Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1.1.4.2; 1.1.8.6.2; 1.2.7.1.2.3; 1.2.7.2.2; 1.2.7.7; 1.2.14.10.2. (N) (S)

2019 m. lapkričio 8 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Žukausko,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį ir nubaustas:

pagal BK 153 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal BK 150 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams ir šešiems mėnesiams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais, ir (duomenys neskelbtini) galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimo bausmė septyneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistojo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) priteista 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur, nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) priteista 1 500 (vienas tūkstantis penki šimtai) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2017 m. liepos 31 d., laikotarpiu nuo 14 val. iki 15 val., (duomenys neskelbiami), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prie (duomenys neskelbiami) upės nusivedė sesers (duomenys neskelbtini) dvi mažametes dukras – (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbiami), ir (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbiami), kur jų akivaizdoje nusirengė pats visiškai nuogai ir nuogai išrengė abi mažametes, t. y. atliko veiksmus, galinčius sukelti nepilnamečio asmens lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, tokiu būdu tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį – mažametes (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)

2. Be to, (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 31 d., laikotarpiu nuo 14 val. iki 15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, stovėdamas nuogas (duomenys neskelbiami) upėje, esančioje (duomenys neskelbiami) rajone, laikydamas apsikabinęs priešais save nuogą dukterėčią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbiami), ir pasinaudodamas bejėgiška jos būkle dėl mažametystės, sustangrėjusiu savo lytiniu organu – varpa trindamas į mažametės nukentėjusios (duomenys neskelbtini) makšties didžiąsias lytines lūpas ir kitas kūno vietas, kitokio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą.

3. Be to, (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 31 d., vakare, tiksliai nenustatytu laiku, renovuojamame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbiami) rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žinodamas, kad dukterėčia (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbiami), yra jaunesnio negu (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, paguldė nukentėjusiąją ant lovos bei, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusios (duomenys neskelbtini) būkle dėl mažametystės, kišo savo lytinį organą į nukentėjusios makštį, dėl ko (duomenys neskelbtini) jautė skausmą, ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą, kadangi nukentėjusiai diagnozuotas adaptacijos sutrikimas F43.24, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl jo veiksmų, tokiu būdu pasikėsino atlikti lytinį aktą prieš mažametės nukentėjusios (duomenys neskelbtini) valią, t. y. pasikėsino išžaginti mažametį asmenį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji (duomenys neskelbtini), pajutusi fizinį skausmą, pasipriešino ir pabėgo.

4. Be to, (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 31 d., apie 21.45 val. (duomenys neskelbiami) kaime, (duomenys neskelbiami) rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kerštaudamas, kad dukterėčia (duomenys neskelbtini) pranešė policijai apie tai, kad jis išžagino jos mažametę seserį (duomenys neskelbtini), paėmė iš sodyboje esančio garažo bakelį su apie vienu litru degaus skysčio – benzino – alyvos mišinio, nusinešė į gyvenamojo namo, priklausančio (duomenys neskelbtini), ir kuriame gyvena jo sesuo (duomenys neskelbtini), namo prieangį ir išpylė ant grindų minimą degų skystį, kuris pateko ir ant ten buvusių asmenų, ir, pasiruošęs degtukus, pasikėsino tyčia sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi (duomenys neskelbtini) išmušė iš jo rankos degtukus ir degtukų dėžutę.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą pagal (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų bei teisingai juos įvertinęs padarė pagrįstas išvadas dėl (duomenys neskelbtini) kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.

Dėl (duomenys neskelbtini) nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį

11. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis (duomenys neskelbtini) tvirtina, kad jo veiksmai negali būti vertinami kaip pasikėsinimas išžaginti, kadangi nustatyta, jog nukentėjusiajai nepadaryti sužalojimai lytinių organų srityje, spermos nerasta, lytinis aktas nebuvo atliekamas, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip pasikėsinimas išžaginti mažametį asmenį.

12. BK 149 straipsnio (Išžaginimas) 1 dalis numato atsakomybę tam, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šio straipsnio 4 dalis numato atsakomybę tam, kas išžagino mažametį asmenį. Lytinis santykiavimas prieš asmens valią užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 straipsnį tik tada, jei minėtos veikos padaromos: a) panaudojant fizinį smurtą; b) grasinant tuoj pat jį panaudoti; c) kitaip atimant galimybę priešintis; d) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šie BK 149 straipsnyje numatyti požymiai yra alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai konstatuoti pakanka bent vieno iš jų. Išžaginimo objektyvusis veikos požymis susideda iš dviejų veiksmų – smurto ir lytinio akto. Vadovaujantis teismų praktika pažymėtina, kad mažamečio asmens išžaginimo atveju smurto gali ir nebūti, kadangi kaltininkas pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle dėl mažametystės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349-696/2015).

16. Byloje esantis teismo psichiatrinės, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nuteistojo (duomenys neskelbtini) nusikalstami veiksmai buvo psichotraumuojančio pobūdžio, dėl jų (duomenys neskelbtini) konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas – adaptacijos sutrikimas, vyraujant elgesio sutrikimams F43.24, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įvykio – įtariamojo veiksmų byloje tiriamo įvykio laikotarpiu (t. 1, b. l. 143-152). Tai, kad specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išoriniuose lytiniuose organuose ir jų aplinkoje sužalojimai nekonstatuoti, nepaneigia kitais bylos įrodymais nustatyto (duomenys neskelbtini) pasikėsinimo išžaginti mažametę. Juo labiau, kad iš šios specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, kad mažametės mergystės plėvės, įeigos į makštį apžiūrėti nebuvo galimybės, nes mergaitė priešinosi, verkė (t. 2, b. l. 72).

17. Taigi, nors nenustatyta, ar mergystės plėvė pažeista, spermos nerasta, o pats (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde tvirtina, kad tikslo atlikti lytinį aktą jis neturėjo, aptartų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad bandymas atlikti lytinį aktą buvo, t. y. nuteistasis (duomenys neskelbtini) kišo savo lytinį organą į mažametės nukentėjusiosios makštį pasinaudojęs jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji, pajutusi fizinį skausmą, pabėgo.

Dėl nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį

21. BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu. Įvertinusi baudžiamosios bylos įrodymų visumą teisėjų kolegija daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažintas kaltu pasikėsinęs įvykdyti šią nusikalstamą veiką. Iš teisiamajame posėdyje duotų tiesiogiai įvykyje dalyvavusių liudytojų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei perskaitytų mažamečių nukentėjusiųjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, matyti, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kerštaudamas, kad dukterėčia (duomenys neskelbtini) pranešė policijai apie tai, kad jis išžagino jos mažametę seserį (duomenys neskelbtini), paėmė iš sodyboje esančio garažo bakelį su benzinu ir išpylė jį sesers (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo prieangyje, kartu apipildamas ir jame buvusius (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), turėjo su savimi pasiruošęs degtukus, bet jų uždegti nespėjo, nes grumtynių metu (duomenys neskelbtini) išmušė iš jo rankos degtukus ir degtukų dėžutę.

22. Atsižvelgiant į visą įvykių eigą, (duomenys neskelbtini) panaudotų veiksmų intensyvumą ir priemones, atmestina nuteistojo versija, kad taip elgdamasis jis norėjo tik pagąsdinti ir neturėjo tikslo padegti. Tokiu būdu pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini) suprato, kad kėsinosi sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi tam sutrukdė (duomenys neskelbtini). Tokia (duomenys neskelbtini) nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas tyčia sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų nuostatų taikymo

24. Teismų praktikoje kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės suprantamos aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus aspektus, kurie leidžia daryti išvadas apie mažesnį nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą ir yra vienos iš aplinkybių, pagrindžiančių švelnesnį jo nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-222/2019 ir kt.). Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimas, nuoširdus gailėjimasis yra susijęs su kaltininko atsiprašymu (nuo jo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens), todėl šios aplinkybės pripažinimas atsakomybę lengvinančia turi būti paremtas sisteminiu baudžiamojo įstatymo normos, nustatančios atsakomybę lengvinančias aplinkybes, aiškinimu.

25. Pagal teismų praktiką BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nenustatomas tais atvejais, kai kaltininkas duodamas parodymus neigia esmines įvykio aplinkybes, kritiškai nevertina savo elgesio, arba nors ir pripažįsta esmines įvykio aplinkybes, bet tik verčiamas surinktų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-372-697/2017). Taip pat tais atvejais, kai kaltininkas pareiškia atsiprašantis nukentėjusio asmens, būtina atsižvelgti, ar toks atsiprašymas nėra formalus, ar jis išplaukia iš kritiško savo nusikalstamo elgesio vertinimo ir tikrai parodo mažesnį jo asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Darant išvadą apie atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, nepakanka formalaus ar tik deklaratyvaus kaltininko prisipažinimo ar pareiškimo, kad jis atsiprašo, gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

27. Atsižvelgiant į aptartas bylos aplinkybes ir kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama apie kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) prisipažinimas yra nuoširdus ir rodo mažesnį padaryto nusikaltimo ar jo paties asmenybės pavojingumą. Be to, nors iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) atsiprašė nukentėjusiąja pripažintos mažamečių nukentėjusiųjų motinos (savo sesers (duomenys neskelbtini)), tačiau tai padarė tik paskutinio teisiamojo posėdžio metu ir vėl gi bandydamas sumenkinti savo padarytų veikų pavojingumą (t. 4, b. l 89). Iš nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymų ankstesniuose teisiamuosiuose posėdžiuose matyti, kad (duomenys neskelbtini) jos po įvykio neatsiprašė, liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) taip pat parodė, kad po įvykio (duomenys neskelbtini) jų neatsiprašė (t. 3, b. l. 166, 198). Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad nuteistojo atsiprašymas nukentėjusiosios tebuvo formalus.

28. Spręsdamas dėl (duomenys neskelbtini) lengvinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje motyvuotai ir pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veikų, nes savo kaltę pripažino tik pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisindamasis buvusiu girtumu, stengėsi sumenkinti savo nusikalstamus veiksmus, kaltindamas nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini) dėl savo girtavimo. Esant išdėstytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nuteistojo (duomenys neskelbtini) atsakomybę lengvinančia pripažinti aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

29. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas be pagrindo nenustatė ir jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Šiame punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Iš apeliacinio skundo neaišku, kokias aplinkybes (duomenys neskelbtini) mano atitinkančias šią įstatyme numatytą lengvinančią aplinkybę. Apeliaciniame skunde akcentuojamas nusikalstamus veiksmus prieš mažametes dukterėčias nulėmęs apsvaigimas nuo alkoholio negali būti vertinami kaip beviltiška padėtis, kadangi įstatymo leidėjas šią aplinkybę yra nustatęs kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Tuo tarpu apelianto nurodomi jo išgyvenimai po įvykio, pergyvenimas dėl įvykusio ir bandymas nusiskandinti sekė jau po nusikalstamų veikų padarymo, o ne lėmė jų padarymą, kaip tai numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Tokiu būdu nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

30. Apeliaciniame skunde (duomenys neskelbtini) teigia, kad byloje yra pakankamas pagrindas, vadovaujantis BK 62 straipsniu, svarstyti klausimą dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo atskirai už kiekvieną nusikalstamą veiką.

31. BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Teismų praktikoje, aiškinant švelnesnės bausmės skyrimą pagal šio straipsnio nuostatas, nurodyta, kad BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų buvimą, teismas, atsižvelgdamas į visas objektyviais bylos duomenimis pagrįstas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-289/2011, 2K-176-222/2019).

32. Vadovaujantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis ir remiantis aptarta teismų praktika, nenustačius nagrinėjamoje byloje jokių (duomenys neskelbtini) atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir tokiu būdu nesant BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl (duomenys neskelbtini) paskirtų bausmių švelninimo.

Dėl nuteistajam (duomenys neskelbtini) paskirtos bausmės

33. Kaip matyti iš nuteistojo (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo, ginčydamas savo veiksmų kvalifikavimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį, apeliantas nesutinka ir su jam paskirta bausme už šią nusikalstamą veiką, mano, kad ji yra per griežta.

34. BK 149 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų bausmė.

35. Kaltu pripažintam asmeniui bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo prerogatyva. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį. Pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK 41 straipsnio nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

36. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas (duomenys neskelbtini) bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintą bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė apysunkį ir labai sunkų baigtus tyčinius nusikaltimus (BK 153 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnio 4 dalis) bei pasikėsino padaryti apysunkį ir labai sunkų tyčinius nusikaltimus (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 187 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnio 1 dalis ir 149 straipsnio 4 dalis), vienas apysunkis ir du labai sunkūs nusikaltimai įvykdyti prieš bejėgiškos būklės mažamečius asmenis. Pagrįstai buvo įvertinta tai, kad (duomenys neskelbtini) baustas administracine tvarka, daugiausiai už pažeidimus, padarytus būnant neblaiviam (t. 2, b. l. 166-173), psichikos ir priklausomybės ligų registre neregistruotas (t. 2, b. l. 176, t. 4, b. l. 49), oficialiai niekur nedirbantis, Darbo biržoje neregistruotas (t. 2, b. l. 179-180). Taip pat buvo atsižvelgta į byloje nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamų veikų padarymą apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę teismas įvertino ir tai, kad BK 149 straipsnio 4 dalyje numatyta nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nukentėjusioji fiziškai sužalota nebuvo, nesukelta labai sunkių padarinių, todėl sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės trukmę nustatė mažesnę, nei sankcijos vidurkis. Nustatydamas galutinę subendrintą bausmę (duomenys neskelbtini) teismas taikė ne tik bausmių apėmimo principą, bet ir nuteistajam palankesnį ne visišką, o dalinį bausmių sudėjimo principą.

37. Esant nustatytoms aplinkybėms, tiek bausmės, paskirtos (duomenys neskelbtini) už jo įvykdytus atskirus nusikaltimus, tiek ir galutinė subendrinta bausmė, atitinka padarytų nusikaltimų sunkumo laipsnį, nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, nuteistojo asmenybę ir nėra aiškiai per griežtos. Dar labiau švelninti šias bausmes apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

38. Keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.