- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-10
- Bylos Nr.
- 2-178-399/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02420-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Zaržeckienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- J. B., V. B.
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Janina Zaržeckienė, sekretoriaujant Reginai Knezevičienei, dalyvaujant pareiškėjui V. B. ir jo atstovei advokato padėjėjai V.Šeperytei, suinteresuotiems asmenims J. B., V. B. bei suinteresuotiems asmenims pareiškusiems savarnkiškus reikalavimus E. B. ir V. G. ir jų atstovei advokato padėjėjai R.Januškaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. B., V. B., suintereuotiems asmenims su savarnkiškais reikalvimais E. B. ir V. G., dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, bei suinetersuotų asmenų E. B. ir V. G. pareiškimą su savarankišku reikalavimu pareiškėjui V. B., suinteresuotiems asmenims J. B. ir V. B., dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
P. V. B. teismui pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Konstancijos A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (2014-02-22), atsiradusį palikimą priėmė sūnus V. B. faktiškai pradėdamas turtą valdyti ir juo naudotis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. B. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjo pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b.l. 22), pateiktas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l.33,34).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. G. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjo pareiškimu nesutinka. Taip pat nurodė, kad gyveno su K.A. B. nuo 1987 metų, buvo jos globojama. Padėdavo senelei susimokėti kai kuriuos mokesčius, pagal galimybes rūpinosi. Žino, kad iki mirties likus pusmečiui, ją pas save į namus pasiėmė pareiškėjas. Pareiškėjas menkai rūpinosi paliktu turtu, jame negyveno. Nurodė, jog buvo suklaidinta pareiškėjo dėl ko palikimo nepriėmė.
Suinteresuotas asmuo E. B. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjo pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad po K.A. B. mirties pareiškėjas negyveno name ir juo nesinaudojo.
Suinteresuoti asmenys V. G. ir E. B. teismui pateiktame pareiškime su savarankišku reikalavimu nurodė, jog po K.A. B. mirties atsirado palikimas: gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis Kalvarijos sav., Cyrailės k., ir 3 ha žemės sklypas, esantis Kalvarijos sav., Cyrailės k. Po K.A. B. mirties palikimą turėjo teisę priimti pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai: vaikai V. B. ir V. B. ir vaikaičiai V. G. bei E. B., tačiau V. G. ir E. B. jo per įstatymų nustatatytą terminą nepriėmė dėl svarbių priežasčių. V. G. termino palikimui priimti praleidimo priežastis nurodo esantį didelį darbo užimtumą ir šeimynines aplinkybes, tai yra nurodo, kad dirba mokykloje ir darželyje mokytoja, augina nepilnametį vaiką, vyras dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Taip pat nurodo, jog termino praleidimui turėjo įtakos ir tai, kad buvo suklaidinti artimų giminačiių, t.y. V. B. kuris sakė, kad tiek V. G., tiek ir E. B. atlygins jų paveldimą dalį pinigais, tačiau gavus V. B. pareiškimą iš teismo suprato, kad juos apgavo. E. B. nurodo, kad buvo nepilnametis, jokio teisinio išprusimo neturėjo, todėl nežinojo, kad turėjo teisę kreiptis dėl palikimo. Taip pat nurodo, kad nuo 2013-09-01 mokosi profesinio rengimo centre ir mano, kad mokymosi užimtumas taip pat turėjo įtakos termino praleidimui. Suinteresuoti asmenys V. G. ir E. B. prašo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą K.A. B. palikimui priimti pagal įstatymą, nes jų motinos J. A. (B.) ir D. B. (B. K.A. B. dukros mirė iki savo motinos mirties ir jiems perėjo paveldėjimo teisė į motinų dalį.
P. V. B. teismui pateiktame atsiliepime į suinteresuotų asmenų V. G. ir E. B. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais nurodo, kad su idėstyta pozicija nesutinka, prašo pareiškimo netenkinti.
Bylos nagrinėjimo metu V. B. ir jo atstovė nurodė, kad pareiškimą palaiko. Palikimą po motinos mirities priėmė, nes pjovė žolę, žemės sklype, tvarkė namo kaminą, sienas. Liko namas ir 3 ha žemės sklypas. Namą statė tėvai santuokos metu. Iki mirties likus vieniems metams tėvus parsivežė į savo namus ir prižiūrėjo, nes jie vieni jau nepajėgė gyventi savarankiškai. K.A. B. sutuoktinis, o jo tėvas J. B. gyvena jo (pareiškėjo) namuose ir yra prižiūrimas. Šiuo metu namuose Cyrailės kaime niekas negyvena. Namas senas, tvarkė sienas, statė kaminą naujai, sudėjo stiklus, langus, stogą tvarkė. Sklypą išnuomojęs kaimynams Skilandžiams. Sutarties nėra. Su suinteresuotų asmenų reikalavimais nesutinka. Vaikaičiai seneliu nesirūpina, neaplanko. Seserys yra mirę. V. G. ir E. B. pas notarą turėjo atsisakyti palikimo, tada būtų lengviau viską sutvarkyti toks buvo jų pradinis susitarimas. Notarė išaiškino, kad jeigu atsisako palikimo, tai tada negalės visiškai pretenduoti į palikimą. Tada V. G. ir E. B. atsisakė pasirašyti, kad atsisako K. B. palikimo. Tai galėjo vykti apie rugsėjo mėnesį. Pats pareiškimo nepadavė, nes nežinojo, kad reikia. 2010 metais tvarkėsi palikimą po žmonos mirties. Mano, kad jokių svarbių priežasčių nebuvo, kurios lemtų, kad E. B. ir V. G. praleistų terminą palikimui priimti. Neklaidino suinteresuotų asmenų. Yra sakęs, kad jei B. ir G. atsisakys palikimo, tai kai parduos tėvų turtą, jiems duos pinigų. Mokėjo visus mokesčius už tėvų namą, tai yra apmnokėjo visas sąskaitas. Kaminą tvarkė po mirties, galėjo būti pavasaris. Tėvus abu kartu parsivežė. Vykdavo ir savaitgalį ir darbo dienomis. Vejapjovė elektrinė. Namo sieną tvarkė pirmą vasarą po motinos mirties. Vienas dirbo. Už matininkų paslaugas mokėjo pats. Prašo pareiškimą tenkinti, suinteresuotų asmenų V. G. ir E. B. pareiškimą atmesti.
Bylos nagrinėjimo metu E. B. ir jo atstovė nurodė, kad pareiškimą savo palaiko. 18 metų suėjo 2014-03-18. Gyveno pas tėvą. Motina D. B.. Po motinos mirties pas notarą nebuvo. Sužinojo apie palikimą, kai V. B. pasikvietė atsisakyti palikimo, kad visiems nereikėtų mokėti pinigų už notaro paslaugas. V. B. siūlė 5000 Lt. Kai siūlė pinigus, buvo jau praėję 3 mėnesiai. Nesutiko atsisakyti palikimo. V. B. pasakė, kad jei jums netinka ši sumą, aš pasistengsiu, kad jūs išvis nieko negautumėt. Nežino ar V. B. remontavo namus. Pas senelius buvo iki V. B. pas save neišsivežė. Senelį matė prieš 2 metus. Niekas nebuvo uždraudę aplankyti. Mokėsi, nedirbo. Nežino ar V. B. turtą valdė, sutinka kad mokesčius mokėjo. Su notare nekalbėjo. Nesutinka su pareiškėjo reikalavimu. Nurodo, kad pareiškėjas per 3 mėnesius jokių aktyvių veiksmų neatliko, faktiškai turtu nesinaudojo, todėl negalima teigti, kad pareiškėjas turtą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Užimtumas turėjo įtakos termino praleidimui.
Bylos nagrinėjimo metu V. G. nurodė, kad buvo įsitikinusi, kad privalo paveldėti dalį palikimo. V. B. vienas tvarkė visus dokumentus, buvo įsitikinusi, kad apgaulės nebus. 2014 m. lapkričio mėn., susitiko pas notarę. Nesuprato kodėl reikia pasirašyti, pas notarę nuėjo pasikonsultuoti. Sužinojo situaciją ir nesutiko pasirašyti, kad atsisako senelės palikimo dalies. 2014 m. gegužės mėnesį kalbėjo dar su V. B.. Kalbėjo apie sodybos pardavimą. Suklaidino, nes pareiškime V. B. neįtraukė jos ir E.barkausko suinteresuotais asmenimis. Dirba kai kuriomis dienomis nuo 8 iki 17 val., kitomis nuo 8 iki 16 val. Mano, kad reikalui esant galėjo gauti laisvą dieną. Aplinka Cyrailės kaime yra tvarkoma, tačiau ne V. B.. Žino, kad namas jau yra parduotas ir nauji savininkai patys tvarkosi namą ir aplinką. Elektros knygelę V.bendorius iš jos pasiėmė 2014-12-04. Iki tol elektrą ji apmokėdavo. Iki pilnametystės gyveno tuose namuose Cyrailės kaime. Kas mėnesį vyksta ant kapų, kartu užsuka ir į sodybą. Spalio mėnesį paskutinį kartą važiavo ir niekas nebuvo remontuota. Visi V. B. nurodyti darbai vyko prieš 10 metų. Lankė senelę, kurį laiką buvo uždrausta lankyti. Suprato, kad atsirado palikimo teisė, tačiau, kad reikia tvarkytis kokius dokumentus nieko nežinojo. Laidotuves organizavo V. B. ir ji (V. G.). Sklypu naudotis pavedė V. B.. Nesutinka su pareiškėjo reikalavimu. Nurodo, kad pareiškėjas per 3 mėnesius jokių aktyvių veiksmų neatliko, faktiškai turtu nesinaudojo, todėl negalima teigti, kad pareiškėjas turtą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Užimtumas turėjo įtakos termino praleidimui.
L. iudytoja M. S. bylos nagrinėjimo metu paliudijo, kad giminystės ryšiai nesieja. Visus gerai pažįsta. 2014 metais dar buvo seniūnė. Tuo pačiu buvo ir kaimynė su Bendoriais. Viso turto nežino, bet žino, kad liko namai ir žemės plotelis. Žino, kad V. B. rūpinasi turtu. Iki 2013 metų sklypą nuomavo. Buvo apaugusi žolynais, V. B. prašė sutvarkyti. Po mirties nežino ką remontavo, bet matė, kad būdavo. V. B. žolę kieme pjaudavo. V. G. ir E. B. nėra matę po B. mirties. Šiuo metu name niekas negyvena. Kad liktų nakvoti nėra matę. Po mirties žemės sklypu nesinaudoja.
L. V. S. bylos nagrinėjimo metu paliudijo, kad giminystės ryšiai nesieja. Visus gerai pažįsta. Yra kaimynas. K.A. B. pažinojo. Turėjo žemės ir sodybą. Turtu po K.A. B. mirties rūpinosi V. B.. Tvarkė žemės dokumentus. Nei E. B., nei V. G. nėra matęs tvarkant. V. B. kieme pjaudavo žolę.
L. Ž. B. bylos nagrinėjimo metu paliudijo, kad yra E. B. tėvas. Nežino kada mirė K.A. B.. Nežinojo, kad E. B. turi teisę paveldėti dalį turto po K.A. B. mirties. Sakė V. B., kad sūnus nieko nesakytų, kad reikia pasirašyti, kad atsisako nuo palikimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai. Pareiškimas su savarankišku reikalavimu atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1950-12-12 buvo sudaryta J. B. ir Konstancijos A. B. santuoka (b.l. 7). Marijampolės 2-ojo notaro biuro 2014-06-05 liudijime nurodoma, kad dėl K.A. B., mirusios 2014-02-22, palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė (b.l. 8). Iš pateiktų gimimo liudijimų bei gimimų įrašų matyti, kad V. B., V. B., J. B., D. B. yra J. B. ir Konstancijos A. B. vaikai (b.l. 9-11, 13). Taip pat iš pateiktų mirties liudijimų matyti, kad J. A. mirė 1987-03-18 (b.l. 12), o D. B. mirė 2009-11-25 (b.l. 14). Iš pateiktų duomenų matyti, kad Konstancijos A. B. vardu įregistruotas turtas 3 ha žemės sklypas, esantis Kalvarijos sav., Cyrailės k. (b.l. 16). J. B. vardu įregistruotas gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis Kalvarijos sav., Cyrailės k. (b.l. 17-19). 2014-07-09.
Byloje pateiktas įrodymas žemės sklypo Cirailės kaime ribos buvo pažymėtos 2014-04-09 (UAB “EVVI” pažyma 2015-01-28) dalyvuajant V. B. jau po K.A. B. mirties ir šie veiksmai leidžia vertinti, kad pareiškėjas siekė paveldėti motinos turtą ir atliko aktyvius veiksmus, kad jis taptų jo nuosavybe
J. B. notarui pateiktame pareiškime nurodė, kad palikimo po sutuoktinės K.A. B. mirties faktiškai nepriėmė ir nevaldo, pretenzijų nereiškia (b.l. 24). Suinteresuotas asmuo V. B. 2014-07-01 pareiškimu notarui atsisakė palikimo po motinos K.A. B. mirties (b.l.25). Pateiktas gimimo liudijimas įrodo, kad V. A. yra V. A. ir J. A. duktė (b.l. 64). Pateikti duomenys įrodo, kad V. G. dirba Marijampolės Petro Armino pagrindinėje mokykloje ir Marijampolės mokykloje – darželyje “Želmenėliai” (b.l.65-68). Pateikta Marijampolės profesinio rengimo centro Statybos ir mechanikos skyriaus pažyma apie E. B. mokymąsi (b.l. 69). Pateikti duomenys iš kurių matyti, kad mokėtuju už atliekų tvarkymą nurodytas J. B. (b.l. 83-89), už elektros energiją mokėtoju nurodytas V. B. (b.l.90-96) laikotarpiu nuo 2014 metų pradžios. Pateikta 2012-12-04 paslaugų atlikimo sutartis, kurioje užsakovė nurodyta K.A. B. (b.l. 97). Pateiktas antstolės S.Žukaitienės faktinių aplinkybių konstatvimo protokolas 2015-01-27 Nr. 0076/15/04, kuriame užfiksuota kompaktiniame diske girdimas dviejų vyriškų ir moters pokalbis . Teismo posėdžio metu nekilo faktiškai ginčo, kad panašus pokalbis vyko tarp V. B. ir V. G. bei E. B. koks fiksuotas faktinių aplinkybių protokole.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Nustatyta, kad 2014-02-22 mirė Konstancija A. B., pareiškėjo V. B. motina. Per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, pareiškimų dėl palikimo priėmimo pas notarą negauti. Po Konstancijos A. B. mirties liko Konstancijos A. B. vardu įregistruotas turtas 3 ha žemės sklypas, esantis Kalvarijos sav., Cyrailės k. bei J. B. vardu įregistruotas gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis Kalvarijos sav., Cyrailės k. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad tėvai buvo silpnos sveikatos, nebuvo jais kam rūpintis, todėl likus maždaug metams iki K.A. B. mirties, tėvus pasiėmė gyventi pas save. Tėvais rūpinosi, paliktus namus, esančius Kalvarijos sav., Cyrailės k., prižiūrėjo. Nurodo, jog mirus K.A. B., namus toliau prižiūrėjo ir jais rūpinosi, t.y. tvarkė namo sieną, kaminą, langus, stogą, pjovė žolę, mokėjo mokesčius ir kt. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad sodyba naudojasi kaip vasarnamiu, atvyksta savaitgaliais, poilsiauja.
Suinteresuoti asmenys E. B. ir V. G. nesutiko su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis. Atsiliepimuose nurodė, kad pareiškėjas name nei savaitgaliais, nei kitomis dienomis negyvena. V. G. nurodė, kad dažnai grįžta sutvarkyti K.A. B. kapo, todėl užsuka į sodybą, matė, kad pareiškėjas nesilanko joje, arba lankosi retai. Jokių remontų nedarė, mokesčių nemokėjo, nes knygelė už mokėjimą už elektros energiją iki bylos iškėlimo buvo pas V. G..
LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Iš byloje esančių duomenų, pareiškėjo aiškinimo , liudytojų parodymų, duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad savo valią priimti palikimą po K.A. B. mirties V. B. išreiškė aktyviais veiksmais, t.y. lankėsi sodyboje, esančioje Kalvarijos sav., Cyrailės k., ją prižiūrėjo, remontavo, prižiūrėjo sklypą ir kt., t.y. naudojosi ir valdė turtą, prižiūrėjo rūpinosi likusiu turtu. Bylos nagrinėjimo metu liudininkai Skilandžiai, esantys kaimynai su Bendoriais, paliudijo, kad dažnai mato V. B. sodyboje, žino, kad pareiškėjas yra tvarkęs stogą, nes vėjas buvo nuplėšęs dalį stogo dangos, yra matę, kad pareiškėjas būna name ir vakare, nes degdavo šviesa. Taip pat nurodė, kad 3 ha sklypu jiems buvo leista naudotis, vėliau sklypo jiems nereikėjo, bet sklypą tvarkė pagal V. B. prašymą. Nurodė, kad E. B. nėra niekda matę, o V. G. matė, kol ji gyveno sodyboje.
Suinteresuotų asmenų E. B. ir V. G. atstovė nurodė, kad sodybą prižiūri asmenys, kurie jau yra įsigiję iš V. B. sodybą, tačiau tokių savo teiginių negalėjo pagrįsti jokiais įrodymais. V. G. nurodė, kad pareiškėjas nepriėmė palikimo jį faktiškai pradėdamas valdyti, nes net nemokėjo mokesčių už elektros energiją, nes pas ją iki 2014-12-01 buvo mokėjimo knygelė. Iš pareiškėjo pateiktų mokesčių mokėjimo kvitų už atliekų tvarkymą ir elektros energija, matyti, kad dauguma jų sumokėta tik 2014-12-05, tačiau lapeliuose mokesčių už elektros energiją mokėtoju jau nuo 2014 m pradžios nurodytas V. B. ir teismas sprendžia, jog vien faktas, kad pareiškėjas nesavalaikiai mokėjo mokesčius, negali būti pagrindas paneigti kitas byloje nustatytas aplinkybes ir konstatuoti, kad pareiškėjas palikimo nepriėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Priešingai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas įrodė (LR CPK 178 str.) jog aktyviais veiksmais siekė priimti palikimą, juo naudojosi kaip savo ir laikė save šio turto savininku.
Įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. B. po motinos Konstancijos A. B. mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jos turtą valdyti ir pareiškėjo pareiškimas tenkinamas visiškai.
Dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo
Suinteresuoti asmenys E. B. ir V. G. teismui pateiktu pareiškimu su savarankišku reikalavimu prašo atnaujinti praleistą trijų mėnesių termino K.A. B. palikimui priimti pagal įstatymą. Nurodo, kad V. G. (A.) motina J. A. (B.) buvo K.A. B. dukra, kuri 1987 metais mirė, todėl K.A. B. ją užaugino nuo 2 metų. E. B. motina D. B. (B.) buvo K.A. B. duktė, kuri 2009 metais mirė. Abu suinteresuoti asmenys nurodo, kad pagal įstatymą turi teisę priimti palikimą po K.A. B. mirties, tačiau nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių.
E. B. svarbiomis termino priimti palikimo priežastimis nurodo – K.A. B. mirties dieną buvo nepilnametis, nežinojo, kad reikia imtis kokių nors veiksmų dėl palikimo priėmimo ir, kad turi teisę kreiptis į notarą jį priimti, taip pat nurodo, kad nuo 2013-09-01 mokosi Marijampolės profesinio rengimo centre, motina mirusi, o tėvas netinkamai vykdė tėvo pareigas, nenurodydamas sūnui, kad turi kreiptis notarą dėl palikimo priėmimo.
V. G. svarbiomis termino priimti palikimo priežastimis nurodo – dirba mokykloje ir darželyje mokytoja, augina nepilnametį sūnų, sutuoktinis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl visi šeimos rūpesčiai tenka jai vienai.
LR CK 5.50 str. 3 d. numatyto trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, LR CK 5.57 str. nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011).
9ūBylos nagrinėjimo metu E. B. nurodė, kad jo studijos mokymo įstaigoje kartais trunka nuo 8 iki 18 val., o kartais nuo 8 iki 14 val., sutiko, kad turėjo laiko nuvykti pas notarą.
Šiuo atveju vertinant E. B. amžiaus įtaką palikimui priimti pažymėtina, kad E. B. 18 metu suėjo 2014-03-10, t.y. po 16 dienų nuo K.A. B. mirties. Teismo vertinimui, tai buvo pakankamas laiko tarpas asmeniui išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo. Taip pat, kaip minėta, E. B. nurodo, kad nežinojo, kad reikia imtis kokių nors veiksmų, kad priimti palikimą ir ar turi teisę kreiptis į notarą jį priimti. Tokią nurodomą aplinkybę paneigia byloje esantys įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, o būtent – E. B. žinojo, jog turi teisę priimti dalį palikimo po K.A. B. mirties, nes vedė derybas su pareiškėju V. B. dėl tinkamo atsiskaitymo tuo atveju, jei E. B. atsisakys priimti palikimą, iš išdėstyto seka išvada, kad E. B. buvo žinoma ir suprantama, kad palikimui atsisakyti reikia pateikti notarui atsisakymą, todėl teismo nuomone, 18 metų asmeniui, kuris mokosi profesinio rengimo centre, turėjo būti suprantama, kad palikimui priimti yra būtina išreikšti savo valią pas notarą, net tuo atveju, jei asmeniui ir galėjo kilti neaiškumų, jis galėjo aktyviais veiksmais siekti tokią informaciją gauti, pvz.: kreipiantis į notarą, advokatą ar kitą teisininką,paieškoti ienternete, tačiau duomenų apie tai, kad E. B. domėjosi palikimo priėmimu teismui nepateikta.
V. G. sutiko, kad esant reikalui galėjo pasiimti laisvą dieną ir susitvarkyti palikimą, tačiau to nepadarė. V. G. tiek pareiškime, tiek ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad buvo įsitikinusi ir žinojo, kad jai priklauso dalis palikimo po K.A. B. mirties, tačiau ją ir E. B. V. B. suklaidino patikindamas, kad pats tvarkys paveldėjimo dokuemntus ir atlygins jų dalį pingiais.
Tiek E. B., tiek ir V. G. nurodė, kad V. B. juos apgavo, žadėjo jų palikimo dalį atlyginti, tačiau vėliau kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jų net nenurodydamas suinteresuotais asmenimis byloje. V. B. patvirtino, kad buvo tartasi, tačiau nepasiekus susitarimo, jis kreipėsi į teismą.
Nei E. B., nei V. G. teismui nenurodė, dėl kokių priežasčių žlugus deryboms su V. B. jie nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, jei terminas dar buvo nesibaigęs, o jam pasibaigus – į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tiek E. B., tiek ir V. G. į teismą kreipėsi tik įtraukus juo suinteresuotais asmenimis į bylą iškeltą pagal V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Suinteresuoti asmenys E. B. ir V. G. neįrodė, kad juo V. B. apgavo, tai yra sutrykdė jiems kreiptis į notarą, kadangi nežinodami procedūros dėl palikimo priėmimo, jie patys pripažino, kad žinojo jog visus paveldėjimo reikalus reikia tvarkyti per notarą ir galėjo kreiptis į bet kurį notarą konsultacijai gauti.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad toks suinteresuotų asmenų E. B. ir V. G. pasyvus elgesys nėra pagrindu išvadai daryti, kad terminą palikimui, atsiradusiam po K.A.bendorienės mirties, priimti jie praleido dėl svarbių priežasčių, nes V. G. visiškai neįrodė tokiuų priežasčių buvimo, o E.barkauskas nepilnamečiu po K.A. B. mirties buvo tik 16 dienų, po to tapo pilnamečiu ir turėjo visas galimybes palikimui priimti ir V. G. bei E.barkauskui neįrodžius svarbių priežasčių buvimo jų pareiškimas su savarankišku reikalvimu netenkinamas (LR CPK 178 str., 77 str., 78 str).
Teismas tai pat daro išvadą, kad tiek V. G., tiek E. B. nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi situacijoje kai vyko jų pokalbiai (derybos) su V. B. dėl to, kad jis jiems išmokės pinigus po to kai pats priims palikimą po motinos mirties, nes nei vienas nepasitikrino kiek toks V. B. elgesys gali turėti įtakos jų teisei paveldėti senolės turtą. Ta aplinkybė, kad V. B. nenurodė jų suinteresuotais asmenimis teikdamas pareiškimą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo gali būti tik aplinkybe vertinant paties V. B. sąžiningumą, tačiau jo elgesys šis neturėjo jokios įtakos dėl termino priimti palikimą praleidimo, nes tokį terminą paduoti pareiškimą notarui (3 mėnesių po palikimo atsiradimo) praleido ir pats pareiškėjas V. B., jis pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą prašė nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą ir įrodė, kad motinos palikimą jis priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Tuo pačiu teismas pasisako, kad nei E. B., nei V. G. neįrodė išimtinių susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių (liga sunki, sulaikymas, ilgas buvimas užsienyje ir pan.), dėl kurių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų veiksmų, todėl suinteresuotų asmenų E. B. ir V. G. pareiškimas su savarankišku reikalavimu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, atmestinas kaip neįrodytas (LR CPK 178 str., 77 str., 78 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
V. G. ir E. B. pateikė prašymą priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas tame tarpe ir atstovavimo išlaidas , jų pareiškimas netenkinamas ir jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir 6 d., 93 str. 1d.).
V. b. patirtų bylinėjimosi išlaidų tame tarpe ir atstovavimo neprašė priteisti ir jos nepriteisiamos, nes LR CPK 98 str. 1d. numato, kad dėl advokato teiktos teisinės pagalbos išlaidų dydžio turi būti pateikti įrodymai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ir pateiktas prašymas jas priteisti, tokių veiksmų pareiškėjas nėra atlikęs (LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir 6 d.).
Bylos nagrinėjimo metu susidarė 22,60 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš suinteresuotų asmenų E. B. ir V. G..
Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 259 str., 260 str., 270 str., 448 str., teismas
Rezoliucinė dalis
n usprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai. Pareiškimą su savarankišku reikalavimu atmesti.
Paveldėjimo teisei realizuoti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Konstancijos A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2014-02-22, , palikimą priėmė, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, sūnus V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Atmesti suinteresuotų asmenų E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą su savarankišku reikalavimu dėl praleisto termino palikimui, atsiradusiam po senolės Konstancijos A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2014-02-22 priimti atnaujinimo.
Priteisti iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei viso 22,60 Eur, iš kiekvieno lygiomis dalimis po 11,30 Eur (vienuolika eurų 30 ct) (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Sprendimo pastvirtintą kopiją siųsti suinteresuotiems asmenims J. B. ir V. B..
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.