- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-20
- Bylos Nr.
- e2A-76-278/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Margarita Dzelzienė, Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- B. T., V. T.
- Atsakovas
- AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „NT Valdos“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Molėtų rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-76-278/2018
Teisėjas Liudvikas Myško Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00684-2016-5
2018 m. kovo 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų B. T., V. T. ir atsakovų akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „NT Valdos“ apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-20-732/2017 pagal ieškovų B. T., V. T. ieškinį atsakovams AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „NT Valdos“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), Molėtų rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija), tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų – Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei R. V., valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centras“ dėl dalies pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai B. T. ir V. T. patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2015-12-23 Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) dalyje, susijusioje su neteisėtu statinių: pastato – poilsio namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – poilsio namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (tualetas, kiemo danga, rezervuarai (duomenys neskelbtini), takas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklų, 1,15 m. vandentiekio šulinio, 74 m. gylio artezinio gręžinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklų – buitinės nuotakynės linijos atkarpos 18,71 m. ilgio, šulinio 1,8 m. gylio, nuotekų valymo įrenginio 10 kv. m. tūrio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimu ir taikyti restituciją - įpareigoti AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „NT Valdos“ savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai perstatyto/pertvarkyto pastato pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį – pavėsinę, stoginę valtims, krepšinio aikštelę, užkardą, kiemo dangą, pavėsinę prie ežero, dujų balionų saugyklą, vandentiekio tinklų ir nuotekų šalinimo tinklų – buitinės nuotakynės linijų atkarpas, kurios nėra įregistruotos viešame registre, fiksuotus UAB „Geo planum“ Statinių ir inžinierinių tinklų situacijos plane bei sutvarkyti žemės sklypą; atsakovėms per prašomą terminą neįvykdžius nustatyto reikalavimo, įpareigoti atsakoves UAB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „NT Valdos“ solidariai mokėti 50 Eur (po 25 Eur) baudą į ieškovų sąskaitas, už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo; panaikinti statybą leidžiančius dokumentus – AB „Lietuvos dujos“ techninį projektą Lauko vandentiekiui ir techninei nuotakynei, Nr. (duomenys neskelbtini), objekte (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suderintą 2009-09-01 ir 2010-02-26 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei solidariai priteisti iš atsakovių AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „NT Valdos“ bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad jų motina Z. T. (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), kuriame stovėjo dalis AB „Lietuvos dujos“ nuosavybės teise priklausančių statinių: pastatas – poilsio namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – poilsio namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (tualetas, kiemo danga, rezervuarai (duomenys neskelbtini), takas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teigė, kad 2009 – 2010 metais, be Z. T. sutikimo, žemės sklype buvo vykdomi statybos darbai: pastatyti 25,42 m ilgio vandentiekio tinklai, 1,15 m. vandentiekio šulinys, 74 m gylio artezinis gręžinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti nuotekų šalinimo tinklai – buitinės nuotakynės linijos atkarpa 18,71 m ilgio, šulinys 1,8 m gylio, nuotekų valymo įrenginys 10 kv. m tūrio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2010-01-11 pakeisti kadastro duomenys. Nurodė, kad 2015-12-10 Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Z. T. perleido nuosavybės teisę į žemės sklypą jiems, savo sūnums, kurio 0,1604 ha užstatyta AB „Lietuvos dujos“ priklausančiais statiniais. Teigė, kad V. T. iš atsakovo UAB „NT Valdos“ 2016-02-18 gavo elektroninį laišką, iš kurio buvo matyti, jog AB „Lietuvos dujos“ nuosavybės teisė į statinius buvo perleista 2015-12-23 Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota viešame registre 2016-01-05. Apie pasikeitusį savininką nei jiems, nei iki tol buvusiai savininkei Z. T., nebuvo žinoma. Nurodė, kad bendraturčių teisė buvo akivaizdžiai pažeista ir pirkimo-pardavimo sutartis dalyje pripažintina negaliojančia. Be to, nurodė, kad nei Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyrius, 2004-12-20 - 2007-06-22 laikotarpiu, nei Z. T. nėra davę sutikimų statybai žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Teigė, jog atsakovė savivaldybei 2009 m. techniniame projekte pateikė VĮ „Registrų centras“ 2005-06-16 pažymėjimą, kuriame žemės sklypo savininke nurodoma Lietuvos valstybė, galimai siekiant nesąžiningai išvengti/suklaidinti statybą leidžiančius dokumentus išduodantį asmenį, siekiant, jog nebūtų pareikalauta pateikti sutikimo iš žemės sklypo savininkės Z. T., kurios nuosavybė teisė viešame registre įregistruota nuo 2007-11-20. Nurodo, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas neteisėtai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas 2017-08-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę UAB „NT Valdos“ savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti vandentiekio tinklų ir nuotekų šalinimo tinklų – buitinės nuotakynės linijų atkarpas, kurios nėra įregistruotos viešame registre, fiksuotus UAB „Geo planum“ Statinių ir inžinierinių tinklų situacijos plane bei sutvarkyti žemės sklypą; įpareigojo atsakovę UAB „NT Valdos“ mokėti baudą – po 25 Eur į ieškovų nurodytą sąskaitą, už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo; panaikino statybą leidžiančius dokumentus – AB „Lietuvos dujos“ techninį projektą Nr. (duomenys neskelbtini) Lauko vandentiekiui ir techninei nuotakynei, objekte (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suderintą 2009-09-01, ir 2010-02-26 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovams V. T. ir B. T. lygiomis dalimis iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir iš atsakovės UAB „NT Valdos“ po 479,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė.Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas konstatavo, jog 2015-12-23 atsakovams sudarant Pirkimo – pardavimo sutartį ieškovai buvo tik žemės sklypo savininkai ir šio daikto valdymas nuosavybės teise nesudarė sąlygų įsigyti pirmumo teise ginčo statinius, į kuriuos nuosavybės teisių ieškovai neturėjo, nors jie ir stovi ar yra įrengti ieškovams priklausančiame žemės sklype. Teismas darė išvadą, kad AB „Lietuvos dujos“, norėdama parduoti statinius ir inžinerinius tinklus, esančius ieškovų žemės sklype, neprivalėjo gauti ieškovų sutikimo bei pasiūlyti jiems pirmenybės teise pirkti nekilnojamąjį turtą ta kaina, kuria jis parduodamas, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis ir neturėjo pareigos pranešti žemės sklypo savininkams apie ketinimą parduoti statinius, pastatus ir inžinerinius tinklus, nurodant pardavimo kainą bei kitas sąlygas, kuriomis jie parduodami. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio 3 dalimi, AB „Lietuvos dujos“ galėjo parduoti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus be žemės sklypo savininko sutikimo, nes tai neprieštaravo įstatymų bei sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Nurodė, jog iš Sutarties turinio matyti, kad visas pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas turtas parduodamas už 16 547 083,81 Eur ir konstatavo, jog ieškovų argumentai, kad aptariami statiniai buvo parduoti pažeidžiant esmines Sutarties sąlygas, nes nėra nurodyta kiekvieno parduodamo nekilnojamojo turto objekto kaina, yra nepagrįsti. Pasisakydamas dėl statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo ir įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovų nurodomi statiniai – pavėsinė, stoginė valtims, krepšinio aikštelė, užkardas, kiemo danga, pavėsinė prie ežero, dujų balionų saugykla, vandentiekio tinklų ir nuotekų šalinimo tinklų – buitinės nuotakynės linijų atkarpos, kurios nėra įregistruotos viešame registre, fiksuoti UAB „Geo planum“ Statinių ir inžinierinių tinklų situacijos plane, buvo pastatyti, įrengti dar iki ieškovams įgyjant nuosavybės teises į žemės sklypą. Nurodė, kad šias išvadas paneigiančių įrodymų ieškovai nepateikė, o pagal byloje esančius duomenis statiniai ieškovų žemės sklype pradėti statyti dar 1979 metais. Teismas nurodė, kad pastatų bei statinių statyba, taip pat inžinerinių tinklų bei kitų objektų įrengimas buvo vykdomas vadovaujantis statybos ir įrengimo darbų metu galiojusiais statybos procesą reglamentuojančiais teisės aktais, įskaitant ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) nuostatas bei Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ STR 1.07.01:1997 (galiojusia iki 1999-10-09) A priedo nuostatas. Konstatavo, jog pastato – pirties rekonstravimo darbai 2007 metais buvo vykdomi vadovaujantis darbų atlikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (redakcija, galiojusi nuo 2006-04-16 iki 2008-01-06) nuostatomis, dėl ko statinio projektas nebuvo privalomas, o statybos leidimas buvo nereikalingas. Nurodė, jog atkuriant nuosavybės teises V. M., jos įpėdiniai buvo informuoti ir žinojo, į kokį žemės sklypą ir kokiomis sąlygomis jiems yra atkuriamos nuosavybės teisės, kokie žemės sklype yra pastatai, statiniai ir kiti įrenginiai, kokie apribojimai yra nustatyti žemės sklypo naudojimui, kokia yra galiojanti žemės sklypo nuomos sutartis ir kt. reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad V. M. įpėdinė Z. T., remdamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis, galėjo su minėtomis aplinkybėmis nesutikti, reikalauti, kad būtų kompensuojama žemės sklypo vertė arba suteikiamas kitas lygiavertis žemės sklypas, kuriam nebūtų nustatyta minėtų apribojimų, ginčyti apskrities viršininko administracijos sprendimą, kreiptis dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo ar kitokiu būdu ginti savo pažeistas teises. Z. T. su nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo sąlygomis sutiko, nei apskrities viršininko administracijos sprendimo, nei žemės nuomos sutarties neginčijo, nereikalavo jokių kompensacijų bei nereiškė jokių pretenzijų žemės nuomininkui ir pastatų, statinių bei kitų įrenginių savininkui AB „Lietuvos dujos“. Teismas darė išvadą, kad nuosavybės teise įgiję žemės sklypą ieškovai neįgijo daugiau teisių, nei turėjo pradinis savininkas, todėl reikalavimas įpareigoti AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „NT Valdos“ išardyti savavališkai perstatyto/pertvarkyto pastato pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį – pavėsinę, taip pat stoginę valtims, krepšinio aikštelę, užkardą, kiemo dangą, pavėsinę prie ežero, dujų balionų saugyklą, pripažintinas nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašomas panaikinti statybą leidžiantis dokumentas – 2009-09-01 derinimo žyma Nr. (duomenys neskelbtini) ant Vandentiekio ir buitinių nuotekų genplano, AB „Lietuvos dujos“ techniniame projekte lauko vandentiekiui ir techninei nuotakynei (objektas – artezinis gręžinys, nuotekų valymo įrenginys), buvo suderintas su Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, pažeidžiant Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punkto nuostatas, pagal kurias statytojui siekiant gauti statybos leidimą, būtina sąlyga buvo turėti asmens, kuriam priklauso žemės sklypas, sutikimą dėl statybų. Toks reikalavimas - gauti sklypo savininko (valdytojo ar naudotojo) sutikimą, numatytas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, kurio 33.3 papunktyje nustatyta, kad rašytinis žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas reikalingas, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju, išduodant statybą leidžiantį dokumentą, buvo vadovaujamasi AB „Lietuvos dujos“ pateiktu senos redakcijos, neaktualiu Nekilnojamojo turto registro pažymėjimu, kuriame žemės sklypo savininku nurodyta valstybė. Teismas darė išvadą, kad nesant žemės sklypo savininkės Z. T. sutikimo, o statybą leidžiantį dokumentą išdavus pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ieškovų reikalavimas panaikinti statybą leidžiančius dokumentus – AB „Lietuvos dujos“ techninį projektą Lauko vandentiekiui ir techninei nuotakynei, Nr. (duomenys neskelbtini), objekte (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suderintą 2009-09-01 ir 2010-02-26 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas nurodė, kad panaikinus AB „Lietuvos dujos“ techninį projektą Lauko vandentiekiui ir techninei nuotakynei, Nr. (duomenys neskelbtini), objekte (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suderintą 2009-09-01 ir 2010-02-26 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini), tenkintinas ir ieškovų reikalavimas įpareigoti UAB „NT Valdos“ išardyti vandentiekio tinklų ir nuotekų šalinimo tinklų – buitinės nuotakynės linijų atkarpas, kurios nėra įregistruotos viešame registre, fiksuotus UAB „Geo planum“ Statinių ir inžinierinių tinklų situacijos plane bei sutvarkyti žemės sklypą. Kadangi UAB „NT Valdos“ yra inžinerinių tinklų savininkė, todėl jai nustatytu terminu neįvykdžius nustatyto reikalavimo, atsakovė įpareigotina mokėti baudą – po 25 Eur į ieškovų sąskaitą, už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškinį patenkinus iš dalies (56 procentus), ieškovams iš atsakovių AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „NT Valdos“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) įtvirtintų maksimalių dydžių bei, įvertinus bylos sudėtingumą, buvo būtinos, o jų dydis atitinka protingumo kriterijus.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Apeliaciniais skundais, kurių turinys iš esmės yra tapatus, atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „NT Valdos“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas įpareigojo atsakovę išardyti ne lauko vandentiekį ir buitinę nuotakynę, o vandentiekio tinklų ir nuotekų šalinimo tinklų buitinės nuotakynės linijų atkarpas, kurios nėra įregistruotos viešame registre, fiksuotus UAB „Geo planum“ Statinių ir inžinierinių tinklų situacijos plane, t. y. įrenginius, kurių teismas sprendime nepripažino savavališkai ar neteisėtai pastatytais, o priešingai – nurodė, kad buitinės nuotakynės linijų atkarpos, kurios nėra įregistruotos viešame registre, fiksuotos UAB „Geo planum“ Statinių ir inžinierinių tinklų situacijos plane, buvo įrengtos teisėtai ir iki atkuriant nuosavybės teisę į žemės sklypą V. M.. Be to, teismas konstatavo, jog vandentiekio gręžinys buvo įrengtas 2005 m., kanalizacija – 1989 m. ir kad šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas 1990-07-24 priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktas, 1998-01-14 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro pažymėjimas, 2001-08-06 išrašai iš kadastrinės bylos bei 2004-12-10 topografinė nuotrauka. Teigia, jog šioje dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalies nuostatas, kas sudaro pagrindą panaikinti šią sprendimo dalį. Teigia, jog ieškovai nereiškė reikalavimo pašalinti įrenginius, kurie yra įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre: lauko vandentiekis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir buitinė nuotakynė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl priimdamas tokį sprendimą, teismas išėjo už ieškinio ribų, kas sudaro pagrindą panaikinti minėtą sprendimo dalį. Nurodo, kad pagal ginčo objektų statybos metu galiojusius teisės aktus, priešingai nei nurodė teismas, reikalavimas turėti rašytinį žemės sklypo savininko leidimą nustatytas nebuvo, nes šios teisės normos techninio projekto Nr. (duomenys neskelbtini) derinimo su Molėtų rajono savivaldybės administracija metu (2009-09-01) dar negaliojo. Pirmosios instancijos teismo nurodoma Statybos įstatymo 23 straipsnio redakcija, kurioje atsirado 7 dalies 6 punktas, kaip ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, nustatantys pareigą turėti žemės savininko sutikimą, įsigaliojo tik nuo 2010-10-01. Teigia, jog ginčo įrenginiai buvo įrengti pagal 2009-03-18 Molėtų rajono savivaldybės administracijos išduotas projektavimo sąlygas, parengtas projektas suderintas su atsakingais savivaldybės administracijos, Aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros, Visuomenės sveikatos centro bei žemėtvarkos pareigūnais. 2010-02-26 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus paskirta komisija pasirašė statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Apeliantės nurodo, kad net ir tuo atveju, jeigu ginčo įrenginiai būtų įrengti savavališkai, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, teismo sprendimas yra neproporcingas savavališkos statybos (jei tokia būtų konstatuota) sukeltoms pasekmėms, nes ginčo įrenginiai, kuriuos teismas įpareigojo išardyti, nedaro ieškovams jokios žalos, nepažeidžia jų teisių ir/ar teisėtų interesų, netrukdo naudotis žemės sklypu pagal paskirtį, nemažina žemės sklypo rinkos vertės ar jo pardavimo galimybių. Be to, 2004-10-20 sudaryta žemės nuomos sutartis yra galiojanti ir jos galiojimas numatytas iki 2044 metų, todėl ginčo įrenginiai netrukdo ir negali trukdyti ieškovams naudotis žemės sklypu, nes žemės nuomos sutarties galiojimo metu žemės sklypu naudojasi atsakovė. Nurodo, jog svarbu ir tai, kad teismo nustatytas įpareigojimas sąlygoja didelius nuostolius atsakovei UAB „NT Valdos“, šie įrenginiai yra būtini norint naudotis žemės sklype esančiais pastatais bei poilsiaviete, o ieškovai daugiau nei 7 metus nebuvo pareiškę jokių pretenzijų dėl šių įrenginių. Mano, jog į visas šias aplinkybes teismas neatsižvelgė. Nurodo, kad nors bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas ieškinio senaties klausimas dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, tačiau teismas sprendime jokių argumentų ar motyvų dėl ieškinio senaties taikymo/netaikymo nenurodė. Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 punktas numatė apribojimus žemės savininkams ar valdytojams pateikti statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams savo rašytines pretenzijas, skundus ar pranešimus dėl Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų statinių statybos ir nustatė tam 1 (vienerių) metų terminą, ko nepadarius žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai tampa neprivalomi. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustatė, kad žemės sklypo savininko sutikimas laikytinas statybą leidžiančiu dokumentu, kuris nėra privalomas tais atvejais, kai dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Teigia, jog byloje nustatyta, kad žemės sklypo savininkai per įstatyme nustatytą vienerių metų terminą nuo statybos pradžios (2009 m. rugsėjo mėnesio) jokių pretenzijų nei AB „Energijos skirstymo operatorius“, nei UAB „NT Valdos“, nei viešojo administravimo subjektams nepareiškė, todėl laikytina, jog žemės savininkų sutikimas įrengti įrenginius yra neprivalomas. Nurodo, jog teismas pažeidė procesines teisės normas, nes nenurodė jokių argumentų dėl ieškinio senaties (ne)taikymo. Apeliantai teigia, kad byloje atsakovais buvo ne tik AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „NT Valdos“, bet ir dar du asmenys, t. y. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Molėtų rajono savivaldybės administracija, tačiau teismas iš minėtų atsakovų jokių ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė ir nenurodė argumentų ir/ar motyvų, kodėl bylinėjimosi išlaidų priteisimos tik iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „NT Valdos“. Apeliaciniu skundu ieškovai B. T. ir V. T. prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, priimti naują sprendimą - tenkinti ieškinio reikalavimą ir įpareigoti atsakovus AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „NT Valdos“ savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai perstatyto/pertvarkyto pastato pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį – pavėsinę, stoginę valtims, krepšinio aikštelę, užkardą, kiemo dangą, pavėsinę prie ežero, dujų balionų saugyklą, neįregistruotus viešame registre, fiksuotus UAB „Geo planum“ Statinių ir inžinierinių tinklų situacijos plane bei sutvarkyti žemės sklypą, o tinkamai įpareigojimo neįvykdžius – mokėti baudą – po 25 Eur į jų nurodytą sąskaitą, už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo bei priteisti iš atsakovių AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „NT Valdos“ bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su sprendimu dalyje dėl atmesto reikalavimo, nes aplinkybė, jog buvusi žemės sklypo savininkė negynė savo nuosavybės teisių ir teisėtų interesų teismine tvarka, negali eliminuoti jų teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teigia, jog teismas, išvadą grįsdamas aplinkybe, kad prieš tai buvusios žemės sklypo savininkės neveikimas tiesiogiai įtakoja dabartinių savininkų teisių teisminę gynybą, iš esmės pažeidė CPK 2 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso tikslus. Apeliantai teigia, kad atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl neregistruotų viešame registre negyvenamųjų statinių teismas nevertino pateiktų rašytinių įrodymų – UAB „Geo planum“ Statinių ir inžinierinių tinklų situacijos plano, 2016-10-26 antstolės D. P. Faktinių aplinkybių protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016-12-12 patikslinto faktinių aplinkybių protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovių į bylą pateiktų įrodymų „Augusto ir KO“ Vandentiekio ir buitinių nuotekų genplano, liudytojo UAB „Geo planum“ geodezininko D. Š. parodymų, iš kurių aiškiai nustatytina, jog minėti ginčo objektai kerta žemės sklypo ribą ir akivaizdžiai pažeidžia Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatų) 20, 21 punktus. Neįvertinti liudytojo D. B. parodymai, jog atsakovei statant užkardą nebuvo domimasi žemės sklypo riba, nors 2005 metais buvo žinoma, kad jis pastatytas ne vietoj. V. T. ir B. T. nurodo, jog teismas nepagrįstai jiems perkėlė įrodinėjimo naštą apie savavališkai pastatytų statinių pastatymo laiką, nes šia aplinkybe į ieškinį atsikirtinėjo atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“. Teigia, jog būtent atsakovė nesugebėjo įrodyti statinių pastatymo datos, nes neišsaugojo statybos dokumentų, vadovavosi buvusio ilgamečio ir iki šiol jiems pavaldaus darbuotojo D. B. parodymais, kuris negalėjo nurodyti konkrečios statybos darbų datos. Liudytojas D. Š., analizuodamas 2004 m. matininko planą, nurodė, jog ginčo objektų - pirties pastato dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavėsinės, krepšinio aikštelės ir kt. ginčo objektų 2004 metais nebuvo. Nepaisant to, teismas taip pat neatsižvelgė į CK 1.75 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, kad neįregistravusios duomenų apie ginčo statinius atsakovės negali įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis vadovaujantis kitais įrodymais. Vieši duomenys patvirtina, jog minėti statiniai šiai dienai yra savavališkai pastatyti ant žemės sklypo ribų, t.y. kerta žemės sklypo ribą, yra pastatyti ežero apsauginėje juostoje, nesuderinus ir negavus nė vieno žemės sklypo savininko sutikimo jokiu laikotarpiu. Nurodo, kad nei ankstesnės teisės normos, nei šiuo metu galiojančios teisės normos neleido vykdyti statybas kertant žemės sklypo ribas, apsauginėse juostuose, nuomininkui nesuderinus su žemės sklypo savininku. Teigia, jog teismo išvada dėl statinių pastatymo laiko yra grįsta tik prielaida ir negali nekelti abejonių, jog liudytojo D. B. nurodyti pirties pavėsinės statybos metai buvo atlikti iki Apskrities viršininko sprendimo priėmimo atkurti nuosavybės teises pagal įstatymą, ją grąžinant teisėtiems savininkų įpėdiniams. Be to, apeliantai teigia, jog, priimdamas sprendimą šioje dalyje, teismas pažeidė CPK 178, 182 straipsnių, 185 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 1 dalies ir 270 straipsnio nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir sprendimo priėmimo taisykles, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė Molėtų rajono savivaldybės administracijai pritaria atsakovių AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „NT Valdos“ apeliacinių skundų argumentams ir prašymui dėl skundžiamo sprendimo dalies panaikinimo bei naujo sprendimo šioje dalyje priėmimo. Nurodo, kad 2009-09-01 negaliojo Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punktas bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 papunktis, dėl ko techninio projekto parengimui negalėjo būti taikomos tuo metu negaliojančios teisės normos. Be to, Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustatė, kad statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyras nesudėtingų statinių statybą, o to paties įstatymo 2 straipsnio 6 dalis nustatė, kad nesudėtingas statinys – inžinerinis statinys. Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 punktas nustatė, kad inžineriniai statiniai – inžineriniai tinklai, o 10 punkte apibrėžti inžineriniai tinklai – tai statinio statybos sklype ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. Teigia, jog esant minėtoms nuostatoms, statybos leidimas nebuvo reikalingas. Atsakovės vertinimu, 2009-09-01 derinimo žyma Nr. (duomenys neskelbtini) ant Vandentiekio ir buitinių nuotekų genplano AB „Lietuvos dujos“ techniniame projekte lauko vandentiekiui ir techninei nuotakynei (objektas – artezinis gręžinys, nuotekų valymo įrenginys), buvo suderinta su Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi jau esant Utenos visuomenės sveikatos centro Molėtų skyriaus statinio projektavimo dokumentų vertinimo pažymai, kurioje pateikta išvada, kad projekto statiniai atitinka projektavimo sąlygų ir visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Šis projektas, prieš pateikiant suderinimui su atsakove, 2009-06-31 buvo suderintas ir su tuometiniu Molėtų rajono žemėtvarkos skyriumi, kuris atstovavo Lietuvos Respubliką, su kuriuo AB „Lietuvos dujos“ buvo sudarę valstybinio žemės sklypo nuomos sutartį, kuri įregistruota VĮ „Registrų centras“. Toks suderinimas buvo prilygintas sklypo savininko sutikimui, kadangi Administracijai pateiktame Pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre sklypo savininku buvo nurodyta Lietuvos Respublika, o ją atstovavo Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius. Apie pasikeitusį žemės sklypo savininką, Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius Administracijos neinformavo. Atsiliepimais, kurių turinys iš esmės yra tapatus, atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „NT Valdos“ prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, remdamasis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, pagrįstai priėmė sprendimą atmesti ieškovų reikalavimą pašalinti iš žemės sklypo nurodytus statinius ir įrenginius, kurie buvo pastatyti ir/ar įrengti pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus, dar iki nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimo V. M.. Be to, teismas pagrįstai vadovavosi objektų statybos bei įrengimo metu galiojusiais teisės aktų reikalavimais ir įvertino, jog ieškovai nėra pastatų bendraturčiai. Teigia, jog ginčo objektai buvo įrengti ūkio būdu, t. y. ginčo objektai buvo sukurti statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus bei įrenginius, dėl ko nėra išlikusi ginčų objektų statybinė dokumentacija. Nurodo, kad ši aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo objektų statymo ar įrengimo laiko. Be to, vadovaujantis tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis ginčo objektams nebuvo reikalingi statybos leidimai, nebuvo privalomas ginčo objektų registravimas Nekilnojamojo turto registre, todėl aplinkybė, kad ginčo objektai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nesuponuoja išvados, kad šie objektai yra įrengti neteisėtai ir/ar savavališkai, ar kad atsakovės praranda teisę įrodinėti savo teises prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais, kuriuos sprendime išsamiai nurodė teismas. Atsiliepimu į AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „NT Valdos“ apeliacinius skundus ieškovai B. T. ir V. T. prašo apeliacinius skundus atmesti, atsakovių skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą; skirti AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „NT Valdos“ 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų paskirtos baudos priteisiant jų naudai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantės piktnaudžiauja procesinės teisės normomis bei pateikia visiškai identiško turinio vienas nuo kito perrašytus apeliacinius skundus. Esant dviem identiškai surašytiems ir teismui pateiktiems skundams, akivaizdu, jog būtų neteisinga ir nesąžininga tenkinti abiejų šalių, skirtingų juridinių asmenų, prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tuo atveju, jei apeliacinis skundas iš dalies ar visiškai būtų tenkintas. Teigia, jog apeliantė AB „Energijos skirstymo operatorius“ nėra susijusi su apeliaciniame skunde skundžiama sprendimo dalimi, kuria teismas įpareigojo UAB „NT Valdos” pašalinti savavališkos statybos padarinius bei už reikalavimų nevykdymą priteisė mokėti 25 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną. Nurodo, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ yra perleidusi nuosavybės teisę į visus statinius 2015-12-23 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), todėl visi jos apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl neproporcingų kaštų, siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius, yra pareikšti piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Be to, teigia, jog toks atsakovės elgesys kelia pagrįstų klausimų, ar sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis nėra fiktyvi. Teigia, jog apeliantų argumentai dėl neva teismo netinkamai nurodytų savavališkos statybos padarinių, yra nepagrįsti, nes iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė pašalinti naujai pastatytus ir įrengtus vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus bei vandentiekio gręžinį. Atsakovių pozicija, kad siekiant įrengti ginčo įrenginius nebuvo reikalingas žemės savininko sutikimas, yra nepagrįsta ir prieštarauja teisės aktų nuostatoms, o teiginiai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neproporcingumo ne tik yra nelogiški, tačiau ir kelia pagrįstų abejonių dėl ginčo objektų tikrojo savininko. Be to, nurodo, kad argumentai, susiję su ieškinio senaties termino taikymu prieštarauja atsakovių apeliaciniuose skunduose išdėstytai pozicija, jog tuo metu galiojusios Statybos įstatymo nuostatos nereikalavo žemės sklypo savininko sutikimo. Atsiliepimais į apeliacinius skundus Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo tenkinti atsakovių AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „NT Valdos“ apeliacinius skundus dalyje, kurioje prašoma panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovų B. T. ir V. T. ieškinys tenkintas iš dalies ir panaikintas 2010-02-26 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl kitos sprendimo dalies bei ieškovų B. T. ir V. T. apeliacinio skundo, siūlo spręsti teismo nuožiūra. Pritaria atsakovių AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „NT Valdos“ argumentams, jog teismas nevertino argumentų taikyti ieškinio senatį ieškovų reikalavimams dėl administracinių aktų panaikinimo. Nurodo, kad pagal byloje esančius duomenis, ieškovai žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartimi įgijo tik 2015-12-10, todėl B. T. ir V. T. galioja ir yra privalomi visi teisėti veiksmai, kurie buvo atlikti iki nuosavybės teisės įgijimo dovanojimo būdu, o taip pat visos teisės ir pareigos, kurios buvo įgytos ankstesnio žemės sklypo savininko Z. T., kuri 6 metus, skaičiuojant nuo 2009-09-01 suderinto techninio projekto Nr. (duomenys neskelbtini) Lauko vandentiekiui ir techninei nuotakynei, objekte (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo ir statybų pradžios iki 2015-12-10 Dovanojimo sutarties sudarymo ir žemės sklypo perleidimo ieškovams, turėjo galimybę statytojui arba statinio savininkui pateikti pretenzijas dėl vykdomų statybų arba ginčyti teisme tiek atliktą naują statybą, tiek statytojui išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tačiau šių savo teisių nerealizavo. Teigia, jog tai patvirtina, kad yra praleisti ginčijamų administracinių aktų apskundimo terminai ir jie nebuvo atnaujinti, dėl ko šiuo metu civilinių teisių gynyba negalima. Nurodo, jog ieškovų motinai Z. T. buvo sudarytos sąlygos būti aktyviai ir domėtis savo teisėmis, o nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti ginčijamą techninį projektą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010-02-26 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, Inspekcija, atsižvelgdama į tuo metu galiojusį bei atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliaciniame skunde išdėstytą teisinį reglamentavimą, sutinka su apeliantės motyvais, jog tik nuo 2010-10-01 įsigaliojus naujoms Statybos įstatymo straipsnių redakcijoms, žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai, kaip statybą leidžiantys dokumentai, tapo privalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui buvo pateikta pretenzijų. Nurodo, kad buvusi žemės sklypo savininkė Z. T. niekad nekėlė statinių teisėtumo klausimo, o naujieji žemės sklypo savininkai, dovanojimo sutarties pagrindu perėmė šią žemę ant kurios jau stovėjo visi ginčo statiniai, dėl ko jie neįgijo daugiau teisių ir pareigų, nei jų turėjo buvusi sklypo savininkė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atsakovių AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „NT Valdos“ apeliaciniai skundai tenkintini, ieškovų B. T. ir V. T. apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad žemės sklypas Molėtų dujų ūkio eksploatavimo kontorai (kuri vėliau tapo AB „Lietuvos dujos“ dalimi, jos teisių ir pareigų perėmėja AB „Energijos skirstymo operatorius“) buvo paskirtas Lietuvos TSR ministrų tarybos 1987-10-03 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad Molėtų dujų ūkio eksploatavimo kontorai suteikiamas 0,6 ha miško sklypas konkrečiam tikslui – poilsiavietei prie (duomenys neskelbtini) ežero įrengti.
40. Nustatyta, kad AB „Lietuvos dujos“ nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektus – pastatus ir inžinerinius tinklus, esančius 0,5304 ha ploto, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris, Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities viršininko administracijos, 2004-12-20, 40 metų terminui, buvo išnuomotas AB „Lietuvos dujos“. Iš minėtos žemės nuomos sutarties matyti, kad „žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir (ar) pobūdis – kitos paskirties žemė, rekreacinės teritorijos, teritorijos moteliams, poilsio namams, kempingams ir kitiems apgyvendinimo objektams, sporto kompleksams statyti, įrengti ir eksploatuoti“ (sutarties 3 p.), o „naujų statinių ir įrenginių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo sąlygos apsprendžiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“ (sutarties 4 p.).
Žemesnės instancijos teismas
41. Iš bylos duomenų matyti, kad Utenos apskrities viršininko 2007-06-22 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), V. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,5304 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuo sprendimo priėmimo dienos, visos teisės ir pareigos, pagal 2004-12-20 sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), perėjo V. M.. (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu, nuosavybės teisę į 0,5304 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo Z. T., kuri 2015-12-10 Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į žemės sklypą, lygiomis dalimis perleido ieškovams B. T. ir V. T.. Nuosavybės teisės į žemės sklypą ieškovų vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2015-12-17. Nustatyta, kad AB „Lietuvos dujos“ 2015-12-23 pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė, o UAB „NT Valdos“ įsigijo pastatą – poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (tualetą v, kiemo dangą, rezervuarus (duomenys neskelbtini), taką), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklus – lauko vandentiekį (lauko vandentiekio linijos atkarpa 25,42 m ilgio, vandentiekio šulinį 1,15 m gylio, artezinį gręžinį 74 m gylio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklus – buitinę nuotakynę (buitinės nuotakynės linijos atkarpa 18,71 m ilgio, šulinys 1,8 m gylio, nuotekų valymo įrenginys 10 kv. m. tūrio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
42. Pirmosios instancijos teismui pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovai B. T. ir V. T. iš esmės kėlė du reikalavimus – dėl 2015-12-23 pirkimo – pardavimo sutarties, kuria AB „Lietuvos dujos“ (teisių ir pareigų perėmėja AB „Energijos skirstymo operatorius“) pardavė UAB „NT Valdos“ ieškovams priklausančiame žemės sklype esančius pastatus ir statinius bei dėl statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo, jų egzistavimo ir įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.
43. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė argumentus, susijusius su ieškovų ginčytos pirkimo – pardavimo sutarties teisėtumu bei motyvavo, kodėl atsakovė neturėjo pareigos apie pastatų bei statinių pardavimą pranešti ieškovams, kaip žemės sklypo savininkams. Šalys šios sprendimo dalies neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindų peržengti apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų bei sutikdamas su teismo motyvais, dėl minėtos sprendimo dalies nepasisako (CPK 320 str.).
Atsižvelgiant į šalių pateiktus apeliacinius skundus, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo bei jų reikalingumo, o taip pat dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovės apeliaciniais skundais teigia, jog teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai pripažino, jog vandentiekio tinklų atkarpos bei buitinių nuotakynių linijų atkarpos yra savavališkos statybos padariniai, kuriuos privaloma pašalinti. Ieškovai B. T. ir V. T. apeliaciniu skundu nurodo, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, jog žemės sklype esantys statiniai – pirties priestatas – pavėsinė, stoginė valtims, krepšinio aikštelė, užkardas, kiemo danga, pavėsinė prie ežero bei dujų balionų saugykla buvo statomi/įrengiami iki nuosavybės teisių atkūrimo V. M.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiamo teismo sprendimo motyvus bei šalių procesinius dokumentus, daro išvadą, jog teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovų ginčijami statiniai iš esmės buvo pastatyti ar rekonstruoti dar iki nuosavybės teisių V. M. atkūrimo ir jiems, pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, nebuvo reikalingi statybos leidimai. Tačiau teismas netinkamai taikė Statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatas ir nepagrįstai pripažino, jog vandentiekio tinklų atkarpos bei buitinių nuotakynių linijų atkarpos yra savavališkos statybos padariniai, dėl ko juos reikia pašalinti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovų B. T., V. T. ieškinys ir atsakovė UAB „NT Valdos“ įpareigota savo lėšomis pašalinti teismo nustatytus savavališkos statybos padarinius bei įpareigota mokėti 25 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo, o taip pat panaikinti statybą leidžiantys dokumentai – AB „Lietuvos dujos“ techninis projektas Nr. (duomenys neskelbtini) Lauko vandentiekiui ir techninei nuotakynei, objekte (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suderintas 2009-09-01, ir 2010-02-26 Statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas Nr. (duomenys neskelbtini), yra naikintina, šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas ir ieškovų B. T. ir V. T. ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
46. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad prašomas panaikinti statybą leidžiantis dokumentas – 2009-09-01 derinimo žyma Nr. (duomenys neskelbtini) ant Vandentiekio ir buitinių nuotekų genplano AB „Lietuvos dujos“ techniniame projekte lauko vandentiekiui ir techninei nuotakynei (objektas – artezinis gręžinys, nuotekų valymo įrenginys), buvo suderintas su Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos komisijos nariai, kiekvienas pagal savo kompetenciją, patikrinę statinio – lauko vandentiekio bei buitinių nuotakynių, esančių žemės sklype, atitiktį statinio projektui, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, įvertino statinio tinkamumą naudoti ir 2010-02-26 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino statinius: lauko vandentiekį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buitinę nuotakynę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), tinkamais naudoti, dėl ko šio akto pagrindu statiniai buvo įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre. Tačiau teismas sprendė, jog vandentiekio ir techninės nuotakynės statybą leidžiantis dokumentas – 2009-09-01 derinimo žyma Nr. (duomenys neskelbtini) Vandentiekio ir buitinių nuotekų genplano AB „Lietuvos dujos“ techniniame projekte, buvo gautas pažeidžiant Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punkto bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 punkto nuostatas, kurios įtvirtina, kad statytojui siekiant gauti statybos leidimą būtina sąlyga yra turėti asmens, kuriam priklauso žemės sklypas, sutikimą dėl statybų. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog, asmeniui, siekiant pradėti ne jam priklausančiame žemės sklype statybas yra būtinas šio sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo išreikštas sutikimas, kas nagrinėjamu atveju, išduodant statybą leidžiantį dokumentą, nebuvo gauta, t.y. nebuvo gautas Z. T. sutikimas.
47. Teisėjų kolegija su minėta teismo išvada nesutinka. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu, t.y. 2009-09-01, skundžiamame sprendime nurodyto Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punkto nuostatos, reikalaujančios sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo sutikimo vykdyti statybas, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, įsigaliojo tik nuo 2010-10-01, todėl nustatyta pareiga asmeniui gauti statybos leidimą iš žemės sklypo savininko, negali būti taikoma. Be to, teismo nurodomas teisės aktas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ įsigaliojo tik 2010-10-01, t.y. gerokai vėliau, nei AB „Lietuvos dujos“ buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas (2009-09-01), kurio metu galiojęs Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2002 tokio reikalavimo nenumatė. Kadangi pateikti žemės sklypo savininko sutikimo (nagrinėjamu atveju Z. T.) vykdyti statybas įstatymas nereikalavo, o baigus statybas, valstybės institucijoms buvo pateikti reikiami dokumentai: projektavimo sąlygų sąvadas, supaprastintas statinio projektas su rašytiniais pritarimais, todėl statytojui neišduoti Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu statiniai buvo įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, nebuvo pagrindo. Dėl paminėto, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai taikė minėtas teisės aktų nuostatas, todėl pripažindamas, kad statybą leidžiantis dokumentas vandentiekiui ir buitinei nuotakynei buvo išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir nuspręsdamas panaikinti AB „Lietuvos dujos“ techninį projektą Lauko vandentiekiui ir techninei nuotakynei, Nr. (duomenys neskelbtini), objekte (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suderintą 2009-09-01, ir 2010-02-26 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigodamas UAB „NT Valdos“ išardyti vandentiekio tinklų ir nuotekų šalinimo tinklų – buitinės nuotakynės linijų atkarpas, kurios nėra įregistruotos viešame registre, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, dėl ko ši sprendimo dalis yra naikintina, priimtinas naujas sprendimas ir reikalavimas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 330 straipsnis).
48. Byloje įvertintina ir ta aplinkybė, jog žemės sklypo savininkė Z. T. jokių pretenzijų dėl vykdomų statybų jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nereiškė nei statybų metu, nei jas užbaigus, kas leidžia daryti išvadą, jog sklypo savininkė vandentiekio tinklų ir nuotekų šalinimo tinklų įrengimo nevertino, kaip pažeidžiančių jos teises ir teisėtus interesus. Kadangi Z. T. ir baigus statybas daugiau nei 5 metus nuo statinio pripažinimo tinkamu (2010-02-26) nekėlė šių statinių bei statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo klausimo, o ieškovai 2015-12-10 įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą su ginčo statiniais, todėl jie neįgijo teisių daugiau nei jų turėjo pirmesnis savininkas.
49. Atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „NT Valdos“ apeliaciniuose skunduose nurodo motyvus, susijusius su procesinių teisės normų, peržengiant pareikšto ieškinio reikalavimo ribas nesant tam pagrindo, pažeidimu bei statybos padarinių šalinimo neproporcingumu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra tenkinamas esminis atsakovių reikalavimas ir pripažįstama, jog teismas nepagrįstai tenkino ieškinį dalyje dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, įpareigojimo pašalinti skundžiamu sprendimu nustatytus statinius – lauko vandentiekį ir buitinę nuotakynę, kaip savavališkos statybos padarinius, o taip pat įpareigojimo atsakovei mokėti baudą už nustatytų įpareigojimų nevykdymą, plačiau minėtų apeliacinių skundų argumentų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako, nes jie tampa teisiškai nereikšmingi. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliančių argumentai dėl teismo sprendime nenurodytų argumentų, susijusių su jų nurodyto ieškinio senaties termino taikymu, nekeičia nustatyto bei šiame apeliacinės instancijos teismo sprendime dėstomo teisinio vertinimo, juo labiau kad iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio galima spręsti, jog teismas faktiškai sprendė, jog nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu nenagrinėti tarp šalių kilusio ginčo iš esmės. Kartu iš dalies sutiktina su B. T. ir V. T. atsiliepime į atsakovių apeliacinius skundus išdėstytu argumentu, jog AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „NT Valdos“ apeliaciniuose skunduose dėstomi motyvai, paremti iki 2010-10-01 galiojusios Statybos įstatymo redakcijos nuostatomis, nėra nuoseklūs, nes apeliantės, kaip jau minėta tvirtina, jog sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą yra taikytinos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo metu galiojusios Statybos įstatymo nuostatos. Nagrinėjamu atveju teismui išsamiai neišdėsčius argumentų, susijusių su ieškinio senaties terminu, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo išvadai, kad šių argumentų nedetalizavimas esmingai pažeidė apeliančių teises ar teisėtus interesus, dėl ko šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas taip pat plačiau nepasisako. Be to, įvertintina aplinkybė, jog ieškovų kreipimosi į teismą metu nebuvo suėjęs ir CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 10 metų ieškinio senaties terminas (nuosavybės į žemės sklypą atkurta 2007 m.), todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškinio senatis termino praleidimą.
50. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl žemės sklype esančių pirties dalies – pavėsinės, stoginės valtims, krepšinio aikštelės, užkardo, kiemo dangos, pavėsinės prie ežero bei dujų balionų saugyklos nepripažinimu savavališkos statybos padariniais apeliantai B. T., V. T. nurodo, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko darė nepagrįstą išvadą, jog minėti statiniai buvo pastatyti ar įrengti iš esmės iki 2007 metų, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo V. M.. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su minėtais apeliantų teiginiais dėl sekančių motyvų.
51. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas ir buvo minėta šiame sprendime, iš byloje esančių duomenų matyti, jog žemės sklypas, kuris šiuo metu nuosavybės teise priklauso B. T. ir V. T., Molėtų dujų ūkio eksploatavimo kontorai (kuri vėliau tapo AB „Lietuvos dujos“ dalimi, dabartinis teisių ir pareigų perėmėjas AB „Energijos skirstymo operatorius“) buvo suteiktas konkrečiam tikslui – poilsiavietei prie (duomenys neskelbtini) ežero įrengti, o 2004-10-20 valstybinės žemės nuomos sutartyje buvo įtvirtina, jog pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis yra kitos paskirties žemė, rekreacinės teritorijos, teritorijos moteliams, poilsio namams, kempingams ir kitiems apgyvendinimo objektams, sporto kompleksams statyti, įrengti ir eksploatuoti. Todėl sutiktina su teismo išvada, kad suteikiant įmonei žemės sklypą, jai buvo suteikta teisė, laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, įrengti poilsiavietę – t. y. statyti, įrengti, naudoti pagal paskirtį ir eksploatuoti rekreacinės paskirties objektus bei jiems eksploatuoti reikalingus įrenginius (infrastruktūrą).
52. Be to, aplinkybę, kad žemės sklype buvo įrengti poilsiavietės objektai, patvirtina 2004-12-14 Statinių išdėstymo planas, 2004-12-10 toponuotrauka bei VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, kuriuose užfiksuota, jog žemės sklype pastatyti poilsio nameliai, pirtis, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tualetas v, kiemo danga, rezervuarai, takas), o šių pastatų ir statinių statybos metai yra 1988 m. ir 1997 m.. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog 2007-06-22 apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkuriant nuosavybes teises į šį žemės sklypą V. M., sklype jau buvo pastatyti ir įrengti statiniai ir pastatai, dėl ko nuosavybė į šį žemės sklypą buvo atkurta būtent tokios būklės, kokios jis buvo nuosavybės teisės atkūrimo metu, įskaitant ir galiojančią 2004-12-20 valstybinės žemės nuomos sutartį.
53. Nepaisant to, jog žemės sklype buvo pastatyti ir įrengti statiniai ir pastatai, byloje nėra jokių duomenų, kad V. M. ar jos įgalioti atstovai būtų nesutikę su žemės sklypo atkūrimu natūra, prašę keisti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas (pareiškę reikalavimus dėl kito lygiaverčio žemės sklypo suteikimo ar šio žemės sklypo vertės kompensavimo), ginčiję sudarytos ir galiojusios 2004-10-20 valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas ar tuo metu pastatytų bei įrengtų statinių ir pastatų teisėtumą. Atsižvelgdama į CK 4.48 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose įtvirtina, jog perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas darė pagrįstą išvadą, kad ieškovai, dovanojimo sutarties pagrindu įgiję nuosavybę į žemės sklypą, neįgijo daugiau teisių ir pareigų, nei jų turėjo ankstesnės turto savininkės. Dėl paminėto, atmestini ieškovų apeliacinio skundo argumentai, jog ankstesnių žemės sklypo savininkų neveikimas negali būti pagrindas jų, kaip dabartinių žemės sklypo savininkų, teisių į teisminę gynybą ribojimui.
54. Skundžiamu sprendimu teismas darė išvadą, kad ieškovų nurodomi statiniai ir įrenginiai – pirties priestatas, stoginė valtims, krepšinio aikštelė, užkardas, kiemo danga, pavėsinė prie ežero, dujų balionų saugykla žemės sklype pradėti statyti dar 1979 metais ir buvo baigti 2007 metų pavasarį, t.y. iki nuosavybės teisių V. M. atkūrimo. Tokią išvadą teismas grindė šiais įrodymais – atsakovių AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „NT Valdos“ nurodytomis aplinkybėmis, kad šie objektai buvo statyti bei įrengti statant poilsio namelius bei atliekant vėlesnes rekonstrukcijas, kurioms nebuvo privalomi statytą leidžiantys dokumentai; liudytojo D. B. parodymais; 1990-07-24 priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktu, 1998-01-14 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro pažymėjimu, 2001-08-06 išrašais iš kadastrinės bylos, 2004-12-10 topografine nuotrauka. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šiuos įrodymus, neturi pagrindo spręsti, jog teismo išvada dėl statinių bei pastatų statybos ir rekonstrukcijos statybos laiko yra nepagrįsta. 2004-12-14 Statinių išdėstymo planas, 2004-12-10 toponuotrauka bei VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, kuriuose užfiksuota, jog žemės sklype pastatyti poilsio nameliai, pirtis, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tualetas v, kiemo danga, rezervuarai, takas), o šių pastatų ir statinių statybos metai yra 1988 ir 1997 metai, iš esmės sutampa su atsakovių ir liudytojo D. B. nurodytomis aplinkybėmis dėl ginčo objektų statymo bei įrengimo laiko. Kartu pažymėtina, jog byloje esančiame 2004-12-30 Rekonstruoto poilsio namelio akte yra užfiksuoti duomenys apie 2004 metais pradėtą poilsio namelių rekonstrukciją. Šie duomenys, kuriuose fiksuoti kitų žemės sklype esančių statinių rekonstravimo darbai, neprieštarauja ir D. B. parodymams dėl ginčo statinių ir įrenginių, kurių dalis, kaip nurodė liudytojas, yra nesudėtingų konstrukcijų, pastatymo ir rekonstravimo laiko. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti teismo išvadomis dėl ginčo objektų pastatymo bei rekonstravimo, juo labiau kad ieškovai nepateikė jokių tai paneigiančių ar pagrįstų abejonių sukeliančių duomenų (CPK 178 str.). Kadangi D. B. teismui duotus parodymus iš dalies patvirtina 2004-12-14 Statinių išdėstymo planas, 2004-12-10 toponuotrauka, kurioje matoma ir pavėsinė, esanti šalia ežero bei VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, todėl kritiškai vertintini B. T. ir V. T. teiginiai, jog šio liudytojo, kaip atsakovės darbuotojo ir dėl to suinteresuoto bylos baigtimi asmens, parodymai yra nepatikimi.
55. Pirmiau išdėstyto vertinimo nekeičia ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino D. Š. parodymų, susijusių su ginčo pastatų ir statinių neteisėtumu, tai, jog kerta gretimų sklypų ribas, yra pastatyti nesilaikant ežero apsaugos zonų tvarkos reikalavimų, o taip pat antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuotas aplinkybes. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pastatų ir statinių įrengimui žemės sklypas buvo suteiktas dar 1987-10-06, o 1988 m. dalis statinių ir įrenginių buvo baigti statyti. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai taip pat rodo, jog žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti ir žemės sklypas suformuotas 1996-12-20. Nustatyta, kad sklypo plotas yra 0,5304 ha, o minėtu LTSR ministrų tarybos 1987-10-03 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas 0,6 ha plotas. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, jog pastatų ir statinių bei žemės sklypo ribų netikslumai galėjo atsirasti būtent dėl to, kad dalis žemės sklype esančių pastatų, statinių ir kitų objektų, neatitinkančių šiuo metu nustatyto reglamentavimo, buvo pastatyti/įrengti dar iki sklypo kadastrinių matavimų atlikimo, ką pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir nurodė liudytojas D. B.. Kartu tai neleidžia daryti išvados, jog ieškovų ginčijami objektai buvo pastatyti ir įrengti pažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, juo labiau, kad tokių duomenų ieškovai nenurodė, įrodymų nepateikė, o nurodomi D. Š. parodymai bei antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuoti duomenys minėtų aplinkybių nepatvirtina.
Sutiktina su teismo argumentais, susijusiais su ginčijamų pastatų teisine registracija jų statymo bei įrengimo metu. Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog teismas pagrįstai vadovavosi nuo 1997-07-09 įsigaliojusio Statybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ STR 1.07.01:1997 (galiojusia iki 1999-10-09) A priedu bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (redakcija, galiojusi nuo 2006-04-16 iki 2008-01-06) nuostatomis bei darė pagrįstą išvadą, jog pastatų – poilsio namelių naudojimui ir eksploatavimui buvo įrengta visa reikalinga infrastruktūra ir tokiems objektams nebuvo reikalingas statybos leidimas ir jų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre. Šie duomenys, priešingai nei skunde tvirtina apeliantai, iš esmės sutampa ir su jų nurodoma Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyriaus 2017-03-28 išduotoje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma informacija, kad laikotarpiu nuo 2004-12-20 iki 2007-06-22 ši tarnyba nėra išdavusi sutikimų statybai žemės sklype, kadangi ginčo objektų statybai ir įrengimui statybos leidimai nebuvo reikalingi. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis), tačiau su tokiais argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė. Nagrinėjamoje byloje B. T. ir T. tvirtino, kad jų nurodyti UAB „NT Valdos“ šiuo metu priklausantys pastatai ir statiniai yra pastatyti neteisėtai, neturint statybos leidimų, dėl ko laikytini savavališkos statybos padariniais. Atsakovės į bylą pateikė eilę dokumentų, kuriuos, teismas pripažino įrodymais ir jų pagrindu darė išvadą dėl ginčo statinių teisėtumo, o ieškovai tai paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog ieškovai neįrodė nurodomų aplinkybių, proceso šalių įrodinėjimo naštos paskirstymo nepažeidė ir šios pareigos ieškovams neperkėlė. Dėl paminėtų motyvų tenkinti ieškovų apeliacinį skundą nėra pagrindo. Dėl kitų ieškovų B. ir V. T. apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008, Nr. 3K-3-252/2010, Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atsiliepimu į atsakovių AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „NT Valdos“ apeliacinius skundus B. T. ir T. prašo atsakovėms, vadovaujantis CPK 95 straipsniu, skirti 5 000 Eur baudą už nesąžiningą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų paskirtos baudos priteisiant jų naudai. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis bei jos proceso eigą, o taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ši civilinė byla buvo pradėta pagal ieškovų B. T. ir V. T. patikslintą ieškinį, kad atsakovės nustatytu laiku ir tvarka naudojosi joms įstatymu suteikta teise į apeliaciją, o taip pat, kad atsakovių apeliaciniai skundai yra tenkinami, sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti jų piktnaudžiavimą joms suteiktomis procesinėmis teisėmis pateikiant apeliacinius skundus, dėl ko ieškovų pareikštas prašymas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Ta aplinkybė, jog apeliacinių skundų motyvai yra analogiški, nereiškia, jog procesinėmis teisėmis naudotasi neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovių AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „NT Valdos“ apeliaciniai skundai yra tenkinami, o ieškovų apeliacinis skundas atmetamas, atsakovėms iš ieškovų B. T. ir V. T. priteisiamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės 2017-09-26 bei 2017-09-27 už apeliacinius skundus sumokėjo po 100 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovių AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „NT Valdos“ apeliaciniai skundai yra pateikti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP), o CPK 80 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai, iš ieškovų B. T. ir V. T. kiekvienai iš atsakovių priteisiama po 37,5 Eur, nes už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 75 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 4 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Taip pat atsakovėms grąžinamas jų už apeliacinius skundus permokėtas žyminis mokestis – 25 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimu ieškovų B. T. ir V. T. ieškinys toje dalyje, kurioje jis buvo tenkintas skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, yra atmetamas, sprendimo dalis, kuria jiems iš atsakovių AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „NT Valdos“ priteistos bylinėjimosi išlaidos, o iš atsakovių - pašto išlaidos valstybės naudai, naikintina (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 98 straipsnis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (16,27 Eur), priteistinos iš ieškovų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovų B. T. ir V. T. ieškinys ir atsakovė UAB „NT Valdos“ įpareigota savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius bei mokėti 25 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo; panaikinti statybą leidžiantys dokumentai – AB „Lietuvos dujos“ techninis projektas Nr. (duomenys neskelbtini) Lauko vandentiekiui ir techninei nuotakynei, objekte (duomenys neskelbtini)., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suderintas 2009-09-01, ir 2010-02-26 Statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas Nr. (duomenys neskelbtini)bei priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: ieškovų B. T. ir V. T. ieškinį šioje dalyje atmesti.
Priteisti iš ieškovų B. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovių AB „Energijos skirstymo operatorius“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) ir UAB „NT Valdos“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai po 37,5 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų bei po 8,13 ct (aštuonis eurus 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (įmokos kodas 5660).
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR Finansų ministerijos grąžinti AB „Energijos skirstymo operatorius“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), 2017 m. rugsėjo 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „NT Valdos“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) už apeliacinius skundus permokėtus 25 Eur (dvidešimt penkių Eur) žyminius mokesčius.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.