- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2009-12-17
- Bylos Nr.
- 2-1464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė, Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- žemės ūkio bendrovei „Agrowill Želsvelė“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litagros prekyba“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria iškelta restruktūrizavimo byla, civilinėje byloje Nr. B2-2864-436/2009 pagal ieškovo žemės ūkio bendrovės „Agrowill Želsvelė“ vadovo valdybos pirmininko M. K. ieškinį atsakovui žemės ūkio bendrovei „Agrowill Želsvelė“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ vadovas valdybos pirmininkas M. K. 2009 m. rugsėjo 4 d. pateikė teismui ieškinį atsakovui ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo šiai įmonei. Ieškinyje nurodė, kad dėl grūdų ir pieno supirkimo kainų kritimo įmonė šiuo metu turi laikinų finansinių sunkumų, kurie trukdo bendrovei sėkmingai vystyti ūkinę komercinę veiklą, bendrovė turi dalį uždelstų finansinių įsipareigojimų, yra paėmusi nemažai kreditų iš finansinių institucijų. Iškėlus bendrovei restruktūrizavimo bylą bei įgyvendinus pateikiamuose restruktūrizavimo plano metmenyse numatytas priemones, bendrovė galės išsaugoti ir toliau plėtoti ūkinę veiklą, atkurti ilgalaikį mokumą, įvykdyti likusius įsipareigojimus kreditoriams, išsaugoti darbuotojų darbo vietas bei išvengti bankroto. Šiuo metu bendrovės skolos kreditoriams sudaro 13 772 959,96 Lt, kurių dalis yra uždelsta. Įvertinus susidariusią situaciją, buvo nuspręsta inicijuoti bendrovės restruktūrizavimo procedūrą: 2009 m. birželio 1 d. bendrovės narių visuotinis susirinkimas pritarė restruktūrizavimui, restruktūrizavimo plano metmenims. 2009 m. birželio 20 d. pagrindinių kreditorių susirinkimas nutarė jį laikyti pirmuoju, pritarė restruktūrizavimo plano metmenims, įpareigojo bendrovės atstovą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, taip pat pritarė restruktūrizavimo administratoriaus UAB „Valnetas“ kandidatūrai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškinį tenkino, iškėlė ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ restruktūrizavimo bylą bei administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“. Nurodė, kad iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro 13 772 959,96 Lt, dalis jų uždelsta daugiau kaip tris mėnesius. ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos. Duomenų apie įmonei pradėtą bankroto procesą teismo ar ne teismo tvarka teismas neturi. Iš ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ pirmojo kreditorių susirinkimo, įvykusio 2009 m. birželio 20 d., protokolo teismas nustatė, kad kreditoriai, turintys 71,19 % nuo bendros kreditorinių reikalavimų sumos, pritarė siūlymams pradėti įmonės restruktūrizavimo procesą, pritarė restruktūrizavimo plano metmenims, pritarė restruktūrizavimo administratoriaus UAB „Valnetas“ kandidatūrai, patvirtino administravimo išlaidų sąmatą. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas nustatė, kad ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ turi laikinų sunkumų ir yra Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 3 ir 4 straipsniuose nurodytos sąlygos restruktūrizavimo procesui taikyti, todėl, siekiant išvengti įmonės bankroto ir atkurti įmonės mokumą, ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ iškėlė restruktūrizavimo bylą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu UAB „Litagros prekyba“ prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartį dėl restruktūrizavimo bylos ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ iškėlimo panaikinti ir pareiškimą atmesti. Skundą grindžia šiais motyvais:
1. Atsakovo skola UAB „Litagros prekyba“ 2009 m. rugpjūčio 4 d. sudarė 1 048 564,29 Lt. Šios skolos grąžinimas yra užtikrintas UAB „AWG investment 1“ turto įkeitimu, todėl pagal ĮRĮ 2 straipsnio 9 dalį UAB „Litagros prekyba“ laikytina pagrindiniu atsakovo kreditoriumi, tačiau apeliantui apie vykusį atsakovo pagrindinių kreditorių susirinkimą pranešta nebuvo. Prašymas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu įmonės kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą ir toks sprendimas priimtas pirmajame kreditorių susirinkime arba pirmajam kreditorių susirinkimui prilygintame visų pagrindinių kreditorių susirinkime, jei pagrindiniai kreditoriai atstovauja daugiau nei ½ bendros kreditorių reikalavimų sumos, arba pagrindinių kreditorių yra daug ir yra sunkumų juos surinkti – gavus raštiškus visų kreditorių, kurių kiekvieno reikalavimai sudaro daugiau kaip 1/5 visos į apskaitą įtrauktų reikalavimų sumos, o šių reikalavimų bendra suma – ne mažiau kaip ½ bendros reikalavimų sumos, sutikimas. ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas į pirmąjį susirinkimą kviesti visus kreditorius. Apeliantas apie šaukiamą susirinkimą jokio pranešimo negavo, apie tai nebuvo paskelbta ir laikraštyje, todėl, apelianto nuomone, pareiškimas dėl atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismui pateiktas neįvykus pirmajam kreditorių susirinkimui. Pagal ĮRĮ 2 straipsnio 9 dalį pareiškėjas laikomas pagrindiniu atsakovo kreditoriumi, nes jo reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas įkeitimu, tačiau apeliantas nėra gavęs jokio rašytinio pranešimo ar informacijos apie pagrindinių atsakovo kreditorių susirinkimą. Apeliantas ne kartą raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudama įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir grąžinti skolas, tačiau šie įsipareigojimai nebuvo įvykdyti. Apeliantui nebuvo pranešta apie ketinimą kelti restruktūrizavimo bylą. Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateiktas pažeidžiant imperatyvias teisės normas, neįvykdžius būtinų sąlygų restruktūrizavimo bylai iškelti.
2. Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo pateiktas praleidus ĮRĮ 4 straipsnio 7 dalyje numatytą 5 dienų naikinamąjį terminą, nes iš ginčijamos nutarties matyti, kad kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta restruktūrizuoti įmonę, vyko 2009 m. birželio 20 d., o į teismą buvo kreiptasi tik 2009 m. rugsėjo 4 d., tai yra praėjus 2,5 mėnesio.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi buvo atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui, kadangi vieno iš kreditorių AB DnB NORD banko įsipareigojimų įvykdymo terminas yra 2016 m. rugsėjo 24 d. ir jis negali būti laikomas kreditoriumi ĮRĮ 2 straipsnio 5 dalies prasme. Ši nutartis nebuvo apskųsta ir ji įsiteisėjo. Nepaisant minėtų aplinkybių ir nesant papildomų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas laikytinas kreditoriumi ĮRĮ prasme, teismas rėmėsi to paties 2009 m. birželio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimais ir ginčijama nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą. Restruktūrizavimas yra skirtas ginti ir tenkinti įmonės kreditorių interesus, tačiau atsakovas ne tik nevykdo savo prievolių ir įsipareigojimų, o akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ prašo nutraukti apeliacinį procesą, o, šio prašymo netenkinus, atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepažeidžia apelianto teisių, todėl pareikštas atskirasis skundas pateiktas asmens, neturinčio materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes restruktūrizavimo bylos iškėlimas nepablogins jo teisių. Priešingai, iškėlus restruktūrizavimo bylą, kreditorius turi daugiau garantijų, nes administratorius patikrina ir gali ginčyti įmonės nenaudingus sandorius, finansiniai reikalavimai gali būti tenkinami tik ĮRĮ nustatyta tvarka, sandorių sudarymą prižiūri administratorius ir teismas. Ieškovas taip pat atkreipia dėmesį, kad UAB „Litagros prekyba“ pirmiausia pritarė restruktūrizavimo procesui ir atsakovo administratoriumi prašė skirti UAB „Jonvita“, tačiau teismui iškėlus restruktūrizavimo bylą, pakeitė gynybos taktiką. Restruktūrizavimo bylai iškelti buvo visi materialiniai ir procesiniai pagrindai, kurie yra numatyti ĮRĮ. Apie būsimą restruktūrizavimo procesą ir kreditorių susirinkimą apeliantas buvo informuotas per antstolį siunčiant atitinkamą pranešimą, tačiau apeliantas atsisakė jį priimti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Šioje byloje nagrinėjamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškėlė ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ restruktūrizavimo bylą.
Teisėjų kolegija, spręsdama, ar ginčijama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pastebi, kad restruktūrizavimas įmonėje atliekamas turint tikslą perskirstyti įmonės skolas, jų sumokėjimo terminus ir tvarką tam, kad būtų išvengta įmonės bankroto, atkurta normali įmonės ūkinė komercinė veikla. Šio proceso tikslas – sudaryti sąlygas finansinių sunkumų turinčioms įmonėms tęsti įmonės veiklą, sudaryti geresnes sąlygas išsaugoti darbo vietas, geriau apsaugoti tiek įmonės kreditorių, tiek ir pačios įmonės bei jos darbuotojų interesus.
Įmonių restruktūrizavimo įstatymas nustato sąlygas, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas; 2) įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos; 3) įmonei neiškelta bankroto byla ar nepradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka (ĮRĮ 3 str.).
ĮRĮ nuostatos siūlymo restruktūrizuoti įmonę iniciatyvos teisę suteikia įmonės kreditoriams, su kuriais įmonė neatsiskaito daugiau kaip tris mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, taip pat jos vadovui (ĮRĮ 3 str. 1 p., 4 str. 1 ir 3 d.). Jeigu restruktūrizavimo procesą inicijuoja įmonės vadovas, turi būti priimtas ir įmonės dalyvių susirinkimo sprendimas dėl įmonės restruktūrizavimo (ĮRĮ 4 str. 2 ir 3 d.). Įmonės vadovas, gavęs dalyvių susirinkimo sprendimą, ne vėliau kaip per 10 dienų sušaukia pagrindinių kreditorių susirinkimą ir jam pateikia įmonės restruktūrizavimo plano metmenis. Jei pagrindiniai kreditoriai šiame susirinkime atstovauja ne mažiau kaip pusei visų kreditorių bendros reikalavimų sumos, jie gali priimti nutarimą šį kreditorių susirinkimą laikyti pirmuoju. Nutarimui priimti reikia, kad už jį balsuotų ne mažiau kaip pusė visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių (ĮRĮ 4 str. 2 d.). Taigi tam, kad pagrindinių kreditorių susirinkimo nutarimas restruktūrizuoti įmonę būtų galiojantis, reikia, kad susirinkime dalyvautų ne mažiau kaip pusė visų balso teisę turinčių kreditorių balsų ir iš jų ne mažiau kaip pusė balsuotų už tokio nutarimo priėmimą. Tuo atveju, kai nesilaikoma įmonės kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos, t. y. kai ne visi pagrindiniai įmonės kreditoriai informuojami apie įvyksiantį kreditorių susirinkimą, pranešime apie kreditorių susirinkimą netinkamai nurodomas jų reikalavimų dydis atsakovui, apie susirinkimą jie informuojami netinkamu būdu, pažeidžiant įstatyme nustatytą susirinkimo sušaukimo terminą, arba nesilaikoma susirinkimo vedimo tvarkos, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, pripažįstama, jog pažeista įstatyme nustatyta susirinkimo sušaukimo ar vedimo tvarka. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, vien tokių pažeidimų konstatavimo faktas savaime nesudaro pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir dėl to neiškelti įmonei restruktūrizavimo bylos. Teismas, remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, turėtų nustatyti, ar padaryti pažeidimai lėmė neteisėtų sprendimų priėmimą kreditorių susirinkime. Pirmajam kreditorių susirinkimui nutarus pritarti įmonės restruktūrizavimui ir kreiptis į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareiškimą teismui turi paduoti įmonės vadovas, o, jam nevykdant šio nutarimo, tokį pareiškimą teismui turi teisę pateikti ir patys kreditoriai (ĮRĮ 4 str. 1 ir 7 d., 5 str. 1 ir 4 d.).
ĮRĮ 7 straipsnio antrojoje dalyje nurodyti trys atsisakymo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą pagrindai. Nustačius bent vieną pagrindą sudarančias aplinkybes, turi būti atsisakoma kelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Kiekvieną iš šių pagrindų sudaro skirtingo pobūdžio aplinkybės: vieną pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su įmonės kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, reikalavimų patenkinimu iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo, kitą pagrindą - tai, kad nėra ĮRĮ 3 straipsnyje nustatytų visų įmonės restruktūrizavimo proceso taikymo sąlygų arba iš esmės pažeistos siūlymo kelti restruktūrizavimo bylą sąlygos, nepriimti atitinkami sprendimai, kurie yra būtini siekiant iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, o trečias pagrindas susijęs su įmonei iškelta bankroto byla. Teismas, nustatęs visas restruktūrizavimo bylai iškelti būtinas sąlygas ir nenustatęs nė vieno atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindo, turėtų tenkinti pareiškimą ir iškelti restruktūrizavimo bylą.
Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį tuo pagrindu, kad jis yra pagrindinis atsakovo kreditorius (ĮRĮ 2 str. 9 d.), tačiau jam nebuvo pranešta apie vykusį pagrindinių atsakovo kreditorių susirinkimą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ visuotinis narių susirinkimas 2009 m. birželio 1 d. priėmė nutarimą, kuriuo nuspręsta pritarti bendrovės restruktūrizavimo procesui bei pritarti bendrovės restruktūrizavimo plano metmenims (t. 1, b. l. 94-96). 2009 m. birželio 20 d. vyko pagrindinių atsakovo kreditorių susirinkimas, kuriame raštu balsavo du iš trijų pagrindinių atsakovo kreditorių, tai yra UAB „Žemės vystymo fondas 20“ ir AB DnB NORD bankas. Tarp atsakovo pagrindinių kreditorių yra nurodytas ir apeliantas, kurio atstovas 2009 m birželio 19 d. 10.50 val. atsisakė priimti iš antstolio pranešimą-pasiūlymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, balsavimo raštu biuletenį ir restruktūrizavimo plano metmenis su priedais, iš viso 38 lapų (t. 1, b. l. 38).
Teisėjų kolegija, vertindama šias pranešimo apie šaukiamą pagrindinių kreditorių susirinkimą aplinkybes, sutinka, kad nebuvo visiškai laikomasi ĮRĮ numatytų pagrindinių kreditorių šaukimo tvarkos ir terminų, susirinkimas sušauktas praėjus 20 dienų po bendrovės dalyvių sprendimo, o apeliantui dokumentus, susijusius su įmonės restruktūrizavimu, buvo bandyta įteikti dieną prieš turintį įvykti kreditorių susirinkimą, tačiau mano, kad šie pažeidimai nėra esminiai ir nesudaro pagrindo spręsti, kad jie lėmė neteisėtų sprendimų priėmimą kreditorių susirinkime. Kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantui buvo žinoma apie atsakovo ketinimą kelti restruktūrizavimo bylą, tačiau jis, nors ir pavėluotai, gavo pranešimą apie tokio klausimo svarstymą, atsisakė jį priimti, jokių priemonių, kad apgintų savo teises, nesiėmė, nepateikė jokio prieštaravimo, nepareikalavo ilgesnio laiko susipažinti su pateiktais dokumentais.
Apeliantas ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ginčija ir tuo pagrindu, kad buvo pažeistas ĮRĮ 4 straipsnio 7 dalyje nustatytas 5 dienų terminas pareiškimui teismui paduoti po to, kai kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą restruktūrizuoti įmonę. Apelianto nuomone, šis terminas yra naikinamasis ir jam pasibaigus atsakovas neturi teisės kreiptis į teismą su pareiškimu. Teisėjų kolegija nesutinka su šia apelianto nuomone, kad ĮRĮ įtvirtintas terminas pareiškimui teismui paduoti yra naikinamasis. Be to, kaip nustatyta iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, jau 2009 m. birželio 30 d. buvo sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui, tačiau teismui nustačius trūkumų, pareiškimą buvo atsisakyta priimti. Ta aplinkybė, kad pakartotinai kreipdamasis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovas praleido įstatyme numatytą penkių dienų terminą reiškia, kad nebuvo tinkamai laikytasi kreipimosi į teismą terminų, tačiau šis pažeidimas negali būti vertinamas kaip turintis įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Apelianto argumentas, kad kreditorių susirinkimo nutarimas negalėjo būti pateiktas teismui dėl to, kad UAB „Litagros prekyba“ nebuvo pranešta apie šaukiamą susirinkimą, atmetamas, nes kolegija jau pasisakė dėl pranešimo apeliantui aplinkybių ir tokį tvarkos ir terminų pažeidimą laikė neturinčiu esminės įtakos sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad restruktūrizavimo sėkmė priklauso nuo laiku vykstančio proceso pradžios, todėl formalūs pažeidimai ir byloje dalyvaujančių asmenų įtraukimas dėl to į teisminius procesus ir ginčus neturėtų būti vertinami labiau negu tikslas išsaugoti įmonės veiklą, darbo vietas, kurio siekiama restruktūrizavimo procesu, o ypač šiuo Lietuvos ūkiui sunkiu laikotarpiu. Teisėjų kolegijos nuomone, restruktūrizavimo procesas pirminėje stadijoje iškelti restruktūrizavimo bylą neturėtų užtrukti ilgai dėl teisminių ginčų, nes iš esmės faktą, ar įmonė bus restruktūrizuojama, nulemia tai, ar kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 15 str. 4 d., 24 str.).
UAB „Litagros prekyba“ nutartį ginčija ir dėl to, kad byloje nėra duomenų, jog pagrindinių kreditorių susirinkime dalyvavusio ir už restruktūrizavimo bylos iškėlimą balsavusio kreditoriaus AB DnB NORD banko reikalavimo įvykdymo terminas nėra pasibaigęs. Kolegija pastebi, kad šis kreditorius pagal ĮRĮ 2 straipsnio 9 dalies nuostatas yra laikomas pagrindiniu, todėl jis turėjo teisę dalyvauti kreditorių susirinkime ir spręsti dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Pateikdamas papildomus paaiškinimus teismui, apeliantas ginčija pagrindinių kreditorių susirinkimo nutarimo, o kartu ir ginčijamos nutarties teisėtumą tuo pagrindu, kad nutarimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmė kreditorius UAB „Žemės valdymo fondas 20“, kurio ryšiai su atsakovu ir reikalavimo dydis kelia abejonių. Nors minėti apelianto argumentai nėra išdėstyti pateiktame atskirajame skunde, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nagrinėjamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas, pasisako ir dėl šių apelianto argumentų.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kreditoriaus UAB „Žemės valdymo fondas 20“ reikalavimo dydžio, pastebi, kad konkrečių kreditorių reikalavimo dydį restruktūrizavimo byloje tvirtina teismas, iškėlęs restruktūrizavimo bylą, todėl apeliantas galės ginčyti šio kreditoriaus reikalavimo dydį. Tuo atveju, jeigu bus patvirtintas mažesnis UAB „Žemės valdymo fondas 20“ reikalavimas, apelianto reikalavimas, kurį taip pat turės patvirtinti teismas, sudarys didesnį procentą nuo bendros kreditorių reikalavimų sumos ir apeliantas galės ginti savo teises restruktūrizavimo plano svarstymo ir patvirtinimo stadijoje, galės nesutikti su plano nuostatomis, kurios, jo nuomone, pažeidžia jo teises.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis, kuria ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ iškelta restruktūrizavimo byla, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.