- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-21
- Bylos Nr.
- 2-60/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- žemės ūkio bendrovės ,,A. S.“
- Atsakovas
- žemės ūkio bendrovei ,,A. S.“
- Kategorijos
- 127.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo žemės ūkio bendrovės ,,A. S.“ direktoriaus V. N. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, civilinėje byloje Nr. 2-666-280/2009 pagal ieškovo žemės ūkio bendrovės ,,A. S.“ direktoriaus V. N. ieškinį atsakovui žemės ūkio bendrovei ,,A. S.“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ŽŪB „A. S.“ direktorius V. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ŽŪB ,,A. S.“, restruktūrizavimo administratoriumi iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo siūlė skirti UAB „B.“, taip pat prašė taikyti atsakovui ŽŪB ,,A. S.“ laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas nurodė, kad ŽŪB „A. S.“ turi laikinų finansinių sunkumų, kurie trukdo bendrovei sėkmingai vystyti ūkinę-komercinę veiklą. Bendrovė turi pradelstų finansinių įsipareigojimų, yra paėmusi nemažai kreditų iš finansų institucijų. Ieškinio padavimo dieną ŽŪB „A. S.“ įsiskolinimai kreditoriams (tame tarpe ilgalaikiai) sudaro 20 483 739 Lt, tačiau bendrovė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisinę situaciją, buvo nuspręsta inicijuoti ŽŪB „A. S.“ restruktūrizavimo procesą: paruošti restruktūrizavimo plano metmenys, 2009 m. birželio 1 d. įvyko visuotinis ŽŪB „A. S.“ dalyvių susirinkimas, 2009 m. birželio 20 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kuriuose pritarta įmonės restruktūrizavimui. Ieškovas nurodė, kad ŽŪB „A. S.“ atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) nustatytus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. spalio 27 d. nutartimi atsisakė iškelti ŽŪB ,,A. S.“ restruktūrizavimo bylą. Teismas, pažymėjęs, kad restruktūrizavimo procesas reiškia ūkinės veiklos rūšies pakeitimo, gamybos modernizavimo, darbo organizavimo tobulinimą, įmonės turto ar jo dalies pardavimo, kitų įmonių turto priėmimo jas jungiant ar skaidant, techninių, ekonominių bei organizacinių priemonių, skirtų įmonės mokumui atkurti, įgyvendinimas, įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžio bei vykdymo terminų pakeitimas, nurodė, kad pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse aiškesnių priemonių, išskyrus sutarties su UAB „L.P.“ peržiūrėjimą, nenurodyta, išsakytos tik deklaracijos, pateikta bendra informacija apie bendrovę, nurodyta, kad numatoma gauti naujus kreditus, išmokas iš ES, bus siekiama sudaryti naujas finansinio lizingo sutartis. Metmenyse atsispindi tik įprastinė kiekvienos įmonės veikla, tačiau visiškai neįvertinta bendrovės sunki finansinė būklė. Teismas, pažymėjęs, kad nors ĮRĮ nenustato konkrečių reikalavimų įmonės restruktūrizavimo plano metmenų parengimui, jų turiniui ir formai, išskyrus būtinumą nurodyti planuojamą įmonės restruktūrizavimo laikotarpį, metmenyse atspindimi tik bendriausi pagrindiniai planuojamo restruktūrizavimo proceso bruožai, nurodė, kad vis dėlto metmenų pagrindu turėtų būti daroma pagrįsta prielaida, jog restruktūrizuojama įmonė sugebės pašalinti laikinus finansinius sunkumus. Teismas padarė išvadą, kad šioje byloje to daryti negalima, nes metmenų turinys neatspindi įmonės ateities perspektyvų, be to, ieškinyje ir restruktūrizavimo metmenyse nurodyta, jog darbo organizavimo pakeitimai jau yra pradėti anksčiau, tačiau bendrovės finansinė padėtis nepaisant to blogėja. Teismas sprendė, kad iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, jog ŽŪB „A. S.“ turi laikinų finansinių sunkumų, nes aptarta bendrovės finansinė padėtis akivaizdžiai liudija bendrovės nemokumą: skolos viršija bendrovės turimą turtą, visas tiek materialus, tiek nematerialus turtas yra įkeistas ar areštuotas, apsunkintas skolomis, o skolos kreditoriams nuolat auga, iš ūkinės komercinės veiklos gaunamos pajamos neužtikrina galimybės atlikti visus einamus mokėjimus (įmokos VSDF biudžetui atidėtos iki bus realizuotas javų derlius). Taigi ŽŪB „A. S.“ finansiniai sunkumai nėra laikini, bendrovė yra nemoki. Trečiasis asmuo UAB „L.P.“ 2009 m. gegužės 18 d. raštu atsakovą įspėjo, kad bus inicijuojama bankroto byla, jei nebus sumokėta 859 178,04 Lt skola. Teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo metmenis kartu su pranešimu apie susirinkimą bendrovės pagrindiniai kreditoriai gavo paskutinę dieną iki bendrovės kreditorių susirinkimo pradžios, todėl vargu ar galėjo į juos įsigilinti, įvertinti bendrovės finansinę būklę ir suvokti, kad restruktūrizavimo proceso metu bus išvengta bankroto. UAB „L.P.“ pranešimo nepriėmė, žinodama, kad nespės išsiaiškinti tikrosios padėties. Teismas nurodė, kad ŽŪB „A. S.“, siekdama išvengti bankroto procedūrų, inicijuoja restruktūrizavimo bylą, iš esmės neturėdama jokių realių galimybių sumokėti skolas pagal sutartis, kurios yra sudarytos ne tik bendrovės, bet ir kitų AB „A. G.“ dukterinių įmonių interesais ir už jų skolas. Visos įmonės turi finansinių sunkumų, joms inicijuojamos tai bankroto, tai restruktūrizavimo bylos, todėl į šią griūtį pateko ir ŽŪB „A. S.“, kuri, akivaizdu, savo galimybėmis negali išsaugoti veiklos ir sumokėti skolų. Teismas įvertino ir faktą, kad teismo nutartimi ŽŪB „A. S.“ uždrausta priimti sprendimus dėl restruktūrizavimo ar bankroto. Kol minėta nutartis nepanaikinta, bendrovės restruktūrizavimo plano tvirtinimas negalimas, nes priešingu atveju bus pažeistos kito teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas sprendė, kad, remiantis byloje esančiais įrodymais ir išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog nėra ĮRĮ 3 ir 4 straipsniuose nustatytų sąlygų ir pagrindų ŽŪB ,,A. S.“ restruktūrizavimo bylos iškėlimui.
Šalies argumentai
Ieškovas ŽŪB ,,A. S.“ direktorius V. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti ŽŪB ,,A. S.“ restruktūrizavimo bylą. Nurodo šiuos argumentus:
Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ŽŪB ,,A. S.“ atitinka visus reikalavimus, numatytus ĮRĮ, tačiau nepagrįstai neiškėlė atsakovui restruktūrizavimo bylos.Teismo išvada, kad pagrindiniai kreditoriai neturėjo galimybės tinkamai pasiruošti pagrindinių kreditorių susirinkimui ir/ar tinkamai pareikti savo pozicijos, yra nepagrįsta ir neteisėta, nes iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pagrindiniai kreditoriai tinkamai pasiruošė pagrindinių kreditorių susirinkimui ir jame dalyvavo. Be to, teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka ir laikotarpiu nuo ieškovo pareiškimo pateikimo teismui iki bylos išnagrinėjimo visi pagrindiniai kreditoriai turėjo galimybę pateikti teismui savo poziciją dėl ŽŪB ,,A. S.“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo.Teismas neteisingai išaiškino ĮRĮ nuostatas dėl restruktūrizavimo plano metmenims keliamų reikalavimų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Įmonės restruktūrizavimo plano metmenys, pagal ĮRĮ, yra gairės, kuriose pateikiama informacija apie esamą įmonės ūkinę-finansinę padėtį ir kurių pagrindu vėliau yra rengiamas įmonės restruktūrizavimo planas, kuriame jau detaliai aptariamos visa tolesnė įmonės finansinės veiklos gerinimo struktūra ir priemonės. ĮRĮ nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad teismui pateikiamuose metmenyse nereikalaujama nurodyti konkrečių ir apibendrintų sprendimų dėl įmonės finansinės padėties pagerėjimo įmonės restruktūrizavimo proceso metu.Teismas nepagrįstai atsisakė kelti įmonei restruktūrizavimo bylą dėl įmonės nemokumo. Pirma, teismas išvadą, kad įmonė yra nemoki, padarė, neįvertinęs visų įmonės finansinės apskaitos dokumentų. Antra, pagal ĮRĮ, restruktūrizavimo byla keliama būtent dėl įmonės mokumo atkūrimo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nepagrįstai sprendė klausimą dėl galimo įmonės mokumo ateityje, t. y. tuo atveju, jeigu įmonei būtų iškelta restruktūrizavimo byla.
Atsiliepimas
Kreditorius AB D.N. bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą patenkinti. Nurodo, kad sutinka su visais apelianto argumentais.
Kreditorius UAB ,,L.P.“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad nėra ĮRĮ numatytų sąlygų restruktūrizavimo procesui pradėti, restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka jiems keliamų reikalavimų, apelianto finansiniai sunkumai – nuolatiniai.
UAB ,,Žemės vystymo fondas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą patenkinti. Nurodo, kad jis yra vienas iš pagrindinių ŽŪB ,,A. S.“ kreditorių, pritarusių įmonės restruktūrizavimui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Restruktūrizavimas įmonėje atliekamas turint tikslą perskirstyti įmonės skolas ir jų apmokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta įmonės normali ūkinė veikla. ĮRĮ 3 straipsnyje numatytos sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas; 2) įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos; 3) įmonei neiškelta bankroto byla ar nepradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka.
ĮRĮ nuostatos siūlymo restruktūrizuoti įmonę iniciatyvos teisę suteikia įmonės kreditoriams, su kuriais įmonė neatsiskaito daugiau kaip tris mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, taip pat jos vadovui (ĮRĮ 3 str. 1 p., 4 str. 1 ir 3 d.). Jeigu restruktūrizavimo procesą inicijuoja įmonės vadovas, turi būti priimtas ir įmonės dalyvių susirinkimo sprendimas dėl įmonės restruktūrizavimo (ĮRĮ 4 str. 2 ir 3 d.). Pagal ĮRĮ 4 straipsnio 2 dalį įmonės vadovas, gavęs kreditoriaus (kreditorių) siūlymą ir įmonės dalyvių susirinkimo sprendimą, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų sušaukia pagrindinių kreditorių susirinkimą ir jam pateikia įmonės restruktūrizavimo plano metmenis. Jei pagrindiniai kreditoriai šiame susirinkime atstovauja ne mažiau kaip pusei visų kreditorių bendros reikalavimų sumos, jie gali priimti nutarimą šį kreditorių susirinkimą laikyti pirmuoju; pagal ĮRĮ 4 straipsnio 3 dalį siūlymą restruktūrizuoti įmonę pagrindiniams kreditoriams raštu gali pateikti įmonės vadovas, jei dėl šio siūlymo yra priimtas įmonės dalyvių susirinkimo sprendimas, prie siūlymo pridedami įmonės restruktūrizavimo plano metmenys; pagal ĮRĮ 4 straipsnio 7 dalį, pirmajam kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą restruktūrizuoti įmonę, įmonės vadovas per 5 kalendorines dienas pateikia pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. ĮRĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas iškelia restruktūrizavimo bylą, jeigu yra šio įstatymo 3 ir 4 straipsniuose nurodytos sąlygos.
ĮRĮ 8 str. nurodyta, kad jeigu pareiškimas iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą yra pateikiamas tuo metu, kai teisme nagrinėjamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau teismo nutartis iškelti bankroto bylą dar nepriimta, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimas sustabdomas iki tol, kol bus priimta nutartis iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti. Be to, ĮRĮ 8 str. numatyta, kad jeigu pareiškimas iškelti įmonei bankroto bylą pateikiamas priėmus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas sustabdomas iki tol, kol bus priimta nutartis iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti. Taigi įstatymų leidėjas restruktūrizavimui teikia aiškų prioritetą bankroto atžvilgiu, o šių procesų inicijavimui esminės įtakos turi įmonės dalyvių ir kreditorių valia.
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. spalio 27 d. nutartimi atsisakė ŽŪB „A. S.“ iškelti restruktūrizavimo bylą, nes padarė išvadą, kad pateiktais duomenimis neįrodyta, jog yra sąlygos ir pagrindai, numatyti ĮRĮ 3 ir 4 straipsniuose.
Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, jog ŽŪB „A. S.“ atitinka visus ĮRĮ numatytus reikalavimus, tačiau nepagrįstai neiškėlė atsakovui restruktūrizavimo bylos. Pažymėtina, kad ĮRĮ 7 str. 2 d. aiškiai nurodyta, kada teismas atsisako kelti restruktūrizavimo bylą: 1) įmonė iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) teismui nepateikti visi šio įstatymo 5 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti dokumentai; 3) įmonei iškelta bankroto byla. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti restruktūrizavimo bylą ŽŪB „A. S.“, nei vieno iš ĮRĮ įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų nenurodė. Be to, iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių aišku, kad konstatuotos visos ĮRĮ 3 str. numatytos sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui pradėti. Visgi, pirmosios instancijos teismo nuomone, yra tam tikrų ĮRĮ 4 straipsnio sąlygų neatitikimų, t, y. ŽŪB „A. S.“ restruktūrizavimo plano metmenys neatspindi įmonės ateities perspektyvų, pranešimą apie pagrindinių kreditorių susirinkimą pastarieji kartu su metmenimis gavo paskutinę dieną iki bendrovės kreditorių susirinkimo pradžios, dėl ko vargiai ar galėjo į juos įsigilinti. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti restruktūrizavimo bylą, įvertino ir tai, kad ŽŪB „A. S.“ pajais teismo nutartimi uždrausta priimti sprendimus dėl restruktūrizavimo, o restruktūrizavimo bylos iškėlimas konkrečiu atveju neatitiktų restruktūrizavimo tikslų, nes bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini.
Iš byloje esančių duomenų (tai patvirtino ir UAB „L.P.“ atsiliepime į atskirąjį skundą) aišku, kad vienam ŽŪB „A. S.“ kreditorių UAB „L.P.“ restruktūrizavimo plano metmenys kartu su pranešimu apie ŽŪB „A. S.“ kreditorių susirinkimą buvo pateikti likus vienai dienai iki pagrindinių kreditorių susirinkimo, kas, be jokios abejonės yra ĮRĮ 23 str. 1 d. pažeidimas. Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad tam tikrų kreditorių susirinkimo organizavimo terminų neatitikimų yra pačiame ĮRĮ, nes šio įstatymo 3 str. 1 d. numatyta, kad apie šaukiamą pirmąjį susirinkimą kreditoriams turi būti pranešta raštu ir per šalies laikraštį ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki susirinkimo dienos. Tuo tarpu ĮRĮ 4 str. 2 d. pažymėta, kad įmonės vadovas, gavęs kreditoriaus (kreditorių) siūlymą ir įmonės dalyvių susirinkimo sprendimą, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų sušaukia pagrindinių kreditorių susirinkimą ir jam pateikia įmonės restruktūrizavimo plano metmenis. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, nors organizuojant pagrindinių kreditorių susirinkimą, privaloma laikytis ĮRĮ, tačiau atsižvelgiant į minėtus paties įstatymo neatitikimus bei tai, kad kreditorių susirinkimui būtina pateikti tam tikrus dokumentus (pvz. įmonės finansiniai dokumentai, restruktūrizavimo plano metmenys ir pan.), minėtų įstatymo numatytų terminų nesilaikymą būtina vertinti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į paties restruktūrizavimo tikslą (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Atitinkamai konkrečiu atveju pripažintina, kad pranešant apie ŽŪB „A. S.“ kreditorių susirinkimą, buvo pažeista įstatyme numatyta susirinkimo sušaukimo tvarka. Tačiau vien tokių pažeidimų konstatavimo faktas savaime nesudaro pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir dėl to neiškelti įmonei restruktūrizavimo bylos (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1044/2009). Be to, restruktūrizavimo proceso sėkmė priklauso nuo laiku vykstančio proceso pradžios, todėl formalūs pažeidimai ir byloje dalyvaujančių asmenų įtraukimas dėl to į teisminius procesus ir ginčus neturėtų būti vertinami labiau negu tikslas išsaugoti įmonės veiklą, darbo vietas, kurio siekiama restruktūrizavimo procesu, o ypač šiuo Lietuvos ūkiui sunkiu laikotarpiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1449/2009). Pažymėtina, kad faktą, ar įmonė bus restruktūrizuojama, nulemia tai, ar kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 15 str. 4 d., 24 str.).
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. spalio 27 d. nutartyje konstatavo, kad pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą bei ŽŪB „A. S.“ restruktūrizavimo plano metmenų gavimas paskutinę dieną iki kreditorių susirinkimo sutrukdė įsigilinti į pateiktus dokumentus ir bendrovės finansinę būklę. Tačiau pažymėtina, kad du pagrindiniai didieji kreditoriai (AB D.N. bankas ir UAB „Ž.V.F.“(T. 1, b. l. 23) jokių prieštaravimų dėl to nereiškia ir netgi atsiliepimais į ŽŪB „A. S.“ atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Taigi aukščiau minėta pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja aukščiau minėtų pagrindinių kreditorių, kurių kreditorinių reikalavimų suma yra daugiau nei pusė visų kreditorinių reikalavimų (T. 1, b. l. 23), pozicijai. ĮRĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagrindinių kreditorių susirinkimo nutarimas restruktūrizuoti įmonę priimamas balsų dauguma ir laikomas priimtu, kai už jį balsavo ne mažiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių pagrindinių kreditorių. Atitinkamai, kadangi už pritarimą restruktūrizavimo plano metmenims ir kreipimąsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo balsavo daugiau kaip pusę visų kreditorinių reikalavimų turintys kreditoriai UAB „Ž.V.F.“ ir AB D.N. bankas (T. 1, b. l. 13 – 16), UAB „L.P.“ pozicija balsuoti prieš restruktūrizavimo bylos iškėlimą negalėjo turėti įtakos pagrindinių kreditorių susirinkimo rezultatams (T. 1, b. l. 231 – 233). Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, nors UAB „L.P.“ apie kreditorių susirinkimą buvo pranešta pavėluotai (ne ĮRĮ 23 str. 1 d. numatytu terminu), tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat tai, kad UAB „L.P.“ nepateikė jokių raštiškų prieštaravimų (kiti du pagrindiniai kreditoriai UAB „Ž.V.F.“ ir AB D.N. bankas balsavo raštu (T. 1, b. l. 13 – 16)), teisėjų kolegijos nuomone, pavėluotas pranešimo pateikimas konkrečiu atveju negali būti laikomas pagrindu atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenys yra tik gairės, kurių pagrindu vėliau yra ruošiamas įmonės restruktūrizavimo planas, kuriame jau detaliai aptariama vis tolesnė įmonės finansinės veiklos gerinimo struktūra ir priemonės. Be to, pažymėtina, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenys, visų pirma, yra skirti ne teismui, o kreditoriams, sprendžiantiems apie siūlymą restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 4 str. 3 d.), todėl, priešingai nei konkrečiu atveju darė pirmosios instancijos teismas, teismas neturėtų imtis eksperto vaidmens bei restruktūrizavimo plano metmenų pagrindu spręsti apie įmonės ateities perspektyvas ir konstatuoti, kokio pobūdžio yra įmonės finansiniai sunkumai (laikini ar beviltiški). Kaip jau minėta, esminės įtakos restruktūrizavimo bylos iškėlimui, turi įmonės dalyvių ir kreditorių valia, todėl teismas neturėtų sureikšminti tos aplinkybės, kad kreipimosi į teismą momentu įmonė yra nemoki, nes restruktūrizavimo proceso tikslas ir yra atkurti mokumą bei išvengti bankroto. Atitinkamai nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad restruktūrizavimo proceso esmė – galimybė greitai likviduoti skolas ir atkurti įmonės mokumą, nes restruktūrizavimo proceso trukmė kiekvienu atveju nustatoma individualiai (priklauso nuo pačios įmonės, jos skolų dydžio ir daugelio kitų aplinkybių), o restruktūrizavimo procesas gali trukti iki 4 metų, o taip pat gali būti pratęstas dar vieneriems metams (ĮRĮ 13 str. 2 d.). Taigi būtent restruktūrizavimo planas, kuriam patvirtinti reikalinga kvalifikuota kreditorių balsų dauguma (ĮRĮ 15 str. 4 str.), o ne metmenys, lemia realų įmonės restruktūrizavimą. Taigi spręsti apie įmonės mokumo perspektyvas ateityje vadovaujantis restruktūrizavimo plano metmenimis, o taip pat įmonės teismui pateiktais finansiniai dokumentais taip pat nėra jokio pagrindo.
Iš Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutarties aišku, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ŽŪB „A. S.“, įvertino ir tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nutartimi, patikslinta to paties teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartimi (šiuo metu abi minėtos nutartys yra įsiteisėjusios), AB „A. G.“ ar jo įgaliotiems ir kitiems asmenims, kuriems gali būti perduotos pajų suteikiamos turtinės ir neturtinės teisės (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nutartimi areštuoti ir perduoti (tikslu parduoti) kreditoriaus UAB FMĮ „O.S.“ žinion įkeisti 45 326 litų vertės Panevėžio rajono S. žemės ūkio bendrovės pajus, sudarantis 97,84 procentų Panevėžio rajono S. žemės ūkio bendrovės kapitalo), uždrausta balsuoti bendrovių narių susirinkimuose dėl restruktūrizavimo. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju visuotinis ŽŪB „A. S.“ susirinkimas, kuriame buvo nutarta pradėti įmonės restruktūrizavimo procesą, įvyko dar 2009 m. birželio 1 d. (T. 1, b. l. 234 – 235), t. y. iki Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 21 d. nutarties, patikslintos to paties teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartimi, priėmimo. Be to, pažymėtina, kad pardavus minėtus Panevėžio rajono S. žemės ūkio bendrovės pajus, pastarųjų suteikiamomis teisėmis naudosis naujieji savininkai, nes iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 21 d. nutarties ir ją patikslinusios to paties teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 31 d. nutarties, o taip pat Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartys paliktos nepakeistos, aišku, jog draudimas balsuoti AB „A. G.“ bendrovių narių susirinkimuose priimant sprendimus dėl restruktūrizavimo, naujiems savininkams, kuriems bus parduoti areštuoti pajai, nebus taikomas.
Taigi, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartyje išdėstyti motyvai nesudarė pagrindo atsisakyti ŽŪB „A. S.“ iškelti restruktūrizavimo bylą. LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 8 d. numatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą, negali priimti nutarties ją iškelti. Tuo tarpu ĮRĮ apeliacinės instancijos teismo galimybės iškelti restruktūrizavimo bylą nėra aptartos. Tačiau pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu duomenys, reikšmingi restruktūrizavimo bylos iškėlimui, gali būti pasenę, o iš ĮRĮ 5 straipsnio 2, 5 dalių, 6 straipsnio ir kitų ĮRĮ nuostatų analizės galima daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas neturėtų imtis pirmosios instancijos teismo vaidmens pasirengimo restruktūrizavimo bylą nagrinėti teisme stadijoje. Tokiu būdu, panaikinus Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį, kuria atsisakyta ŽŪB „A. S.“ iškelti restruktūrizavimo bylą, klausimas dėl restruktūrizavimo bylos ŽŪB „A. S.“ iškėlimo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo perduoti iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.