- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-25
- Bylos Nr.
- 2-242/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- ŽŪB „A. S.“
- Kategorijos
- 127.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria iškelta restruktūrizavimo byla atsakovui ŽŪB „A. S.“ pagal šios bendrovės pirmininko A. Š. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (bylos Nr. B2-1271-194/2009), bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ŽŪB „A. S.“ pirmininkas A. Š. 2009-10-28 kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui ŽŪB „A. S.“, restruktūrizavimo administratoriumi skiriant UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1-13). Ieškovas nurodė, jog dalis atsakovo skolų yra pradelsta, o dėl išieškojimo proceso vykdymo ir kitų priežasčių įmonė patiria laikinų finansinių sunkumų, tačiau bendrovė yra nenutraukusi ūkinės komercinės veiklos. 2008-12-31 balanso duomenimis, ŽŪB „A. S.“ turto vertė sudarė 15 650 317 Lt, ilgalaikiai įsipareigojimai – 3 286 220 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 3 653 948 Lt. 2009 m. rugpjūčio 28 d. įvyko ŽŪB „A. S.“ pagrindinių kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo kreditoriai, turintys iš viso 6 981 826,14 Lt reikalavimų, kas sudaro 91,43 % nuo bendros kreditorinių reikalavimų sumos (7 363 010,85 Lt). Kreditorių susirinkimas nutarė šį kreditorių susirinkimą laikyti pirmuoju, pritarti restruktūrizavimo plano metmenims, įpareigoti bendrovės atstovą kreiptis į Šiaulių apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ŽŪB „A. S.“. Taip pat kreditoriai pritarė restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai – UAB „Restrus“.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi ieškinį patenkino - iškėlė restruktūrizavimo bylą atsakovui ŽŪB „A. S.“ ir administratoriumi paskyrė UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 266-267). Teismas nurodė, jog iš pateiktos medžiagos matyti, kad atsakovas ŽŪB „A. S.“ yra veikianti įmonė, vykdanti ūkinę-komercinę veiklą. 2009 m. birželio 1 d. ŽŪB „A. S.“ visuotinis narių susirinkimas nutarė restruktūrizuoti ŽŪB „A. S.“, patvirtinti įmonės restruktūrizavimo metmenis, restruktūrizavimo administratoriumi iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo ir restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu skirti UAB „Restrus“. Šioms nuostatoms pritarė stambiausieji atsakovo kreditoriai – (duomenys neskelbtini) AB bankas, (duomenys neskelbtini) UAB, K. G., UAB (duomenys neskelbtini) . Pagal 2008 m. gruodžio 31 d. sudarytą atsakovo balansą matyti, kad ŽŪB „A. S.“ turto vertė sudaro 15 650 317 Lt, iš jų ilgalaikis turtas -11 387 069 Lt, trumpalaikis- 2 556 647 Lt. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai -3 653 948 Lt, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 3 286 220 Lt. Atsakovo įsipareigojimai kreditoriams sudaro 7 636 010,85 Lt.
Apygardos teismas nurodė, jog, atsižvelgus į pirmiau nurodytus duomenis bei į tai, kad atsakovas vykdo ūkinę-komercinę veiklą, darytina išvada, jog yra galimas įmonės restruktūrizavimas, kuris leistų atkurti įmonės mokumą, tobulinant darbo organizavimą, parduodant dalį turto bei pasinaudojant kitomis priemonėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 2 straipsnio 2 dalyje. Teismas konstatavo, kad yra visos restruktūrizavimo proceso taikymo sąlygos, nustatytos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsniuose, bei nėra pagrindo atsisakyti patvirtinti ieškovo nurodytą restruktūrizavimo administratorių, kurio kandidatūrai pritarė kreditoriai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atmesti (1 t., b. l. 274-280). Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais motyvais:
Pirmos instancijos teismas turėjo pripažinti pirmąjį atsakovo kreditorių susirinkimą, įvykusį 2009-08-28, neteisėtu, kadangi atsakovo pajininkų susirinkime, kuris galėjo įvykti ne anksčiau kaip 2009-08-17, priimtas sprendimas restruktūrizuoti ŽŪB „A. S.“ yra neteisėtas ir prieštarauja Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-07-21 ir 2009-07-31 teismo nutarčiai, draudžiančiai atsakovo pajininkui AB „A. G.“ priimti sprendimą restruktūrizuoti atsakovą. Tuo atveju, jei atsakovo pajininkų sprendimas restruktūrizuoti bendrovę priimtas anksčiau nei 2009-07-31, teismas turėjo konstatuoti, kad atsakovas nesilaikė ĮRĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatyto 10 dienų termino sušaukti pagrindinių kreditorių susirinkimą, kuris įvyko 2009-08-28. Todėl, bet kuriuo atveju, atsakovo pagrindinių kreditorių susirinkimas, kuris pripažintas pirmuoju kreditorių susirinkimu, laikytinas neteisėtu ir jo sprendimai naikintini.Sprendimus pirmajame atsakovo kreditorių susirinkime priėmė tam teisės neturintys kreditoriai. ĮRĮ 2 straipsnio 5 dalis numato, kad įmonės kreditoriais laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. Atsakovo pateiktame kreditorių sąraše nurodytų daugumos kreditorių (duomenys neskelbtini) reikalavimų įvykdymo terminai skundžiamos nutarties priėmimo dieną nebuvo suėję.ĮRĮ 4 str. 7 d. numatyta, kad pirmajam kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą restruktūrizuoti įmonę, įmonės vadovas per 5 kalendorines dienas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kadangi ĮRĮ nenumato galimybės šį terminą pratęsti, t. y. nesuteikia tokios teisės teismui, vadovaujantis CK 1.117 straipsnio 6 dalimi, jis laikytinas naikinamuoju. Atsakovo pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko 2009-08-28, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, praleidęs ĮRĮ 4 straipsnio 7 dalyje nustatytą naikinamąjį terminą.Aplinkybė, kad atsakovo restruktūrizavimo administratorius buvo paskirtas susijusių tarpusavyje asmenų iniciatyva (ŽŪB „A. S.“ pirmininkas yra susijęs su ŽŪB „A. S.“), kelia abejonių, ar toks restruktūrizavimo administratorius nėra teisiškai suinteresuotas restruktūrizavimo bylos eiga. Dėl šių priežasčių restruktūrizavimo administratorius turėtų būti pakeistas ir jo vietoje turėtų būti paskirtas apelianto siūlomas administratorius M. K., nes tik tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos visiems kreditoriams, įskaitant ir apeliantą, tinkamai apginti savo interesus ir būtų išvengta piktnaudžiavimo restruktūrizavimo procesu.
Apeliantas UAB (duomenys neskelbtini) 2009-12-14 Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė paaiškinimus dėl savo atskirojo skundo, kuriuose nurodė, jog, atsižvelgdamas į tai, kad atskirajame skunde jo siūlomas restruktūrizavimo administratorius M. K. atsisakė būti atsakovo restruktūrizavimo administratoriumi, apeliantas siūlo kitą kandidatą – UAB (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 5-11).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).
Restruktūrizavimas įmonėje atliekamas turint tikslą perskirstyti įmonės skolas ir jų apmokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta įmonės normali ūkinė veikla. ĮRĮ 3 straipsnyje numatytos sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas; 2) įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos; 3) įmonei neiškelta bankroto byla ar nepradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka (ĮRĮ 3 str.).
ĮRĮ nuostatos siūlymo restruktūrizuoti įmonę iniciatyvos teisę suteikia įmonės kreditoriams, su kuriais įmonė neatsiskaito daugiau kaip tris mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, taip pat jos vadovui (ĮRĮ 3 str. 1 p., 4 str. 1 ir 3 d.). Jeigu restruktūrizavimo procesą inicijuoja įmonės vadovas, turi būti priimtas ir įmonės dalyvių susirinkimo sprendimas dėl įmonės restruktūrizavimo (ĮRĮ 4 str. 2 ir 3 d.). Pagal ĮRĮ 4 straipsnio 2 dalį, įmonės vadovas, gavęs kreditoriaus (kreditorių) siūlymą ir įmonės dalyvių susirinkimo sprendimą, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų sušaukia pagrindinių kreditorių susirinkimą ir jam pateikia įmonės restruktūrizavimo plano metmenis. Jei pagrindiniai kreditoriai šiame susirinkime atstovauja ne mažiau kaip pusei visų kreditorių bendros reikalavimų sumos, jie gali priimti nutarimą šį kreditorių susirinkimą laikyti pirmuoju. Pirmajam kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą restruktūrizuoti įmonę, įmonės vadovas per 5 kalendorines dienas pateikia pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. ĮRĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas iškelia restruktūrizavimo bylą, jeigu yra šio įstatymo 3 ir 4 straipsniuose nurodytos sąlygos (ĮRĮ 4 str. 1 ir 7 d., 5 str. 1 ir 4 d.).
Apeliantas nepagrįstai atskirajame skunde teigia, jog atsakovo vadovas neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovo kreditorių susirinkimo, įvykusio 2009-08-28, priimto sprendimo pagrindu, dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-07-21 ir 2009-07-31 nutartimis uždraudimo atsakovo pajininkui AB „A. G.“ priimti sprendimus dėl atsakovo restruktūrizavimo.
Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo įsiteisėjusia 2009 m. liepos 21 d. nutartimi, patikslinta to paties teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartimi, AB „A. G.“ ar jo įgaliotiems ir kitiems asmenims, kuriems gali būti perduotos pajų suteikiamos turtinės ir neturtinės teisės, uždrausta balsuoti bendrovių narių susirinkimuose dėl restruktūrizavimo (1 t., b. l. 301-306). Tačiau nagrinėjamu atveju visuotinis ŽŪB „A. S.“ susirinkimas, kuriame buvo nutarta pradėti įmonės restruktūrizavimo procesą, įvyko 2009 m. birželio 1 d. (1 t., b. l. 102-104), t. y. iki paminėtų Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutarčių priėmimo. Be to, iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 21 d. ir 2009 m. liepos 31 d. nutarčių, o taip pat Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria paliktos nepakeistos minėtos teismo nutartys, matyti, jog draudimas balsuoti AB „A. G.“ bendrovių narių susirinkimuose, priimant sprendimus dėl restruktūrizavimo, netaikytinas naujiems savininkams, kuriems bus parduoti areštuoti pajai.
Negali būti pagrindu panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir apelianto nurodytas argumentas dėl nesilaikymo ĮRĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatyto 10 dienų termino sušaukti pagrindinių kreditorių susirinkimą. Nors, bylos duomenimis, šis terminas buvo praleistas (1 t., b. l. 8-13, 102-103), tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šis pažeidimas nėra esminis ir nesudaro pagrindo teigti apie neteisėtų sprendimų priėmimą kreditorių susirinkime. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantui buvo žinoma apie atsakovo ketinimą kelti restruktūrizavimo bylą, jis dalyvavo minėtame 2009-08-28 kreditorių susirinkime ir išreiškė savo poziciją visais jame svarstytais klausimais, tarp jų ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimu (1 t., b. l. 8-13).
Nesudaro pagrindo pripažinti neteisėta ir naikintina skundžiamą teismo nutartį ir apelianto argumentai dėl dalyvavimo minėtame kreditorių susirinkime dalies kreditorių, kurių reikalavimo įvykdymo terminas nebuvo suėjęs. Bylos duomenimis, vienas iš apelianto nurodomų kreditorių (duomenys neskelbtini) bankas, pagal ĮRĮ 2 straipsnio 9 dalies nuostatas, yra laikomas pagrindiniu kreditoriumi, todėl jis turėjo teisę dalyvauti kreditorių susirinkime ir spręsti restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis ci. byloje Nr 2-1468/2009). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vien šio kreditoriaus, kuris pritarė kreipimuisi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, reikalavimų suma (2 963 309,88 Lt) sudaro apie 42 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų, o prieš kreipimąsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pasisakė tik apie 3 proc. balsų turinčių dalyvavusių kreditorių (b. l. 8, 11). Todėl net ir tuo atveju, jei apelianto nurodyti kiti du kreditoriai (UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) ), apelianto teigimu, nebūtų turėję teisės balsuoti kreditorių susirinkime, jame dalyvavusių ir už kreipimąsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo balsavusių kitų kreditorių balsų būtų daugiau negu pusė visų susirinkime dalyvavusių kreditorių (ĮRĮ 4 str. 4 d.).
Nors ir nebuvo laikytasi ĮRĮ 4 straipsnio 7 dalyje nustatyto 5 dienų termino pareiškimui teismui paduoti po kreditorių susirinkimo priimto nutarimo restruktūrizuoti įmonę, tačiau apeliantas nepagrįstai teigia, kad minėtas terminas yra naikinamasis, o dėl jo pažeidimo neteisėta skundžiama teismo nutartis.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonės restruktūrizavimo sėkmė priklauso nuo laiku vykstančio proceso pradžios, tačiau termino pažeidimai neturėtų užkirsti kelio įmonės restruktūrizavimui bei juo siekiamų tikslų - ūkinės komercinės veiklos tęstinumo, jos išsaugojimo ir plėtojimo, skolų sumokėjimo, mokumo atkūrimo bei bankroto išvengimo (ĮRĮ 1 str. 2 d.), kadangi faktą, ar įmonė bus restruktūrizuojama, nulemia tai, ar kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 15 str. 4 d., 24 str.; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1449/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1464/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-60/2010).
Nepagrįstas ir apelianto atskirojo skundo motyvas, susijęs su pirmosios instancijos teismo paskirto restruktūrizavimo administratoriaus, kurį pasiūlė ieškovas, galimu teisiniu suinteresuotumu įmonės restruktūrizavimo eiga.
Įstatymas apibrėžia ratą asmenų, kurie turi teisę pasiūlyti teismui administratoriaus kandidatūrą, tarp kurių yra ir įmonės vadovas (ĮRĮ 17 str. 1 d.). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vien ta aplinkybė, jog administratoriaus kandidatūrą pasiūlė byloje suinteresuotas asmuo, negali būti laikoma reikšminga, jeigu neegzistuoja objektyvių duomenų dėl siūlomo paskirti bankroto (restruktūrizavimo) administratoriaus galimo šališkumo, neobjektyvumo, nesąžiningumo ar kitų aplinkybių, verčiančių daryti pagrįstą išvadą dėl galimo netinkamo administravimo paslaugų teikimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-04-23 nutartis civ. byloje Nr. 2-468/2009). Nagrinėjamoje byloje nėra tokių duomenų, jų nepateikė ir apeliantas (CPK 178 str. 314 str.), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti paskirto administratoriaus tinkamumu.
Dėl pirmiau nurodytų motyvų, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį.