Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Indrei Karpienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas 2013-07-12 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės apribojimą 8 mėnesiams, teistumas išnykęs, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 153 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje, 149 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 187 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. 2017-07-31, laikotarpiu nuo 14 iki 15 val., (duomenys neskelbtini) rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prie (duomenys neskelbtini) upės nusivedė sesers Ž. V. dvi mažametes dukras – M. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. V. , gim. (duomenys neskelbtini), kur jų akivaizdoje nusirengė pats visiškai nuogai ir nuogai išrengė abi mažametes, t. y. atliko veiksmus, galinčius sukelti nepilnamečio asmens lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, tokiu būdu tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį - mažametes M. V. ir R. V.

Be to, jis 2017-07-31, laikotarpiu nuo 14 iki 15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, stovėdamas nuogas (duomenys neskelbtini) upėje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone, laikydamas apsikabinęs priešais save nuogą dukterėčią M. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir pasinaudodamas bejėgiška jos būkle dėl mažametystės, sustangrėjusiu savo lytiniu organu - varpa trindamas į mažametės nukentėjusios M. V. makšties didžiąsias lytines lūpas ir kitas kūno vietas, kitokio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą.

Be to, jis 2017-07-31, vakare, tiksliai nenustatytu laiku, renovuojamame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žinodamas, kad dukterėčia M. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnio negu keturiolikos metų amžiaus, paguldė nukentėjusiąją ant lovos bei, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusios M. V. būkle dėl mažametystės, kišo savo lytinį organą į nukentėjusios makštį, dėl ko M. V. jautė skausmą, ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą, kadangi nukentėjusiai diagnozuotas adaptacijos sutrikimas F43.24, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įtariamojo veiksmų, tokiu būdu pasikėsino atlikti lytinį aktą prieš mažametės nukentėjusios M. V. valią, t. y. pasikėsino išžaginti mažametį asmenį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji M. V., pajutusi fizinį skausmą, pasipriešino ir pabėgo.

Be to, jis 2017-07-31, apie 21.45 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kerštaudamas, kad dukterėčia M. V. pranešė policijai apie tai, kad jis išžagino jos mažametę seserį M. V., paėmė iš sodyboje esančio garažo bakelį su apie vienu litru degaus skysčio - benzino - alyvos mišinio, nusinešė į gyvenamojo namo, priklausančio E. O. V., ir kuriame gyvena jo sesuo Ž. V., namo prieangį ir išpylė ant grindų minimą degų skystį, kuris pateko ir ant ten buvusių asmenų, ir, pasiruošęs degtukus, pasikėsino tyčia sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi G.V. išmušė iš jo rankos degtukus ir degtukų dėžutę.

K. M. kaltu nusikalstamų veikų padarymu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną dirbo šalimais esančioje sodyboje ir išgėrinėjo, po to gėrė miestelyje ir neatsimena, kaip grįžo namo. Išgėrė daug degtinės kartu su alumi. Tuo metu gyveno pas seserį. Ėjo maudytis į upę, kartu ėjo mergaitės. Nežino, kiek tuo metu buvo mergaitėms metų, bet jos buvo paauglės. Pats nusirengė visiškai nuogai ir nuėjo maudytis. M. pasakė, kad irgi nori maudytis, jai pasakė rengtis ir eiti maudytis, M. pati nusirengė nuogai. Kadangi upė yra srauni ir gili, vandenyje paėmė M. už rankų, kad jos nenuneštų srovė, apkabino per pažastis, po to grįžo į krantą. Tuo metu truputį susijaudino. Vandenyje jam varpa nebuvo sustandėjusi. Gal ir trynėsi į M. vandenyje. Po to nuėjo su M. į sodybą paimti virdulio, R. kartu su jais nėjo. Neatsimena, ar įėjus į sodybą, užrakino duris, galėjo užrakinti. Nežino, kodėl užsirakino su mergaite sodyboje. Būnant sodybos viduje, paguldė mergaitę ant lovos ir nurenginėjo jos drabužius. Nuėmė tik apatines kelnaites, viršutinių drabužių nenurengė. Lytinio akto su mergaite neatliko. Po to mergaitė išsprūdo, atsirakino sodybos duris ir nubėgo namo. Vėliau jam paskambino sesuo ir pasakė susidėti daiktus ir nešdintis iš jos namų. Parėjo iki namų, buvo labai susinervinęs ir pagalvojo, kad reikia pagąsdinti. Pasiėmė benzino bakelį iš garažo ir jį išpylė sesers namo priestate prie įėjimo. Benziną išpylė namo viduje. Benzino buvo apie 1-2 litrai. Degtukų nebandė uždegti, neturėjo jų rankose. Po to susigrūmė su sesers būsimu žentu, grumtynių metu išsisuko petį. Po to išbėgo iš sodybos, neatsimena, kaip pateko į vandenį. Žinojo, kad M. yra vaikas ir mažametė. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t., b. l. 16-18, 21-23, 47-48, 53), kad vandenyje, sustandėjus jo varpai, trynėsi į M., savo varpa lietė jos lytinius organus išorines didžiąsias lytines lūpas, tai truko apie 5-10 minučių, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą; dėl girtumo neatsimena visko, tačiau galėjo būti taip, kaip pasakojo M. teisme, kad bandė su ja atlikti lytinį aktą renovuojamame name, bandė įvesti savo lytinį organą į jos lytinius organus, dėl ko mergaitei suskaudo ir ji pabėgo; M. nelinkusi meluoti, ji papasakojo tiesą; supykęs, kad sesuo liepė jam išeiti, paėmė 5 ltr. bakelį su benzinu, benziną išpylė sesers namo priestate ant žemės, degtukus laikė rankoje, jį sustabdė G., kad nepadegtų; pilnai pripažįsta kaltę. Žino ir supranta, kad mergaitės yra jauno amžiaus. Mano, kad mergaitės davė teisingus parodymus. Neturi galimybės atlyginti 20 000 eurų civilinį ieškinį. Supranta, kad mergaitėms padarė žalą ir kad žala joms kažkokia turi būti atlyginta, sutiktų su mažesne suma. Dėl pareikštų kaltinimų prisipažįsta pilnai.

Ikiteisminio tyrimo metu K. M. savo parodymus patvirtino įtariamojo parodymų patikrinimo metu (3 t., b. l. 28-41), nurodė vietą prie (duomenys neskelbtini) upės, kur jis maudėsi kartu su mažamete M. V., nusirengę nuogai, ir kur jis, vandenyje rankomis laikydamas mergaitę vertikaliai, savo lytinį organą prikišo prie M. lytinių organų didžiųjų lūpų ir atlikinėjo frikcinius judesius, t. y. savo lytiniu organu trynėsi į jos lytinius organus, kad patenkintų savo lytinę aistrą; renovuojamoje sodyboje parodė kairėje pusėje esančiame kambaryje sofą – lovą, ant kurios gulėjo M. V., kai jis ją užgulė; nurodė garažą, iš kurio paėmė 5 ltr. bakelį su benzinu ir degtukus, bei Ž. V. namo prieangį, kuriame ant grindų ir sienų išpylė bakelyje buvusį benziną.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi teisiamajame posėdyje perskaitytais mažametės nukentėjusiosios M. V. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodymais (1 t., b. l. 87-89) nustatyta, kad jai yra 8 metai, ji gyvena (duomenys neskelbtini) kaime kartu su mama, broliu ir seserimis R. ir M. Taip pat šalia jų gyvena močiutė ir dėdė G. Dėdė K. gyveno kartu, bet jis nedirbo, tik būdavo namie, mušdavo diržu, nors jos nieko blogo nedarė. Anksčiau su dėde sutardavo, su juo žaisdavo, jis kutendavo. Jis kutendavo pažastis, žaisdavo namuose slėpynių, gaudynių, anksčiau nemušdavo. Mušdavo, kai būdavo prisigėręs. Jis dažnai prisigerdavo. Parodė, kad ji norinti pasakyti, kad dėdė K. prie jos lindo. Jai nepatiko, kad jis lindo. Mažametė paaiškino, kad norinti pasakyti psichologei į ausį. Psichologė pakartojo mergaitės pasakytus žodžius: „kišo į putę pimpalą“. Mažametė nukentėjusioji teigė, kad tai buvo pas dėdę A. name. Daugiau jis taip niekad nedarys. Nenori kalbėti apie tai. Jai nemalonu tai prisiminti. Policija pas juos atvažiavo dėl to, kad dėdė prie jos lindo. Policija sužinojo apie tai, nes M. pasakė, o ji parbėgusi apie tai pasakė M. į ausį. Patikslino, kad dėdė K. ją lietė vieną kartą, suklydo, kuomet pasakė, kad tai darė šimtą kartų. Jis buvo ją pasiguldęs. Tada dėdei K. įkando į ranką ir pabėgo namo. Labai išsigando, jis anksčiau nieko panašaus nebuvo daręs. Kai ji gulėjo ant lovos, jis numovė jai šortus ir apatines kelnaites, o pats buvo nusimovęs visus šortus. Kai ji nubėgo, M. ją apavė šortais. Pas M. nubėgo be šortų. Šortai ir apatinės kelnaitės buvo jos rankose. Kai bėgo nuo K., jis norėjo ją sugauti už rankos. Ji šoko prie durų, atsirakino duris ir pabėgo. O prieš tai, kai atėjo į namą, K. užsirakino duris, kad R. neįeitų. Trenkė jam per ranką, tada įkando ir įžnybė, gynėsi nuo jo. Kai parbėgo, užtraukė visus namo langus, užrakino abejas duris, buvo pasislėpusi, dėdė jai negalėjo nieko padaryti. Jis lauke bandė padegti namus, bet G. atėjo. K. pripylė benzino visus namus. Kai atbėgo G., metė jam iš rankų degtukus. G. ir M. buvo K. apipilti benzinu ir jie nieko nematė, nes buvo užpilta ant akių. M. surinko visus peilius. Paskui K. nuėjo skandintis į upelį, kuris yra toliau nuo namų. G. šoko į vandenį, o M. iškvietė policiją, nes ji pasisakė, kad K. ją nuskriaudė. Dėdė K. vandeny buvo nuogas. Ir ji su R. buvo nuogos. Jas nurengė prieš įmetant į vandenį. Ir ji, ir R. buvo vandenyje. R. matė K. nuogą. Kai buvo su K. vandeny, jis jos nelaikė ant rankų. Prie upės jis nelabai darė tą, ką darė name. Jis name buvo prisilietęs prie jos. Prie upės, kai R. buvo šalia jos, tai nebuvo. Tą dieną, kai viskas įvyko su K., aišku, kad jai skaudėjo ,,putę“. Daugiau nieko neskaudėjo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi teisiamajame posėdyje perskaitytais mažametės nukentėjusiosios R. V. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodymais (1 t., b. l. 165-166) nustatyta, kad ji gyvena su mama, seserimi. O K. kalėjime, jį išvežė. Prieš tai jis buvo pas juos name, gyveno kartu su jais. Jie sutarė gerai. K. atsinešė benzino ir pylė G. ant akių, jis norėjo padegti G. ir M., bet ji to nematė. Tą dieną, kai K. pripylė benzino, jis mušėsi su G.. Prieš tas muštynes jos su K. buvo išsimaudyti. Buvo K., ji ir M.. Prie upės jie maudėsi trise. K. joms leido maudytis. M. buvo nuoga, K. irgi buvo nuogas. Jie visi trise buvo nuogi. Jie įlipo į vandenį, ten gilu. K. laikė jas prie savęs, kad nenuskęstų, jis buvo prisiglaudęs. Jis laikė abi jas. Laikė apsikabinęs už pilvo (parodė, kaip laikė žemiau pažasčių, už liemens). Pirmiausiai laikė ją, paskui M.. Kai baigė maudytis, ėjo namo ir valgė. Paskui K. buvo su jomis. Vėliau K. kažkur nuėjo. Matė, kad M. ėjo su K.. Tas namas yra dėdės G. K. užrakino duris ir jos neįsileido į vidų. Bandė įeiti, atidaryti duris, bet jos buvo užrakintos. Per langą ji matė, kad durys buvo užrakintos, bandė įeiti pro duris, matė, kad užrakino duris. Tada verkė ir ėjo pas M., jai pasakė, dėl ko verkė.

VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 136-145) nustatyta, kad atlikus autosominių STR lokusų tyrimą M. V. nagų nuokarpose, gautas M. V. DNR profilis su 99,999999999999 proc. tikimybe; atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gautas DNR profilis sutampa su K. M. DNR profiliu ne mažesne nei 99,9 proc. tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją su K. M. nesusijusių asmenų. Atlikus DNR tyrimą ant K. M. apatinių kelnaičių gautas K. M. DNR profilis su 99,999999999999 proc. tikimybe, kito asmens DNR profilio negauta. Ant audeklo gabalo, M. V. kelnaičių, tamponuose su M. V. makšties turiniu, su išangės turiniu spermos nerasta.

Alkotesterio šaknele (3 t., b. l. 4) nustatyta, kad 2017-07-31, 22.13 val. K. M. konstatuotas 2,33 promilių girtumas.

VĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus raštu ir pridėtomis kvietimų kortelių kopijomis (4 t., b. l. 42-46) nustatyta, kad 2017-07-31 medicininė pagalba buvo teikta M. V. ir R. V. M. V. buvo nustatytas skausmas kitose apatinės pilvo dalies srityse. Greitoji medicinos pagalba K. M. nebuvo teikta, kadangi, atvykus į įvykio vietą, jis jau buvo išvežtas policijos pareigūnų.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu (4 t., b. l. 72-75) nustatyta, kad K. M. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu ir šiuo metu konstatuojami psichikos sutrikimai: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (F10.2), Lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (F70.0). K. M. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. K. M. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu nebuvo laikino psichinio sutrikimo būsenoje. K. M. dėl savo sveikatos būklės gali dalyvauti teisme ir atlikti laisvės atėmimo bausmę, jam priverčiamų medicinos priemonių taikymas nereikalingas. Ekspertizės akte nurodyta ir tai, kad K. M. asmenybinėje sferoje vyrauja egocentrizmas, primityvumas, silpna impulsų kontrolė, emocinis nebrandumas, lengvabūdiškumas, paviršutiniškumas, savo elgesį linkęs pateisinti neblaivumu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Teismas sprendžia, kad byloje ištirtų įrodymų visuma K. M. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta. Nors pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad daug aplinkybių neprisimena dėl buvusio girtumo, tačiau jis pilnai pripažino kaltę ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2017-07-31 dienos metu maudėsi nuogas su nuoga M. upelyje, kad vandenyje, sustandėjus jo varpai, trynėsi į M., savo varpa lietė jos lytinius organus - išorines didžiąsias lytines lūpas, tai truko apie 5-10 minučių, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą, nuoga kartu maudėsi ir R. V., renovuojamame name bandė su M. atlikti lytinį aktą, bandė įvesti savo lytinį organą į jos lytinius organus, dėl ko mergaitei suskaudo ir ji pabėgo, supykęs, kad sesuo liepė jam išeiti, paėmė 5 ltr. bakelį su benzinu, benziną išpylė sesers namo priestate ant žemės, degtukus laikė rankoje, jį sustabdė G., kad nepadegtų, taip pat nurodė, kad M. nelinkusi meluoti, ji papasakojo tiesą.

K. M. kaltė taip pat įrodoma mažametės M. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad kai maudėsi, dėdė K. jas su R. nurengė prieš įmetant į vandenį, pats vandeny buvo nuogas ir ji su R. buvo nuogos, R. matė K. nuogą, pas dėdę A. name K. užsirakino duris, kad R. neįeitų, kai ji gulėjo ant lovos, jis numovė jai šortus ir apatines kelnaites, o pats buvo nusimovęs visus šortus, „kišo į putę pimpalą“, jai skaudėjo ,,putę“, trenkė jam per ranką, tada įkando ir įžnybė, atsirakino duris ir pabėgo, pasakė sesei M., dėdė K. bandė padegti namus, pripylė benzino visus namus, G. ir M. buvo K. apipilti benzinu, ir jie nieko nematė, nes buvo užpilta ant akių, atbėgo G., metė jam iš rankų degtukus. Teismas vertina, kad mažametės nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, tokias pačias aplinkybes ji papasakojo tiek seseriai M. V., tiek mamai Ž. V., grįžusiai namo, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausos metu, jos parodymus patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai, todėl teismas neturi pagrindo netikėti mažametės nukentėjusiosios M. V. parodymais. Mažametės nukentėjusiosios R. V. parodymais nustatyta, kad su K. buvo išsimaudyti, buvo K., ji ir M., visi trys buvo nuogi, K. laikė jas prie savęs, kad nenuskęstų, jis buvo prisiglaudęs, laikė apsikabinęs už pilvo, pirmiausiai laikė ją, paskui M., kai K. su M. ėjo į tą namą, ėjo iš paskos, K. užrakino duris ir jos neįsileido į vidų, vėliau K. atsinešė benzino ir pylė G. ant akių, jis norėjo padegti G. ir M., mušėsi su G. Mažamečių nukentėjusiųjų parodymus patvirtina jų atstovės liudytojos Ž. V. parodymai, liudytojų M. V., G. V., R. G. parodymai, liudytojo G. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatytos aplinkybės, įvykio vietos apžiūros protokolais nustatytos aplinkybės, specialistų išvados ir kiti byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Aplinkybę, kad M. V. patyrė lytinę prievartą, patvirtina ir teismo psichiatrinės, teismo psichologijos ekspertizės aktas (1 t., b. l. 143-152), kuriuo nustatyta, kad M. V. parodymai yra realistiški, nekelia abejonių, jog kalbėdama apie bylos įvykius, ji remiasi asmenine patirtimi, jai konstatuotas adaptacijos sutrikimas, vyraujant elgesio sutrikimams F43.24, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl K. M. veiksmų byloje tiriamo įvykio laikotarpiu (2017-07-31) ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kalbant apie bylai reikšmingas aplinkybes, stebimas akivaizdus neigiamas emocinis reagavimas, vyraujant neigimui, padidėjęs nerimastingumas, lengvai sužadinamas susierzinimas. Teismo psichiatrinės, teismo psichologijos ekspertizės aktas (1 t., b. l. 188-192) patvirtina ir tai, kad R. V. kalba remdamasi asmenine patirtimi, atkakliai vengia intymumo temos, įvardinti lytinių organų pavadinimus, jautriai reaguoja į nuogumą – šie požymiai rodo jautrumą lytiškumo temai bei neatitikimą natūraliam psichoseksualiniam vystymuisi, R. V. konstatuotas praeinantis psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl K. M. veiksmų byloje tiriamo įvykio laikotarpiu (2017-07-31) ir vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais dokumentais taip pat nustatyta, kad nei M. V., nei R. V. nenustatytas nei padidintas polinkis į įtaigumą, nei padidintas polinkis fantazuoti. Teismas K. M. parodymus, kad jis nežino, kiek tuo metu buvo mergaitėms metų, bet jos buvo paauglės, vertina kaip jo siekimą švelninti sau baudžiamąją atsakomybę ir juos atmeta, nes objektyviais bylos įrodymais – gimimo liudijimų nuorašais (1 t., b. l. 71,161) nustatyta, kad M. V. įvykio metu buvo 7 metai ir beveik 8 mėnesiai, R. V. – 5 metai 7 mėnesiai. Teismas vertina, kad K. M., būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo vyras, turėjęs normalius lytinius santykius, negalėjo nesuvokti, kad nusikalstamus veiksmus atlieka vaikų atžvilgiu.

Kad K. M. kėsinosi padegti namą su jame buvusiais asmenimis, įrodyta ne tik mažamečių nukentėjusiųjų M. ir R. V. parodymai, liudytojų Ž. V., M. V., G. V., R. G., M. K., T. M. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu nustatytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 40-51), bet ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 122-126), kuria nustatyta, jog tikėtina, kad ant pilkos spalvos džinsinių kelnių, marškinėlių, tamsiai mėlynos spalvos džinsinių kelnių, bliuzono, žalios spalvos marškinėlių, kilimėlių, bakelyje yra ypač degaus skysčio - benzino ir degaus skysčio - alyvos pėdsakų. K. M. parodymai, kad jis nesikėsino padegti Ž. V. namo su jame buvusiais asmenimis, o tik norėjo visus pagasdinti, paneigti paties K. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuotomis aplinkybėmis, kad jis iš garažo pasiėmė ne tik bakelį su degiu skysčiu, bet ir degtukus, liudytojų M. V. ir G. V. parodymais, kad K. M. ne tik išpilstė benziną namo prieangyje ir pylė ant šių liudytojų, bet ir turėjo degtukus rankoje, kuriuos G. V. grumtynių metu pavyko išmušti iš rankų, bei įvykio vietos apžiūros protokolu nustatytos aplinkybės, kad ant kiliminių atraižų, kuriomis buvo išklota namo priemenė, ir kurios apžiūros metu buvo rastos kieme, buvo rastas ir degtukas. Aplinkybė, kad nusikalstamų veikų metu K. M. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, įrodyta ne tik paties kaltinamojo parodymais, kuriais jis vis akcentavo išgertą alkoholio kiekį ir atminties sutrikimus nuo išgerto alkoholio kiekio, bet ir liudytojų parodymais bei alkotesterio šaknele, kuria po įvykio K. M. konstatuotas 2,33 promilių girtumas.

Taigi, byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad K. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie (duomenys neskelbtini) upės nusivedė sesers Ž. V. dvi mažametes dukras – M. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. V., gim. (duomenys neskelbtini), kur jų akivaizdoje nusirengė pats visiškai nuogai ir nuogai išrengė abi mažametes, t. y. atliko veiksmus, galinčius sukelti nepilnamečio asmens lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, tokiu būdu tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį - mažametes M. V. ir R. V., todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 153 straipsnio 1 dalį.

Be to, K. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad M. V. yra mažametė, gim. (duomenys neskelbtini), stovėdamas nuogas (duomenys neskelbtini) upėje, laikydamas apsikabinęs priešais save nuogą dukterėčią M. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir pasinaudodamas bejėgiška jos būkle dėl mažametystės, sustangrėjusiu savo lytiniu organu - varpa trindamas į mažametės nukentėjusios M. V. makšties didžiąsias lytines lūpas ir kitas kūno vietas, kitokio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą, todėl jo nusikalstama veika teisingai kalifikuota pagal BK 150 straipsnio 4 dalį.

Be to, K. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, renovuojamame gyvenamajame name, žinodamas, kad dukterėčia M. V., gim. 2009-12-04, yra jaunesnio negu keturiolikos metų amžiaus, paguldė nukentėjusiąją ant lovos, nusirengė pats apatinius rūbus, nurengė M. V. šortus ir apatines kelnaites, bei, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusios M. V. būkle dėl mažametystės, kišo savo lytinį organą į nukentėjusios makštį, dėl ko M. V. jautė skausmą, ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą, kadangi nukentėjusiai diagnozuotas adaptacijos sutrikimas F43.24, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įtariamojo veiksmų, tokiu būdu pasikėsino atlikti lytinį aktą prieš mažametės nukentėjusios M. V. valią, t. y. pasikėsino išžaginti mažametį asmenį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji M. V., pajutusi fizinį skausmą, pasipriešino ir pabėgo. Ikiteisminio tyrimo metu K. M. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 149 straipsnio 4 dalį kaip baigtas nusikaltimas. Teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus: VšĮ (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos dokumentų išrašą (2 t., b. l. 66), kuriuo nustatyta, kad M. V. apžiūros metu objektyviai apžiūrint lyties organų, sėdmenų srityje sužalojimų nestebima, išskyrų iš makšties nestebima, mergystės plėvės įeigos į makštį apžiūrėti nėra galimybės, nes mergaitė priešinasi, verkia, nubrozdinimų, kraujosruvų, žaizdų lyties organų srityje nesimato, specialisto išvadą (2 t., b. l. 72), kuria nustatyta, kad M. V. išoriniuose lytiniuose organuose ir jų aplinkoje sužalojimų nekonstatuota, VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadą (2 t., b. l. 136-145), kuria nustatyta, kad ant audeklo gabalo, M. V. kelnaičių, tamponuose su M. V. makšties turiniu, su išangės turiniu spermos nerasta, t. y. objektyvių įrodymų, kad K. M. būtų įvedęs savo varpą į M. V. makštį, byloje nėra, pačios M. V. parodymus, kad dėdė K. jai kišo ,,į putę pimpalą“, jai skaudėjo ,,putę“, todėl ji pasipriešino ir pabėgo, paties K. M. parodymus, kad jis buvo užgulęs M. V. ir bandė įvesti savo lytinį organą į jos lytinius organus, bandė atlikti lytinį aktą su M., dėl ko jai suskaudo, ir ji pabėgo, sprendžia, kad K. M., užgulęs M. V. ir bandydamas įvesti savo lytinį organą į M. V. makštį, kėsinosi išžaginti mažametę M. V., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes M. V., pajutusi skausmą, sugebėjo pasipriešinti ir pabėgo. Ši K. M. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 4 dalį

Teismas sprendžia, kad K. M. teisingai inkriminuotas išžaginimo požymis, kad prievartinį lytinį aktą kėsintasi atlikti prieš mažametį asmenį, nesuvokusį su juo daromų veiksmų pobūdžio ir esmės, t. y. pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle.

Be to, K. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kerštaudamas, kad dukterėčia M. V. pranešė policijai apie tai, kad jis išžagino jos mažametę seserį M. V., paėmė iš sodyboje esančio garažo bakelį su apie vienu litru degaus skysčio - benzino - alyvos mišinio, nusinešė į gyvenamojo namo, priklausančio E. O. V., kuriame gyvena jo sesuo Ž. V., namo prieangį ir išpylė ant grindų minimą degų skystį, kuris pateko ir ant ten buvusių asmenų, ir, pasiruošęs degtukus, pasikėsino tyčia sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi G. V. išmušė iš jo rankos degtukus ir degtukų dėžutę. Ši K. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 187 straipsnio 2 dalį.

K. M. visas nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė, kad jis tvirkino mažametes M. V. ir R. V., kitokio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą`su mažamete M. V., kėsinosi lytiškai santykiauti su mažamečiu asmeniu, t. y. esančiu bejėgiškos būklės, bei kėsinosi sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, ir norėjo taip veikti.

K. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors K. M. pilnai pripažino savo kaltę ir nurodė, kad gailisi, tačiau teismas neišgirdo nuoširdaus gailėjimosi dėl savo padarytų nusikalstamų veikų, nes kaltinamasis, duodamas parodymus ir teisindamasis buvusiu girtumu, savo kaltę pripažino tik pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, stengėsi sumenkinti savo veiksmų motyvus ir pasekmes, kaltindamas nukentėjusiąją Ž. V. dėl savo girtavimo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

K. M. padarė apysunkį ir labai sunkų baigtus tyčinius nusikaltimus (BK 153 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnio 4 dalis) bei pasikėsino padaryti apysunkį ir labai sunkų tyčinius nusikaltimus (22 straipsnio 1 dalis 187 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnio 1 dalis 149 straipsnio 4 dalis), vienas apysunkis ir du labai sunkūs nusikaltimas atlikti prieš bejėgiškos būklės asmenį - mažametę. Nors ankstesnis K. M. teistumas yra išnykęs (2 t., b. l. 161-162, 163-165), tačiau tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, jis yra baustas administracinėmis nuobaudomis (2 t., b. l. 166-173), dažniausiai nuobaudos skirtos už pažeidimus, padarytus būnant neblaiviam, psichikos ir priklausomybės ligų registre neregistruotas (2 t., b. l. 176, 4 t., b. l. 49), nedirbantis (2 t., b. l. 179), darbo biržoje neregistruotas (2 t., b. l. 180), jo atsakomybę sunkina viena aplinkybė. BK 150 straipsnio 4 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Teismas sprendžia, kad K. M. už šiuos tyčinius nusikaltimus skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau, nustatant šios bausmės trukmę, teismas atsižvelgia ne tik į atsakomybę sunkinančią aplinkybes, bet ir į tai, kad du nusikaltimai nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į tai, kad pasikėsinimo išžaginti mažametę metu, nukentėjusioji fiziškai nebuvo sužalota, kad nusikaltimais nebuvo sukelta labai sunkių padarinių, todėl laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina mažesnė, nei sankcijos vidurkis. Teismas mano, kad tokia bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikotarpis, K. M. išbūtas laikinai sulaikius ir suėmime. Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. M. paliktina suėmimas, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Nukentėjusiųjų M. V. ir R. V. atstovė Ž. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 15 000 Eur neturtinės žalos M. V. ir 5 000 Eur neturtinės žalos R. V. atlyginimo (3 t., b. l. 155-159).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šią žalą įvertina teismas, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Teismas sutinka, kad dėl K. M. padarytų tyčinių nusikaltimų buvo padaryta neturtinė žala: M. V. patyrė fizinį skausmą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus, jai konstatuotas adaptacijos sutrikimas, vyraujant elgesio sutrikimams F43.24, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl K. M. veiksmų byloje tiriamo įvykio laikotarpiu (2017-07-31), t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, po nusikaltimų jos psichinė sveikata pablogėjo, dėl ko nukentėjusioji yra gydoma pas psichiatrus ir psichologus (1 t., b. l. 105, 3 t., b. l. 160, 161, 181, 182), R. V. po nusikaltimų konstatuotas praeinantis psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl K. M. veiksmų byloje tiriamo įvykio laikotarpiu (2017-07-31) ir vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl Ž. V. pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, jos reikalavimai atitinka realias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, tačiau teismas sprendžia, kad nurodytas neturtinės žalos dydis yra aiškiai ir neproporcingai per didelis. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad K. M. nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdytas abiejų mažamečių nukentėjusiųjų seksualinis vystymasis – teismo psichiatrinės teismo psichologinės ekspertizės aktais nustatyta, kad abi nukentėjusiosios jautriai reaguoja į pokalbius lytiškumo tema, ir tokia reakcija neatitinka natūralios raidos. Šioje byloje ypač M. V. atžvilgiu padaryto nusikaltimo pasekmės yra dvasinio pobūdžio, t. y. liekamuosius vaikystėje patirtos seksualinės prievartos padarinius nukentėjusioji M. V. gali jausti ir ateityje. Tokio pobūdžio vaikystėje patirta psichologinė trauma neigiamai įtakoja asmens psichologinį, socialinį vystymąsi, trukdo normaliam asmenybės formavimuisi. Ž. V., M. V., D. Č. parodymais, teismo psichiatrinės teismo psichologinės ekspertizės aktu, pateiktais medicininiais dokumentais nustatyta, kad po šių jos atžvilgiu padarytų nusikaltimų M. V. elgesys ryškiai pasikeitė: atsirado daugiau įtampos ir nerimo, jos emocinė ir psichinė būklė pablogėjo, atsirado baimė, nemiga, agresyvumas, dėl ko jai būtina lankyti psichiatro ir psichologo konsultacijas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiosioms padaryta tyčiniais K. M. veiksmais, į tai, kad K. M. savo vardu registruoto turto neturi, nedirba ir darbinių pajamų neturi, tačiau yra jaunas ir darbingas, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas sprendžia, kad pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti M. V. mažintinas iki 10 000 Eur, R. V. – iki 1500 Eur, ši suma bus pakankama nukentėjusiųjų patirtai skriaudai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 punktu, liudytojams išmokami pinigai, skirti jų kelionės išlaidoms atlyginti, sudaro proceso išlaidas, kurios, vadovaujantis BPK 104 straipsnio 1 dalimi, atlyginamos iš teismo lėšų. Teismas savo lėšomis atlygino liudytojų M. K., D. Č. kelionės išlaidas – 27,52 Eur (4 t., b. l. 3, 55). BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, todėl šios išlaidos išieškotinos iš K. M.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai su M. V., R. V. ir M. V. apklausos vaizdo įrašu paliktini prie bylos medžiagos; K. M. pateikti drabužiai: marškinėliai, mėlynos spalvos džinsai, rudos spalvos džemperis, apatinės kelnaitės, kaltinamajam nepageidaujant jų atsiimti, sunaikintini; M. V. apatinės kelnaitės, rudos spalvos kelnės, margi marškinėliai, 4 ltr. plastikinė talpa, dvi kiliminės dangos atraižos, degtukas, paklodė, lovos užklotas, žalios spalvos marškinėliai, žalsvos spalvos bliuzelė, pilkos spalvos džinsinės kelnės, nepageidaujant jų atsiimti, sunaikintini: tepinėliai iš M. V. makšties ir išangės, nagų nuokarpos, tepinėliai iš R. V. makšties ir išangės, nagų nuokarpos, K. M., M. V. ir R. V. seilių pavyzdžiai, 3 vnt. kvapų pavyzdžių, saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities VPK aptarnavimo skyriuje, sunaikintini, K. M. asmens sveikatos istorija grąžintina UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 149 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę:

pagal BK 153 straipsnio 1 dalį– laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 150 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę K. M. skirti laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2019-05-21.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką K. M. įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinai sulaikius ir suėmime nuo 2017-07-31 iki 2019-05-21.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. M. palikti suėmimą ir jo laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti į bausmės laiką.

Priteisti iš K. M. 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų M. V. ir 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų R. V. nusikaltimais padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus su M. V., R. V. ir M. V. apklausos vaizdo įrašu palikti prie bylos medžiagos; K. M. pateiktus drabužius: marškinėlius, mėlynos spalvos džinsus, rudos spalvos džemperį, apatines kelnaites, M. V. apatines kelnaites, rudos spalvos kelnes, margus marškinėlius, 4 ltr. plastikinę talpą, dvi kiliminės dangos atraižas, degtuką, paklodę, lovos užklotą, žalios spalvos marškinėlius, žalsvos spalvos bliuzelę, pilkos spalvos džinsines kelnes, tepinėlius iš M. V. makšties ir išangės, nagų nuokarpas, tepinėlius iš R. V. makšties ir išangės, nagų nuokarpas, K. M., M. V. ir R. V. seilių pavyzdžius, 3 vnt. kvapų pavyzdžių, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities VPK aptarnavimo skyriuje, sunaikinti, K. M. asmens sveikatos istorija grąžinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, išieškoti iš K. M. 27,52 (dvidešimt septynis Eur 52 ct) eurus proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.