Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, galutine bausme – laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2014 m. sausio 21 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro;

2. 2019 m. balandžio 24 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo panaikintas išteisinamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodis 19 d. nuosprendis, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams;

3. Vilniaus m. apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį subendrinta galutine bausme – laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, ši bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalimi (18 dienų) ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 dienoms. 2022 m. rugsėjo 20 d. paleistas lygtinai 10 mėnesių 14 dienų, probacija pasibaigusi, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. G. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, šiomis aplinkybėmis:

jis 2023 m. spalio 29 d., apie 4.33 val., ties pastatu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis G. G. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, savo poziciją dėl kaltės pateiks atvykęs kartu su advokatu, nes nori pasitarti. Narkologo ir psichiatro įskaitose neregistruotas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja. Alkoholiniais gėrimais jis nepiktnaudžiauja. Minėtas automobilis „Toyota Auris“ nuosavybės teise priklauso jam, jis yra jo savininkas ir valdytojas. Jis nori atgauti savo automobilį, nes jo laikymas saugojimo aikštelėje kainuoja ir kiekviena diena kainuoja jam papildomus pinigus. Pasižada minėtą automobilį saugoti iki byloje bus priimtas procesinis sprendimas, nežada nei ardyti, nei mažinti jo vertės ir neparduoti. Daugiau šiam momentui nieko papildyti jis neturi (1 t., b. l. 77-80).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai kaip įtariamasis apklaustas G. G. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai. Narkologo ir psichiatro įskaitose neregistruotas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja. Alkoholiniais gėrimais jis nepiktnaudžiauja. Šios apklausos metu persigalvojo ir visgi nusprendė dalyvauti be advokato. Minėtas automobilis „Toyota Auris“ nuosavybės teise priklauso jam, jis yra jo savininkas ir valdytojas. Sutinka papasakoti viską, kas jam yra žinoma apie minėtas įvykio aplinkybes. 2023 m. spalio 29 d. ryte, apie 01.00 val. jis, būdamas savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus – brendį. Iš 0,5 litro talpos butelio jis nugėrė gal 0,4 litro brendžio, gėrė vienas. Jam buvo liūdna dėl asmeninių priežasčių, kurių viešinti nenorėtų. Išgėręs 0,4 litro brendžio, jis vienas vyko savo automobiliu be jokio tikslo, tiesiog važiavo. Nori pažymėti, kad visą gyvenimą buvo priešiškai nusiteikęs prieš girtus vairuotojus, dėl ko taip pasielgė, atsakyti negali, tiesiog taip įvyko. Nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) tilto į aikštelę, ten aikštelėje prie pat kazino paliko savo automobilį ir nuėjo į kazino. Kazino pabuvo apie dvi minutes, ten norėjo nueiti į tualetą, bet jo neįleido, dėl to jis iš ten išėjo ir vėl sėdo už savo automobilio vairo. Kitame automobilyje pamatė pažįstamą moterį K., jai jis pamojavo ranka. Išvažiavo iš aikštelės, jis su ta moterimi K. nekonfliktavo. K. yra jo labai sena pažįstama, gal prieš 10 metų su ja susipažino ir po to su ja daugiau nebendravo. Artimų santykių su ja nepalaikė, pora niekuomet nebuvo. Jis išvažiavęs iš aikštelės vyko į barą ne link pedagoginio, o į priešingą pusę, link (duomenys neskelbtini) tilto, ir tada kažkaip atsidūrė (duomenys neskelbtini) pr. Ten yra gatvelė (duomenys neskelbtini) g., kur jis sustojo. Ten anksčiau buvo „(duomenys neskelbtini)“ ginklų parduotuvė. Ten pasistatė savo automobilį ir išlipęs nuėjo į barą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Užėjus iš karto jo paprašė asmens dokumento, nes ten yra žaidimų automatai, patikrino jo dokumentą. Jis apsisuko, išėjo iš ten parūkyti ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kai jis išėjo iš namų, daugiau alkoholinių gėrimų, iki jį sulaikė policijos pareigūnai, nevartojo. Jis pamena, kai pareigūnai pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą, jis sutiko. Pirmu pūtimu buvo 2,04 promilės, o antru pūtimu buvo 1,93 promilės. Pareigūnė prašė jo pirštu paliesti nosį ir paeiti tiesia linija, tai jis gebėjo daryti, su girtumo tikrinimo rezultatais jis taip pat sutiko. Jam pranešė, kad jo automobilis bus uždarytas į saugojimo aikštelę, jis sutiko. Po šio įvykio jis nuvyko ir užsikodavo nuo alkoholio, nori pridėti tai patvirtinantį dokumentą – pažymos kopiją, nes priėmė savo kaltę ir nori tokių veikų daugiau nedaryti. Dėl šio įvykio – vairavimo esant neblaiviam jis labai gailisi. Daugiau šiam momentui nieko papildyti neturi (1 t., b. l. 143-146).

Motyvuojamoji dalis

Be G. G. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbant 2023 m. spalio 29 d. ryte, apie 4.30 val. kartu su vyr. patrule E. D. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – VPK OVS) gavo pranešimą, kad „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai neblaivus ir yra sustojęs prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), šalia kelkraščio. Kadangi jie buvo prie pat, tai vietoje buvo po poros minučių, apie 4.33 val. VPK OVS pranešime buvo nurodyta, kad vietoje laukia „Bolt“ vairuotojas su pranešėja moterimi, kurie stebi minėtą įtariamąjį vyrą, kuris vairavo galimai neblaivus. Jiems privažiavus minėtu adresu, šalia stovėjo minėtas „Bolt“ automobilis, jį atpažino iš to, kad vairuotojas jiems pamojo, ir jie prie to automobilio privažiavo. Kaip vėliau paaiškėjo, šis vairuotojas dirba „Bolt“ pavėžėju ir vežė klientę moterį, kuri ir pranešė 112 apie įtartinai važiuojantį automobilį, kuris pavojingai manevravo iš juostos į juostą, taip sukeldamas įtarimą, kad yra neblaivus, dėl to moteris ir pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Tiek vairuotojas, kurio tapatybė buvo nustatyta, tai yra E. P., tiek ir klientė moteris, vykusi „Bolt“ automobiliu, kurios tapatybė taip pat buvo nustatyta, tai K. B., iš karto rankų mostais nurodė, kur eina minėtas girtas vairuotojas. Atsisukę rodoma kryptimi pastebėjo einantį vyriškį, kurį sustabdė ir kurio tapatybė buvo nustatyta, tai G. G., kurį pranešėja moteris ir vyras iš karto atpažino ir nurodė, kad tai šis vyras vairavo „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir išlipęs iš minėto automobilio ėjo link netoliese esančio kazino. Jiems privažiavus tarnybiniu automobiliu, pastebėjo G. G., kuris kaip tik užsukinėjo už namo kampo link kazino ir įeidinėjo pro kazino duris į vidų. Jiems pašaukus minėtą vyrą, šis atsisuko ir priėjo prie jų. Jiems paklausus, ar vyras vairavo „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vyras pradžioje savo vairavimo faktą neigė sakydamas, kad jis nevairavo, ir kad tik ką jis atėjo pėsčiomis. Pasiteiravus, iš kur jis atėjo pėsčiomis, vyras atsakė, kad nežino. Nuo vyro buvo juntamas nestiprus alkoholio kvapas ir iš išvaizdos buvo galima teigti, kad jis yra apsvaigęs, nes jo kalba buvo nerišli. Kalbėjo vyras lietuviškai. Paprašius vyro paeiti tiesia linija, vyras judėjo svirduliuodamas, prašant susimerkus ir atsimerkus rankos pirštais paliesti nosį, jis tai sugebėjo atlikti abiem rankomis, abiem atvejais. Pasiteiravus, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis neneigė vartojęs alkoholinius gėrimus, teigė, kad vartojo alkoholį prieš valandą ar prieš dvi valandas. Atlikus asmens dalinę apžiūrą, buvo rasti automobilio rakteliai ir su juo nuėjus iki minėto automobilio ir pamėginus atrakinti, minėtas automobilis atsirakino. Patikrinus minėto automobilio saloną, jo salone jokių alkoholinių gėrimų nebuvo pastebėta. Atrakinus automobilį asmuo neneigė, kad šis automobilis yra jo. Jiems bendraujant su pranešėju E. ir K., pastarieji patikino, kad G. G. yra tas vairuotojas, kuris vyko neblaivus, ir kad jie jo nebuvo nei akimirkai pametę iš akiračio bei laukdami policijos jie nematė, kad vyras eidamas vartotų alkoholinius gėrimus. Tą patvirtino ir pats įtariamasis G. G., kuris nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą ir būtų užėjęs į kazino ir ten vartojęs alkoholinius gėrimus. Jie paties vairavimo fakto nematė, bet pasitikslins ir praneš, jei toje vietoje, kur stovėjo automobilis, yra vaizdo fiksavimo kameros. Kadangi vyras turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, jie jo neėmė, tik surašė šaukimą atvykti į apklausą. Taip pat patikrino, kad automobilio savininkas ir valdytojas yra pats G. G., jo automobilis buvo uždarytas į saugojimo aikštelę, adresu Sudervės 2E, Avižieniuose. Ar minėtas vyras minėjo, kokius alkoholinius gėrimus vartojo, nepamena. Vėliau pokalbio eigoje jis neigė sėdęs už vairo neblaivus, sakė, kad atėjo pėsčiomis, už vairo išgėręs nesėdo. Apžiūrėjus dar kartą minėtą automobilį, buvo nustatyta, kad priekinis bamperis yra subraižytas ir galinis bamperis iš dešinės ir kairės pusės turi pabraižymų. Vyras G. G. vairavimo faktą neigė, dėl to jo nebuvo klausiama, iš kur tie apgadinimai. Bendraudami su G. G., suprato, kad jis pažinojo pranešėją K., nes į pranešėją kreipėsi vardu sakydamas „K.“, tuo tarpu K. šio vyro nepažino, teigė, kad ji jo nepažįsta. „Bolt“ vairuotojas E. P. nurodė, kad nei moters K., kurią vežė, nei girto vairuotojo G. nepažįsta. G. G. kontaktinio mobilaus telefono neužsirašė. G. G. su jais bendraudamas elgėsi sarkastiškai, juokėsi neigdamas savo vairavimo faktą bei daug kartų kartojo „kur įrodymai, kur jūs matėte, kad aš vairavau neblaivus“. Kur vyras gėrė ir su kuo gėrė, taip pat neminėjo. G. G. sutiko pasitikrinti blaivumą, dėl to jam buvo patikrintas blaivumas du kartus. Pirmu tikrinimu 04.36 val. nustatytas girtumas 2,04 promilės, antru 4.58 val. tikrinimu 1,93 promilės girtumas, su tikrinimo rezultatais jis sutiko ir pasirašė (1 t., b. l. 42-43).

Liudytoja K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2023 m. spalio 29 d. ryte, apie 01.00 val., buvo su savo drauge I. L., buvo „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio jos nusprendė vykti link namų, tai buvo apie 4.28 val. Jos su I. jau buvo iškvietusios draugą E. (jo pavardės nežino), kad jis jas nuvežtų į namus. Joms tik išėjus iš kazino, adresu (duomenys neskelbtini), yra automobilių parkavimo aikštelė, kur pastebėjo, kad kreivai – netvarkingai priparkuotas sidabrinės spalvos lengvasis automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prie kurio stovėjo vaikinas ir jis buvo atidaręs priekines vairuotojo dureles. Ji dar praeidama jam žodžiu davė pastabą, kad mašina kreivai pastatyta ir kad yra sutrenkta šoninė automobilio dalis, nes pastebėjo ant keleivio pusės ar tai priekinių, ar tai galinių durelių įlenkimą. Jis jai nieko neatsakė, tik pasivaipė ir jos daugiau jokio kontakto su juo neturėjo. Ji vis atsisukdavo ir pažiūrėdavo į minėto vyriškio pusę, nes jis savo išvaizda, elgsena bei eisena sukėlė įtarimą, kad yra neblaivus. Kadangi paties vairavimo fakto dar nebuvo mačiusi, ji neskambino į policiją, o tik jį stebėjo. Po to, kai kartu su I. įsėdo į draugo E. automobilį, ji iš karto E. pasakė, kad minėtas vyras, kuris stovėjo prie automobilio „Toyota“, galimai yra neblaivus, ir tada jau pats E. stebėjo minėtą automobilį, nes jis taip pat nemėgsta asmenų, kurie vairuoja būdami neblaivūs. Vos pajudėjus minėtam automobiliui, E., kuris tuo metu vairavo savo automobilį, jai pasakė nedelsiant skambinti į policiją, ką ji iškart ir padarė. Iš savo mobiliojo telefono paskambino 112 ir pranešė, kad mato girtą vairuotoją. Jiems pradžioje nebuvo matomas „Toyota“ automobilio valstybinis numeris, nes jie buvo toliau nuo to automobilio. Įtariamajam pajudėjus savo „Toyota“ automobiliu nuo kazino centro pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės, jie priartėjo prie to automobilio ir pamatė automobilio valstybinius numerius – (duomenys neskelbtini), kuriuos iš karto ir pasakė BPC dispečerei. Įtarimą dėl vairuotojo neblaivumo sustiprino tai, kad sankryžoje jis pasuko per draudžiamą raudonos spalvos šviesoforo signalą. Kiek pamena, ji dar pasakė BPC darbuotojai, kad vairuotojas taip pasielgė. Sulaukę leidžiančio važiuoti žalios spalvos šviesoforo signalo, jie nusekė toliau paskui minėtą automobilį iki „(duomenys neskelbtini)“ sankryžos, nes šis taip pat buvo sustojęs prie raudonos spalvos signalo, ir tada jie jau jį sekė iš paskos. Įtariamasis pravažiavęs sankryžą netrukus pasuko į dešinę, kur yra ginklų parduotuvė, ir sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo, kurio numerio nepamena. Viso to važiavimo metu ji kalbėjo su BPC dispečere savo telefonu sakydama, kur yra įtariamasis. Jis tik pasukęs išlipo iš savo automobilio, atsisuko į jų pusę ir savo viena ranka parodė nykščiu į viršų, taip neva sakydamas „šaunuoliai“, ir nusišypsojęs nuėjo link, jai atrodo, „(duomenys neskelbtini)“. Kai vyras atsisuko, ji puikiai įsidėmėjo ir atpažino, kad tai tas pats vyras, kuriam pasakė pastabą ir kuris jai sukėlė įtarimą, kad yra neblaivus, ir kad važiavo neblaivus už vairo „Toyota“ automobiliu. Aiškiai matė, kad automobilyje buvo tik vienas vyriškis, kuris išlipo automobiliui sustojus iš vairuotojo pusės. Minėtas vyras vilkėjo pilkos spalvos treningines kelnes ir juodos spalvos striukę bei avėjo juodos spalvos kedus. Jis vidutinio kūno sudėjimo, apie 175 -180 cm ūgio. Jis buvo be barzdos ir be ūsų. Jis trumpai kirptų plaukų. Jokių išskirtinių bruožų ant jo kūno, kaip tatuiruotės ar randai, ji nepastebėjo. Sustoję ir stebėdami, kaip įtariamasis eina link kazino, jie iš karto, kelių minučių bėgyje pamatė iš nugaros privažiuojant policijos pareigūnus, kuriems E. rankos mostu parodė įtariamąjį ir kryptį, link kur jis nuėjo. Tada pareigūnai nedelsdami nuvažiavo link minėto įtariamojo vyro. Išlipę iš automobilio ir nuėję prie policijos pareigūnų, jie patvirtino, kad tai yra tas pats vyras, kuris neblaivus vairavo automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tada policijos pareigūnai dar prie jų įtariamajam patikrino blaivumą ir nustatė, kad jis pripūtė virš 2 promilių. Dar norėtų paminėti, kad įtariamasis išlipęs iš savo automobilio jokių alkoholinių gėrimų rankose neturėjo ir iki atvykstant pareigūnams jokio alkoholio nevartojo. Po to policijos pareigūnai bendravo su tuo įtariamuoju ir jis nejučia su ja pasisveikino, sakydamas „labas K.“. Ji nustebo, nes minėto vyro nepažino, bet vėliau pasiteiravus jo vardo ir jam atsakius, kad jis yra G., ji suprato, kad tai tolimas iš matymo pažįstamas. Jis apsimetinėjo prie policijos, kad jis nieko nežino, ir sakė replikas „ar jūs matėt, kad aš vairavau, kad aš išlipau iš mašinos“, matėsi, kad vyras visai nepasimetė, o mėgino išvengti atsakomybės. Nuo įtariamojo išlipimo iš savo „Toyota“ automobilio iki jo sulaikymo buvo tik kelios sekundės, dėl to jis visą laiką buvo jų matymo akiratyje. Mano, kad prie upės, kur yra tas kazino, adresu (duomenys neskelbtini), yra vaizdo kameros, kur galimai fiksavo įtariamojo įsėdimą ir judėjimą iš aikštelės. Kaip ir „(duomenys neskelbtini)“ sankryžoje, galimai buvo fiksuota, kaip asmuo savo automobiliu kerta sankryžą, o jie važiuoja minėtam įtariamajam iš paskos. Tikrai patikina, kad jokio konflikto tarp jų ir įtariamojo nebuvo, jie tik pilietiškai sureagavo, nes įtarė, kad vyras vairuoja neblaivus. Ar policijos pareigūnai lietė įtariamojo automobilį, tikrindami, ar kapotas nuo variklio šiltas, ji nežino, to nematė. Daugiau nieko papildyti šiam momentui ji neturi (1 t., b. l. 115-119).

Liudytojas E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. spalio 29 d., ryte, apie 4.00 val. ar tai 4.30 val., jam paskambino jo gera draugė I., kuri pasiteiravo, ar jis dirba. Atsakė, kad dirba ir gali jas nuvežti į namus. Ji nurodė jam atvykti adresu (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) tilto, kur yra „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio žemutinė aikštelė, uždara, netoli Neries upės. Atvykęs ir pasiskambinęs I., sužinojo, kad ji su drauge K. jau eina link jo automobilio. Tik joms atėjus, jis iš abiejų merginų sužinojo, kad šalia, prie kazino durų galimai neblaivus asmuo yra pasistatęs „Toyota“ automobilį, nes K. jam minėjo, kad minėtam automobilio vairuotojui pasakė pastabą dėl jo automobilio priparkavimo, o būtent, kad prisiparkavo kreivai, į ką, pasak K., vyriškis atsakė tik pašaipia šypsena. Kadangi jis yra prieš tokio pobūdžio vairuotojus, jis iš karto sutiko pastebėti minėtą vyriškį iš tolėliau ir pasižiūrėti, ką jis toliau darys. Pastebėjo minėtą automobilį „Toyota“, kurio vairuotojas jam sukėlė didelį įtarimą savo vairavimo pobūdžiu, nes nesugebėjo išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės, kelis kartus nesėkmingai mėgindamas judėti pirmyn ir atgal savo automobiliu. Žino, kad K. BPC darbuotojai nurodė šio automobilio tiek markę, tiek ir valstybinį numerį, šiuo metu jų jau nepamena, nurodyti negali. Tada ar jis pats pasakė K. kviesti policiją, o gal pati K. iš savo mobilaus nusprendė iškviesti policijos pareigūnus. Jai skambinant, jis pradėjo savo automobiliu sekti minėtą „Toyota“ vairuotoją. Tas vairuotojas vyko (duomenys neskelbtini) gatve, nuo (duomenys neskelbtini) tilto link (duomenys neskelbtini) tilto, ir sustojęs sankryžoje, degant raudonam draudžiamam šviesoforo signalui stabtelėjo, tada tęsė judėjimą esant draudžiamam šviesoforo signalui, pasuko į kairę pusę, link „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio, link (duomenys neskelbtini) turgavietės, ta kryptimi. Užsidegus žaliai rodyklei į kairę, jis toliau tęsė minėto asmens, kuris vyko su „Toyota“ automobiliu, sekimą. Tik pravažiavus (duomenys neskelbtini) gatvės-(duomenys neskelbtini) prospekto sankryžą, dešinėje yra (duomenys neskelbtini) gatvė, kur anksčiau buvo ginklų parduotuvė. Vyras sustojo prie pastato, kur buvo ginklų parduotuvė, ir išlipęs iš vairuotojo pusės bei atsisukęs į juos, demonstratyviai parodė viena ranka jiems nykštį, taip neva teigdamas, kad jie šaunuoliai, ir rodė savo plačią šypseną. Iš vyro eisenos ir gestų matėsi, kad jis išgėręs. Minėtas vyras automobilyje buvo vienas, išlipęs jokių gėrimų nevartojo ir rankose jokių gėrimų nelaikė. Jam sėdint savo automobilyje, nuo šio įtariamojo vyro buvo iki dviejų metrų atstumas, jis jį vizualiai matė. Minėtas vyras nuėjo toliau link (duomenys neskelbtini) gatvės ir pasuko dešinėn už pastato kampo. Tuomet išgirdo policijos sirenas. Pareigūnams jie iš karto parodė mostais kryptį, kur nuėjo vyras. Tada pareigūnai iš karto nuvažiavo ta kryptimi, kur yra kazino, priėjus prie kazino durų, už kokių 10 sekundžių pro kazino duris pamatė išeinantį tą patį vyrą, kuris ir atvyko su „Toyota“ automobiliu. Jis iš karto tai pasakė policijos pareigūnams, kad tai šis vyras. Pareigūnai jį sulaikė, davė jam alkotesterį pasitikrinti blaivumą, kiek jis pripūtė, atsakyti negali, jam regis, virš dviejų promilių. K. dar sėdėjo automobilyje, jiedu patvirtino, kad tai tas pats vyras, kuris vairavo neblaivus. Pats vyras kažką komentavo, bet ką, jam nebuvo įdomu. Minėtas įtariamasis vyras neigė vairavimo faktą. Vyras vidutinio kūno sudėjimo, jam apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jo ūgis apie 180 cm. Jis trumpai kirptų šviesesnių plaukų, neturėjo nei ūsų, nei barzdos. Jis vilkėjo šviesesnes kelnes, jam regis, gal džinsus, ir buvo pilkas viršus, ar džemperis, ar tai striukė, kokią dėvėjo avalynę, neatkreipė dėmesio. Jokių tatuiruočių, randų jis nepastebėjo. Jokių išskirtinių bruožų nebuvo. Šio vyro jis nežino, jį matė minėtą dieną pirmą kartą, jokie šeimyniniai santykiai nesieja. Konfliktinių santykių su minėtu asmeniu taip pat nebuvo. Dar norėtų paminėti tai, kad turi automobilyje vaizdo registratorius, bet jis tuo metu neveikė, dėl to pateikti vaizdo medžiagos negali, nes jos nėra. Jiems įtariamasis vyras jokių kyšių ar grasinimų minėtą dieną neišsakė. Daugiau nieko papildyti šiam momentui jis neturi (1 t., b. l. 127-13).

Liudytoja I. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš šeštadienio į sekmadienį, 2023 m. spalio 29 d. ryte ji buvo su savo drauge K. 2023 m. spalio 28 d. vakare „(duomenys neskelbtini)“ prie Neries upės, šalia (duomenys neskelbtini) tilto, jie šventė (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 29 d., apie 4.15 val. jie nusprendė vykti į namus. Ji iš savo mobilaus telefono paskambino savo draugui E. ir pasiteiravo, ar šis dirba, ir ar gali jas nuvežti į namus. E. sutiko, ji pasakė, kur atvykti. E. atvykus, jos ėjo link mašinos, kuri buvo prie kazino, šalia kelio. Eidama kartu su K. išgirdo, kaip K. pasakė pastabą vyrui „kaip pasistatei mašiną“, po ko su ja nuėjo toliau iki mašinos. Ji į tą vyrą dėmesio net nekreipė. Joms su K. įsėdus į E. automobilį, pastebėjo „Toyota“ automobilį, kuris blaškėsi važinėdamas po uždarą parkavimo aikštelę. Tai sukėlė įtarimą labiau K. ir E., ji tik buvo to įvykio stebėtoja ir dalyvė. Ji matė, kaip tas „Toyota“ automobilis pajudėjo iš aikštelės ir K. skambino 112 pagalbos telefonu, norėdama iškviesti policijos pareigūnus. Jie minėtą automobilį pradėjo sekti ir ji, norėdama užfiksuoti įtariamojo automobilio numerius, juos nufotografavo savo mobiliuoju telefonu. Dvi nuotraukas atsiųs elektroniniu paštu, ten užfiksuoti numeriai (duomenys neskelbtini) ir laikas. Pirma nuotrauka buvo 4.33 val., antra tuo pačiu metu. Sekant minėtą automobilį nuo (duomenys neskelbtini) tilto, jis prie (duomenys neskelbtini) tilto esančioje sankryžoje, degant raudonam draudžiamam šviesoforo signalui, pasuko į kairę pusę link (duomenys neskelbtini) turgavietės. Jie sulaukę leidžiamo šviesoforo žalios spalvos signalo pasuko taip pat paskui minėtą asmenį į kairę pusę ir pravažiavus pro „(duomenys neskelbtini)“ viešbutį, iškart už sankryžos, prie ginklų turizmo parduotuvės minėtas vyras sustojo. Visą tą laiką draugė K. kalbėjo su policijos pareigūnais pagalbos numeriu ir sakė įtariamojo važiavimo kryptį. Įtariamojo automobiliui pilnai sustojus ir užgesinus variklį, iš vairuotojo pusės išlipo vaikinas ir nusišypsojęs į jų pusę parodė jai „liuksą“, o būtent, rankos nykštį į viršų, taip sakydamas neva, kad jie šaunuoliai. Minėtas vyras yra apie 180 cm ar tai 185 cm ūgio. Jo kūno sudėjimas tarp smulkaus kūno sudėjimo ir vidutinio. Trumpai kirptų plaukų. Kokios spalvos, nurodyti negali, atrodo, rudų plaukų. Ką tiksliai vilkėjo, nurodyti negali, neįsidėmėjo, tik pamena, kad visą laiką šypsojosi. Taigi minėtas įtariamasis vyras nueidinėjo nuo savo vairuoto automobilio ir judėjo link (duomenys neskelbtini) turgavietės, kur yra baras. Iškart, už kelių sekundžių, jie pamatė atvykstant policijos pareigūnus, kuriems rankų mostais nurodė kryptį, kur nuėjo minėtas įtariamasis, ir policijos pareigūnai privažiavo prie tos vietos. Visiems išlipus iš automobilio ir priėjus prie baro durų, ji pamatė kelis asmenis lauke, kurių tarpe buvo ir galimai tas vyras. Kadangi buvo nemažai išgėrusi alkoholio, dėl to ji nebuvo užtikrinta, ar tai tikrai tas pats asmuo, bet žino, kad tiek E., tiek K. tvirtino, kad tai tas pats asmuo. Nežino, ar gebėtų minėtą asmenį atpažinti, bet gal 10-15 procentų jį sugebėtų atpažinti. Daugiau šiam momentui nieko papildyti ji neturi (1 t., b. l. 161-164).

2023 m. spalio 29 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonė „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1-4).

2023 m. lapkričio 9 d. Kitų objektų apžiūros protokole be kita ko nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso išrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad 2023 m. spalio 29 d. pranešėja pranešė apie galimai neblaivų automobilio „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoją, kuris išvažiuoja iš stovėjimo aikštelės ir važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) tilto, po to (duomenys neskelbtini) gatve. Pranešėja nurodė, kad važiuoja paskui minėtą automobilį (1 t., b. l. 175-179).

2023 m. spalio 29 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2023 m. spalio 29 d. (duomenys neskelbtini) vyr. patrulė E. D. nustatė šiuos G. G. neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius. Eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą gali. G. G. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 3 valandas 10 minučių. Alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0443, patikros sertifikatas Nr. 1940915, atliko tikrinimą ir pirmojo tikrinimo metu 04.36 val. nustatė - 2,04 promilių neblaivumą, antrojo tikrinimo metu 04.58 val. nustatė 1,93 promilių neblaivumą (1 t., b. l. 16).

Informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, duomenimis nustatyta, kad keleivinio automobilio „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra G. G., gim. (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 47).

2023 m. lapkričio mėn. VšĮ „Emprekis“ duomenimis lengvojo automobilio „Toyota Auris 2.0 D-4D“, tipas – hečbekas, pasirinkti metai – 2009, kaina Lietuvoje su PVM – 4 240 eurų (1 t., b. l. 50).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad G. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Paaiškino, jog 2023 m. spalio 29 d. būdamas namuose vartojo alkoholį – brendį. Išgėrė jo apie 0,4 l. Tuomet sėdo vairuoti, važinėjosi be jokio tikslo, kol nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) tilto, pasistatė automobilį aikštelėje prie jo ir nuėjo į kazino. Į kazino jo neįleido, todėl išėjęs vėl sėdo į automobilį. Išeidamas pamatė pažįstamą K., pamojavo jai. Važiavo link (duomenys neskelbtini) tilto, tuomet iki (duomenys neskelbtini) gatvelės, kur pasistatė automobilį prie ginklų parduotuvės. Išlipęs nuėjo į barą su lošimo automatais „(duomenys neskelbtini)“. Kol paėmę jo dokumentą tikrino jo duomenis, išėjo parūkyti ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Pareigūnai pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą, jis sutiko. Pirmu pūtimu nustatyta 2,04 promilės, o antru pūtimu – 1,93 promilės. Alkoholio po išvažiavimo iš namų daugiau nebuvo vartojęs.

G. G. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys: liudytojų K. B., E. P. ir I. L. parodymai apie tai, kad automobilių aikštelėje prie kazino merginos pamatė netvarkingai pastatytą automobilį ir jo vairuotoją šalia, kuris sukėlė įtarimą, kad yra neblaivus, vairuotojui sėdus į automobilį ir pajudėjus, stebėjo jo neužtikrintą manevravimą aikštelėje, tuomet sekė iš paskos, lygiagrečiai BPC operatorei pranešinėdami vairuotojo judėjimo kryptį, pakeliui matė, kaip šis pravažiavo sankryžą, degant raudonam šviesoforo signalui. Sekamam vairuotojui sustojus (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie ginklų parduotuvės, netrukus privažiavo pareigūnų ekipažas, kuriam jie nurodė kryptį, kuria nuėjo išlipęs iš automobilio galimai neblaivus vairuotojas, kuris jų akivaizdoje buvo sulaikytas prie kito kazino įėjimo, jų akivaizdoje asmuo alkoholio nevartojo; policijos pareigūno M. B. parodymai apie G. G. blaivumo tikrinimo aplinkybes, BPC skambučio įrašo apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio „Draeger Alcotest 6810“ Nr. ARFM 0443 rodmenys. Iš visų šių duomenų darytina išvada, kad automobilyje „Toyota“ buvo ir jį vairavo vienintelis asmuo – G. G., kuris vairavimo metu buvo neblaivus, jam alkotesteriu nustatytas vidutinis – 1,93 promilės girtumas. Alkotesteris metrologiškai patikrintas, patikra galiojanti, teismui abejoti jo rodmenimis pagrindo nėra.

Visų šių duomenų visuma patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje G. G. vairavo automobilį Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija. G. G. nustatytas vidutinis girtumas. Žinodamas, kad ką tik yra išgėręs beveik visą butelį brendžio, kaltinamasis turėjo suvokti, kad yra girtas ir transporto priemonės valdyti negali, bet sąmoningai ignoravo šį faktą, t. y. darydamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Bylos aplinkybės aiškios, procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra. G. G. nurodė, kad sutinka su prokurorės prašomos bausmės rūšimi ir dydžiu, tik prašė leisti sumokėti baudą per vienerius metus, nes šiuo metu neturi tokios sumos.

G. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Girtumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

Skirdamas G. G. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, dėl jo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia, jog G. G. teisiamas ketvirtą kartą, tačiau atsakomybėn už vairavimą neblaiviam traukiamas pirmą kartą. Už šios rūšies veikas nebuvo baustas administracine tvarka. Per pastaruosius penkerius metus du kartus baustas administracine tvarka, vieną kartą už greičio viršijimą, kitą – už neatvykimą į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, abi baudos sumokėtos. Nedirba. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Respublikiniame priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko, pats kaltinamasis neigia, kad būtų buvęs gydytas šios rūšies įstaigose.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta G. G. paskyrus prokurorės siūlomą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatomas viršijantis įstatymų leidėjo numatytą šios bausmės rūšies minimumą, bet nesiekiantis vidurkio. Pagrindo mažinti bausmę teismas neįžvelgia. Kaltinamojo padarytos veikos pavojingumas yra didelis, asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus, savo vairavimu kėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad prokurorės prašoma 75 MGL baudos bausmė tikrai nėra neproporcinga padarytos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir gailisi, taikytinas BK 64¹ straipsnis, bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į skiriamos baudos dydį, kaltinamojo prašymą, baudos mokėjimui nustatytinas 12 mėnesių terminas.

Taip pat, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, G. G. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamos veikos padarymo metu teisę vairuoti transporto priemones G. G. turėjo, todėl jam taikytinas specialiosios teisės atėmimas nuo vienerių iki penkerių metų. G. G. pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, per penkerius metus padarė tik vieną kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį nubaustas administracine tvarka, kas rodo, kad jis nėra nedrausmingas vairuotojas, kita vertus, jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, liudytojų teigimu, vairavo pavojingai, įvažiavo į sankryžą degant raudonai šviesoforo šviesai. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, teismas nustato draudimo naudotis specialiąja teise terminą, artimą šios baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkiui, bet jo nesiekiantį – 2 metams 6 mėnesiams. Teismui nėra pagrindo manyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. lapkričio 6 d.

Taip pat G. G. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Kaltinamasis G. G. nusikalstamos veikos padarymo metu, būdamas neblaivus, vairavo jam pačiam priklausantį automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl ši transporto priemonė kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos priemonė konfiskuotina. Teismo manymu, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, automobilio vertę, automobilio konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

Ikiteisminio tyrimo metu G. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

2023 m. lapkričio 6 d. prokurorės nutarimu nuo 2023 m. lapkričio 6 d. iki 2024 m. gegužės 6 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. G. turtui – automobiliui „Toyota Auris“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant šį turtą valdyti, naudoti, disponuoti juo. Turto saugotoju paskirtas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 75 MGL (3750 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. G. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2500 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti G. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsniu, paskirti G. G. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti G. G. priklausantį automobilį „Toyota Auris“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. G. į automobilį „Toyota Auris“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti VĮ Regitra.

Baudos bausmė turi būti savanoriškai įvykdyta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą, turi būti pristatyti teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.