besibaigiančią ištisinę horizontalią kelio ženklinimo liniją, dėl to šie jo veiksmai galėjo būti susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio pasekmėmis, dėl to jis nuoširdžiai gailisi (BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. S. iš dalies atlygino nukentėjusiajam L. D. padarytą neturtinę žalą – sumokėjo jam 1 000 Eur, o dėl kitos sumos susitarė, kad kitą žalos dalį atlygins ateityje (BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. S. susitaikė su nukentėjusiuoju L. D., ir tai patvirtina pateiktas susitarimas (BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Veika, dėl kurios A. S. pripažintas kaltu, padaryta neatsargia kaltės forma (BK 16 straipsnio 1 dalis), byloje nėra duomenų, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Nors praeityje vieną kartą ir pažeidė KET, nes vairavo transporto priemonę be pritvirtinto ženklo „Žalias klevo lapas“, tačiau tai nėra šiurkštus KET pažeidimas (BPK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

4.26. Įvertinus visas aplinkybes, A. S. nuomone, jam galėtų būti taikytos BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos ir galima būtų jam nutraukti baudžiamąją bylą susitaikius.

4.27. Nukentėjusysis L. D. pareiškė 15 000 Eur dydžio ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

4.28. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. S., nusprendė, kad nukentėjusiajam iš draudimo bendrovės priteistina 4 200 Eur, o iš A. S. – 4 000 Eur.

4.29. A. S. nuomone, bet kokiu atveju teismas turėjo iš draudimo kompanijos priteisti maksimalų 5 000 Eur (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalis) neturtinės žalos atlyginimą, nes teismas įvertino, kad nukentėjusiajam L. D. padaryta žala sudaro 8 200 Eur. Todėl ši nuosprendžio dalis yra keistina.

4.30. Tuo atveju, jeigu aukštesnysis teismas manys, kad A. S. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, o kalta dėl eismo įvykio bus pripažinta D. Š., neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti priteistas iš D. Š..

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė iš dalies tenkinti prokurorės apeliacinį skundą: panaikinti D. Š. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti D. Š. apkaltinamąjį nuosprendį prokurorės apeliaciniame skunde nurodytomis sąlygomis. Taip pat prašė tenkinti nuteistojo A. S. apeliacinį skundą, panaikinti A. S. apkaltinamąjį nuosprendį ir A. S. išteisinti. Nuteistojo A. S. gynėjas prašė patenkinti nuteistojo A. S. apeliacinį skundą, panaikinti A. S. apkaltinamąjį nuosprendį ir A. S. išteisinti, o dėl prokurorės apeliacinio skundo priimti sprendimą teismo nuožiūra. Išteisintoji D. Š. ir jos gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.