- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- 1A-348-851/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-6-00011-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- T. B., Vilniaus apygardos prokuratūros Trečio
- Advokatai
- Paulius Jablonskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. B. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Trečio baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (toliau tekste ir – prokuroras) apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas:
- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams;
- pagal BK 203 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta T. B. 2 metų laisvės atėmimo bausmė;
vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta T. B. 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta T. B. 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei 203 straipsnio 2 dalį paskirta subendrinta bausme (pridėjus du mėnesius) paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, iš dalies atidedant, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės 6 mėnesių dalį, o likusios neatliktos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant T. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei skirti BK 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti AS „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą.
Taip pat šiuo nuosprendžiu iš T. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai priteista AS „(duomenys neskelbtini)“ naudai 210705,03 Eur turtinei žalai atlyginti ir 225,20 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. T. B. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 8 d., veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, panaudodamas jo paties vadovaujamą įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), nusikalstamai veikai nuslėpti, būdamas šios bendrovės direktoriumi, imituodamas apsimestinius sandorius, apgaule įgijo AS „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu AS „(duomenys neskelbtini)“) pinigines lėšas 213034,84 Eur sumai, o būtent: T. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, panaudodamas šią įmonę nusikalstamai veikai nuslėpti, veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis, turint tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – AS „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, pasinaudodamas viešbučių rezervavimo „booking.com“ sistemoje apmokėjimo ir tarptautinių kortelių organizacijų „Mastercard International“ ir „VISA Europe“ pretenzijų pareiškimo dėl pinigų susigrąžinimo sąlygas ir tvarką, kai mokėjimo kortelės turėtojui paneigus vykdžius atsiskaitymo sandorius už prekes ar paslaugas, „Mastercard International“ ir „VISA Europe“ automatiškai nurašo kortelės turėtojo ginčijamą sumą iš piniginių lėšų gavėjo banko ir ne ginčo tvarka grąžina šia sumą kortelės turėtojui, 2018 m. liepos 9 d. AS „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarė banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei išsinuomojo mokėjimo kortelių priėmimo GSM POS terminalą, suteikiančiu galimybę vykdyti atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis nuotoliniu būdu. Vykdydamas nenustatytų bendrininkų nurodymus ir panaudodamas jų pateiktus mokėjimo kortelių duomenis, už tariamai suteiktas apgyvendinimo paslaugas, T. B. nuo mokėjimo kortelių per Terminalą daugkartiniais veiksmais 2018 gruodžio mėnesį nurašė 105000 Eur bei 2019 m. sausio mėnesį nurašė 108034,84 Eur (iš viso nurašė 213034,84 Eur), kuriuos pervedė į savo atstovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko dalį gautų piniginių įplaukų, tai yra 7 500 Eur, išgrynino AB SEB ir AB Swedbank bankomatuose Vilniuje, 20000 Eur per keturis kartus kaip įmonės vadovas ir akcininkas nuėmė grynaisiais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), po ko išgrynintus pinigus perdavė nenustatytiems asmenims, pasilikdamas sau 10 procentų nuo iš mokėjimo kortelių nurašytos ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervestos sumos kaip iš anksto sutartą atlygį, kitą dalį šių piniginių įplaukų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) be jokio teisinio pagrindo pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke 42000 Eur, į Estijos įmonių „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 13400 Eur, ir į „(duomenys neskelbtini)“ OU sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 9800 Eur, į Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 7800 Eur. 2019 m. sausio mėnesį nurašytos ir pervestos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos – 108034,84 Eur, buvo sustabdytos AS „(duomenys neskelbtini)“ sprendimu. Mokėjimo kortelių turėtojams paneigus vykdžius atsiskaitymo sandorius už paslaugas, „Mastercard International“ ir „VISA Europe“ automatiškai, ne ginčo tvarka, nurašė kortelių turėtojų ginčijamas sumas, iš viso 213034,84 Eur, iš šių piniginių lėšų gavėjo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko AS „(duomenys neskelbtini)“ ir grąžino šias sumas kortelių turėtojams, tokiu būdu AS „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 213034,84 Eur žala.
1.1. Be to jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, turėdamas teisę priimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sprendimus ir veikti bendrovės vardu, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 8 d., t. y. jis 2018 m. liepos 9 d. AS „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarė banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei išsinuomojo mokėjimo kortelių priėmimo GSM POS terminalą, suteikiančiu galimybę vykdyti atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis nuotoliniu būdu. Vykdydamas nenustatytų bendrininkų nurodymus ir panaudodamas jų pateiktus mokėjimo kortelių duomenis, už tariamai suteiktas apgyvendinimo paslaugas, T. B. nuo mokėjimo kortelių per Terminalą daugkartiniais veiksmais 2018 gruodžio mėnesį nurašė 105000 Eur bei 2019 m. sausio mėnesį nurašė 108034,84 Eur (iš viso nurašė 213034,84 Eur), kuriuos pervedė į savo atstovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko dalį gautų piniginių įplaukų, tai yra 7500 Eur, išgrynino AB SEB ir AB Swedbank bankomatuose, Vilniuje, 20000 Eur per keturis kartus kaip įmonės vadovas ir akcininkas nuėmė grynaisiais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), po ko išgrynintus pinigus perdavė nenustatytiems asmenims, pasilikdamas sau 10 procentų nuo iš mokėjimo kortelių nurašytos ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervestos sumos kaip iš anksto sutartą atlygį, kitą dalį šių piniginių įplaukų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) be jokio teisinio pagrindo pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke 42000 Eur, į Estijos įmonių „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 13400 Eur, ir į „(duomenys neskelbtini)“ OU sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 9 800 Eur, į Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 7800 Eur, kurių neužpajamavo įmonės buhalterinėje apskaitoje.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. B. (toliau tekste ir – apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendį – neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos jam 1 metų ir 6 mėnesių bausmės vykdymą atidėti 3 metams, likusią skundžiamo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jam (T. B.) bausmės skyrimo klausimą, netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas, nustatančias bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, dėl ko paskirta bausmė, apelianto manymu, neatitinka BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų ir paskirties.
2.2. T. B. manymu, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta jam (T. B.) bausmė yra aiškiai per griežta. Pasak apelianto, teismas neatsižvelgė, kad jis (T. B.) yra itin aktyvus Šalčininkų rajono veikėjas, dalyvaujantis rajono visuomeninėje veikloje, propaguojantis sportą bei sveiką gyvenimo būdą, už šios iniciatyvos palaikymą ne vieną kartą buvo skatintas Šalčininkų rajono savivaldybės mero raštiška padėka (paskutinė padėka buvo įteikta 2020 metų vasario 13 dieną). Pažymi tai, kad virš 20 metų vadovauja sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“ bei glaudžiai bendradarbiauja su Šalčininkų rajono Eišiškių A. R. sporto mokykla, dalinasi su moksleiviais savo žiniomis bei patirtimi sporto srityje, motyvuodamas jaunus sportininkus siekti užsibrėžto tikslo. Taip pat teigia, kad, būdamas sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, jis (T. B.) padeda organizuoti sporto renginius Šalčininkų rajone bei nuo 2015 metų vykdo neformalaus vaikų švietimo projektinę veiklą, pagal kurią rengia aerobikos ir atletinės gimnastikos užsiėmimus vaikams. Pažymi ir tai, kad yra parengęs projektinį pasiūlymą dėl „Socialinių ryšių ir socialinės integracijos Šalčininkų miesto bendruomenės stiprinimo“, kuris yra pateiktas Šalčininkų miesto vietos veiklos grupei bei įtrauktas į vietos plėtros projektų sąrašą, kas vėlgi, anot apelianto, išskirtinai teigiamai charakterizuoja jį (T. B.), kaip asmenį, kuris rajono gyventojų interesus iškelia aukščiau savo asmeninių interesų.
2.3. Be to, pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad baudžiamojoje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad jis (T. B.) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turi nuolatinį pajamų šaltinį, nuolatinę gyvenamąją vietą, augina du vaikus, iš kurių vienas yra mažametis – 10 metų amžiaus, o kitas yra nepilnametis – 17 metų amžiaus. Apelianto manymu, dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės bus prarastas per ilgus metus kruopščiu ir nuosekliu darbu pasiektas autoritetas tiek savo vaikų, tiek ir visos Šalčininkų rajono bendruomenės akyse. Teigia, jog, atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę, apeliantas negalės tinkamai pasirūpinti savo vaikais, todėl iškils grėsmė jo šeimos iširimui, kas, pasak apelianto, itin pakenktų jo socialinei aplinkai ir neturėtų jokios teigiamos įtakos jo asmenybei.
2.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė vieną jo (T. B.) atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o sunkinančių aplinkybių nenustatė. Be to, jis ne tik pripažino savo kaltę, bet ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Taip pat teigia, jog teismas neįvertino tos aplinkybės, kad nukentėjusiam asmeniui AS „(duomenys neskelbtini)“ (dabartinis pavadinimas AS „(duomenys neskelbtini)“) iš dalies yra atlyginta padaryta turtinė žala, o kas leidžia teismui taikyti BK 62 straipsnio nuostatas.
2.5. Atkreipia dėmesį, kad nuo nusikaltimo padarymo dienos yra praėjęs virš 2 metų laiko tarpas, per kurį jis (T. B.) nepadarė jokių naujų teisės pažeidimų. Ši aplinkybė, apelianto manymu, patvirtina, kad jis nėra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, o šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuoti nusikaltimai yra jo gyvenimo klaida, kurios jis daugiau nekartos.
3. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir paskirtos bausmės, ir paskirti T. B. 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 196 MGL (7381,36 eurų) dydžio baudą; pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, tai yra šešis mėnesius, o likusios neatliktos vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant T. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei skirti BK 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti AS „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą; likusią nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.
3.1. Teigia, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat nebuvo baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl BK 64¹ straipsnis T. B. atžvilgius negalėjo būti taikomas, ir nuosprendis šioje dalyje yra naikintinas.
3.2. Taip pat prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, atlikdamas T. B. paskirtų bausmių bendrinimą, netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas. Nurodo, jog pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai, tačiau pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Gi, pirmosios instancijos teismas, prie apėmimo būdu subendrintos 2 metų laisvės atėmimo bausmės už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 203 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pridėdamas tik 2 mėnesius laisvės atėmimo už nusikaltimo numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą, prokuroro vertinimu, pažeidė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas ir formuojamą teismų praktiką, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje taip pat yra keistinas.
3.3. Be to, prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog T. B. Vilniaus apygardos teismo 2015-05-05 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį – 196 MGL (7381,36 eurų) dydžio bauda. Nors per nustatytą laikotarpį (36 mėnesius) bauda nesumokėta (bausmė neatlikta), pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepateikė jokių motyvų, kodėl šiuo nusprendžiu paskirta bausmė nėra bendrinama pagal BK 64 straipsnio taisykles. Teigia, jog T. B. skundžiamame nuosprendyje padarytos veikos laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 8 d., Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta T. B. 196 MGL (7381,36 eurų) dydžio bauda nesumokėta ir bausmė neatlikta iki šiol. Prokuroras įsitikinęs, jog tokiu atveju teismas, remiantis BK 64 straipsniu, turėjo įstatyminę pareigą įgyvendinti šio straipsnio nuostatas ir taikyti visišką bausmių sudėjimo principą, nes bauda, vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, nekeičiama ir skiriama su kita bausme, todėl, anot prokuroro, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas, papildant jį bausmių bendrinimu pagal BK 64 straipsnį.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro skundą atmesti, prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo T. B. apeliacinis skundas atmetamas, prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas
5. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
6. Nuteistasis T. B. neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, tik prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, tai yra, pritaikyti jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos jam 1 metų ir 6 mėnesių bausmės vykdymą atidėti 3 metams, likusią skundžiamo nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.
7. Nuteistojo apeliacinio skundo kontekste pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.
8. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
9. Parenkant T. B. bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgta į tai, kad T. B. padarė vieną nesunkų, vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3-5 dalys), nusikaltimai nėra smurtinio pobūdžio. T. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi, ir tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. T. B. baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 103-104), teistas (4 t., b. l. 62-102). Atsižvelgiant į pastarojo asmenybę charakterizuojančius duomenis bei vertinant tai, kad T. B., būdamas jau teistas už du sunkius nusikaltimus, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padarė vieną nesunkų, vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimą, kas rodo, jog jis nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko T. B. laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiais mažesnes už BK 182 straipsnio 2 dalies, 203 straipsnio 2 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos šios bausmės rūšies vidurkius, todėl paskirtos T. B. laisvės atėmimo bausmės akivaizdžiai nėra per griežtos. Taip pat teismas, atsižvelgęs į tai, kad T. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi, išlaiko du nepilnamečius vaikus, padaryti nusikaltimai nėra smurtinio pobūdžio bei nėra numatyti BK XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, sprendė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam atlikus tik dalį laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisiškai pagrįstas, kadangi T. B., be kita ko, yra nuteistas ir už sunkaus nusikaltimo padarymą, o pagal BK 75 straipsnio nuostatas asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos jam bausmės vykdymą, nustatydamas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą (75 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas T. B. po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės 6 mėnesių dalį, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė.
10. Dėl nuteistojo prašymo taikyti jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota, taip, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas, pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltininkui BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. baudžiamojoje byloje Nr.2K-376/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio 1 dalyje ar 2 dalyje numatytų būtinų sąlygų, kad T. B. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra. Taip pat nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kad pastarojo atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde daromų nuorodų į konkrečias bylas, kuriose buvo taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti; remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kadangi šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo apelianto nurodomų bylų aplinkybių, remtis jomis šiuo konkrečiu atveju yra netikslinga, nes šiose bylose priimti sprendimai nėra teismo precedentas nagrinėjamai bylai.
Dėl BK 64¹ straipsnio taikymo ir nuteistajam paskirtos bausmės sugriežtinimo
11. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė T. B. atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas. Nagrinėjamoje byloje aktualu tai, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką BK 64¹ straipsnis iš esmės įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialią procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai nustatomos šiam straipsniui taikyti būtinos sąlygos (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-386-746/2015, 2K-163/2014, 2A-7-1/2014, 2K-7-71-458/2020). BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltas. Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Toks įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas; 3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas; 4) sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas teismo sprendimu. Priėmus sprendimą atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tiesioginis ir žodinis įrodymų tyrimas nutraukiamas: liudytojai ir nukentėjusieji neapklausiami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327-303/2015, 2K-264-697/2017 ir kt.).
12. Sprendžiant iš kaltinamojo akto ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolų turinio, nagrinėjamoje byloje, viena vertus, nebuvo sąlygų atlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo, nes kaltinamame akte nurodyta, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas negalimas, gi bylą nagrinėjantis teisėjas 2020 m. vasario 26 d. vykusio teismo posėdžio metu šio klausimo taip pat nekėlė, proceso dalyviai apie tai nebuvo informuoti, procesinis sprendimas šiuo klausimu priimtas nebuvo, ir žodinis įrodymų tyrimas po kaltinamojo T. B. apklausos pagal numatytą proceso teisme tvarką nutrauktas taip pat nebuvo, nes teisėjui kėlė abejonių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, todėl prokuroras po T. B. apklausos paprašė kviesti į kitą teismo posėdį liudytoją A. K., kuris galėtų paaiškinti, kokiu būdu vyko atsiskaitymas ne tik „Mastercard International“ sistemos viduje, bet ir su nukentėjusiais asmenimis, koks buvo nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas ir kuo pasireiškė T. B. nusikalstami veiksmai, kodėl byloje nėra nustatyti nukentėjusieji ir kas jiems atlygino padarytą žalą, kam iš tikrųjų priklauso piniginės lėšos (108034,84 Eur), esančios sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AS „(duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis pavadinimas – AS „(duomenys neskelbtini)“), Lietuvos filiale, kurioms yra pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Būtent tuo tikslu 2020 m. liepos 8 d vykusio teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovas A. K. bei tiriami jo teikiami duomenys, tačiau ir po minėto liudytojo paaiškinimų bylą nagrinėjančiam teisėjui kilo klausimų dėl T. B. veikos kvalifikavimo bei kaltinimo dėl pinigų užvaldymo nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 8 d., taip pat veikos užbaigimo momento bei kitų aplinkybių, todėl apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi šioje byloje buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, motyvuojant tuo, kad nuosprendžio priėmimo metu nėra ištirtos kai kurios aplinkybės, turinčios reikšmės teisingam ir pagrįstam nuosprendžiui priimti. Tuo tikslu, atnaujinus įrodymų tyrimą, 2021 m. vasario 11 d. vykusiame apylinkės teismo posėdyje ikiteisminiam tyrimui vadovavęs ir kaltinamąjį aktą surašęs prokuroras paaiškino teismui ir proceso dalyviams pareikštų T. B. kaltinimų esmę bei atsakė į jų klausimus. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio argumentais, jog nagrinėjamu atveju nėra BK 64¹ straipsnyje numatytų sąlygų visumos, kurioms esant būtų galima taikyti šio straipsnio nuostatas. Baudžiamoji byla, kurioje T. B. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, teisme buvo nagrinėjama bendra tvarka (įrodymų tyrimas nebuvo sutrumpintas, byla nebuvo nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, nes buvo surengti trys teismo posėdžiai, kurių metu buvo aiškinamasi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, buvo atnaujintas įrodymų tyrimas bei apklaustas liudytojas) ir baudžiamasis procesas buvo baigtas teismo nuosprendžiu. Taigi pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo taikyti nuteistajam T. B. BK 64¹ straipsnio nuostatas, ir paskirtas jam bausmes sumažinti vienu trečdaliu. Dėl to ši skundžiamo nuosprendžio dalis yra naikintina.
13. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko paskirtų T. B. bausmių subendrinimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tuomet, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė, negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 63 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 50 straipsnio 2 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu tinkamai subendrino pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 203 straipsnio 2 dalį paskirtas T. B. bausmes, tačiau prie šios subendrintos bausmės, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pridėjęs dalį (2 mėnesius) laisvės atėmimo bausmės paskirtos už BK 222 straipsnio 1 dalį padarytą veiką, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę, todėl ši nuosprendžio dalis yra keistina.
14. Be to, pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės nesubendrino su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos T. B. bausmės dalimi (6568,92 Eur dydžio bauda), todėl ši nuosprendžio dalis taip pat yra keistina.
15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir VGTPT arba Tarnyba) Vilniaus apygardos teismui pateikė patikslintą 2021 m. gegužės 28 d. pažymą Nr. (12.32Mr) PT-3949, kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo T. B.. valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 147,06 Eur dydžio suma. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytoje išimtyje, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Be to pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, Nr. 2K-60-495/2021, 2A-1-788/2021 ir kt.). Kadangi nagrinėjamu atveju buvo paduotas ne tik nuteistojo T. B., bet ir prokuroro apeliacinis skundas nuteistojo teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais, todėl nuteistojo dalyvavimas, nepriklausomai nuo pastarojo noro, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo būtinas. Esant šioms aplinkybėms, VGTPT prašymas netenkinamas ir už gynėjo darbą šioje byloje apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 106 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, punktais, teismas
nusprendžia:
Nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.
Tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Trečio baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą, ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje, bausmė, paskirta už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 203 straipsnio 2 dalyje, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu;
panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta T. B. bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu;
pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmių už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 203 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, bendrinimo;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinti tarpusavyje pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei 203 straipsnio 2 dalį paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę su pagal BK 222 straipsnio l dalį paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pridedant prie griežtesnės dviejų metų laisvės atėmimo bausmės, dalį bausmės (3 mėnesius laisvės atėmimo), paskirtos už veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir skirti T. B. laisvės atėmimą 2 metams ir 3 mėnesiams;
vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, taikant visišką bausmių sudėjimą, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą bausmę - 6568,92 Eur dydžio baudą, ir skirti T. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 3 mėnesiams bei 6568,92 Eur dydžio baudą;
vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, iš dalies atidėti paskirtos T. B. 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės 6 mėnesių dalį, o likusios neatliktos 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.