Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

nukentėjusiųjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Edmundui Jankaičiui,

uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) atstovės pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nuosprendžio, kuriuo (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį (dvi veikas) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, nustatyta subendrinta 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 60 MGL dydžio (3000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Į bausmės laiką nutarta įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. ir bausmę, iš dalies atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

N. (duomenys neskelbtini) atstovų civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš (duomenys neskelbtini) priteista 1000 eurų turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) atstovų civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš (duomenys neskelbtini) priteista 1000 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Taip pat, iš (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteista 286 eurai už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (duomenys neskelbtini) patirtas išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą, skirtas Šiaulių apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimu, paliktas galioti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo šioje byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsikirtimo į jį argumentai

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

5. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikacijos yra teisingos, padarytos įvertinus visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) neginčija nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tik nesutinka su priteista 1000 Eur civilinio ieškinio suma dėl neturtinės žalos ir nurodo, kad nukentėjusiajai turi būti priteista 5000 Eur neturtinės žalos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, šią bylą ir skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. BK 153 straipsnio saugoma vertybė yra seksualinis neliečiamumas – tai vaiko saugumas nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad seksualiniai veiksmai prieš mažamečius turi labai neigiamą poveikį jų psichikai ir vystymuisi, todėl ir jų vertinimo kriterijai yra griežtesni nei analogiškų veiksmų prieš vyresnio amžiaus asmenis, taip siekiama užtikrinti griežtesnę vaikų seksualinio neliečiamumo apsaugą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-942/2016).

7. Byloje nustatyta, jog nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) veiksmų tapo seksualinio išnaudojimo auka, todėl yra pagrindas priteisti jai iš kalto asmens neturtinės žalos atlyginimą.

8. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

9. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

10. Nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) pirmu (duomenys neskelbtini) civiliniu ieškiniu prašė 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, vėlesniu (duomenys neskelbtini) civiliniu ieškiniu prašė 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 101-102, 3 t.135-136). Kaip matyti iš apeliacinio skundo, pasiliko prie pradinio civilinio ieškinio ir prašo padidinti neturtinę žalą iki 5000 Eur. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį patenkino iš dalies ir iš nuteistojo (duomenys neskelbtini) priteisė 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini).

11. Pažymėtina, kad teismo funkcija yra kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.

12. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė stiprų emocinį stresą, pažeminimą, nepatogumus ir kitus neigiamus išgyvenimus. Nuteistojo nusikalstami veiksmai turėjo įtakos jos elgesiui ir savijautai. Be to, tokie jo veiksmai gali turėti neigiamos įtakos ir ateityje, vystantis bei formuojantis jos asmenybei. Tačiau, spręsdamas dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai dydžio apygardos teismas taip pat negali nepastebėti ir pačios nukentėjusiosios neatsargaus ir rizikingo elgesio, bendraujant su nepažįstamu vyriškiu. Ypač svarbus ir pačios nukentėjusiosios nusikalstamo elgesio prieš ją suvokimas. Iš nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) apklausos pas (duomenys neskelbtini) matyti, kad ji parodė, kad jos nenurenginėjo, neliepė nusirengti, tik pažiūrėjo į kelnaites, dėl ko ji verkė ir buvo blogai (1 t. b. l. 88-90), vėliau, atliekant parodymų patikrinimą vietoje, (duomenys neskelbtini) parodė, kad (duomenys neskelbtini) lindo prie jos, buvo parvertęs ant lovos, numovęs kelnaites ir pirštu braukė per jos lytinius organus (1 t. b. l. 92-93). Iš (duomenys neskelbtini) apklaustos liudytojos (duomenys neskelbtini) parodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nesiskundė, kad to vyro būtų skriaudžiama, mušama, tik sakė, kad jėga įsodino ir ištempė iš (duomenys neskelbtini). Ant (duomenys neskelbtini) jokių sužalojimų nepastebėjo (1 t. b. l. 61-63). Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajai būtų padarytas koks nors sveikatos sutrikdymas – nei fizinis (specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mergystės plėvė nepažeista, lytinių organų srityje sužalojimų nėra (1 t. b. l. 174)), nei psichinis, nors nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nurodo, kad ji lankosi pas psichologus, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Ką įvertino ir apylinkės teismas spręsdamas apie priteistinos neturtinės žalos dydį, t. y., kad byloje nėra jokių įrodymų apie mažametei nukentėjusiajai padarytą sveikatos sutrikdymo mąstą, kitokio pobūdžio psichinius susirgimus, būtiną medicininį ar psichologinį-psichiatrinį gydymą, nenustatyta, jog dėl įvykio patirti išgyvenimai neigiamai paveikė jo psichiką, bei kaip įtakos jos tolimesnį gyvenimą ar psichinę raidą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis 1000 Eur nukentėjusiajai nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per mažas.

13. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, kurie patvirtino nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini)padarytą neturtinę žalą, laikėsi suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose dėl neturtinės žalos dydžio, o nustatydamas šį neturtinės žalos dydį pagrįstai atsižvelgė į veikos padarinius, racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-176-693/2017 (priteista 900 Eur), Panevėžio apygardos teismo nuosprendis Nr. 1-46-531/2019 (priteista 500-1000 Eur), Kauno apygardos teismo nuosprendis Nr. 1-60-478/2019 (priteista 1500 Eur), Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-22-634/2016 (700 Eur).

14. Neturtinės žalos atlyginimo piniginė išraiška turi atitikti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių galimi tik tais atvejais, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Šiuo gi atveju nukentėjusiosios atstovės prašomas priteistinos neturtinės žalos dydis 5000 Eur yra analogiškas teismų praktikoje priteisiamoms sumoms už sunkesnius nusikaltimus prieš žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą (pvz., BK 150 straipsnio 4 dalis). Pabrėžtina, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertinus veiksmų pobūdį ir intensyvumą, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Vertinant teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, tai, jog nuteistojo veiksmai buvo vienkartiniai ir nesukėlė reikšmingesnių pasekmių, nenustatyta, jog dėl įvykio patirti išgyvenimai neigiamai paveikė nukentėjusiosios psichiką bei įtakos jos tolimesnį gyvenimą ar psichinę raidą.

15. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) atstovės pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.