- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-27
- Bylos Nr.
- 2YT-29646-433/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23511-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Kreditorius
- UAB „Gelvora“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) J. J. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – išieškotojas UAB „Gelvora“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
teisme buvo gautas pareiškėjos J. J. skundas dėl antstolio R. V. veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti antstolio R. V. 2019-07-15 patvarkymą Nr. S-19-179-17377 „Dėl 2019-07-08 skolininkės prašymo“ ir priimti naują patvarkymą (procesinį sprendimą) – pareiškėjos 2019-07-08 prašymą patenkinti – atšaukti areštuoto turto ekspertizę areštuoto turto kainai nustatyti, sudaryti ir patvirtinti skolos grąžinimo grafiką bei leisti pareiškėjai mokėti skolą dalimis. Skunde nurodo, kad antstolis 2017 m. priverstiniam vykdymui priėmė Vilniaus miesto apdylinės teismo 2017 m. sausio 19 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 12 630,90 Eur sumos ir procesinių palūkanų išieškojimo. Vykdant išieškojimą, buvo areštuotas pareiškėjai priklausiantis vienintelis jos gyvenamasis būstas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 48,59 kv. m. ploto, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Antstolio 2019-05-30 patvarkymu Nr. S-19-179-12393 buvo paskirta ekspertizė areštuoto turto vertei nustatyti. Pareiškėja antstoliui pateikė 2019-07-08 prašymą, kuriuo prašė atšaukti minėto areštuoto turto ekspertizę, sudaryti ir patvirtinti skolos grąžinimo grafiką bei leisti mokėti skolą dalimis. Taip pat nurodė, jog ilgą laiką negavo jokių laiškų iš antstolio dėl susidariusios skolos, kadangi kurį laiką gyveno pas savo sūnų. Antstolis 2019-07-15 patvarkymu atsisakė tenkinti šį prašymą. Pareiškėja su tokiu antstolio patvarkymu nesutinka, nes antstolis neteisėtai nukreipė skolos išieškojimą į skolininkei priklausantį paskutinį gyvenamąjį būstą neatsižvelgęs į Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio 4 dalyje nurodytus apribojimus.
Antstolį R. V. pavaduojantis antstolis D. T. 2019-08-05 patvarkymu dėl skolininko skundo, surašyto 07 26, Nr. S-19-179-20851 pareiškėjos skundą atmetė. Patvarkyme nurodo, kad vykdant išieškojimą, buvo areštuotas skolininkei nuosavybės teise priklausantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 48.59 kv. m, baigtumas: 100 %, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – areštuotas turtas). Skola per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą nebuvo sumokėta. Išieškojimas vykdomas priverstinai. Siekiant objektyviai nustatyti areštuoto turto rinkos vertę, remiantis CPK 681 straipsniu, 2019-05-30 antstolio patvarkymu Nr. S-19-179-12393 buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti. Byloje nustatyta, kad pirmesnės eilės skolininkei priklausančio turto – darbo užmokesčio bei VSDFV išmokos, neužtenka išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, todėl įvertinus sprendimo vykdymo galimybes ir laikantis CPK 664 straipsnyje nustatytos išieškojimo iš fizinio asmens turto eilės, išieškojimas nukreiptinas į minėtą areštuotą nekilnojamąjį turtą – butą. Sprendžiant dėl skolos mokėjimo galimybių vykdomojoje byloje Nr. 0179/17/00329, atsižvelgtina į tai, kad skolininkė yra fizinis asmuo, remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, skolininkės mėnesinės pajamos, gaunamos iš darbovietės UAB „VISENTA“, sudaro 575 Eur (neatskaičius mokesčių), pajamos, gaunamos iš VSDFV Pensijų skyriaus 2-ojo poskyrio, sudaro 129,4 Eur, kito turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, neturi, todėl preziumuotina, kad reikalavimo suma skolininkei, kaip fiziniam asmeniui, pakankamai didelė, ir niekaip nebūtų padengta per CPK 663 straipsnyje numatytą terminą darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio. Skolininkės J. J. atstovas 2019-07-26 skunde nurodo, kad antstolis nesivadovauja CPK 663 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamais apribojimais išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto. Tačiau, atsižvelgiant į atsiradusios skolos prigimtį, nustatyta išimtis, kada galima riboti išieškojimą iš paskutinio fizinio asmens būsto. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos J. J. skola atsirado iš laisva valia prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, o pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimas taikytinas tuo atveju, jei skola atsiranda dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje situacijoje nebuvo trijų pirmų CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygų, antstolis neturėjo pareigos išaiškinti skolininkei teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą. Skolininkė nepagrįstai teigia, kad tarp skolininkės ir kreditoriaus UAB „Gelvora“ egzistuoja susitarimas dėl skolos dengimo dalimis tiesiogiai kreditoriui. Kreditorius UAB „Gelvora“ vykdymo metu el. paštu informavo antstolį, kad skolininkė J. J. nesilaikė sudaryto susitarimo su UAB „Gelvora“ dengti įsiskolinimą dalinėmis įmokomis, todėl prašo antstolio tęsti turto realizavimo veiksmus. Remiantis išdėstytais argumentais ir vadovaudamasis CPK 510 straipsniu, antstolis patvarkė atsisakyti tenkinti skolininkės J. J. skunde nurodytą reikalavimą atšaukti skolininkei priklausančio turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 48,59 kv. m, baigtumas: 100 %, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizę rinkos vertei nustatyti.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, priėmęs pareiškėjos (skolininkės) J. J. skundą dėl antstolio veiksmų, informavo byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdį išsiųsdamas pranešimus. Teismas nurodė, kad bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Taip pat išaiškino dalyvaujantiems byloje asmenims, kad jie turi teisę iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. pateikti teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.
Šalies argumentai
Pareiškėjos (skolininkės) J. J. atstovas advokatas Š. J. 2019 m. rugpjūčio 27 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomo įrodymo prijungimo prioe bylos medžiagos ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašyme nurodo, kad teikia papildomą įrodymą – kreditoriaus atstovo 2019-08-22 el. laišką, adresuotą antstoliui ir žiniai atsiųstą pareiškėjai, kuriuo kreditorius informavo antstolį, jog „skolininkė J. J. atliko 4 tiesiogines įmokas UAB ,,Gelvora” pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-39931-1012/2016, todėl prašo sustabdyti vykdymo veiksmus J. J. nekilnojamojo turto atžvilgiu“. Su šiuo el. laišku taip pat buvo pateikta lentelė, iš kurios matyti, kad pareiškėja tiesiogiai kreditoriui 2019-04-30, 2019-06-03, 2019-07-01, 2019-08-01 pervedė po 400,00 Eur. Šis naujas įrodymas, kurio pareiškėja neturėjo objektyvios galimybės pateikti ankščiau kartu su 2019-07-26 skundu, patvirtina, jog (i) tarp pareiškėjos ir kreditoriaus yra pasiektas susitarimas dėl skolos grąžinimo tiesiogiai kreditoriui sąlygų, jog (ii) pareiškėja vykdo šį susitarimą; jog (iii) lyginat su 2019-07-26 skundo duomenimis, pareiškėja 2019-08-01 yra atlikusi dar vieną 2019-08-01 pavedimą ir 400,00 suma dar sumažinusi savo įsiskolinimą; jog (vi) kreditorius nepageidauja priverstinio skolos išieškojimo iš vienintelio pareiškėjos gyvenamojo būsto; jog (v) antstolis, vykdydamas savo funkcija, privalo atsižvelgti į abiejų išieškojimo proceso dalyvių skolininko ir kreditoriaus valią, kuri šiuo atveju sutampa. Pareiškėjos atstovas 2019 m. rugpjūčio 27 d. prašymu taip pat prašo priteisti iš antstolio J. J. patirtas 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (968,00 Eur už 2019-07-26 skundo paruošimą; 242,00 Eur už šio prašymo paruošimą; CPK 443 str. 6 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsniai). Esminis civilinio proceso tikslas – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus CPK 2 straipsnis).
Vykdomosios bylos Nr. 0179/17/00329 duomenimis nustatyta, kad antstolis R. V. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-39931-1012/2016 dėl 12 630,90 Eur skolos ir 333,36 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, naudai (vykdomosios bylos Nr. 0179/17/00329, lapas 1). Taip pat nustatyta, kad šios skolos išieškojimui užtikrinti antstolis 2017 m. vasario 20 d. areštavo skolininkei J. J. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 48,59 kv. m., baigtumas: 100 %, esantį (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. 0179/17/00329, lapai 20-21). Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė skolos per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą nesumokėjo, antstolis išieškojimą vykdė priverstinai. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis 2019 m. gegužės 30 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo Nr. S-19-179-12393 (vykdomosios bylos Nr. 0179/17/00329, lapai 58-59). Skolininkė 2019 m. liepos 10 d. kreipėsi į antstolį 2019 m. liepos 8 d. raštu dėl dokumentų patvarkymo, kuriame nurodė, jog nuo 2019 m. balandžio mėnesio tvarkingai moka savo įsiskolinimą, kaip buvo sutarta su UAB „Gelvora“; taip pat nuskaičiuojama pensija nuo skolininkės sąskaitos. Tačiau jau kitą mėnesį gavo patvarkymą dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti. Dėl susiklosčiusių aplinkybių (neteko darbo, negavo algos) negalėjo laiku mokėti susidariusios skolos, gyveno pas sūnų, todėl negavo laiškų nuo antstolio. Prašo atsižvelgti į tai, kad tai vienintelis jos būstas ir neskirti ekspertizės turto rinkos kainai nustatyti bei patvirtinti skolos grąžinimo grafiką (vykdomosios bylos Nr. 0179/17/00329, lapas 72). Antstolis 2019 m. liepos 15 d. patvarkymu dėl 2019 07 08 d. skolininkės prašymo Nr. S-19-179-17377 skolininkės prašymo netenkino, nurodydamas, kad byloje nustatyta, jog pirmesnės eilės skolininkei priklausančio turto – darbo užmokesčio be VSDFV išmokos, neužtenka išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, todėl įvertinus sprendimo vykdymo galimybes ir laikantis CPK 664 straipsnyje nustatytos išieškojimo iš fizinio asmens turto eilės, išieškojimas nukreiptinas į areštuotą nekilnojamąjį turtą (vykdomosios bylos Nr. 0179/17/00329, lapas 74). Antstolio kontoroje 2019 m. liepos 29 d. gautas skolininkės J. J. skundas, kuriuo, kaip jau minėta, prašoma panaikinti antstolio 2019 m. liepos 15 d. patvarkymą Nr. S-l 9-179-17377, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti skolininkės J. J. 2019 07 08 d. prašyme nurodytą reikalavimą atšaukti skolininkei priklausančio turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 48,59 kv. m., baigtumas: 100 %, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizę rinkos vertei nustatyti, nes antstolis neteisėtai nukreipė skolos išieškojimą į skolininkei priklausantį paskutinį gyvenamąjį būstą neatsižvelgęs į CPK 663 straipsnio 4 dalyje nurodytus apribojimus.
Pirmiausia pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal B. J. ir kt. skundą, bylos Nr. 3K-7-273/2012; kt.).
Kaip žinia, skolos išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė reglamentuota CPK 664 straipsnyje. Pagal CPK 664 straipsnį, pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse. Ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis. Penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (CPK 662 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 663 straipsnio 1 dalį, pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas gali išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. Jeigu skolininkas nepateikia antstoliui CPK 663 straipsnio 1 dalyje išvardintų įrodymų ar paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškoma suma ir vykdymo išlaidos.
Antra, pažymėtina, kad nagrinėjant pareiškėjų (skolininkų, išieškotojų, varžytinių dalyvių ar kitų suinteresuotų asmenų) skundus dėl antstolio veiksmų CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka galioja tikimybių pusiausvyros principas, kuriuo yra grindžiamas įrodinėjimas civiliame procese (nagrinėjant bylas tiek ginčo, tiek ypatingąja teisena), t. y. teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Taigi, remiantis byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad pirmesnės eilės skolininkei priklausančio turto – darbo užmokesčio be VSDFV išmokos, neužtenka išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, todėl antstolis, įvertinęs sprendimo vykdymo galimybes ir besilaikydamas CPK 664 straipsnyje nustatytos išieškojimo iš fizinio asmens turto eile; išieškojimą nukreipė į areštuotą skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 48,59 kv. m., baigtumas: 100 %, esantį (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, antstolis teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog dėl skolos mokėjimo galimybių šioje vykdomojoje byloje atsižvelgtina į tai, kad skolininkė yra fizinis asmuo, o nustatęs, jog remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, skolininkės mėnesinės pajamos, gaunamos iš darbovietės UAB „VISENTA“, sudaro 575 Eur (neatskaičius mokesčių), pajamos, gaunamos iš VSDFV Pensijų skyriaus 2-ojo poskyrio, sudaro 129,40 Eur, kito turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, neturi, todėl pagrįstai darė išvadą, jog reikalavimo suma skolininkei, kaip fiziniam asmeniui, pakankamai didelė, ir nebūtų padengta per CPK 663 straipsnyje numatytą terminą darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio. Šias aplinkybes patvirtina ir aukščiau paminėtas pačios skolininkės 2019 m. liepos 8 d. raštas antstoliui (vykdomosios bylos Nr. 0179/17/00329, lapas 72).
Skolininkė skunde nurodo, kad antstolis nesivadovavo CPK 663 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamais apribojimais išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto. Tačiau, pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas CPK 663 straipsnio 4 dalį, yra konstatavęs, jog šioje normoje, atsižvelgiant į atsiradusios skolos prigimtį, nustatyta išimtis, kada galima riboti išieškojimą iš paskutinio fizinio asmens būsto ir kad ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvename: namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014). Pažymėtina, kad tuo atveju, jei vykdomojoje byloje yra pirmos trys CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, antstolis, vykdydamas CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, privalo išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007). Taigi, šioje normoje, atsižvelgiant į atsiradusios skolos prigimtį, nustatyta išimtis, kada galima riboti išieškojimą iš paskutinio fizinio asmens būsto. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos J. J. skola atsirado iš laisva valia prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, o pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimas, kaip minėta, taikytinas tuo atveju, jei skola atsiranda dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pirmų trijų CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygų, darytina išvada, kad antstolis neturėjo pareigos išaiškinti skolininkei teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą, kaip kad skunde teigia skolininkė. Skolininkės argumentas dėl areštuoto turto ekspertizės atšaukimo, nes ji su išieškotoju yra sudariusi susitarimą dėl skolos dengimo dalimis ir jos atstovo 2019 m. rugpjūčio 27 d. kartu su prašymu pateikti įrodymai, jog kreditoriaus (išieškotojo) atstovas 2019-08-22 el. laišku, adresuotu antstoliui, informavo antstolį, jog „skolininkė J. J. atliko 4 tiesiogines įmokas UAB ,,Gelvora” pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-39931-1012/2016, todėl prašo sustabdyti vykdymo veiksmus J. J. nekilnojamojo turto atžvilgiu“ – atmestinas, nes remiantis minimu išieškotojo prašymu teisę sustabdyti vykdomąją bylą, pagal CPK 627 straipsnio 1 punktą, – turi antstolis, bet ne teismas. Nagrinėjamu gi atveju, antstolis nei iki skolininkės 2019 m. liepos 26 d. skundo, nei iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. nebuvo gavęs tokio prašymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo spręsti dėl antstolio veiksmų ar neveikimo, iki kol šis jų neturėjo galimybės (ne)atlikti (CPK 510 straipsnis). Juolab, kad vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina tą aplinkybę, jog išieškotojas UAB „Gelvora“ vykdymo metu el. paštu buvo informavęs antstolį, kad skolininkė J. J. nesilaiko sudaryto susitarimo su UAB „Gelvora“ dengti įsiskolinimą dalinėmis įmokomis ir prašė antstolio tęsti turto realizavimo veiksmus (vykdomosios bylos Nr. 0179/17/00329, lapas 82).
Kaip minėta, antstolio pareiga yra savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), todėl teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju 2019 m. rugpjūčio 5 d. antstolis teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog skolininkės J. J. skola yra atsiradusi iš laisva valia prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nesusijusių su suvartotais energijos ištekliais, komunalinių ar kitokių paslaugų apmokėjimu, todėl neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytos skolos prigimties, ir, todėl taikyti šiame straipsnyje nurodytų apribojimų antstolis neturėjo jokio pagrindo. Todėl teismas daro išvadą, kad antstolis teisėtai, veikdamas pagal įstatymu jam suteiktus įgaliojimus ir jų neviršydamas, siekdamas teismo sprendimo įvykdymo bei tinkamo visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesų užtikrinimo, visiškai pagrįstai netenkino pareiškėjos (skolininkės) J. J. skundo.
Atsižvelgiant į nurodytą, teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo tenkinti skolininkės skundo ir jis yra atmestinas.
Vykdymo proceso šalims taip pat primintina, jog šios turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese ir ją pateikti antstoliui (CPK 595 straipsnis).
Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas bei vadovaujantis aukščiau nurodyta proceso teisės norma, pareiškėjos (skolininkės) J. J. prašymas priteisti iš antstolio jos turėtas bylinėjimosi išlaidas yra atmestinas.
Kiti skundo argumentai neturi reikšmės ginčo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsniu, 513 straipsniu, 290 ir 291 straipsniais, teisėjas
nutaria:
pareiškėjos (skolininkės) J. J. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.