Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2015-01-20 · Civilinė byla Nr. 2-34-759/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-01-20Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-06-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-20
Bylos Nr.
2-34-759/2015
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00929-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snieguolė Bielskienė
Ieškovas
BUAB „LTC“
Atsakovas
AB SEB bankui
Civilinė byla Nr. 2-34-759/2015(Proceso Nr. 2-49-3-00929-2014-5)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 50.10.; 114.11.; 116.4.
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 20 d.Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Sniegulė Bielskienė, sekretoriaujant Jūratei Gritienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „LTC“ bankroto administratorius UAB „Atenegro“ ieškinį atsakovui AB SEB bankui (iki reorganizavimo – AB „SEB lizingas“) dėl dalies įmokų, sumokėtų pagal finansinio lizingo sutartį, priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas BUAB „LTC“ bankroto administratorius UAB „Atenegro“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo AB SEB banko ieškovo naudai 19 6676, 10 Lt (5 698, 60 eurų), 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi jam buvo iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-6748-567/2011), bankroto administratoriumi paskirta UAB „Antenegro“. Bankroto administratorius, patikrinęs BUAB „LTC“ sandorius, nustatė, kad tarp ieškovo ir AB „SEB lizingas“ 2007 m. lapkričio 26 d. buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. K2007-110145 (toliau ir Lizingo sutartis), pagal kurią UAB „LTC“ įgijo teisę finansinio lizingo pagrindu valdyti ir naudoti lizinguojamą turtą – vibracinę paliakalę ABI RE 10/1200, sumontuotą ant vikšrinės mažinos ZEPPELIN ZR 20 (toliau ir Turtas), kurio kaina – 152 220 eurų (525 585, 21 Lt).

Paaiškina, kad ieškovui nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atsakovas Lizingo sutartį nutraukė. Iki Lizingo sutarties nutraukimo ieškovas sumokėjo atsakovui 423 940, 29 eurų. Atsakovas, perėmęs iš ieškovo Turtą, jį realizavo už 150 000 Lt, iš jų 26 033, 06 Lt PVM. Atsakovas 2013 m. balandžio 3 d. pranešimu Nr. 02-03-02-2151 informavo ieškovą, kad realizavus Turtą buvo gautas 3 291, 31 Lt pelnas, kuriuo iš dalies buvo padengtos perimto turto administravimo bei realizavimo išlaidos – 10 330, 58 Lt. Ieškovas pažymi, kad atsakovas pelną skaičiavo iš realizuoto turto kainos be PVM (123 966,94 Lt) atėmęs turto buhalterinę vertę (120 675,63 Lt), nors ieškovui atsiųstame 2011 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. 02-03-02-7113 atsakovas nurodė, jog negrąžinto turto likutinė vertė – 104 290, 84 Lt, todėl pelną atsakovas turėjo skaičiuoti ne kaip skirtumą tarp realizuoto turto kainos ir buhalterinės turto vertės, bet kaip skirtumą tarp realizuoto turto vertės (123 966,94 Lt) ir turto likutinės vertės (104 290, 84 Lt). Tokiu atveju atsakovo pelnas sudarytų 19 676, 10 Lt, kurie, pritaikius dvišalę restituciją, turėtų būti grąžinti ieškovui. Savo reikalavimams pagrįsti ieškovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-472/2012.

Ieškovas taip pat pažymi, kad pagal Lizingo sutartį Turtas ieškovo nuosavybėn būtų perėjęs lizingo gavėjui sumokėjus visas įmokas pagal sutartį, be to, ieškovas mokėjo įmokas ne tik už naudojimąsi daiktu, bet ir išpirkdamas daikto vertę. Tai patvirtina tarp šalių sudaryto mokėjimo grafikas – sąskaita, kurioje atskirai išvardinta išperkamo turto bei palūkanų vertė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas jokių nuostolių nepatyrė, turto išpirkimo įmokų dalis – 19 676, 10 Lt, kurią sudaro skirtumas tarp realizuoto turto be PVM vertės (123 966,94 Lt) ir turto likutinės vertės (104 290, 84 Lt), pritaikius dvišalės restitucijos taisykles, grąžintina ieškovui, tuo tarpu atsakovo išlaidų padengimas, kas savo esme laikytina įskaitymu (CK 6.130 str.), negalėjo būti atliktas dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos, draudžiančios įskaitymą po bankroto bylos iškėlimo. Toks įskaitymas laikytinas negaliojančiu bei prieštaraujančiu imperatyviosioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnis).

Atsiliepimas

Atsakovas AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad ieškovas neteisingai skaičiuoja neišmokėto turto vertę, neatsižvelgia į visus atsakovo dėl lizingo sutarties nutraukimo patirtus nuostolius. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-472/2012, kuria remiasi ieškovas, atsakovas nurodo, kad pagal suformuotą teisminę praktiką dvišalė restitucija gali būti taikoma tik dėl tos lizingo gavėjo sumokėtų įmokų dalies, kuri buvo skirta turto vertei išpirkti, tuo tarpu ieškovas aiškiai neišskyrė, kokia jo sumokėtų įmokų dalis buvo skirta lizinguoto turto vertei išpirkti. Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2013 bei Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-819-585/2014.

Dėl atsakovo nuostolių dydžio atsiliepime nurodoma, kad lizinguoto Turto vertė sudaro ne tik ieškovo akcentuojama 104 290, 84 Lt turto likutinė vertė, bet ir 38 106, 40 Lt nesumokėtų turto vertės dengimų. Sudėjus šias sumas ir gaunama 142 397, 24 Lt su PVM neišmokėta lizinguoto turto vertė (120 675, 63 Lt be PVM suma), kuri buvo nurodyta 2013 m. balandžio 3 d. AB „SEB lizingas“ pareiškime dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo. Atkreipia dėmesį, jog 2011 m. lapkričio 11 d. AB „SEB lizingas“ išraše iš buhalterinės apskaitos programos nurodyta ne tik 104 290, 84 Lt su PVM turto likutinė vertė, bet ir 38 106, 40 Lt nesumokėtų turto vertės dengimų. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtinto 20-ojo verslo apskaitos standarto „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“ 24 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu lizingo sutartis nutraukiama ir turtas grąžinamas lizingo davėjui, šis turtas registruojamas lizingo davėjo apskaitoje suma, kuri lygi neapmokėtai turto vertės dengimo sumai.

Atsakovas taip pat nurodo, jog ieškovas, prašydamas taikyti dvišalę restituciją, kalba tik apie neišmokėtą lizinguoto turto vertę ir iš turto pardavimo AB SEB banko gautas pajamas, tačiau visiškai neatsižvelgia į nuostolius, kuriuos AB SEB bankas patyrė dėl netinkamo finansinio lizingo sutarties Nr. K2007-110145 vykdymo, taip pat turėtų 10 330, 58 Lt papildomų išlaidų, susijusių su atsiimto turto transportavimu ir tarpininkavimu parduodant šį turtą. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012 suformuota praktika, šios išlaidos taip pat laikytinos dėl netinkamo sutarties vykdymo patirtais nuostoliais. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. pranešimu Nr. 02-03-02-5283 atsakovas informavo ieškovą, kad nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutraukia Lizingo sutartį, tačiau Turtas atsakovui buvo grąžintas tik 2011 m. gruodžio 5 d.. Ieškovas daugiau negu 2 (du) mėnesius neteisėtai ir neatlygintinai toliau naudojosi lizinguotu turtu. Pagal Mokėjimų grafiką – sąskaitą 2011 m. ieškovas rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesį turėjo sumokėti 5 726, 04 eurų (19 770, 87 Lt) turto vertės dengimų, todėl dėl pavėluoto Turto grąžinimo atsakovas patyrė 5 726, 04 eurų (19 770, 87 Lt) nuostolių.

Ieškovo ir atsakovo atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, laiką ir datą jiems pranešta tinkamai, pasirašytinai, gauti prašymai bylą nagrinėti šalių atstovams nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad tarp bylos šalių nėra ginčo dėl vienašalio Lizingo sutarties nutraukimo teisėtumo. Šalių ginčas yra kilęs dėl ieškovo reikalavimo taikyti dvišalę restituciją ir grąžinti jam atsakovo (lizingo davėjo) nuostolius viršijančią Turto išpirkimo įmokų dalį (gautą naudą), sumokėtą pagal Lizingo sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas AB SEB bankas (iki reorganizavimo – AB „SEB lizingas“) nutraukė Lizingo sutartį prieš terminą dėl esminio pažeidimo ir įpareigojo ieškovą – BUAB „LTC“ – per 3 (tris) dienas nuo Lizingo sutarties nutraukimo dienos (2011-09-13) grąžinti Lizingo sutarties dalyką – vibracinę paliakalę ABI RE 10/1200, sumontuotą ant vikšrinės mašinos ZEPPELIN ZR 20, ne vėliau kaip per 1 (vieną) savaitę nuo Lizingo sutarties nutraukimo sumokėti visus sutarties nutraukimo dienai turėtus sumokėti mokėjimus – 54 531, 36 Lt, įspėjo apie pareigą atlyginti dėl sutarties nutraukimo galimus nuostolius, susijusius su atsiimto Turto realizavimu, parduodant jį pageidaujantiems įsigyti asmenims (38 b.l.).

Atsakovui pasirinkus vieną iš CK 6.574 straipsnyje nurodytų lizingo davėjo teisių gynimo būdų, lizingo gavėjui iš esmės pažeidus sutartį, – Lizingo sutartį nutraukti, kurio ieškovas neginčijo, atsakovas pagrįstai pasinaudojo įstatymo numatyta teise reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie atsakovą grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu ieškovas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.574 straipsnyje įtvirtintoje normoje apibrėžtas lizingo davėjo nuostolių ir atitinkamai – lizingo gavėjo civilinės atsakomybės dydžio kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. A. S., bylos Nr. 3K-3-367/2013), t. y. lizingo davėjas iš lizingo gavėjo gali reikalauti tiek nuostolių, kad jie padengtų lizingo davėjo išlaidas, susijusias su lizingo sutarties dalyko įsigijimu, bei lizingo gavėjui suteiktą finansavimą, atėmus iš lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautą naudą.

Sprendžiant, iš ko susideda lizingo davėjui dėl lizingo sutarties nutraukimo galintys atsirasti nuostoliai, atsižvelgtina į lizingo sutarties šalių interesų ir siekiamų tikslų ypatumus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, kad lizingo davėjo (finansuotojo) interesas yra gauti užmokestį už lizingo gavėjui suteiktą valdyti ir naudotis turtą. Toks užmokestis palūkanų forma apskaičiuojamas nuo daikto įsigijimui išleistų pinigų sumos. Lizingo gavėjo interesas – įsigyti verslui reikalingą daiktą, jį valdyti ir naudotis taip gaunant pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. A. S., bylos Nr. 3K-3-367/2013; kt.). Taigi lizingo davėjas, sudarydamas lizingo sutartį, turi išimtinai finansinį interesą gauti pelną (palūkanų forma) iš investuotų lėšų, bet neturi siekio įsigyti nuosavybės teisę į lizingo sutarties dalyku esantį daiktą. Lizingo davėjo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalyką atlieka tik lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkciją: lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų mokėti periodines įmokas, lizingo davėjas savo nuostolius gali padengti realizavęs jam nuosavybės teise priklausantį lizingo dalyką. Tačiau lizingo sutarties nutraukimo atveju susigrąžinto sutarties dalyko pardavimas ar antrinis išnuomojimas nėra lizingo davėjo veikla, bet papildomos finansinės ir laiko sąnaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje ,,Swedbank lizingas“ v. UAB ,,Strategy and management group“, bylos Nr. 3K-3-155/2014; kt.).

Iš bylos medžiagos duomenų matyti, kad AB SEB banko pranešimu „Dėl Sutarčių nutraukimo“ Nr. 02-03-02-5283 apie tai, jog nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. Lizingo sutartis yra atsakovo vienašališkai nutraukiama, ieškovui nepadengus 39 877,40 Lt turto vertės ir 14 653,96 Lt delspinigių (54 531, 36 Lt), ieškovas buvo informuotas dar 2011 m. rugsėjo 5 d. (38 b.l.), tačiau Turtą atsakovui jis grąžino tik 2011 m. gruodžio 5 d., t.y. daugiau negu po 2 (dviejų) mėnesių (40 b.l.). Remiantis Mokėjimų grafiku – sąskaita, 2011 m. ieškovas jau po informavimo apie Lizingo sutarties nutraukimą (rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesį) nesumokėjo 5 726, 04 eurų (19 770, 87 Lt) Turto vertės dengimų (29 b.l.). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas taip pat patyrė 10 330, 58 Lt išlaidas, susijusias su perimto turto administravimu ir realizavimu (33-37 b.l.). Čia pažymėtina ir tai, kad sąžiningumo reikalavimas (CK 6.158 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis) saisto lizingo sutarties šalis ne tik sutarties sudarymo ar vykdymo metu, bet ir po sutarties nutraukimo, nes nuostolių dėl sutarties nutraukimo atsiradimas ir jų dydis gali priklausyti ne tik nuo objektyvių aplinkybių, kurių šalys negali pakeisti, bet ir nuo jų sąžiningo elgesio viena kitos teisių ir pareigų atžvilgiu.

Lizingo sutarties šalių elgesys po sutarties nutraukimo dėl skolininko kaltės pripažįstamas sąžiningu, jeigu lizingo gavėjas nevilkina lizingo sutarties dalyku buvusio daikto grąžinimo lizingo davėjui, bet, priešingai, imasi būtinų priemonių operatyviai sugrąžinti daiktą jo teisėtam savininkui, o lizingo davėjas deda visas būtinas ir protingas pastangas daiktui realizuoti už didžiausią įmanomą kainą arba naujai lizingo sutarčiai dėl paties daikto sudaryti ir taip sumažinti savo galimus nuostolius ir pan. Taigi šalys po sutarties nutraukimo turi imtis protingų priemonių nuostoliams išvengti, juos sumažinti ar neleisti jiems padidėti. Šiuo aspektu byloje atsakovo sąžiningumo klausimas nekvestionuojamas: ieškovas siekia, kad atsakovo gautos piniginės lėšos (jų dalis), viršijančios iš ieškovo susigrąžinto ir už 150 000 Lt (iš jų 26 033, 06 Lt PVM) UAB „Argensta“ perleisto (11 b.l.) Turto likutinę vertę viršijanti piniginė suma – 19 676, 10 Lt – kaip atsakovo iš šio sandorio gautas pelnas (nauda), pritaikius dvišalę restituciją, būtų jam grąžintos. Tuo tarpu ieškovo elgesys po Lizingo sutarties nutraukimo negalėtų būti vertinamas kaip atitinkantis bendradarbiavimo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 6.200 straipsnis). Išdėstyti bylos duomenys visų pirma patvirtina, kad dėl ieškovo veiksmų atsakovas, be to, kad patyrė tiesioginius nuostolius, ieškovui nesumokėjus minėtų Turto vertės dengimo įmokų, patyrė ir papildomų finansinių ir laiko sąnaudų, kurios viršija ieškovo prašomą priteisti (lizingo davėjo) nuostolius viršijančią Turto išpirkimo įmokų dalį – 19 676, 10 Lt. Ieškovas į bylą nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas nuostolius patyrė dėl jo paties neapdairaus elgesio. Antra, nagrinėjamoje byloje nesant ginčo dėl vienašalio Lizingo sutartis nutraukimo, atsakovui pardavus jam (lizingo davėjui) grąžintą lizingo sutarties dalyką trečiajam asmeniui, gautos lėšos (lėšų dalis), nepaisant to, viršija jos ar ne sugrąžinto turto likutinę vertę, negali būti grąžintos ieškovui pritaikius dvišalę restituciją, kaip to prašo ieškovas.

Pagal CK 6.222 straipsnį, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Nagrinėjamoje byloje vienašalio Lizingo sutarties nutraukimo teisėtumas nebuvo ginčijamas, todėl dvišalės restitucijos instituto taikymas šiuo atveju prieštarautų restitucijos prasmei – grąžinti tai, kas gautą pagal sutartį (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „RTANGa-IV“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 2A-819-585/2014), kadangi atsakovas Turto vertę viršijančią sumą atsakovas jau po sutartinių santykių su ieškovu nutraukimo gavo iš trečiojo asmens – UAB „Argensta“. Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentai, susiję su dvišalės restitucijos taikymo ginčijamoje situacijoje pagrįstumu, nenagrinėtini.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tenkinti ieškinį nėra pagrindo.

Šalys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 268, 270, 279 straipsniais,

nusprendė:

Ieškovo Bankrutuojančios UAB „LTC“, į. k. 183223548, bankroto administratoriaus UAB „Atenegro“, j.a.k. 179404329, ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Snieguolė Bielskienė